LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ LAND 68:2005 IR LAND 73:2005 PATVIRTINIMO 2005 m. liepos 14 d. Nr. D1-366 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.8 punktu ir siekdamas užtikrinti teršalų matavimo metodų suderinimą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, 1. Tvirtinu pridedamus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinius dokumentus: 1.1. LAND 68:2005. Vandens kokybė. Kalcio kiekio nustatymas. EDTA titrimetrinis metodas; 1.2. LAND 73:2005. Vandens kokybė. Bendrojo kalcio ir magnio kiekio nustatymas. EDTA titrimetrinis metodas. 2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyti aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, nustatyta tvarka atliekantiems vandens tyrimus. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-366 LAND 73:2005. VANDENS KOKYBĖ. BENDROJO KALCIO IR MAGNIO KIEKIO NUSTATYMAS. EDTA TITRIMETRINIS METODAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiame aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente aprašytas kalcio ir magnio koncentracijų sumos nustatymas gruntiniame, paviršiniame ir geriamajame vandenyje vartojant etilendiamintetraacto rūgštį (EDTA). Metodas netaikytinas nuotekoms ir jūros ar panašiam vandeniui, kuriame yra didelės druskų koncentracijos. 2. Mažiausia nustatoma koncentracija – 0,05 mmol/l. II. NUORODOS 3. Šis aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis standartu LST ISO 6059:1998. Vandens kokybė. Bendrojo kalcio ir magnio kiekio nustatymas. EDTR titrimetrinis metodas. III. TRUKDŽIAI 4. Aliuminio, bario, geležies, švino, kobalto, vario, mangano, alavo ir cinko jonai trukdo nustatymui, nes jie yra titruojami kaip kalcis ir magnis arba trukdo nustatyti ekvivalentinį tašką dėl neryškaus spalvos pasikeitimo. Ortofosfatai ir karbonatai, esant titravimo pH10, nusodina kalcį. Kai kurios organinės medžiagos taip pat trukdo nustatymui. 5. Metalų jonų įtaka gali būti sumažinta. Kai geležies koncentracija yra mažesnė kaip 10 mg/l, jos įtaką nustatymui galima sumažinti prieš titravimą pridėjus 250 mg natrio cianido. Cianidai taip pat sumažina cinko, vario ir kobalto įtaką. Prieš dedant natrio cianidą, įsitikinti, kad tirpalai yra šarminiai. Kadangi natrio cianidas yra nuodai, todėl būtina laikytis atsargumo priemonių, imant ir naudojant šį reagentą. Tirpalų, kurių sudėtyje yra natrio cianido, negalima rūgštinti. 6. Jei trukdžių negalima pašalinti, rekomenduojama naudoti atominės absorbcijos metodą. IV. PRINCIPAS 7. Kompleksonometrinis kalcio ir magnio titravimas su EDTA dinatrio druskos tirpalu esant pH10. Kaip indikatorius naudojamas eriochromo juodasis T, kuris su kalcio ir magnio jonais sudaro tamsiai raudonos ar violetinės spalvos kompleksinį junginį. Titruojant EDTA tirpalu, EDTA pirmiausia reaguoja su laisvais kalcio ir magnio jonais ir po to su tais kalcio ir magnio jonais, kurie vandenyje su indikatoriumi yra sudarę kompleksinius junginius, o ekvivalentiniame taške laisvas indikatorius keičia spalvą iš tamsiai raudonos ar violetinės į mėlyną. Jeigu kalcio koncentracija buvo nustatyta atskirai, galima apskaičiuoti magnio koncentraciją. V. TYRIMO EIGA 8. Reagentai: Analizei naudoti tik pripažinto analizinio grynumo reagentus ir tik distiliuotą arba tokio pat grynumo analizės vandenį. 