← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL MELIORACIJOS PROGRAMOS 2006-2008 M. PATVIRTINIMO 2005 m. ru

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL MELIORACIJOS PROGRAMOS 2006-2008 M. PATVIRTINIMO 2005 m. rugsėjo 21 d. Nr. 3D-447 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi ir siekdama užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą funkcionavimą bei sustabdyti dirvožemių rūgštėjimo procesą:

  1. Tvirtinu Melioracijos programą 2006–2008 m. (pridedama).
  2. Pavedu ministerijos sekretoriui Kaziui Sivickiui vykdyti programos įgyvendinimo kontrolę. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ SUDERINTA Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005-08-17 raštu Nr. ((2.37-05)-5K-0518513)-6K-0508020 ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-447 MELIORACIJOS PROGRAMA 2006–2008 M. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Melioracijos programa 2006–2008 m. (toliau vadinama – Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi bei savivaldybių 2006–2008 metų melioracijos darbų investiciniais projektais. II. PROGRAMOS MISIJA (APLINKOS ANALIZĖ)
  4. Šia programa siekiama įgyvendinti racionalią melioracijos turto naudojimo politiką, kuri skatintų ekonominius ir socialinius pokyčius, orientuotus į žemės ūkio gamybos intensyvinimo bei kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą, kartu išsaugant ir gausinant kaimo gamtinį, materialinį ir dvasinį paveldą, kaimo gyventojų turto ir aplinkos apsaugą nuo potvynių polderiuose. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, reikalingų sausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Be šių žemių sausinimo efektyvi žemdirbystė šalyje negalima. Todėl žemių melioracija yra labai svarbi žemės ūkio gamybos infrastruktūros dalis. Nusausintų drenažu žemės ūkio paskirties žemių plotas šalyje yra 2,6 mln. ha arba 77,7 proc. šiam tikslui naudojamos žemės. Nusausintose žemėse išauginama 89 proc. visos žemės ūkio produkcijos, o linai, cukriniai runkeliai auginami tik nusausintose žemėse. Grūdinių kultūrų derlingumas jose yra 8 cnt didesnis negu nenusausintose. Nesausintose žemėse negalima taikyti šiuolaikinių žemdirbystės technologijų. Lietuvoje per 1 mln. ha dirvožemių dėl gamtinių sąlygų yra rūgštūs ir juos reikia periodiškai kalkinti. Rūgščių dirvų kalkinimas yra esminė rūgščių dirvų pagerinimo priemonė, leidžianti auginti produktyvius augalus. III. PROGRAMOS TIKSLAI
  5. Garantuoti vandens pertekliaus nuleidimą iš nusausintų plotų.
  6. Užtikrinti žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių tinkamą funkcionavimą.
  7. Apsaugoti kaimo gyventojų turtą ir aplinką nuo potvynių polderiuose.
  8. Kalkinant rūgščius dirvožemius, užkirsti kelią dirvoms negrįžtamai prarasti savo derlingumą, patekti į produkciją radionuklidams ir sunkiesiems metalams, drenažą užkimšti giliašaknių augalų, mėgstančių rūgščią dirvą, šaknimis, didinti dirvos atsparumą erozijai. IV. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMAIS
  9. Programos tikslai atitinka Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435), IV skyriaus 4 dalies 4.2 punkto nuostatas, kuriose numatytas melioracijos sistemų (griovių, drenažo, siurblinių, pylimų, tiltų, pralaidų ir kt.) rekonstravimo ir modernizavimo finansavimas. V. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMA
  10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703), 6 dalies 6.16–6.18 punktuose numatyta: 8.
  11. efektyviai naudoti ES struktūrinių fondų lėšas melioracijos ir hidrotechnikos statiniams renovuoti, kad melioruotų žemių savininkams būtų sudarytos normalios ūkininkavimo sąlygos; 8.
  12. skirti iš valstybės biudžeto programinį lėšų kiekį valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių techninei būklei gerinti; 8.
  13. skirti valstybės finansinę paramą (iki 85 proc. projektų vertės), kad laiku būtų remontuojami ūkiniai melioracijos statiniai. VI. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖMIS
  14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), numatyta: 9.
  15. skatinti kaimo bendruomenes ir savivaldybes dalyvauti įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemonę „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ (veiklos sritis „Žemės ūkio vandentvarka“), o prireikus siūlyti teisės aktų, tobulinančių ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, pakeitimo ir (ar) papildymo projektus, kad būtų sudarytos sąlygos efektyviai panaudoti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) lėšas melioracijai ir hidrotechnikos statiniams renovuoti ir užtikrinti įgyvendinamų projektų priežiūrą bei kontrolę; 9.
  16. parengti Melioracijos programą ir atsižvelgiant į joje nustatytus prioritetus skirti lėšas valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninei būklei gerinti; 9.3 teikti melioruotos žemės savininkams valstybės finansinę paramą melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti; 9.
  17. parengti ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti taisykles, reglamentuojančias žemės savininkų įtraukimą į melioracijos sistemų valdymą; 9.
  18. skatinti melioruotos žemės savininkus steigti juridinius asmenis jungtinei (partnerystės) veiklai, skirtai ūkinėms melioracijos sistemoms prižiūrėti ir remontuoti, užtikrinti žemės savininkų konsultavimą melioracijos klausimais ir melioracijos statinių techninių dokumentų teikimą melioruotos žemės savininkams; 9.
