← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VARTOJIMO IR VERTĖJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2005–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2005 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 896 Vilnius Įgyvendindama Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), įgyvendinimo priemonių 1.4 ir 6.3.1 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Patvirtinti Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005–2008 metų programą (pridedama).
  2. Pavesti Lietuvos invalidų reikalų tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės koordinuoti Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005–2008 metų programos įgyvendinimą. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 896 LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VARTOJIMO IR VERTĖJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2005–2008 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005–2008 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) skirta turintiems klausos sutrikimų asmenims (toliau vadinama – kurtieji), jų artimiesiems, specialistams (surdopedagogams, gestų kalbos vertėjams, socialiniams darbuotojams) ir kitiems visuomenės nariams.
  4. Šios Programos atsakingi vykdytojai – Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršininkai. Šios Programos vykdymą koordinuoja Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. II. ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ
  5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 4 d nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“ (Žin., 1995, Nr. 38-948) gestų kalba pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba.
  6. Lietuvos gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje gyveno 8636 kurtieji, iš jų 7677 suaugusieji, turintys invalidumo grupes (I grupės – 700, II grupės – 4500, III grupės – 2400) ir 959 vaikai iki 15 metų (žr. lentelę). Šie asmenys negali naudotis girdintiesiems prieinama informacija ir bendrauti su girdinčiais visuomenės nariais, nes techninėmis priemonėmis nepavyksta atkurti klausos, o neturintieji klausos sutrikimų nemoka lietuvių gestų kalbos. Tai lemia kurčiųjų socialinę atskirtį, menką išsilavinimą, menkas galimybes konkuruoti darbo rinkoje, nes kurtieji negali įprastomis sąlygomis įgyti profesijos, įsidarbinti ir dirbti, savarankiškai spręsti buitinių ir asmeninių problemų.
  7. Tiriant lietuvių gestų kalbą, 1998-2004 metais parengtas ir išleistas 5 tomų Lietuvių gestų kalbos žodynas, į kurį sudėta ir aprašyta apie 3 tūkstančiai leksinių vienetų. Parengta įvairaus formato 10 teminių ir vienas aiškinamasis teminis lietuvių gestų kalbos žodynėlis. Lietuvių gestų kalbą tiria, gramatikos studijas atlieka ir leksiką kaupia Surdologijos centras, kurį 1996 metais įsteigė Lietuvos kurčiųjų draugija. Lietuvių gestų kalbos tyrimai pradėti tik 1998 metais, todėl per maža gestų kalbos gramatikos mokymo patirties ir metodikų, trūksta šios srities specialistų. 2004 metais išleistas pirmasis lietuvių gestų kalbos vadovėlis „Lietuvių gestotyros pagrindai“. Šis vadovėlis turėtų palengvinti lietuvių gestų kalbos mokytojų darbą ir iš dalies patenkinti girdinčios visuomenės informavimo apie lietuvių gestų kalbą poreikį. Tačiau iki šiol atlikta palyginti nedaug lietuvių gestų kalbos gramatikos tyrimo, leksikos pavyzdžių norminimo ir sisteminimo darbų, t. y. aprašyta tik 3 tūkstančiai lietuvių gestų kalbos vienetų.