8.1. Buferinis tirpalas. Ištirpinti 67,5 g amonio chlorido (NH4Cl) 570 ml amoniako tirpalo [25 % (m/m); r20 = 0,910 g/ml]. Tada pridėti 5,0 g EDTA dinatrio magnio druskos (C10H12N2O8Na2Mg) ir praskiesti iki 1000 ml analizės vandeniu. Laikyti tirpalą (galiojimo laikas ribotas) polietileniniame butelyje. Praskiesti 10 ml tirpalo iki 100 ml vandeniu. Jei šio tirpalo pH didesnis ar mažesnis nei 10±0,1, pradinis tirpalas netinkamas naudoti. 8.2. EDTA standartinis tirpalas, c(Na2EDTA) » 10 mmol/l: 8.2.1. Paruošimas Ištirpinti 3,725 g EDTA dinatrio dihidrato druskos (C10H14N2O8Na2´2H2O), prieš tai išdžiovintos 80 0C temperatūroje 2 valandas, vandenyje ir praskiesti 1000 ml matavimo kolboje vandeniu iki žymės. Laikyti EDTA tirpalą polietileniniame butelyje ir tikrinti jo koncentraciją reguliariais intervalais; 8.2.2. Standartizavimas Tirpalą (8.2.1) standartizuoti, titruojant kalcio standartinį etaloninį tirpalą (8.3) pagal procedūrą, aprašytą 11 punkte. Imti 20,0 ml kalcio standartinio etaloninio (8.3) tirpalo ir praskiesti iki 50 ml; 8.2.3. Koncentracijos apskaičiavimas EDTA tirpalo koncentracija c1, išreikšta milimoliais litre, apskaičiuojama pagal šią lygtį: , čia: c 2 - kalcio standartinio etaloninio tirpalo (8.3) koncentracija, išreikšta milimoliais litre; V1 - kalcio standartinio etaloninio tirpalo tūris, mililitrais; V2 - EDTA tirpalo, sunaudoto standartizavimui, tūris, mililitrais. 8.3. Kalcio standartinis etaloninis tirpalas, c(CaCO3) = 10 mmol/l Kalcio karbonatą išdžiovinti 150 0C temperatūroje 2 valandas ir atvėsinti eksikatoriuje iki kambario temperatūros. Įdėti 1,001 g į 500 ml konusinę kolbą ir sudrėkinti vandeniu. Lašinti 4 mol/l druskos rūgštį, kol ištirps karbonatas. Vengti rūgšties pertekliaus. Įpilti 200 ml vandens ir kelias minutes pavirinti, siekiant pašalinti anglies dioksidą. Atvėsinti iki kambario temperatūros ir įlašinti kelis lašus metilo raudonojo indikatoriaus tirpalo. Pilti 3 mol/l amoniako tirpalo, kol tirpalas įgaus oranžinę spalvą. Tirpalą kiekybiškai perpilti į 1000 ml matavimo kolbą ir praskiesti iki žymės vandeniu. 1 ml šio tirpalo yra 0,4008 mg (0,01mmol) kalcio. Galima naudoti ir pirktus tirpalus. 8.4. Eriochromo juodasis T (Mordanto juodasis 11) indikatorius Ištirpinti 0,5 g eriochromo juodojo T [1-(1-hidroksi-2-naftilazo)-6-nitro-2-naftol-4-sulfono rūgšties] natrio druskos (C20H12N3O7SNa) 100 ml trietanolamino [(HOCH2CH2)3N]. Galima įpilti iki 25 ml etanolio vietoj trietanolamino siekiant sumažinti tirpalo klampumą. Ekvivalentinio taško nustatymui palengvinti indikatorius gali būti pakeistas pridedant 0,17 g metanilo druskos (4-anilido-azobenzen-sulfonrūgšties natrio druska). Spalva šiuo atveju keisis iš raudonos į blyškiai pilką ar žalią. 9. Prietaisai Įprasta laboratorinė įranga. Biuretė, A klasės, 25 ml talpos, kurios padalos vertė – 0,05 ml. 10. Mėginiai ir jų ėmimas Mėginiai turi būti imami pagal standartų LST EN 25667-1, LST EN 25667-2, LST EN ISO 5667-3 reikalavimus. 