← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 67-20

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 67-2005 „UPIŲ BUVEINIŲ KOKYBĖS VERTINIMO METODIKA“ PATVIRTINIMO 2005 m. liepos 11 d. Nr. D1-350 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816; 2003, Nr. 36-1544) 21 ir 22 straipsniais, Lietuvos Respublikos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2003, Nr. 61-2766) 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.8 punktu ir siekdamas įgyvendinti 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, reikalavimus:

  1. Tvirtinu Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 67-2005 „Upių buveinių kokybės vertinimo metodika“ (pridedama).
  2. Nustatau, kad šis aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas privalomas regionų aplinkos apsaugos departamentams, nustatyta tvarka atliekantiems aplinkos tyrimus. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-350 LAND 67-2005 „UPIŲ BUVEINIŲ KOKYBĖS VERTINIMO METODIKA“ I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Šiame Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente aprašyta metodika, pagal kurią vertinamos upių hidromorfologinės sąlygos, apskaičiuojant upių buveinių kokybės indeksą (toliau – UBKI). Upių hidromorfologinės sąlygos yra vienas iš kokybės elementų, pagal kuriuos vertinama vandens telkinių būklė.
  4. Upių buveinių kokybės indeksas yra sudėtinis parametras, pagrįstas upių hidromorfologiniais rodikliais ir apibrėžiantis upių buveinių kokybę. II. NUORODOS
  5. Šis normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis Ecological monitoring in and along streams under the Danish National Monitoring Programme for Surface and Ground Water 2004-
  6. Pedersen, M. L. & Baattrup-Pedersen, A. (red.),
  7. 128 s. Revised 11 June
  8. III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  9. Šiame dokumente vartojamos sąvokos: 4.
  10. Buveinė (biotopas) – sausumos ar akvatorijos plotas, kuriam būdingi tam tikri geografiniai, abiotiniai ir biotiniai visiškai natūralūs ar pusiau natūralūs aplinkos požymiai. 4.
  11. Dumblas – labai smulkios minkštos nuosėdos jūrų, ežerų, upių dugne. 30–50 % jo dalelių yra mažesnio kaip 0,01 mm skersmens. 4.
  12. Ochra – gamtiniai mineraliniai pigmentai, kuriuose vyrauja geležies oksidai. Iškritusios geležies dalelės formuoja rūdžių spalvos dangą arba geltoną sluoksnį dugne ir ant vandens augalų. 4.
  13. Pjūvis (upės) – upės skersinis pjūvis, kuriame stebimi ir matuojami parametrai. 4.
  14. Rieduliai – apgludintos kietų uolienų nuotrupos, kurių skersmuo didesnis kaip 6 cm. 4.
  15. Sėklius (rėva) – seklus iš sąnašų sudarytas upės vagos ruožas, kuriame srovės greitis didesnis. Prieš srovę esantis sėkliaus šlaitas lėkštas, pasroviui – status ir paprastai kerta vagą tam tikru kampu. Sėklius vieną nuo kito skiria gilesni vagos ruožai – sietuvos. 4.
  16. Sietuva – gilesnis duburys toje upės vagos vietoje, kur upės tėkmė prisispaudžia prie kranto. 4.
  17. Smėlis – biri nuosėdinė nuotrupinė uoliena, susidariusi iš apgludintų arba kampuotų mineralų grūdelių, kurių skersmuo – 0,1–1 mm. 4.
  18. Upė – natūrali vandens tėkmė, nuolatos arba su pertrūkiais tekanti išgraužta vaga link vandenyno, jūros, ežero, įdubos, pelkės ar kito vandentakio. 4.
  19. Vaga – žemiausioji slėnio dalis, kuria teka upė. Gilios vagos vietos (sietuvos) kaitaliojasi su sekliomis. 4.
  20. Žvirgždas – gamtinių uolienų apskriti grūdeliai, kurių matmenys yra nuo 4 iki 60 mm. IV. DARBO PRIEMONĖS
  21. Vertinant upių buveinių kokybę, reikalingos šios priemonės: 5.
  22. Balti žymekliai (kuoleliai) (11 vnt., mediniai ar plastikiniai, 30–40 cm ilgio), skirti pažymėti skersinius upės pjūvius, kuriuose atliekami stebėjimai; 5.