  19. įvertinti nusausintos žemės būklę techniniu ir agrotechniniu požiūriais. VII. PROGRAMOS RYŠYS SU LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTU (BPD)
  20. Pagal Lietuvos Respublikos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ numatoma parama savivaldybėms ir kaimo bendruomenėms gerinant kaimo gyvenviečių ir laukų bendro naudojimo sausinimo sistemų vandens nuleidimo drenažu ir atvirais grioviais ir juose esančių hidrotechninių statinių techninę būklę bei išsaugant ir plėtojant žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę. Pagal šią veiklos sritį vykdomi projektai nebus kartu finansuojami iš Melioracijos programos lėšų. Projektai, numatyti finansuoti iš Melioracijos programos lėšų, nebus finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. VIII. FINANSINĖ PARAMA MELIORUOTOS NEVALSTYBINĖS ŽEMĖS SAVININKAMS
  21. Finansinė parama melioruotos nevalstybinės žemės savininkams nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti, atsižvelgiant į finansines galimybes, teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų savivaldybių biudžetams valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Šios lėšos negali būti naudojamos projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, įgyvendinti.
  22. Finansinė parama melioruotos nevalstybinės žemės savininkams melioracijos statinių statybai ir rekonstravimui gali būti gaunama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
  23. Valstybės lėšų poreikis paramai melioruotos nevalstybinės žemės savininkams remonto ir priežiūros darbams atlikti pateiktas šios programos 3 priede. IX. RŪGŠČIŲ DIRVŲ KALKINIMAS
  24. Valstybės finansinė parama, atsižvelgiant į finansines galimybes, bus teikiama rūgščioms dirvoms kalkinti, parengiant paramos rūgščių dirvų kalkinimo darbams atlikti taisykles. Paramos rūgščioms dirvoms kalkinti taisyklėse numatoma teikti valstybės paramą kalkinimui atlikti fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems jiems nuosavybės teise priklausančioje, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomoje žemėje, kurioje plėtojama žemės ūkio veikla. Nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdoma žemės ūkio ir kaimo valda turės būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. X. MELIORUOTOS ŽEMĖS SAVININKŲ ĮTRAUKIMAS Į MELIORACIJOS SISTEMŲ VALDYMĄ
  25. Iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo šalyje rengiamų sausinimo sistemų plotai siekė nuo keleto iki kelių šimtų ha. Savininkams grąžinamojoje žemėje melioracijos sistemos tampa bendro naudojimo sistemomis, kurių priežiūra vieno savininko žemėje tampa praktiškai nebeįmanoma. Atsižvelgiant į melioracijos sistemų nedalomumą ir funkcinį tinkamumą, kai jie sujungti į tam tikrą didesnę sistemą, melioruotos žemės naudotojai bus skatinami jungtis į melioracijos statinių naudotojų bendrijas (asociacijas ir pan.) ir bendromis pastangomis prižiūrėti melioracijos sistemas ir statinius. Tuo tikslu ES struktūrinių fondų lėšomis rengiamas projektas, pagal kurį bandomoje teritorijoje (seniūnijoje ar kadastrinėje vietovėje), įvertinus Lietuvoje esamus teisės aktus, taip pat tos teritorijos gyventojų poreikius, bus pabandyta įkurti tos teritorijos melioracijos statinių naudotojų asociaciją (bendriją). Šios asociacijos veiklos pavyzdys, pasiekus antrą projekto vykdymo etapą, būtų paskleistas kitose savivaldybėse, rengiant melioracijos specialistams bei melioracijos statinių naudotojams seminarus ir išvykas. XI. MELIORACIJOS VALDYMO TOBULINIMAS
  26. Dalis melioracijos statinių, kaip nusausintos žemės priklausiniai, tapo žemės savininkų nuosavybe. Dėl to tampa sudėtingesnė melioracijos statinių priežiūros, remonto darbų, kontrolės organizavimo sistema, darbų finansavimo šaltinių sudarymas, aktyvinant melioruotų žemių savininkų ir naudotojų bendrijų kūrimąsi, teikiant investicinius projektus, norint maksimaliai pasinaudoti ES parama bei pritraukiant žemės savininkų nuosavas lėšas melioracijos sistemų ir statinių remontui atlikti. Savivaldybių specialistams reikia vykdyti melioruotos žemės būklės stebėjimą, melioracijos statinių apskaitą, įstatymų nustatyta tvarka vykdomų darbų ir eksploatacijos techninę priežiūrą. Privaloma sudaryti melioracijos darbų programas, vykdomų darbų objektų sąrašus, atlikti užsakovo funkcijas rengiant melioracijos statinių techninius darbo projektus, organizuoti darbų ir paslaugų viešuosius pirkimus, sudaryti sutartis darbams atlikti; pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip žemės savininkai ir valstybinės žemės nuomotojai laikosi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, melioracijos statinių priežiūros reikalavimų; nustatyti ir išduoti technines sąlygas statiniams melioruotoje žemėje projektuoti ir statyti, kontroliuoti jų įvykdymą; nagrinėti prašymus ir pasiūlyti sprendimus dėl melioruotos žemės apsodinimo mišku, vykdyti tvenkinių hidrotechninių statinių priežiūrą pagal tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles, atlikti tiltų, sausinimo sistemų siurblinių priežiūrą, derinti kitų žinybų techninius ar darbo projektus, dalyvauti tarpžinybinėse komisijose. Be to, sudarant melioracijos statinių kadastrą, savivaldybės specialistai taiko geografinę informacinę sistemą (GIS), pildo duomenų kompiuterinę bazę.