11. Procedūra: 11.1. Tiriamojo mėginio paruošimas Mėginiams nereikia išankstinio paruošimo, tačiau tuos mėginius, kuriuose yra daug skendinčiųjų medžiagų, reikia filtruoti per 0,45 mm porų dydžio filtrus iškart po mėginio paėmimo. Jei mėginys filtruojamas, gali šiek tiek sumažėti kalcio ir magnio koncentracijos. Jei mėginyje yra didesnis kaip 3,6 mmol/l kalcio ir magnio kiekis, mėginį praskiesti ir užrašyti praskiedimo faktorių F. Jeigu mėginiai buvo konservuoti rūgštimi, neutralizuoti juos su apskaičiuotu 2 mol/l natrio hidroksido kiekiu. Skaičiuojant rezultatus, įvertinti bet kokį mėginio praskiedimą rūgštimi ar šarmu. 11.2. Nustatymas: 11.2.1. Pipete įpilti 50,0 ml tiriamojo mėginio į 250 ml konusinę kolbą. Įpilti 4 ml buferinio tirpalo (8.1) ir 3 lašus eriochromo juodojo T (8.4) indikatoriaus. Tirpalo spalva turi pasikeisti į tamsiai raudoną ar violetinę ir jo pH turi būti 10,0±0,1. Sumaišyti ir tuoj pat, pastoviai maišant, iš biuretės (žr. 9 p.) titruoti EDTA tirpalu (8.2). Titruoti pakankamai greitai pradžioje ir lėtai titravimo pabaigoje. Pilant EDTA tirpalą, spalva pradeda keistis iš tamsiai raudonos ar violetinės į mėlyną. Ekvivalentinis taškas yra pasiektas, kai visiškai išnyksta raudonos spalvos pėdsakai. Spalva, įlašinus dar EDTA tirpalo, nebeturi keistis; 11.2.2. Antrasis tiriamojo mėginio titravimas. Pipete įpilti 50,0 ml tiriamojo mėginio į kolbą ir pridėti EDTA tirpalo tokį tūrį, kuris yra 0,5 ml mažesnis už sunaudotą pirmojo titravimo metu (11.2.1), po to įpilti 4 ml buferinio tirpalo (8.1) ir 3 lašus eriochromo juodojo T (8.4) indikatoriaus. Titruoti EDTA tirpalu, kol bus pasiektas ekvivalentinis taškas; 11.2.3. Jeigu sunaudotas EDTA tirpalo tūris yra mažesnis negu 4,5 ml, titruoti reikia didesnį tiriamojo mėginio tūrį ir atitinkamai padidinti buferinio tirpalo tūrį. Jeigu sunaudotas EDTA tirpalo tūris viršija 20 ml, titravimui reikia paimti mažesnį mėginio tūrį ir įpilti analizės vandens tiek, kad titravimo tūris būtų 50 ml. 12. Rezultatų išraiška Kalcio ir magnio kiekio sumą, cCa+Mg, išreikštą milimoliais litre, apskaičiuoti pagal lygtį: , čia: c 1 - EDTA tirpalo koncentracija, išreikšta milimoliais litre; V0 - tiriamosios dalos tūris, mililitrais (paprastai 50 ml); V3 - EDTA tirpalo, suvartoto titravimui (11.2.2), tūris, mililitrais. Jeigu buvo imtas praskiestas tiriamojo mėginio tūris, būtina įvertinti praskiedimo faktorių F. 13. Glaudumas Pakartojamumas – ± 0,04 mmol/l, tai apytikriai sudaro 2 lašus EDTA tirpalo. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 14. Tyrimo ataskaita Tyrimo ataskaitoje turi būti pateikiama ši informacija:
- a)nuoroda į šį normatyvinį dokumentą;
- b)būtina informacija visiškam mėginio identifikavimui;
- c)rezultatas, išreikštas miligramais litre, pateikiamas sveikaisiais skaičiais arba yra išreikštas milimoliais litre, pateikiamas tikslumu iki 0,02 mmol/l;