  23. Gylio matuoklis upės gylio matavimui; 5.
  24. Ilgi guminiai batai stebėjimams upėje atlikti; 5.
  25. Lauko lapai; 5.
  26. Liniuotė ilgoms atkarpoms matuoti; 5.
  27. Pieštukas. V. TYRIMŲ VYKDYMO EIGA
  28. Tyrimų vietų parinkimas Tyrimų vietos, kuriose bus vykdomas buveinių stebėjimas ir vertinama jų kokybė, parenkamos taip, kad jos kiek galima geriau atspindėtų charakteringas tai upei hidrologines ir morfologines sąlygas. Charakteringos upės atkarpos ieškoma einant krantu ir stebint upę. Upės atkarpa turi būti parenkama toliau nuo kelio taip, kad kelio darbai ar eismas nedarytų įtakos upės hidromorfologinių sąlygų kokybei. Jeigu upės plotis tiriamoje vietoje neviršija 10 m, tuomet buveinės vertinamos 100 m ilgio upės atkarpoje. Jeigu upės plotis tiriamoje vietoje viršija 10 m, tuomet buveinės vertinamos 200 m ilgio upės atkarpoje. Hidromorfologiniai elementai vertinami krante (100/200 m ilgio upės atkarpoje) bei vandenyje (10-yje vienodu atstumu vienas nuo kito nutolusių skersinių upės pjūvių, pradedant nuo pirmojo

(1)pjūvio). Upių buveinių kokybė vertinama toje upės vietoje ir tuo metu, kai imami makrozoobentoso mėginiai. 7. Tiriamos upės atkarpos padalijimas Pasirinkta 100 m arba 200 m upės atkarpa 11 baltų žymeklių (kuolelių) padalijama į vienodo ilgio dalis kas 10 m (jei tiriama 100 m ilgio upės atkarpa) arba kas 20 m (jei tiriama 200 m ilgio upės atkarpa). Visa upės atkarpa padalijama į 11 skersinių pjūvių. Pjūviai skaičiuojami taip: nulinis pjūvis
(0), pirmas pjūvis
(1), antras pjūvis
(2)ir t. t. Nulinis pjūvis sutampa su stebimos atkarpos pradžia ir jis bus žemiausiai. Upių pjūviai daromi kylant aukštyn prieš srovę. Vienuoliktasis pjūvis, sutampantis su stebimos atkarpos pabaiga, bus aukščiausiai. Nuliniame
(0)pjūvyje imami tik mėginiai cheminiams parametrams nustatyti. Po šių mėginių paėmimo imami makrozoobentoso mėginiai „spyrio“ ar graibšto stūmimo būdu iš skirtingų biotopų. Upių buveinės pradedamos vertinti nuo pirmojo
(1)pjūvio po abiejų mėginių paėmimo. 8. Tiriamos upės atkarpos analizė Prieš pradedant pasirinktos upės atkarpos stebėjimus, užpildoma 1 priedo 1 lentelė. Pasirinktos upės atkarpos analizė apima upės krante ir vandenyje (10 skersinių pjūvių) stebimus parametrus. Jeigu upės gylis pasirinktoje atkarpoje yra daugiau nei 1 m, tada stebėjimai atliekami tik nuo kranto, kurių duomenys pildomi 2 priedo 1 lentelėje, o stebėjimai vandenyje neatliekami. Jeigu upės gylis nesiekia 1 m, tuomet stebėjimai bei matavimai vykdomi ne tik nuo kranto, bet ir vandenyje. Stebėjimų duomenys surašomi 2 priedo 1 ir 2 lentelėje bei 3 priedo 1 lentelėje. 9. Nuo kranto stebimi parametrai Nuo kranto parametrai stebimi tada, kai upės gylis tiriamoje atkarpoje yra didesnis nei 1 m. Skaičiuojant UBKI tiriamoje upės atkarpoje vertinami tokie parametrai: § sietuvų ir sėklių skaičius; § upės vingiuotumas; § upės profilis; § natūralios augmenijos ruožo plotis upės pakrantėje; § virš vandens pasvirusi augmenija; § 100 m ruože vyraujantis vandens tėkmės greitis, didelio tėkmės greičio ruožai; § kiti fiziniai objektai. 9.1. Sietuvos ir sėkliai Esant natūralioms sąlygoms upėje sietuva keičia upės sėklių atkarpoje, kuri yra maždaug 5–7 kartus ilgesnė nei upės plotis. 1 pav. pateikta principinė sietuvų ir sėklių kaitos schema, o 1 lentelėje – optimalus sietuvų ir sėklių skaičius tiriamoje upės atkarpoje. Didesnėse upėse (platesnėse nei 10
