NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ IŠMOKĖJIMO PENSININKAMS, TURĖJUSIEMS DRAUDŽIAMŲJŲ PAJAMŲ, TVARKOS ĮSTATYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ IŠMOKĖJIMO PENSININKAMS, TURĖJUSIEMS DRAUDŽIAMŲJŲ PAJAMŲ, TVARKOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-281 2005 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 914 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 340 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų išmokėjimo pensininkams, turėjusiems draudžiamųjų pajamų, tvarkos įstatymo projektui Nr. XP-281 dėl šių priežasčių:

1. Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybių išmokėti valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų (toliau vadinama – senatvės ir invalidumo pensijos) sumų, neišmokėtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) nuostatomis, taikytomis iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimo (Žin., 2002, Nr. 113-5057) ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo (Žin., 2003, Nr. 115-5221) įsigaliojimo, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 6-120) 72 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas šio teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Išmokėtos senatvės ir invalidumo pensijos, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, laikytinos įvykdytais sprendimais.
2. Įstatymui įgyvendinti prireiktų apie 669,8 mln. litų neplanuotų išlaidų ir 6,2 mln. litų administravimo išlaidų per metus, o tai ribotų senatvės ir invalidumo pensijų didinimo galimybes visiems šių pensijų gavėjams. Šios lėšos būtų išmokėtos tik 23,6 procento senatvės pensijų gavėjų, kurių senatvės pensijos buvo vidutiniškai 16 procentų didesnės nei nedirbančių šių pensijų gavėjų, ir 23,8 procento invalidumo pensijų gavėjų. Taip pat tektų atsisakyti palaipsniui didinti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas, iki vaikui sukaks vieneri metai, taip pat kitas išmokas, mokamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Dėl to būtų neįgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703).
3. Valstybės pareigą tesėti finansinius jos įsipareigojimus ne kartą pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstatuodamas, kad teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais. Priešingu atveju teisės norma tampa neveiksminga, ja negalima pasinaudoti. Įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, turi numatyti tokio įstatymo įgyvendinimui būtinas lėšas ir padaryti atitinkamus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pakeitimus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų skirti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nėra galimybių. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ ______________