- d)detalus aprašymas bet kokių veiksmų, neaprašytų šiame metode ar laisvai pasirinktų kartu su bet kuriomis sąlygomis, galėjusių įtakoti rezultatus. ______________ LAND 73:2005 priedas (informacinis) Vandens kietumo sąvokos A.0 Įvadas Vandens kietumas yra sąvoka, taikoma apibūdinti kalcio ir magnio kiekiui vandenyje. Yra skirtingos vandens kietumo rūšys (bendrasis kietumas, karbonatinis kietumas ir kt.) ir įvairios šalys taiko skirtingus šios sąvokos apibrėžimus. Kai kurie apibrėžimai pateikti punkte A.1. A.1 Apibrėžimai A.1.1 Bendrasis kietumas – bendroji kalcio ir magnio koncentracija. A.1.2 Karbonatinis kietumas – bendrojo kietumo dalis, ekvivalentiška vandenyje esančių karbonatų ir hidrokarbonatų kiekiui. A.2 Kietumo skalės A.2.1 Vokiškieji kietumo laipsniai 1 vokiškas kietumo laipsnis (1 °DH) yra kietumas, atitinkantis 10 mg/l arba 0,178 mmol/l kalcio oksido. Vokiškieji kietumo laipsniai šiuo metu jau nenaudojami. A.2.2 JK kietumo laipsniai 1 JK kietumo laipsnis (1 °Clark) yra kietumas, atitinkantis 14,3 mg/l arba 0,143 mmol/l kalcio karbonato. A.2.3 Prancūziškieji kietumo laipsniai 1 prancūziškasis kietumo laipsnis (F) yra kietumas, atitinkantis 10 mg/l arba 0,1 mmol/l kalcio karbonato. A.2.4. JAV kietumo laipsniai JAV kietumas išreiškiamas kalcio karbonato milijonine dalimi (ppm) arba kalcio karbonato miligramais litre. 1 mg/l kalcio karbonato atitinka 0,01 mmol/l. A.3 Perskaičiavimų lentelė Kietumo vertės perskaičiuojamos pagal lentelę: Lentelė mmol/l Vokiškieji JK Prancūziškieji JAV °DH °Clark F laipsniai ppm mmol/l 1 5,61 7,02 10 100 Vokiškieji °DH 0,178 1 1,25 1,78 17,8 JK °Clark 0,143 0,80 1 1,43 14,3 Prancūziškieji F laipsniai 0,1 0,56 0,70 1 10 JAV ppm 0,01 0,056 0,070 0,1 1 ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-366 LAND 68-2005. VANDENS KOKYBĖ. KALCIO KIEKIO NUSTATYMAS. EDTA TITRIMETRINIS METODAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiame aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente aprašytas titrimetrinis kalcio kiekio nustatymas gruntiniame, paviršiniame ir geriamajame vandenyje vartojant etilendiamintetraacto rūgštį (EDTA). Jis taip pat gali būti naudojamas kalcio nustatymui nuotekose, įsitikinus, kad jose nėra sunkiųjų metalų tokio kiekio, kuris trukdo nustatymui. Metodas netaikytinas jūros ar kitokiam vandeniui, kuriame yra didelės druskų koncentracijos. 2. Matavimo intervalas – tiriamajame mėginyje kalcio kiekis gali būti nustatytas nuo 2 iki 100 mg/l (0,05–2,5 mmol/l). Vandens mėginius, kuriuose yra daugiau negu 100 mg/l kalcio, reikia skiesti. II. NUORODOS 3. Šis aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis standartu LST ISO 6058:1998. Vandens kokybė. Kalcio kiekio nustatymas. EDTR titrimetrinis metodas. III. TRUKDŽIAI 4. Aliuminio, bario, geležies, švino, kobalto, vario, mangano, alavo ir cinko jonai trukdo nustatymui, nes jie yra titruojami kaip kalcis arba trukdo nustatyti ekvivalentinį tašką dėl neryškaus spalvos pasikeitimo. Ortofosfatai, jeigu jų koncentracija yra didesnė kaip 1 mg/l, esant titravimo pH tarp 12 ir 13, nusodina kalcį. Jeigu nustatymas atliekamas per lėtai arba jei kalcio koncentracija yra didelė (daugiau kaip 100 mg/l arba 2,5 mmol/l), gali iškristi kalcio karbonato nuosėdos. 