  1. m)100 m ruožo vertinimui nepakanka, todėl parenkama dar viena pasroviui esanti 100 m upės atkarpa. 1 pav. Sietuvų ir sėklių kaita 1 lentelė. Optimalus sietuvų ir sėklių skaičius Tiriamo upės pjūvio plotis, m 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 Tiriamos atkarpos ilgis, m Optimalus sietuvų ir sėklių skaičius 100 14 7 4–5 3–4 2–3 2 2 200 28 14 9–10 7–8 5–6 4–5 4 3–4 3 2–3 2–3 2 2 2 2 Skaičiuojant UBKI sietuvų ir sėklių parametrui suteikiami tokie balai: 0 – stebimoje upės atkarpoje sietuvų ir sėklių nėra; 1 – stebimoje upės atkarpoje randama 25 % optimalaus sietuvų ir sėklių skaičiaus; 2 – stebimoje upės atkarpoje randama 25–75 % optimalaus sietuvų ir sėklių skaičiaus; 3 – stebimoje upės atkarpoje randama daugiau nei 75 % optimalaus sietuvų ir sėklių skaičiaus. Pavyzdys: Jeigu tiriamo upės pjūvio plotis yra 5 m, tada optimaliu atveju 1 sietuva ir 1 sėklius turėtų būti išsidėstę 5 (upės plotis,
  2. m)x 7=35 m ilgio upės atkarpoje. Jeigu tiriamos atkarpos ilgis yra 100 m, o tai apytiksliai yra trys 35 m ilgio atkarpos, tai optimaliu atveju 100 m upės atkarpoje turėtų būti 3 sėkliai ir 3 sietuvos. 9.2. Upės vingiuotumas Dauguma upių natūraliai yra daugiau ar mažiau vingiuotos. 2 pav. pateikti 4 upės vingiuotumo tipai.
(1)Labai vingiuota
(3)Silpnai vingiuota
(2)Vingiuota
(4)Ištiesinta 2 pav. Upės vingiuotumo tipai Vingiuotumo laipsnis yra matuojamas tiriamoje 100/200 m atkarpoje arba gali būti nustatytas vizualiai. Vingiuotumo laipsnis (VL) gali būti apskaičiuotas kaip santykis atstumo tarp tiriamos upės atkarpos vagos ilgio su atstumu tarp tiriamos upės atkarpos pradžios ir pabaigos taškų, sujungtų tiesia linija: VL = tiriamos upės atkarpos vagos ilgis/atstumas tarp dviejų tiriamos upės atkarpos pradžios ir pabaigos taškų, sujungtų tiesia linija. Skaičiuojant UBKI upės vingiuotumo parametrui suteikiami tokie balai: 0 – tiesi – ištiesinta (VL < 1,05); 1 – silpnai vingiuota (1,05 < VL < 1,25); 2 – vingiuota (1,25 < VL < 1,5); 3 – labai vingiuota (VL > 1,5). 9.
  1. Upės profilis Upės profilis parodo, ar upėje yra natūralios hidromorfologinės sąlygos, ar ji buvo tiesinta, ar ji nuolat tvarkoma, pašalinant vandens augmeniją ir nuosėdas (gilinant). 3 pav. pateikti natūralaus, pusiau natūralaus ir ištiesinto upių profilių pavyzdžiai. 3 pav. Natūralus, pusiau natūralus ir ištiesintas upių profilis Skaičiuojant UBKI reikia nustatyti, kuris iš trijų upės profilių yra būdingas stebimai upei: 0 – vagos skerspjūvio forma yra ištiesinta, visame upės profilyje nesimato aiškių vandens tėkmės skirtumų; 1 – pusiau natūralus, upės gylis ir substrato tipas vagoje kinta; 3 – natūralus, stebint gylio ir substrato tipų pokyčius nesimato tiesinimo ar žmogaus veiklos požymių. 9.