  27. Šiuo metu savivaldybėse esančių melioracijos specialistų skaičius negali užtikrinti melioracijos valdymo, nes, lyginant su 1997 m. dirba tik trečdalis žmonių (atitinkamai 300 ir 88). Inžinierių-technikų sumažėjo nuo 239 (1997 m.) iki 83 (2004 m.). Inžinierių-hidrotechnikų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dirba tik
  28. Vykdant struktūrinius pakeitimus 2000 m., savivaldybėse nebeliko melioracijos skyrių ar tarnybų, o esantys specialistai vykdo dar ir kitokias funkcijas, todėl tiesioginiam darbui skiria tik apie 70 % bendro darbo laiko.
  29. Savivaldybių melioracijos specialistų poreikis pateiktas šios programos 4 priede. XII. MELIORACIJOS MOKSLINIAI TYRIMŲ DARBAI
  30. Melioracijos programos įgyvendinimas turi sudaryti prielaidas normaliam ūkininkavimui. Tuo tikslu ir toliau bus vykdomi melioracijos moksliniai tyrimai, kurių metu bus įvertintas ES šalių patyrimas. Bus išnagrinėtas intensyvesnių drenažo sistemų, efektyviai veikiančių mažesnės kritulių tikimybės (labai lietingais) metais įrengimo tikslingumas ir ekonominis efektyvumas, naujų medžiagų ir technologijų taikymas Lietuvos sąlygomis. Melioracijos moksliniai tyrimai bus atliekami Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institute ir Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys bus šios: • melioracijos sistemų modernizavimo būdai ir priemonės įvertinant ūkininkavimo sąlygas; • sausinimo sistemų eksploatavimo būdai ir techninių priemonių ekonominis pagrindimas privataus ūkio sąlygomis. Vykdant pirmosios mokslinės krypties uždavinius bus atliktas kompleksinis melioruotų žemių vertinimas, parengtos priemonės ir pasiūlymai melioracijos sistemų veikimui gerinti, nusausinimo intensyvumui padidinti ir šių sistemų naudojimui tobulinti, įvertinant žemės naudojimo pakitimus. Bus parengti techniniai normatyviniai dokumentai didelėms drenažo sistemoms pertvarkyti atsižvelgiant į naujas ūkininkavimo sąlygas, sukurtos drenažo sistemų veikimą gerinančios priemonės ir technologijos. Atliekant antrosios mokslinės krypties tyrimus bus išnagrinėtas melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbų ekonominis pagrindimas, pateikti pasiūlymai melioruotos žemės naudotojų įtraukimo į melioracijos statinių remonto bei rekonstravimo darbų finansavimo procesą klausimais. Atlikus šiuos mokslinius tyrimus bus parengti atitinkami norminiai teisės aktai. Be šių pagrindinių mokslinių tyrimo krypčių, bus sprendžiami ir šie klausimai: • tęsiami melioracijos geografinės informacinės sistemos kūrimo darbai; • melioruotos žemės būklės įvertinimo metodikos parengimas; • melioracijos sistemų ir jose esančių statinių priežiūros, remonto ir rekonstravimo būdų ir techninių priemonių tyrimai; • melioracijos statinių racionalių konstrukcijų kūrimas. Mokslinių tyrimų pagrindu bus reguliariai tobulinami ir kuriami nauji melioracijos sistemų bei jų hidrotechninių statinių normatyviniai katalogai. Bus siekiama iki 2008 metų patobulinti ir atnaujinti visą melioracijos techninių normatyvinių dokumentų bazę. Siekiant sujungti ir efektyviau panaudoti šalies melioracijos mokslo potencialą, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto ir Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto mokslininkai vykdys bendrus tyrimus programoje nurodytoms problemoms spręsti, tyrimų rezultatai bus nagrinėjami bendrose mokslinėse konferencijose ir skelbiami leidinyje „Vandens ūkio inžinerija“; kartu rengiami techniniai normatyviniai dokumentai. Bus siekiama efektyviau integruoti melioracijos mokslo ir studijų potencialą į gamybos veiklą. Melioracijos mokslo pasiekimai ir Vakarų Europos šalių melioracijos patirtis bus propaguojama tobulinant specialistų kvalifikacijos kėlimo sistemą Lietuvoje. Melioracijos programai įgyvendinti numatomos valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos mokslinių tyrimų darbams finansuoti. XIII. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI
  31. Suremontavus ir rekonstravus melioracijos sistemas bei pakalkinus rūgščias dirvas: 20.
  32. bus atkurtas žemės našumas (12 balų); 20.
  33. padidės žemės ūkio veiklos subjektų pajamos iš žemės ūkio produkcijos (210 mln. Lt); 20.
  34. pagerės socialinė-buitinė kaimo aplinka ir sauga; 20.
  35. pagerės 340 tvenkinių, 1460 tiltų, 307 lieptų, 56000 pralaidų, 63000 km griovių, 490000 drenažo žiočių ir kitų statinių eksploatacinė būklė; 20.
  36. bus pagerintas 2,6 mln. ha sausinimo sistemų funkcionalumas; 20.
  37. bus garantuotas 50 tūkst. ha polderių sistemų funkcionalumas. XIV. PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMAS
  38. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto lėšos1: 21.
  39. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių priežiūros darbams finansuoti: 21.1.
  40. polderių sausinimo sistemų siurblinėms eksploatuoti ir kitų šių sistemų melioracijos statinių eksploatacijos darbams; 21.1.
  41. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacijos darbams; 21.
  42. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių remonto darbams (įskaitant šių statinių remonto techninės-sąmatinės dokumentacijos sudarymą): 21.2.