5. Metalų jonų įtaka gali būti sumažinta. Kai geležies koncentracija yra mažesnė kaip 30 mg/l, jos įtaką nustatymui galima sumažinti prieš titravimą pridėjus 250 mg natrio cianido arba įpylus kelis mililitrus trietanolamino. Cianidai taip pat sumažina cinko, vario ir kobalto įtaką, o trietanolaminas – aliuminio. Prieš dedant natrio cianidą, įsitikinti, kad tirpalai yra šarminiai. Kadangi natrio cianidas yra nuodai, todėl būtina laikytis atsargumo priemonių, imant ir naudojant šį reagentą. Tirpalų, kurių sudėtyje yra natrio cianido, negalima rūgštinti. 6. Jei trukdžių negalima pašalinti, rekomenduojama naudoti atominės absorbcijos metodą. IV. PRINCIPAS 7. Kompleksonometrinis kalcio jonų titravimas su vandeniniu EDTA dinatrio druskos tirpalu, esant pH tarp 12 ir 13. Kaip indikatorius vartojamas HSN (8.4), kuris su kalciu sudaro raudonos spalvos kompleksinį junginį. Magnis yra nusodinamas hidroksido pavidalu ir nustatymui netrukdo. Titruojant EDTA pirmiausia reaguoja su laisvais kalcio jonais ir po to su kalcio jonais, kurie su indikatoriumi yra sudarę kompleksinį junginį. Tuo metu indikatoriaus spalva pasikeičia iš raudonos į ryškiai mėlyną. V. TYRIMO EIGA 8. Reagentai: Analizei naudoti tik pripažinto analizinio grynumo reagentus ir tik distiliuotą arba tokio pat grynumo analizės vandenį. 8.1. Natrio hidroksido tirpalas, 2 mol/l Ištirpinti 8 g natrio hidroksido 100 ml šviežiai paruošto analizės vandens. Laikyti polietileniniame butelyje. Imtis atsargumo priemonių, siekiant išvengti užteršimo anglies dioksidu, esančiu ore. 8.2. EDTA standartinis tirpalas, c(Na2EDTA) » 10 mmol/l: 8.2.1. Paruošimas Ištirpinti 3,725 g EDTA dinatrio dihidrato druskos (C10H14N2O8Na2´2H2O), prieš tai išdžiovintos 80 0C temperatūroje 2 valandas, vandenyje ir praskiesti 1000 ml matavimo kolboje vandeniu iki žymės. Laikyti EDTA tirpalą polietileniniame butelyje ir tikrinti jo koncentraciją reguliariais intervalais. 8.2.2. Standartizavimas Tirpalą (8.2.1) standartizuoti, titruojant kalcio standartinį etaloninį tirpalą (8.3) pagal procedūrą, aprašytą 11 punkte. Imti 20,0 ml kalcio standartinio etaloninio (8.3) tirpalo ir praskiesti iki 50 ml. 8.2.3. Koncentracijos apskaičiavimas EDTA tirpalo koncentracija c1, išreikšta milimoliais litre, apskaičiuojama pagal šią lygtį: , čia: c 2 - kalcio standartinio etaloninio tirpalo (8.3) koncentracija, išreikšta milimoliais litre; V1 - kalcio standartinio etaloninio tirpalo tūris, mililitrais; V2 - EDTA tirpalo, naudoto standartizavimui, tūris, mililitrais. 8.3. Kalcio standartinis etaloninis tirpalas, c(CaCO3) = 10 mmol/l Kalcio karbonatą išdžiovinti 150 0C temperatūroje 2 valandas ir atvėsinti eksikatoriuje iki kambario temperatūros. Įdėti 1,001 g į 500 ml konusinę kolbą ir sudrėkinti vandeniu. Lašinti 4 mol/l druskos rūgštį, kol ištirps visas karbonatas. Vengti rūgšties pertekliaus. Įpilti 200 ml analizės vandens ir kelias minutes pavirinti, siekiant pašalinti anglies dioksidą. Atvėsinti iki kambario temperatūros ir įlašinti kelis lašus metilo raudonojo indikatoriaus tirpalo. Pilti 3 mol/l amoniako tirpalo, kol tirpalas įgaus oranžinę spalvą. Tirpalą kiekybiškai perpilti į 1000 ml matavimo kolbą ir praskiesti iki žymės analizės vandeniu. 