  2. Virš vandens pasvirusi augmenija Virš vandens pasvirusi augmenija – tai įvairūs sausumos žoliniai augalai arba puskrūmiai, kurių šaknys yra įsitvirtinusios krante, o viršutinė augalo dalis dengia vandens paviršių ir taip sudaro šešėlį arba slėptuvę upėje gyvenantiems organizmams. Pakanka, kai virš vandens pasvirusios augmenijos randama tik viename upės krante. Skaičiuojant UBKI pasvirusios augmenijos parametrui suteikiami tokie balai: 0 – stebimos upės atkarpos ilgyje virš vandens pasvirusios augmenijos nėra; 1 – virš vandens pasvirusi augmenija viename arba abiejuose krantuose užima iki 25 % stebimos upės atkarpos ilgio; 2 – virš vandens pasvirusi augmenija viename arba abiejuose krantuose užima 25–50 % stebimos upės atkarpos ilgio; 3 – virš vandens pasvirusi augmenija viename arba abiejuose krantuose užima ne mažiau kaip 50 % stebimos upės atkarpos ilgio. 9.
  3. Natūralios augmenijos ruožo plotis tiriamos upės vietos pakrantėje Natūrali augmenija – tai visi žoliniai ir sumedėję augalai, natūraliai augantys upės pakrantėje. Natūralios augmenijos ruožo plotis matuojamas nuo kranto viršaus (vagos plotis neįskaičiuojamas). Natūralios augmenijos ruožo pločio parametras pakrantėje įvertinamas balais. Balai suteikiami pagal tokius intervalus: 0 – natūralios augmenijos ruožo plotis nuo kranto viršaus siekia 0–2 m; 1 – natūralios augmenijos ruožo plotis nuo kranto viršaus siekia 2–5 m; 2 – natūralios augmenijos ruožo plotis nuo kranto viršaus siekia 5–10 m; 3 – natūralios augmenijos ruožo plotis nuo kranto viršaus didesnis nei 10 m. Nenatūrali augmenija – tai įvairūs pasėliai, sodo bei daržo kultūros. Jei nenatūrali augmenija stebima nors viename upės krante, tai natūralios augmenijos ruožo plotis vertinamas tik tame krante. 9.
  4. Srovės greitis Srovės greitis vertinamas stebint vandens paviršių upės viduryje. 2 lentelėje pateikiamas vandens paviršiaus tipų apibūdinimas. 2 lentelė. Vandens paviršiaus tipų apibūdinimas Srovės greičio tipas Vidutinis srovės greitis, m/s Vandens paviršiaus tipų apibūdinimas Šniokščianti tėkmė >0,8 Tėkmė šniokščia, dominuoja bangos su puta. Labai greita tėkmė 0,4–0,8 Tėkmė labai greita, bet putų mažai arba jų visai nėra. Raibuliuojanti tėkmė 0,1–0,4 Nedidelės bangelės (maždaug 1 cm aukščio). Lėta tėkmė 0,05–0,1 Pastebima labai lėta tėkmė. Bangelės susidaro tik ten, kur yra kliūčių – šakų, akmenų, rąstų. Labai lėta tėkmė 0–0,05 Nesimato aiškios vandens tėkmės krypties, vanduo – stovinčio tipo. „Šniokščianti tėkmė“ ir „Labai greita tėkmė“ priskiriamos didelio greičio tėkmės tipui, kur srovės greitis yra didesnis nei 0,4 m/s. Tuo tarpu „raibuliuojanti tėkmė“, „lėta tėkmė“ ir „labai lėta tėkmė“ priskiriamos nedidelio greičio tėkmės tipui, kur srovės greitis yra mažesnis nei 0,4 m/s. Skaičiuojant UBKI balai šiam parametrui suteikiami tik esant didelei greičio tėkmei: 0 – didelio greičio tėkmės vandens paviršiuje nėra; 1 – didelio greičio tėkmė užima iki 10 % stebimos upės atkarpos paviršiaus ploto; 2 – didelio greičio tėkmė užima 10–25 % stebimos upės atkarpos paviršiaus ploto; 3 – didelio greičio tėkmė užima daugiau nei 25 % stebimos upės atkarpos paviršiaus ploto. 9.