  8. Lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos kurtiesiems ligi šiol sunkokai prieinamos. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 740/93 (Žin., 1998, Nr. 47-1300) patvirtinta Valstybinė gestų kalbos vartojimo programa, kurią įgyvendinant gestų kalbos vertimo paslaugų teikimą organizavo ir jas teikė Lietuvos kurčiųjų draugija. 2004 metų pradžioje veikė Vilniaus ir Kauno apskričių viršininkų įsteigti gestų kalbos vertėjų centrai, kurių specialistai teikė paslaugas Vilniaus ir Kauno apskrityse gyvenantiems kurtiesiems. Kad šių paslaugų teikimas būtų organizuojamas ir jos būtų teikiamos pagal gyvenamąją vietą (ypač kaimo vietovėse), 2004 metais gestų kalbos vertimo paslaugas pradėta organizuoti ir teikti Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Marijampolės, Tauragės, Utenos apskrityse. Be to, Klaipėdos ir Panevėžio apskričių viršininkai 2004 metais, o Šiaulių apskrities viršininkas – 2005 metais įsteigė lietuvių gestų kalbos vertėjų centrus. Vertimo paslaugų kokybė nėra gera, nes dauguma gestų kalbos vertėjų – savamoksliai, neturintys aukštojo išsilavinimo, nėra mokęsi vertimo teorijos. Didžiuma šių specialistų yra augę kurčiųjų šeimose arba baigę gestų kalbos kursus. Nėra vertėjų, verčiančių į tarptautinę gestų kalbą, mokančių anglų, prancūzų, vokiečių, lietuvių gestų kalbas, neįteisinta ir nereglamentuota gestų kalbos vertėjo specialybė. LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VERTIMO PASLAUGŲ TEIKIMAS KURTIESIEMS 2004 METAIS Apskritys Suaugusieji Vaikai Gestų kalbos vertėjų skaičius Vienam gestų kalbos vertėjui tenkančių kurčiųjų skaičius Alytaus 359 46 1 405 Kauno 1800 178 11 179 Klaipėdos 678 88 6 127 Marijampolės 294 41 1 335 Panevėžio 759 104 4 215 Šiaulių 759 115 5 154 Tauragės 267 57 2 162 Telšių 321 63 3 128 Utenos 403 50 1,5 302 Vilniaus 2037 217 19,5 115 Iš viso 7677 959 54 vidurkis 160 Šiuo metu lietuvių gestų kalbos vertėjais dirba 51 asmuo. Gestų kalbos vertimo paslaugų reikia kur kas daugiau negu siūloma: dabar vienam vertėjui vidutiniškai tenka aptarnauti 160 kurčiųjų. Tai riboja neįgaliųjų savarankiškumą ir mažina jų galimybes įgyti išsilavinimą bei profesiją, atitinkančius jų gebėjimus bei poreikius, įsidarbinti ir sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Vertimo paslaugas kurtiesiems būtina plėtoti visose apskrityse (ypač Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, kuriose gyvena daug kurčiųjų).
  9. Yra 2 lietuvių gestų kalbos vartotojų grupės: pirmoji – asmenys, kurti nuo vaikystės, kuriems lietuvių gestų kalba yra pirmoji, jos pagrindu jie mokosi lietuvių kalbos; antroji – apkurtę asmenys, kurčiųjų artimieji, girdintys pedagogai, kiti specialistai, kurių pirmoji išmokta kalba yra lietuvių, jos pagrindu jie mokomi lietuvių gestų kalbos. Lietuvių gestų kalbos mokymo metodologija šioms grupėms skirtinga. Ikimokyklines ugdymo programas vykdančiose mokyklose 2003–2004 metais buvo ugdomi 76 kurti vaikai. Specialiosiose mokyklose 2004 metais mokėsi 600 mokinių, jose dirbo 305 mokytojai. 2004 metais 414 kurčiųjų mokėsi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo ugdymo klasėse. Kurčiuosius ugdančių mokyklų, kurios vykdo pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas, bendruosiuose ugdymo planuose numatytos lietuvių gestų kalbos pamokos, tačiau šiuo metu yra tik keletas mokytojų, kuriems lietuvių gestų kalba yra gimtoji. Nuo 2001 metų Vilniaus kurčiųjų internatinėje mokykloje mokiniai gali įgyti vidurinį išsilavinimą. 1998-2003 metais išleisti 3 vadovėliai, Surdologijos centras parengė 40 mokymo priemonių kompiuterinėse laikmenose, vaizdajuosčių ir spausdintų priemonių, skirtų kurtiesiems. Lietuvoje 2003–2004 metais veikė 10 kurčiųjų ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų, dešimtyje mokyklų veikė kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo klasės arba grupės. Veikia specializuotas Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras. Jame rengiami 6 profesijų specialistai, veikia 14 grupių, dirba 42 mokytojai. Vienuolikoje aukštųjų mokyklų mokosi 50 kurčiųjų. Kurtieji studentai studijuoja įvairiose šalies aukštosiose mokyklose, yra pasirinkę studijas pagal pomėgius ir mokosi skirtingų specialybių, tačiau vertimo paslaugų jie dar stokoja, nes stinga lietuvių gestų kalbos vertėjų. Dauguma suaugusių kurčiųjų dėl diegtų iki 1991 metų mokymo metodų ir informacijos teikimo būdų nesugebėjo įgyti pagrindinio išsilavinimo, didžiuma yra įgiję tik pradinį išsilavinimą, kaimo vietovėse esama neraštingų. Mokyklose, kuriose ugdomi kurtieji, nėra lietuvių gestų kalbos kabinetų, trūksta mokymo priemonių, mokytojų ir kitų specialistų (surdopedagogų, lietuvių gestų kalbos vertėjų, socialinių darbuotojų) kvalifikacija per menka, kad jie galėtų kurtiesiems teikti geros kokybės išsilavinimą, todėl didžiumos kurčiųjų išsilavinimas menkas.