1 ml šio tirpalo yra 0,4008 mg (0,01mmol) kalcio. Galima naudoti ir pirktus tirpalus. 8.4. HSN indikatorius Kruopščiai sumaišyti 0,2 g HSN [2-hidroksi-1(2-hidroksi-4-sulfo-1-naftilazo)-3-naftoninė rūgštis] (C21H14N2O7S´3H2O) ir 100 g natrio chlorido (NaCl). Šis indikatorius yra žinomas kaip kalkonkarboksilinė rūgštis. Kitas indikatorius, kurį galima naudoti kalcio nustatymui, yra kalceinas. {2,7-bis[N, N-di-(karboksimetil)-aminometil]-fluoresceinas}(C30H26N2O13). 9. Prietaisai Įprasta laboratorinė įranga. Biuretė, A klasės, 25 ml talpos, kurios padalos vertė 0,05 ml. 10. Mėginiai ir jų ėmimas Mėginiai turi būti imami pagal standartų LST EN 25667-1, LST EN 25667-2, LST EN ISO 5667-3 reikalavimus. 11. Procedūra: 11.1. Tiriamojo mėginio paruošimas Tiriamajame mėginyje turi būti nuo 2 iki 100 mg/l (nuo 0,05 iki 2,5 mmol/
- l)kalcio. Jeigu tikimasi didesnės negu 100 mg/l (2,5 mmol/
- l)koncentracijos, tiriamąjį mėginį praskiesti taip, kad koncentracija tilptų nurodytame intervale. Pasižymėti praskiedimo faktorių F. Jeigu mėginiai buvo konservuoti rūgštimi, neutralizuoti juos su apskaičiuotu natrio hidroksido tirpalo (8.1) kiekiu. Skaičiuojant rezultatus, įvertinti bet kokį mėginio praskiedimą rūgštimi ar šarmu. 11.2. Nustatymas Pipete įpilti 50,0 ml tiriamojo mėginio į 250 ml konusinę kolbą. Įpilti 2 ml natrio hidroksido tirpalo (8.1) ir įdėti apie 0,2 g HSN indikatoriaus (8.4). Sumaišyti ir tuoj pat, pastoviai maišant, iš biuretės (žr. 9 p.) titruoti EDTA tirpalu (8.2). Pradžioje titruoti pakankamai greitai, o artėjant titravimo pabaigai – lėtai. Ekvivalentiniame taške spalva pasikeičia į ryškiai mėlyną. Spalva, įlašinus dar vieną EDTA tirpalo lašą, nebeturi keistis. 12. Rezultatų išraiška Kalcio kiekį cCa, išreikštą milimoliais litre, apskaičiuoti pagal lygtį: , čia: c 1 - EDTA tirpalo koncentracija, išreikšta milimoliais litre; V0 - tiriamojo mėginio tūris, mililitrais; V3 - EDTA tirpalo, suvartoto titravimui, tūris, mililitrais. Jei kalcio koncentraciją rCa reikia išreikšti miligramais litre, apskaičiuoti pagal lygtį: čia: A yra kalcio santykinė atominė masė (40,08). Jeigu buvo imtas praskiestas tiriamojo mėginio tūris, būtina įvertinti praskiedimo faktorių F. 13. Glaudumas Analizuojant skirtingose laboratorijose tą patį tirpalą, kurio koncentracija yra nuo 30 iki 100 mg/l, rezultatai skiriasi ne daugiau kaip ± 5 mg/l. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 14. Tyrimo ataskaita Tyrimo ataskaitoje turi būti pateikiama ši informacija:
- a)nuoroda į šį normatyvinį dokumentą;
- b)būtina informacija visiškam mėginio identifikavimui;
- c)rezultatas, išreikštas miligramais litre, pateikiamas sveikaisiais skaičiais arba yra išreikštas milimoliais litre, pateikiamas tikslumu iki 0,02 mmol/l;
- d)detalus aprašymas bet kokių veiksmų, neaprašytų šiame metode ar laisvai pasirinktų kartu su bet kuriomis sąlygomis, galėjusių įtakoti rezultatus. ______________