  43. griovių remontui; 21.2.
  44. drenažo ir jo statinių remontui; 21.2.
  45. polderių sausinimo sistemų siurblinių ir kitų šių sistemų melioracijos statinių remontui; 21.2.
  46. melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remontui; 21.
  47. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos sistemų ir statinių rekonstravimo darbams 2(įskaitant griovių, drenažo ir hidrotechnikos statinius bei rekonstravimo darbų techninės-sąmatinės dokumentacijos sudarymą) finansuoti;
  48. Programai įgyvendinti naudojamos valstybės biudžeto ir žemės savininkų ar kitų naudotojų nuosavos lėšos: 22.
  49. paramai melioruotos nevalstybinės žemės savininkams melioracijos sistemų ir statinių remonto ir priežiūros darbams atlikti; 22.
  50. rūgščių dirvų kalkinimo darbams.
  51. Programai įgyvendinti naudojamų valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal savivaldybes pateiktas šios programos 1 priede. Lėšos tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programos projektą. XV. PROGNOZUOJAMI REZULTATAI
  52. Įvykdžius programą, pagerės melioracijos sistemų ir statinių būklė, bus atstatytas dirvožemio derlingumas ir tuo bus suteikta parama žemės savininkams ir kitiems naudotojams, žemės ūkio bendrovėms bei kitiems žemės ūkio veiklos subjektams.
  53. Bus atlikti įvairūs melioracijos darbai. Suremontuota ir rekonstruota: 14200 km griovių; 4710 vnt. pralaidų; 255 tiltai ir lieptai; 150 užtvankų; 18540 km drenažo rinktuvų; 60 sausinimo siurblinių; 42 km polderių pylimų.
  54. Programos lėšomis planuojami darbai bei prognozuojami rezultatai pateikti šios programos 2 priede. XVI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
  55. Savivaldybės: 27.
  56. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais terminais ir Finansų ministerijos nustatyta tvarka ruošia ir teikia Žemės ūkio ministerijai ir Finansų ministerijai melioracijos darbų investicinius projektus; 27.
  57. atsako už joms skirtų programos lėšų naudojimą; 27.
  58. tvirtina konkrečių savivaldybės melioracijos objektų ir darbų, atliekamų iš programos lėšų, sąrašus, apimtis ir finansavimo limitus; 27.
  59. atlieka darbų, vykdomų programos lėšomis, užsakovo funkcijas; 27.
  60. tvarko joms skirtų programos lėšų apskaitą; 27.
  61. informuoja Žemės ūkio ministeriją apie programos įgyvendinimą kiekvieno mėnesio 5 d.
  63. Melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai naudoja pagal paskirtį ir prižiūri melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoja, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, aplinkai. XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  64. Melioracijos darbai iš programos lėšų perkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) nustatyta tvarka.
  65. Melioracijos darbai iš programos lėšų finansuojami laikantis teisės aktų, taikomų iš biudžeto finansuojamoms programoms vykdyti.
  66. Programos finansiniai metai yra kalendoriniai metai.
  67. Nepanaudotos programos lėšos, pasibaigus metams, grąžinamos į valstybės biudžetą. ______________ Melioracijos programos 2006–2008 m. 1 priedas 2006 M. MELIORACIJOS PROGRAMOS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES (tūkst. Lt) Eil. Nr. Savivaldybė Lėšų poreikis iš viso Iš to skaičiaus Melioracijai Polderiams eksploatuoti Nusausintos žemės būklei įvertinti Dirvoms kalkinti 1 2 3 4 5 6 7
  68. Akmenės rajono 1212 1100 112
  69. Alytaus rajono 1900 1355 260 85 200
  70. Anykščių rajono 2547 2000 147 400
  71. Birštono 78 57 4 17
  72. Biržų rajono 3678 3400 228 50
  73. Druskininkų 147 124 6 17
  74. Elektrėnų 344 275 15 21 33
  75. Ignalinos rajono 1592 1209 40 77 267
  76. Jonavos rajono 1387 1195 92 100
  77. Joniškio rajono 2046 1885 161
  78. Jurbarko rajono 1687 1450 187 50
  79. Kaišiadorių rajono 2366 1870 140 90 267
  80. Kalvarijos 961 890 20 34 17
  81. Kauno rajono 3645 3350 178 117
  82. Kazlų Rūdos 882 826 39 17
  83. Kėdainių rajono 2558 2192 120 229 17
  84. Kelmės rajono 2872 2230 142 500
  85. Klaipėdos rajono 2414 1285 650 146 333
  86. Kretingos rajono 1968 1600 35 133 200
  87. Kupiškio rajono 2663 2445 118 100
  88. Lazdijų rajono 1536 1264 159 46 67
  89. Marijampolės 1662 1401 25 103 133
  90. Mažeikių rajono 1593 1334 175 83
  91. Molėtų rajono 979 450 220 59 250
  92. Pagėgių 740 587 68 51 33
  93. Pakruojo rajono 3690 3448 52 190
  94. Palangos miesto 229 225 4
  95. Panevėžio rajono 5328 4894 86 298 50
  96. Pasvalio rajono 3904 3600 204 100