  10. Specialistų, dirbančių su kurčiaisiais, kvalifikacijos tobulinimas – svarbi geros kokybės lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikimo sąlyga. Kurčiųjų ugdymo specialistams (surdopedagogams) 1998–2004 metais surengta 15 lietuvių gestų kalbos mokymo kursų. 105 valandų per metus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą kasmet vykdo Pedagogų profesinės raidos centras kartu su Surdologijos centru. Nuo 2002 metų pradėti rengti lietuvių gestų kalbos vertėjai Vilniaus kolegijoje. Šiuo metu joje studijuoja 23 būsimi lietuvių gestų kalbos vertėjai, kurie studijas baigs 2005 metais.
  11. Šiuo metu savivaldybių globos ir rūpybos skyriuose, socialinių paslaugų įstaigose, greitosios medicinos pagalbos tarnybose, policijoje beveik nesama darbuotojų, mokančių lietuvių gestų kalbą. Esant kritinei situacijai, kurtiesiems be kitų asmenų tarpininkavimo nepavyksta gauti reikiamos pagalbos. Būtina šalies mastu, panaudojant visuomenės informavimo priemones, sudaryti sąlygas Lietuvos piliečiams mokytis lietuvių gestų kalbos.
  12. Šiuo metu į lietuvių gestų kalbą verčiamos pavienės televizijos laidos. Austrijoje, Suomijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, vadovaujantis Europos Tarybos 2003 m. rugsėjo 22 d. atlikto tyrimo rezultatais ir siekiant pagerinti visuomenės informavimo priemonių prieinamumą kurtiesiems, visuomeniniai transliuotojai skatinami teikti paslaugas gestų kalba ir tekstu.
  13. Lietuvoje kurčiuosius vienija nevyriausybinės organizacijos, aktyviausios – Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvos neprigirdinčiųjų asociacija, Lietuvos kurčius ir neprigirdinčius vaikus auginančių tėvų bendrija „Pagava“ ir Lietuvos kochlearinių implantų naudotojų asociacija. III. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
  14. Šios Programos tikslai: 12.
  15. siekti kurčiuosius integruoti į visuomenę ir mažinti jų socialinę atskirtį; 12.
  16. turtinti gestų kalbos žodyną; 12.
  17. siekti, kad gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugos užtikrintų kurtiesiems lygiavertį bendradarbiavimą su girdinčiaisiais.
  18. Šios Programos uždaviniai: 13.
  19. plėtoti lietuvių gestų kalbos tyrimą, leksikos ir gramatikos pavyzdžių kaupimą; 13.
  20. gerinti kurčiųjų švietimo paslaugų kokybę; 13.3 plėtoti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas kurtiesiems ir didinti šių paslaugų prieinamumą. IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
  21. Šios Programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal: 14.
  22. aprašytus ir sukauptus lietuvių gestų kalbos leksikos pavyzdžius, parengtus ir išleistus teminius lietuvių gestų kalbos žodynus, parengtus lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlius, specialias mokymo ir ugdymo priemones lietuvių gestų kalba; 14.
  23. mokytojų, tobulinusių lietuvių gestų kalbos įgūdžius, skaičių, įrengtų lietuvių gestų kalbos kabinetų kurčiųjų reabilitacijos centruose ir kurčiųjų mokyklose skaičių; 14.
  24. lietuvių gestų kalbos vertėjų, tobulinusių lietuvių gestų kalbos vertimo žinias, apmokytų kurčiųjų artimųjų, socialinių darbuotojų, greitosios pagalbos tarnybų darbuotojų, policijos pareigūnų, kitų specialistų skaičių; 14.
  25. profesionalių lietuvių gestų kalbos vertėjų, teikiančių lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas kurtiesiems, skaičių; 14.