  5. Kiti objektai Kiti objektai – tai stambūs akmenys, rąstai vandenyje. Pakanka, jei tokio tipo objektai randami nors viename upės krante. Skaičiuojant UBKI kitų objektų parametrui suteikiami tokie balai: 0 – stebimoje upės atkarpoje kitų objektų nėra; 1 – kiti objektai užima iki 10 % stebimos upės atkarpos ploto; 2 – kiti objektai užima 10–25 % stebimos upės atkarpos ploto; 3 – kiti objektai užima daugiau nei 25 % stebimos upės atkarpos ploto.
  6. Matavimai ir stebėjimai vandenyje Matavimai ir stebėjimai atliekami vandenyje tada, kai upės gylis neviršija 1 m. Skaičiuojant UBKI vandenyje vertinami tokie parametrai: § Upės gylio svyravimai – skaičiuojami vadovaujantis 4 upės gylio matavimais kiekviename iš 10 skersinių pjūvių; § Upės pločio svyravimai – skaičiuojami vadovaujantis upės pločio matavimais kiekviename iš 10 skersinių pjūvių; § Šaknys upėje; § Virš vandens išsikišę krantai (paplauti krantai); § Išnirę vandens augalai; § Panirę vandens augalai; § Upės dugno padengimas rieduliais; § Upės dugno padengimas žvirgždu; § Upės dugno padengimas smėliu; § Upės dugno padengimas dumblu, minkštomis nuosėdomis; § Upės dugno padengimas ochra. 10.
  7. Gylio svyravimai Gylio svyravimas upėje yra skaičiuojamas kaip 4 upės gylio matavimų kiekviename iš 10 skersinių pjūvių svyravimo koeficientas (SK). Gylis matuojamas nuo vandens paviršiaus iki dugno (cm). Matuojama 4 vietose – 20 %, 40 %, 60 % ir 80 % atstumu nuo vieno kranto kiekviename iš 10 skersinių pjūvių. Svyravimo koeficientas (SK) apskaičiuojamas taip: SK gylio = SD gylio / Vidurkis gylio x 100 %, kur: SK gylio – 40 upės gylio matavimų svyravimo koeficientas, SD gylio – standartinis nuokrypis, apskaičiuotas remiantis 40 upės gylio matavimų, Vidurkis gylio – gylio vidurkis. Skaičiuojant UBKI gylio svyravimo parametrui suteikiami tokie balai: 0 – SK gylio – tarp 0 ir 10 %; 1 – SK gylio – tarp 10 % ir 25 %; 2 – SK gylio – tarp 25 % ir 50 %; 3 – SK gylio – daugiau nei 50 %. 10.
  8. Upės pločio svyravimai Upės pločio svyravimų skaičiavimas yra pagrįstas upės pločio vandens paviršiaus lygyje matavimais (cm). Upės pločio svyravimas apskaičiuojamas kaip 10 upės pločio matavimų pokyčio koeficientas (PK). Pokyčio koeficientas skaičiuojamas taip: PK pločio = SD pločio / Vidurkis pločio x 100 %, kur: PK pločio – 10 upės pločio matavimų svyravimo koeficientas, SD pločio – standartinis nuokrypis, apskaičiuotas remiantis 10 upės pločio matavimų, Vidurkis pločio – pločio vidurkis. Skaičiuojant UBKI upės pločio svyravimo parametrui suteikiami tokie balai: 0 – PK pločio yra tarp 0 ir 10 %; 1 – PK pločio yra tarp 10 % ir 25 %; 2 – PK pločio yra tarp 25 % ir 50 %; 3 – PK pločio yra daugiau nei 50 %. 10.
  9. Šaknys upėje Medžių šaknys upėje turi būti matomos. Skaičiuojant UBKI vertinamas tas upės krantas, kuriame šaknų pastebėta daugiau. Skaičiuojant UBKI medžių šaknų upėje parametrui suteikiami tokie balai: 0 – šaknų nėra; 1 – šaknų pastebima iki 10 % stebimos upės atkarpos ploto; 2 – šaknų pastebima 10–25 % stebimos upės atkarpos ploto; 3 – šaknų pastebima daugiau nei 25 % stebimos upės atkarpos ploto. 10.