  97. Plungės rajono 1577 1121 89 367
  98. Prienų rajono 1502 1212 90 200
  99. Radviliškio rajono 3251 2988 213 50
  100. Raseinių rajono 2581 2046 202 333
  101. Rietavo 766 613 53 100
  102. Rokiškio rajono 3761 3300 161 300
  103. Skuodo rajono 1445 1000 129 317
  104. Šakių rajono 3567 3302 198 67
  105. Šalčininkų rajono 1583 840 60 66 617
  106. Šiaulių rajono 2679 2450 179 50
  107. Šilalės rajono 2299 1717 115 467
  108. Šilutės rajono 9304 3500 5000 170 633
  109. Širvintų rajono 2124 1050 74 1000
  110. Švenčionių rajono 1211 900 61 250
  111. Tauragės rajono 1897 1401 113 383
  112. Telšių rajono 1870 1400 120 350
  113. Trakų rajono 670 475 28 167
  114. Ukmergės rajono 2651 2202 50 149 250
  115. Utenos rajono 758 513 61 183
  116. Varėnos rajono 1008 544 150 48 267
  117. Vilkaviškio rajono 2586 2250 152 183
  118. Vilniaus rajono 1785 1082 50 86 567
  119. Zarasų rajono 696 500 46 150 IŠ VISO: 108177 84122 7425 5963 10667 2007 M. MELIORACIJOS PROGRAMOS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES (tūkst. Lt) Eil. Nr. Savivaldybė Lėšų poreikis iš viso Iš to skaičiaus Melioracijai Polderiams eksploatuoti Dirvoms kalkinti 1 2 3 4 5 6
  120. Akmenės rajono 1177 1177
  121. Alytaus rajono 1935 1450 260 225
  122. Anykščių rajono 2590 2140 450
  123. Birštono 80 61 19
  124. Biržų rajono 3694 3638 56
  125. Druskininkų 151 133 19
  126. Elektrėnų 347 294 15 37
  127. Ignalinos rajono 1633 1293 40 300
  128. Jonavos rajono 1391 1279 112
  129. Joniškio rajono 2017 2017
  130. Jurbarko rajono 1608 1551 56
  131. Kaišiadorių rajono 2441 2001 140 300
  132. Kalvarijos 991 952 20 19
  133. Kauno rajono 3715 3584 131
  134. Kazlų Rūdos 902 884 19
  135. Kėdainių rajono 2484 2345 120 19
  136. Kelmės rajono 2948 2386 562
  137. Klaipėdos rajono 2400 1375 650 375
  138. Kretingos rajono 1972 1712 35 225
  139. Kupiškio rajono 2728 2616 112
  140. Lazdijų rajono 1586 1352 159 75
  141. Marijampolės 1674 1499 25 150
  142. Mažeikių rajono 1521 1427 94
  143. Molėtų rajono 983 481 220 281
  144. Pagėgių 734 628 68 37
  145. Pakruojo rajono 3741 3689 52
  146. Palangos miesto 225 225
  147. Panevėžio rajono 5378 5236 86 56
  148. Pasvalio rajono 3964 3852 112
  149. Plungės rajono 1612 1199 412
  150. Prienų rajono 1522 1297 225
  151. Radviliškio rajono 3253 3197 56
  152. Raseinių rajono 2564 2189 375
  153. Rietavo 768 656 112
  154. Rokiškio rajono 3868 3531 337
  155. Skuodo rajono 1426 1070 356
  156. Šakių rajono 3608 3533 75
  157. Šalčininkų rajono 1652 899 60 694
  158. Šiaulių rajono 2677 2621 56
  159. Šilalės rajono 2362 1837 525
  160. Šilutės rajono 9457 3745 5000 712
  161. Širvintų rajono 2248 1123 1125
  162. Švenčionių rajono 1244 963 281
  163. Tauragės rajono 1930 1499 431
  164. Telšių rajono 1892 1498 394
  165. Trakų rajono 696 508 187
  166. Ukmergės rajono 2687 2356 50 281
  167. Utenos rajono 755 549 206
  168. Varėnos rajono 1032 582 150 300
  169. Vilkaviškio rajono 2613 2407 206
  170. Vilniaus rajono 1845 1158 50 637
  171. Zarasų rajono 704 535 169 IŠ VISO: 109425 90000 7425 12000 2008 M. MELIORACIJOS PROGRAMOS LĖŠŲ POREIKIS PAGAL SAVIVALDYBES (tūkst. Lt) Eil. Nr. Savivaldybė Lėšų poreikis iš viso Iš to skaičiaus Melioracijai Polderiams eksploatuoti Dirvoms kalkinti 1 2 3 4 5 6
  172. Akmenės rajono 1177 1177
  173. Alytaus rajono 1935 1450 260 225
  174. Anykščių rajono 2590 2140 450
  175. Birštono 80 61 19
  176. Biržų rajono 3694 3638 56
  177. Druskininkų 151 133 19
  178. Elektrėnų 347 294 15 37
  179. Ignalinos rajono 1633 1293 40 300
  180. Jonavos rajono 1391 1279 112
  181. Joniškio rajono 2017 2017
  182. Jurbarko rajono 1608 1551 56
  183. Kaišiadorių rajono 2441 2001 140 300
  184. Kalvarijos 991 952 20 19
  185. Kauno rajono 3715 3584 131
  186. Kazlų Rūdos 902 884 19
  187. Kėdainių rajono 2484 2345 120 19
  188. Kelmės rajono 2948 2386 562
  189. Klaipėdos rajono 2400 1375 650 375
  190. Kretingos rajono 1972 1712 35 225
  191. Kupiškio rajono 2728 2616 112
  192. Lazdijų rajono 1586 1352 159 75
  193. Marijampolės 1674 1499 25 150
  194. Mažeikių rajono 1521 1427 94
  195. Molėtų rajono 983 481 220 281
  196. Pagėgių 734 628 68 37
  197. Pakruojo rajono 3741 3689 52
  198. Palangos miesto 225 225
  199. Panevėžio rajono 5378 5236 86 56
  200. Pasvalio rajono 3964 3852 112
  201. Plungės rajono 1612 1199 412
  202. Prienų rajono 1522 1297 225
  203. Radviliškio rajono 3253 3197 56
  204. Raseinių rajono 2564 2189 375
  205. Rietavo 768 656 112