  26. apklausos būdu atliktus tyrimus, atsižvelgiant į tai, kiek asmenų virtualioje ir įprastoje aplinkoje mokosi lietuvių gestų kalbos, teikiamų kurtiesiems gestų kalbos paslaugų kokybę, leidžiančią šiems asmenims integruotis į socialinę aplinką. V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
  27. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje Lietuvos invalidų reikalų tarybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir apskričių viršininkams patvirtintų bendrųjų asignavimų.
  28. Preliminarus lėšų poreikis šiai Programai įgyvendinti nurodytas priede. VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
  29. Numatomi tokie šios Programos įgyvendinimo rezultatai: 17.
  30. parengti ir išleisti aiškinamąjį lietuvių gestų kalbos žodyną (aprašyta 8000 lietuvių gestų kalbos leksikos vienetų), 8 teminius lietuvių gestų kalbos žodynus ir lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlį; 17.
  31. parengti 12 specialiųjų mokymo priemonių, 280 pedagogų, dirbančių su kurčiaisiais, tobulinti lietuvių gestų kalbos įgūdžius; 17.
  32. dukart per metus rengti lietuvių gestų kalbos kursus socialinių paslaugų įstaigose dirbantiems lietuvių gestų kalbos vertėjams; 17.
  33. įrengti kurčiųjų mokyklose ir reabilitacijos centruose 15 lietuvių gestų kalbos kabinetų suaugusiesiems mokyti, įrengti lietuvių gestų kalbos leksikos ir gramatikos tyrimo kabinetą; 17.
  34. parengti ir išleisti ugdymo priemonių lietuvių gestų kalba; 17.
  35. mokyti lietuvių gestų kalbos 200 girdinčių lietuvių gestų kalbos vartotojų – kurčiųjų artimųjų, socialinių darbuotojų, greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojų, policijos pareigūnų, kitų specialistų; 17.
  36. sukurti virtualią lietuvių gestų kalbos mokyklą (parengti lietuvių gestų kalbos pagrindų vizualinę mokymo programą), kuri bus prieinama internetu visiems vartotojams nuo 2007 metų pradėsiančioje veikti universalioje neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos informacinės sistemos duomenų bazėje. Kompiuterinėmis šios programos laikmenomis bus aprūpintos savivaldybės, socialinių paslaugų įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kitos tarnybos; 17.
  37. organizuoti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikimą visose apskrityse – įsteigti 112 lietuvių gestų kalbos vertėjų etatų; 17.
  38. pasiekti, kad 2008 metais vienas lietuvių gestų kalbos vertėjas teiktų paslaugas vidutiniškai 70 kurčiųjų, o šių paslaugų prieinamumas kurčiųjų asmenų gyvenamojoje vietoje padidėtų 43,25 procento; 17.
  39. parengti 2005–2008 metais 69 profesionalius lietuvių gestų kalbos vertėjus, turinčius aukštąjį išsilavinimą.
  40. Šios Programos įgyvendinimo priemonės ir laukiami rezultatai pateikti priede. ______________ Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005–2008 metų programos priedas LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VARTOJIMO IR VERTĖJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2005–2008 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Priemonės pavadinimas Įvykdymo terminas (metai) Atsakingi vykdytojai Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) Laukiamas rezultatas iš viso 2005 metais 2006 metais 2007 metais 2008 metais
  41. Plėtoti lietuvių gestų kalbos tyrimą, leksikos ir gramatikos pavyzdžių kaupimą: išlaidoms – 860 210 230 230 190 1.
  42. Rengti ir leisti aiškinamąjį lietuvių gestų kalbos žodyną 2005–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija išlaidoms – 330 90 80 80 80 bus parengtas ir išleistas aiškinamasis lietuvių gestų kalbos žodynas (spausdintas, kompiuterinėje laikmenoje, vaizdajuostėje), sukaupta 8000 lietuvių gestų kalbos pavyzdžių duomenų bazė 1.
  43. Rengti lietuvių gestų kalbos tyrėjus 2005–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija išlaidoms – 80 - 40 40 - bus parengtas vienas lietuvių gestų kalbos lingvistikos specialistas 1.
  44. Rengti ir leisti teminius lietuvių gestų kalbos žodynus 2005–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija išlaidoms – 330 120 70 70 70 bus parengti ir išleisti 8 teminiai lietuvių gestų kalbos žodynai (spausdinti, kompiuterinėje laikmenoje, vaizdajuostėje) 1.