  10. Virš vandens išsikišę (paplauti) krantai Krantai turi būti išsikišę (paplauti) virš vandens taip, kad sudarytų priedangą. Toks krantų išsikišimas turėtų būti ne mažesnis kaip 15 cm (4 pav.). Pakanka, kad tokio tipo priedangos susiformuoja nors viename upės krante. Jeigu krantai virš vandens išsikišę mažiau nei 15 cm, suteikiama 0 balų. 4 pav. Virš vandens išsikišę krantai Skaičiuojant UBKI virš vandens išsikišusių krantų parametrui suteikiami tokie balai: 0 – išsikišusių krantų nėra; 1 – išsikišę krantai apima iki 10 % stebimos upės atkarpos ilgio; 2 – išsikišę krantai apima 10–25 % stebimos upės atkarpos ilgio; 3 – išsikišę krantai apima daugiau nei 25 % stebimos upės atkarpos ilgio. 10.
  11. Išnirę vandens augalai Išnirę vandens augalai – tai vandens augalai, kurių kai kurios dalys yra iškilusios virš vandens (pvz., žiedai, lapai). Skaičiuojant UBKI, vandens paviršiaus ploto padengimas (%) išnirusiais vandens augalais vertinamas 10 skersinių pjūvių. Kiekviename skersiniame pjūvyje vertinamas 50 cm ruožas (5 pav.). Atlikus 10 skersinių pjūvių stebėjimus, įvertinamas vidutinis padengimas išnirusiais vandens augalais. 5 pav. Vandens paviršiaus ploto padengimas (%) išnirusiais vandens augalais Skaičiuojant UBKI išnirusių vandens augalų parametrui suteikiami tokie balai: 0 – išnirusios augmenijos nėra arba jos pastebima labai mažai; 1 – daugiau kaip 60% tiriamos upės atkarpos ploto padengta išnirusiais vandens augalais; 2 – 30–60 % tiriamos upės atkarpos ploto padengta išnirusiais vandens augalais; 3 – 10–30 % tiriamos upės atkarpos ploto padengta išnirusiais vandens augalais. 10.
  12. Panirę vandens augalai Panirę vandens augalai – tai vandens augalai, kurių visos dalys yra visiškai panirusios po vandeniu. Skaičiuojant UBKI dugno padengimas panirusiais vandens augalais (%) vertinamas 10 skersinių pjūvių. Kiekviename skersiniame pjūvyje vertinamas 50 cm ruožas (5 pav.). Atlikus stebėjimus 10 skersinių pjūvių, įvertinamas vidutinis dugno padengimas panirusiais vandens augalais. Skaičiuojant UBKI panirusių vandens augalų parametrui suteikiami tokie balai: 0 – iki 10 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta panirusiais vandens augalais; 1 – daugiau kaip 80 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta panirusiais vandens augalais; 2 – 10–40 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta panirusiais vandens augalais; 3 – 40–80 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta panirusiais vandens augalais. 10.
  13. Upės dugno padengimas ochra Ochros sluoksnis upės dugne susidaro iškrintant geležies dalelėms, kurios formuoja rūdžių spalvos dangą arba geltoną sluoksnį dugne ir ant vandens augalų. Skaičiuojant UBKI upės dugno padengimo ochra parametrui suteikiami tokie balai: 0 – ochros nėra; 1 – iki 10 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto yra padengta ochra; 2 – 10–50 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto yra padengta ochra; 3 – daugiau nei 50 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto yra padengta ochra. 10.
  14. Upės dugno padengimas rieduliais Upės dugno padengimas rieduliais (%) vertinamas 10 skersinių upės pjūvių. Kiekviename skersiniame pjūvyje vertinamas 50 cm ruožas (5 pav.). Atlikus stebėjimus 10 skersinių pjūvių, įvertinamas vidutinis upės padengimas rieduliais. Skaičiuojant UBKI upės dugno padengimo rieduliais parametrui suteikiami tokie balai: 0 – riedulių nėra; 1 – iki 10 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta rieduliais. Yra plotų, kur rieduliai išsibarstę netolygiai; 2 – 10–25 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta rieduliais. Yra plotų, kur rieduliai išsibarstę tolygiau; 3 – mažiausiai 25 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta rieduliais. Yra plotų, kur randama daug riedulių. 10.