  206. Rokiškio rajono 3868 3531 337
  207. Skuodo rajono 1426 1070 356
  208. Šakių rajono 3608 3533 75
  209. Šalčininkų rajono 1652 899 60 694
  210. Šiaulių rajono 2677 2621 56
  211. Šilalės rajono 2362 1837 525
  212. Šilutės rajono 9457 3745 5000 712
  213. Širvintų rajono 2248 1123 1125
  214. Švenčionių rajono 1244 963 281
  215. Tauragės rajono 1930 1499 431
  216. Telšių rajono 1892 1498 394
  217. Trakų rajono 696 508 187
  218. Ukmergės rajono 2687 2356 50 281
  219. Utenos rajono 755 549 206
  220. Varėnos rajono 1032 582 150 300
  221. Vilkaviškio rajono 2613 2407 206
  222. Vilniaus rajono 1845 1158 50 637
  223. Zarasų rajono 704 535 169 IŠ VISO: 109425 90000 7425 12000 ______________ Melioracijos programos 2006–2008 m. 2 priedas PROGRAMOS LĖŠOMIS 2006 M. ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI BEI LAUKIAMI REZULTATAI
  224. Melioracijos statinių eksploatacija tūkst. Lt
  225. Polderių eksploatacija 1.
  226. Siurblinių eksploatacija vnt. 94 2553 1.
  227. Pylimų eksploatacija km 378 440
  228. Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacija 2.
  229. Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija vnt. 340 500 IŠ VISO: 3493
  230. Melioracijos statinių remontas
  231. Griovių ir juose esančių melioracijos statinių remontas 1.
  232. Griovių remontas km 4200 21000 1.
  233. Pralaidų remontas vnt. 970 2910 1.
  234. Tiltų ir lieptų remontas vnt. 65 1950
  235. Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remontas 2.
  236. Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas vnt. 30 210
  237. Drenažo ir jo statinių remontas 3.
  238. 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų remontas km 5100 25500 3.
  239. Kanalizuotų griovių remontas km 20 200
  240. Polderių remontas 4.
  241. Siurblinių remontas vnt. 33 754 4.
  242. Pylimų remontas km 9,2 1272 IŠ VISO: 53796
  243. Melioracijos statinių rekonstravimas
  244. Griovių ir juose esančių melioracijos statinių rekonstravimas 1.
  245. Griovių rekonstravimas km 580 5469 1.
  246. Tiltų rekonstravimas vnt. 20 2000 1.
  247. Pralaidų rekonstravimas vnt. 600 4800
  248. Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių rekonstravimas 2.
  249. Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas vnt. 20 2000
  250. Drenažo ir jo statinių rekonstravimas 3.
  251. 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas km 800 15583 3.
  252. Kanalizuotų griovių rekonstravimas km 20 2000
  253. Polderių rekonstravimas 4.
  254. Siurblinių rekonstravimas vnt. 3 1950 4.
  255. Pylimų rekonstravimas km 1,55 456 IŠ VISO: 34258
  256. Nusausintos žemės būklės įvertinimas
  258. Nusausintos žemės būklės įvertinimas techniniu ir agrotechniniu požiūriais tūkst. ha 2600 5963
  259. Dirvų kalkinimas 5.
  260. Rūgščių dirvų kalkinimas ha 11850 10667 PROGRAMOS LĖŠOMIS 2007 M. ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI BEI LAUKIAMI REZULTATAI
  261. Melioracijos statinių eksploatacija tūkst. Lt
  262. Polderių eksploatacija 1.
  263. Siurblinių eksploatacija vnt. 94 2955 1.
  264. Pylimų eksploatacija km 378 440
  265. Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacija 2.
  266. Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija vnt. 340 500 IŠ VISO: 3895
  267. Melioracijos statinių remontas
  268. Griovių ir juose esančių melioracijos statinių remontas 1.
  269. Griovių remontas km 3800 19000 1.
  270. Pralaidų remontas vnt. 970 2910 1.
  271. Tiltų ir lieptų remontas vnt. 65 1950
  272. Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remontas 2.
  273. Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas vnt. 30 210
  274. Drenažo ir jo statinių remontas 3.
  275. 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų remontas km 5380 26900 3.
  276. Kanalizuotų griovių remontas km 20 200
  277. Polderių remontas 4.
  278. Siurblinių remontas vnt. 10 230 4.
  279. Pylimų remontas km 14 1800 IŠ VISO: 53200
  280. Melioracijos statinių rekonstravimas
  281. Griovių ir juose esančių melioracijos statinių rekonstravimas 1.
  282. Griovių rekonstravimas km 910 9100 1.
  283. Tiltų rekonstravimas vnt. 20 2000 1.
  284. Pralaidų rekonstravimas vnt. 600 4800
  285. Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių rekonstravimas 2.
  286. Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas vnt. 20 2000
  287. Drenažo ir jo statinių rekonstravimas 3.
  288. 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas km 940 18430 3.