  45. Parengti ir išleisti lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlį (kompiuterinėje laikmenoje ir vaizdajuostėje) 2005–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija išlaidoms – 120 - 40 40 40 bus parengtas lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlis (kompiuterinėje laikmenoje ir vaizdajuostėje)
  46. Plėtoti kurčiųjų švietimo paslaugų kokybę: išlaidoms – 1340 turtui įsigyti – 400 390 - 410 144 295 256 245 - 2.
  47. Sustiprinti mokyklų kurtiesiems metodinę bazę 2005–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija išlaidoms – 370 160 70 70 70 bus parengta 12 specialiųjų mokymo priemonių ir metodinės rekomendacijos mokytojams, 280 kurčiuosius mokančių mokytojų, 10 lietuvių gestų kalbos vertėjų tobulins gestų kalbos mokėjimo įgūdžius 2.
  48. Sustiprinti socialinių paslaugų įstaigų metodinę bazę 2006–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos kurčiųjų draugija išlaidoms – 90 - 30 30 30 bus patobulinti dirbančių socialinių paslaugų įstaigose lietuvių gestų kalbos vertėjų praktiniai įgūdžiai, 2 kartus per metus vyks kursai, bus išmokyta 90 asmenų 2.
  49. Įrengti lietuvių gestų kalbos mokymo kabinetus kurčiųjų mokyklose 2006–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija išlaidoms – 50 turtui įsigyti – 256 - - 50 - - 256 - - bus įrengta 10 lietuvių gestų kalbos mokymo kabinetų kurčiųjų mokyklose 2.
  50. Įrengti lietuvių gestų kalbos mokymo kabinetus kurčiųjų reabilitacijos centruose 2006–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kurčiųjų draugija išlaidoms – 40 turtui įsigyti – 144 - - 40 144 - - - - bus įrengti 5 lietuvių gestų kalbos kabinetai kurčiųjų reabilitacijos centruose ir vienas lietuvių gestų kalbos leksikos ir gramatikos tyrimo kabinetas Lietuvos kurčiųjų draugijos Surdologijos centre 2.
  51. Rengti ir leisti mokymo priemones lietuvių gestų kalba 2005–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kurčiųjų draugija išlaidoms – 525 170 115 120 110 bus parengta ir išleista 16 vaizdajuosčių lietuvių gestų kalba, parengtos mokymo programos, išmokyta 30 specialistų vesti lietuvių gestų kalbos mokymo kursus; parengti 8 leidiniai – lietuvių gestų kalbos mokymo vadovai, skirti girdintiems arba apkurtusiems suaugusiesiems mokyti 2.
  52. Mokyti tėvus, auginančius kurčius vaikus, ir lietuvių gestų kalbos vartotojus lietuvių gestų kalbos 2005–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kurčiųjų draugija išlaidoms – 135 60 25 25 25 bus rengiami lietuvių gestų kalbos kursai girdintiems ir apkurtusiems gestų kalbos vartotojams (kasmet po 6 kursus), mokoma 200 vartotojų (šeimos narių, socialinių paslaugų įstaigų, policijos, greitosios pagalbos darbuotojų) 2.
  53. Mokyti lietuvių gestų kalbos girdinčius jos vartotojus 2006–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija išlaidoms – 140 - 80 50 10 bus parengta girdintiems vartotojams lietuvių gestų kalbos pagrindų vizualinė mokymo programa, kuri bus pateikta interneto svetainėje; kompiuterinėmis šios mokymo programos laikmenomis bus aprūpintos 60 savivaldybių, 10 apskričių, socialinių paslaugų, kitos įstaigos 2.
  54. Rengti lietuvių gestų kalbos vertėjus 2005–2008 metai Švietimo ir mokslo ministerija iki 2008 metų bus parengti 69 lietuvių gestų kalbos vertėjai
  55. Plėtoti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas kurtiesiems ir didinti šių paslaugų prieinamumą: išlaidoms – 5557 turtui įsigyti – 495 700 - 1315 230 1562 180 1980 85 3.
  56. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų centro paslaugas kurtiesiems Klaipėdos apskrityje 2005–2008 metai Klaipėdos apskrities viršininkas išlaidoms – 1050 turtui įsigyti – 70 190 246 40 289 15 325 15 bus teikiamos ir plėtojamos nuolatinės lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems, paslaugas teiks 12 vertėjų, dirbančių gestų kalbos vertėjų centre 3.