  15. Upės dugno padengimas žvirgždu Upės dugno padengimas žvirgždu (%) vertinamas 10 skersinių upės pjūvių. Kiekviename skersiniame pjūvyje vertinamas 50 cm ruožas (5 pav.). Atlikus 10 skersinių pjūvių stebėjimus, įvertinamas vidutinis upės padengimas žvirgždu. Skaičiuojant UBKI, upės dugno padengimo žvirgždu parametrui suteikiami tokie balai: 0 – žvirgždo nėra; 1 – iki 10 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta žvirgždu; 2 – 10–25 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta žvirgždu; 3 – mažiausiai 25 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta žvirgždu. 10.
  16. Upės dugno padengimas smėliu Upės dugno padengimas smėliu (%) vertinamas 10 skersinių upės pjūvių. Kiekviename skersiniame pjūvyje vertinamas 50 cm ruožas (5 pav.). Atlikus stebėjimus 10 skersinių pjūvių, įvertinamas vidutinis upės padengimas smėliu. Skaičiuojant UBKI upės dugno padengimo smėliu parametrui suteikiami tokie balai: 0 – daugiau negu 50 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta smėliu – paprastai matosi „banguotas“ smėlis arba yra kitų smėlio migracijos požymių; 1 – nuo 25 % iki 50 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta smėliu – dažnai matomas „banguotas“ smėlis; 2 – nuo 10 % iki 25 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta smėliu; 3 – mažiau negu 10 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta smėliu. 10.
  17. Upės dugno padengimas dumblu Upės dugno padengimas dumblu nustatomas smeigiant lazdele ar gylio matuokliu arba brendant upe. Upės dugno padengimas dumblu (%) vertinamas 10 skersinių upės pjūvių. Kiekviename pjūvyje vertinamas 50 cm ruožas (5 pav.). Atlikus stebėjimus 10 skersinių pjūvių, įvertinamas vidutinis upės padengimas dumblu. Skaičiuojant UBKI upės dugno padengimo dumblu parametrui suteikiami tokie balai: 0 – dumblo dugne nėra; 1 – iki 10 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta dumblo sluoksniu; 2 – 10–25 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta dumblo sluoksniu; 3 – daugiau nei 25 % tiriamos upės atkarpos dugno ploto padengta dumblo sluoksniu.
  18. UBKI skaičiavimas 11.
  19. Kiekviena krante ir vandenyje stebėto ar matuoto parametro vertė skaičiuojama dauginant parametrui suteiktą balą (intensyvumas) iš pateikto faktoriaus (F). 11.