  289. Kanalizuotų griovių rekonstravimas km 20 2000
  290. Polderių rekonstravimas 4.
  291. Siurblinių rekonstravimas vnt. 2 1300 4.
  292. Pylimų rekonstravimas km 2 700 IŠ VISO: 40330
  293. Dirvų kalkinimas 4.
  294. Rūgščių dirvų kalkinimas ha 13300 12000 PROGRAMOS LĖŠOMIS 2008 M. ATLIEKAMI MELIORACIJOS DARBAI BEI LAUKIAMI REZULTATAI
  295. Melioracijos statinių eksploatacija tūkst. Lt
  296. Polderių eksploatacija 1.
  297. Siurblinių eksploatacija vnt. 94 2955 1.
  298. Pylimų eksploatacija km 378 440
  299. Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių eksploatacija 2.
  300. Tvenkinių hidrotechnikos statinių eksploatacija vnt. 340 500 IŠ VISO: 3895
  301. Melioracijos statinių remontas
  302. Griovių ir juose esančių melioracijos statinių remontas 1.
  303. Griovių remontas km 3800 19000 1.
  304. Pralaidų remontas vnt. 970 2910 1.
  305. Tiltų ir lieptų remontas vnt. 65 1950
  306. Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių remontas 2.
  307. Tvenkinių hidrotechnikos statinių remontas vnt. 30 210
  308. Drenažo ir jo statinių remontas 3.
  309. 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų remontas km 5380 26900 3.
  310. Kanalizuotų griovių remontas km 20 200
  311. Polderių remontas 4.
  312. Siurblinių remontas vnt. 10 230 4.
  313. Pylimų remontas km 14 1800 IŠ VISO: 53200
  314. Melioracijos statinių rekonstravimas
  315. Griovių ir juose esančių melioracijos statinių rekonstravimas 1.
  316. Griovių rekonstravimas km 910 9100 1.
  317. Tiltų rekonstravimas vnt. 20 2000 1.
  318. Pralaidų rekonstravimas vnt. 600 4800
  319. Melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių rekonstravimas 2.
  320. Tvenkinių hidrotechnikos statinių rekonstravimas vnt. 20 2000
  321. Drenažo ir jo statinių rekonstravimas 3.
  322. 12,5 cm ir didesnio skersmens rinktuvų rekonstravimas km 940 18430 3.
  323. Kanalizuotų griovių rekonstravimas km 20 2000
  324. Polderių rekonstravimas 4.
  325. Siurblinių rekonstravimas vnt. 2 1300 4.
  326. Pylimų rekonstravimas km 2 700 IŠ VISO: 40330
  327. Dirvų kalkinimas 4.
  328. Rūgščių dirvų kalkinimas ha 13300 12000 ______________ Melioracijos programos 2006–2008 m. 3 priedas VALSTYBĖS FINANSINĖS PARAMOS MELIORUOTOS NEVALSTYBINĖS ŽEMĖS SAVININKAMS POREIKIO PAGAL SAVIVALDYBES SUVESTINĖ PARAIŠKA Eil. Nr. Savivaldybė Numatomas nusausintoje žemėje esančių melioracijos statinių remontas ha Darbų kompleksiškumas ha Numatomi melioracijos statinių priežiūros darbai tūkst. Lt Pareiškėjų finansinių išlaidų dalis Reikalinga valstybės finansinės paramos lėšų suma tūkst. Lt iš viso iš jų turi įtaką aplinkiniams nusausintos žemės plotams darbai pareiškėjo melioruotame žemės plote kompleksinis projektas, kartu tvarkant valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius tūkst. Lt proc. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
  329. Biržų rajono 38,5 13,0 37,5 38,5 - 28,1 15 159,2
  330. Jonavos rajono 48,0 48,0 42,0 48,0 - 37,5 15 212,5
  331. Joniškio rajono 14,8 3,0 14,8 3,8 - 11,5 15 65,4
  332. Kaišiadorių rajono 29,7 3,2 24,5 29,7 - 14,7 15 83,3
  333. Kauno rajono 55,0 40,0 55,0 55,0 - 42,0 15 238,0
  334. Kėdainių rajono 24,3 22,8 24,3 22,8 - 24,6 17,6 115,4
  335. Kretingos rajono 95,7 78,0 17,7 95,7 - 17,4 15 98,7
  336. Kupiškio rajono 122,3 49,1 73,2 122,3 - 53,8 15 304,7
  337. Marijampolės 22,7 22,7 18,3 22,7 - 6,8 15 38,3
  338. Mažeikių rajono 30,0 6,0 24,0 30,0 - 18,6 15 105,7
  339. Pagėgių 103,9 73,0 49,5 103,9 16,0 42,3 15 239,7
  340. Pakruojo rajono 13,0 0,9 13,0 4,2 - 9,7 15 54,9
  341. Panevėžio rajono 177,6 44,7 132,9 171,2 - 130,1 15 737,1
  342. Pasvalio rajono 36,6 0,3 72,8 9,1 - 24,7 15 140,1
  343. Plungės rajono 520,0 50,0 520,0 280,0 - 195,0 17,3 932,4
  344. Radviliškio rajono 62,1 31,9 43,3 51,3 7,1 44,9 15 254,2
  345. Raseinių rajono 66,6 10,0 38,0 66,6 - 28,5 15 161,5
  346. Rietavo 7,3 3,8 3,5 7,3 - 1,9 15 10,7