  57. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų centro paslaugas kurtiesiems Panevėžio apskrityje 2005–2008 metai Panevėžio apskrities viršininkas išlaidoms – 934 turtui įsigyti – 70 150 300 40 223 15 261 15 bus teikiamos ir plėtojamos nuolatinės lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems, paslaugas teiks 9 vertėjai, dirbantys gestų kalbos vertėjų centre 3.
  58. Įsteigti lietuvių gestų kalbos vertėjų centrą, teikti ir plėtoti gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Šiaulių apskrityje 2005–2008 metai Šiaulių apskrities viršininkas išlaidoms – 834 turtui įsigyti – 70 150 200 40 223 15 261 15 Šiaulių apskrityje bus įsteigtas lietuvių gestų kalbos vertėjų centras, nuolatines gestų kalbos vertimo paslaugas apskrityje gyvenantiems kurtiesiems teiks 9 vertėjai, dirbantys gestų kalbos vertėjų centre 3.
  59. Teikti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Telšių apskrityje 2005–2008 metai Telšių apskrities viršininkas išlaidoms – 297 turtui įsigyti – 25 40 76 10 76 15 105 bus teikiamos nuolatinės lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems, paslaugas teiks 4 vertėjai, dirbantys apskrities viršininko administracijoje 3.
  60. Teikti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Tauragės apskrityje 2005–2008 metai Tauragės apskrities viršininkas išlaidoms – 226 turtui įsigyti – 25 40 55 10 55 15 76 bus teikiamos nuolatinės lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems, paslaugas teiks 3 vertėjai, dirbantys apskrities viršininko administracijoje 3.
  61. Teikti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Utenos apskrityje 2005–2008 metai Utenos apskrities viršininkas išlaidoms – 276 turtui įsigyti – 25 40 55 10 76 15 105 bus teikiamos nuolatinės lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems, paslaugas teiks 4 vertėjai, dirbantys apskrities viršininko administracijoje 3.
  62. Teikti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Alytaus apskrityje 2005–2008 metai Alytaus apskrities viršininkas išlaidoms – 282 turtui įsigyti – 25 25 76 10 76 15 105 bus teikiamos nuolatinės lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems, paslaugas teiks 4 vertėjai, dirbantys apskrities viršininko administracijos socialinių paslaugų centre 3.
  63. Teikti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Marijampolės apskrityje 2005–2008 metai Marijampolės apskrities viršininkas išlaidoms – 232 turtui įsigyti – 25 25 55 10 76 15 76 bus teikiamos nuolatinės lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems, paslaugas teiks 3 vertėjai, dirbantys apskrities viršininko administracijoje 3.
  64. Teikti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas kurtiesiems kurčiųjų socialinės reabilitacijos centruose 2005–2008 metai Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kurčiųjų draugija išlaidoms – 274 40 54 72 108 bus teikiamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos kurtiesiems Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centruose ir Surdologijos centre, paslaugas teiks šiuose centruose dirbantys 6 vertėjai 3.
  65. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų centro paslaugas kurtiesiems Vilniaus apskrityje 2006–2008 metai Vilniaus apskrities viršininkas išlaidoms – 2042 turtui įsigyti – 100 398 - 506 30 614 30 686 40 bus teikiamos ir plėtojamos nuolatinės lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems, bus įsteigta 16 naujų lietuvių gestų kalbos vertėjų etatų, paslaugas teiks 32 vertėjai, dirbantys gestų kalbos vertėjų centre; 2008 metais bus įsigyta garso ir vaizdo įranga, skirta konferenciniam lietuvių gestų kalbos vertimui 3.
  66. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų centro paslaugas kurtiesiems Kauno apskrityje 2006–2008 metai Kauno apskrities viršininkas išlaidoms – 1696 turtui įsigyti – 60 289 - 379 30 469 30 559 - bus teikiamos ir plėtojamos nuolatinės lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems, bus įsteigta 15 naujų vertėjų etatų, paslaugas teiks 26 vertėjai, dirbantys gestų kalbos vertėjų centre Iš viso išlaidoms – 10505 turtui įsigyti – 895 1989 - 2642 374 2774 436 3102 85 Iš viso 11400 1987 3016 3210 3187 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.