  20. Ochrai ir dumblui yra suteikiamas neigiamas balas, todėl šių parametrų vertės taip pat bus neigiamos. 11.
  21. Visos suskaičiuotos ir stulpelyje „vertė“ surašytos vertės sudedamos. Gautas skaičius yra UBKI vertė. 11.
  22. Didžiausia galima UBKI vertė yra 66, o mažiausia – (-)
  23. Jeigu indekso vertė yra daugiau kaip 55, laikoma, kad upės būklė yra labai gera. ______________ LAND 67-2005 1 priedas BENDROJI TYRIMŲ VIETOS INFORMACIJA 1 lentelė. Bendroji tyrimų vietos informacija Upės pavadinimas Data Tiriamo ruožo vieta Tyrimą atliko Geografinė šiaurės platuma Geografinė rytų ilguma Tyrimo vietos numeris ______________ LAND 67-2005 2 priedas UPIŲ BUVEINIŲ KOKYBĖS INDEKSO SKAIČIAVIMAS NUO KRANTO IR VANDENYJE STEBIMIEMS PARAMETRAMS 1 lentelė. Upių buveinių kokybės indekso skaičiavimas nuo kranto stebimiems parametrams, kai upės gylis didesnis nei 1 m Nuo kranto stebimi parametrai: Intensyvumas (I: 0–3) Faktorius (F) Vertė (=I x F) Sietuvos ir sėkliai % nuo optimalaus sietuvų ir sėklių skaičiaus (0 – nėra, 1 – 1–25 %, 2 – 26–75 %, 3 – >75 %) +2 Upės vingiuotumas (0 – tiesi, 1 – silpnai vingiuota, 2 – vingiuota, 3 – labai vingiuota) +1 Upės profilis (0 – ištiesintas, 1 – pusiau natūralus, 3 – natūralus) +2 Virš vandens pasvirusi augmenija – % stebimos upės atkarpos ilgio (0 – nėra, 1 – 0–25 %, 2 – 25–50 %, 3 – >50 %) +1 Natūralios augmenijos ruožo plotis pakrantėje (0 – 0–2 m, 1 – 2–5 m, 2 – 5–10 m, 3 – >10 m) +1 Didelio tėkmės greičio plotai – % tiriamos upės atkarpos paviršiaus ploto (0 – nėra, 1 – 0–10 %, 2 – 11–25 %, 3 – >25 %) +1 Kiti objektai – % tiriamos upės atkarpos paviršiaus ploto (0 – nėra, 1 – 0–10 %, 2 – 11–20 %, 3 – >20 %) +2 2 lentelė. Upių buveinių kokybės indekso skaičiavimas vandenyje stebimiems parametrams, kai upės gylis mažesnis nei 1 m Vandenyje stebimi parametrai Intensyvumas (I: 0–3) Faktorius (F) Vertė (=I x F) Šaknys upėje – % tiriamos upės atkarpos paviršiaus ploto (0 – nėra, 1 – 1–10 %, 2 – 11–25 %, 3 – >25 %) +1 Virš vandens išsikišę krantai stebimos upės atkarpos ilgio – % (0 – nėra, 1 – 1–25 %, 2 – 26–50 %, 3 – >50 %) +1 Upės dugno padengimas ochra – % tiriamos upės atkarpos paviršiaus ploto (0 – nėra, 1 – silpnai, 3 – geltona spalva išplitusi) –2 ______________ LAND 67-2005 3 priedas MATAVIMAI IR STEBĖJIMAI, ATLIEKAMI KIEKVIENAME PJŪVYJE 1 lentelė. Matavimų ir stebėjimų duomenys kiekviename tyrimų vietos pjūvyje, kai upės gylis mažesnis nei 1 m
  24. Upės pločio matavimai (tyrimo metu vandeniu apsemtas upės plotis). Upės pločio matavimai, cm. 1 pjūvis [ ]2 pjūvis [ ]3 pjūvis [ ] 4 pjūvis [ ]5 pjūvis [ ]6 pjūvis [ ] 7 pjūvis [ ]8 pjūvis [ ]9 pjūvis [ ] 10 pjūvis [ ]
  25. Upės gylio matavimai (4 matavimai kiekviename skersiniame upės pjūvyje, 20 %, 40 %, 60 % ir 80 % atstumais nuo kranto, kur prasideda vanduo). Upės gylio matavimai (cm). 20 % [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] 40 % [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] 60 % [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] 80 % [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ]
  26. Išnirusių vandens augalų kiekis (vertinama % nuo išnirusiais vandens augalais padengto vandens paviršiaus ploto). Padengimo procentas (0–100%). 1 pjūvis [ ] 2 pjūvis [ ] 3 pjūvis [ ] 4 pjūvis [ ] 5 pjūvis [ ] 6 pjūvis [ ] 7 pjūvis [ ] 8 pjūvis [ ] 9 pjūvis [ ] 10 pjūvis [ ]
  27. Panirusių vandens augalų kiekis (vertinama % nuo panirusiais vandens augalais padengto dugno paviršiaus ploto). Padengimo procentas (0–100%). 1 pjūvis [ ] 2 pjūvis [ ] 3 pjūvis [ ] 4 pjūvis [ ] 5 pjūvis [ ] 6 pjūvis [ ] 7 pjūvis [ ] 8 pjūvis [ ] 9 pjūvis [ ] 10 pjūvis [ ]
  28. Dugno padengimas keturiais pagrindiniais substrato tipais (vertinama kiekviename skersiniame upės pjūvyje). Padengimo procentas (0–100%). 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Rieduliai [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] Žvirgždas [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] Smėlis [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] Dumblas [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.