  347. Rokiškio rajono 282,2 184,2 98,0 282,2 - 75,0 15 425,0
  348. Skuodo rajono 37,5 21,0 16,5 37,5 - 13,9 15 79,0
  349. Šalčininkų rajono 2,0 5,0 2,0 2,0 0,5 1,4 15 7,6
  350. Šiaulių rajono 8,0 4,0 8,0 8,0 - 5,0 15 28,4
  351. Šilalės rajono 154,4 111,3 43,1 142,2 - 33,4 15 189,4
  352. Tauragės rajono 53,0 40,7 33,0 53,0 13,7 24,8 15 140,3
  353. Ukmergės rajono 20,4 5,4 17,0 5,4 - 14,8 15 83,9
  354. Utenos rajono 1,8 0,8 1,8 1,8 - 1,0 15 5,9
  355. Vilkaviškio rajono 27,8 3,0 24,5 27,8 - 18,9 15 107,1 Iš viso 2055,2 875,8 1448,2 1722,0 37,3 920,3 15,5 5018,4 ______________ Melioracijos programos 2006–2008 m. 4 priedas INFORMACIJA APIE SAVIVALDYBĖSE DIRBANČIŲ MELIORACIJOS SPECIALISTŲ POREIKĮ Eil. Nr. Savivaldybės pavadinimas Nusausintos žemės plotas ha Padalinio pavadinimas Specialistų sk. Specialybė Pagal normatyvą darbuotojų sk. Reikalinga papildomai lėšų tūkst. Lt Reikalinga lėšų transportui. tūkst. Lt 1 2 3 4 5 6 7 8 9 1 Alytus 42723,0 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr., agron. 2 – 3,9 2 Druskininkai 3001,5 ūkio sk. 1 inž. mechan. 1 – 3,9 3 Lazdijai 23190,6 žemės ū. ir melior. sk 1 inž. hidr. 2 24,0 34.0 4 Varėna 23900,7 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr., techn. 2 – 3,9 5 Birštonas 2049,3 žemės ūkio 1 agron. 1 – 3,9 6 Jonavos 45915,0 žemės ūkio sk. 1 inž. hidr. 2 24,0 3,9 7 Kaišiadorys 44844,3 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr. 2 – 3,9 8 Kaunas 88951,2 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr., techn. 3 24,0 3,9 9 Kėdainiai 114666,9 melioracijos tarnyba 2 inž. hidr. 4 48,0 3,9 10 Prienai 45019,4 žemės ūkio sk. 1 techn. 2 24,0 34.0 11 Raseiniai 100806,2 kaimo reikalų sk. 1 inž. hidr. 4 72,0 34,0 12 Klaipėda 72812,7 žemės ūkio sk. 1 techn. 3 48,0 34,0 13 Kretinga 66705,7 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr. 3 24,0 3,9 14 Palanga 2020,2 Šventosios seniūnija 1 inž. hidr. 1 – 3,9 15 Skuodas 64313,5 žemės ūkio sk. 1 techn. 3 48,0 3,9 16 Šilutė 85114,0 kaimo reikalų sk. 3 inž. hidr. 4 24,0 3,9 17 Marijampolė 51285,8 žemės ūkio sk. 1 inž. hidr. 2 24,0 3,9 18 Kalvarijos 17137,2 žemės ūkio sk. 1 inž. hidr. 1 – 34,0 19 Kazlų Rūda 19516,3 žemės ūkio sk. 1 techn. 1 – 34,0 20 Šakiai 99206,5 žemės ūkio sk. 3 2 inž. hidr., 1 tech. 4 24,0 3,9 21 Vilkaviškis 76231,8 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr. 3 24,0 34,0 22 Biržai 114231,8 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr., techn. 4 48,0 34,0 23 Kupiškis 59163,4 žemės ūkio sk. 3 inž. hidr. 3 – 3,9 24 Panevėžys 148876,1 žemės ūkio sk. 3 inž. hidr. 4 24,0 34,0 25 Pasvalys 101833,9 turto valdymo sk. teritorijų planavimo sk. investicijų sk. 3 3 techn. 4 24,0 34,0 26 Rokiškis 80654,4 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr. 3 24,0 34,0 27 Akmenės 56188,8 žemės ūkio sk. 2 2 techn. 3 24,0 3,9 28 Kelmė 70965,5 žemės ūkio sk 2 inž. hidr. 3 24,0 3,9 29 Joniškis 80524,4 žemės ū. ir melior. sk. 2 inž. hidr. 3 24,0 3,9 30 Pakruojis 95240,0 žemės ūkio sk. 3 inž. hidr, tech., agron 3 3,9 31 Radviliškis 106250,7 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr. 4 48,0 3,9 32 Šiauliai 89538,5 žemės ūkio sk. 3 inž. hidr. 3 – 3,9 33 Jurbarkas 93382,0 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr., techn. 3 24,0 3,9 34 Pagėgiai 25648,8 žemės ūkio sk. 1 techn. 2 24,0 34,0 35 Šilalė 57628,7 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr. 3 24,0 3,9 36 Tauragė 56268,7 kaimo reikalų sk. 1 inž. hidr. 3 48,0 34,0 37 Mažeikiai 87707,0 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr., techn. 3 24,0 3,9 38 Rietavas 26716,4 žemės ūkio sk. 1 techn. 2 24,0 3,9 39 Plungė 44517,4 žemės ūkio sk. 1 techn. 3 48,0 3,9 40 Telšiai 59768,6 žemės ūkio sk. 3 1 inž. hidr., 2 tech. 3 – 3,9 41 Anykščiai 73647,4 žemės ūkio sk. 3 3 techn. 3 – 3,9 42 Ignalinos 38332,6 žemės ūkio sk. 1 inž. hidr. 2 24,0 3,9 43 Molėtai 29269,6 statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos reikalų sk. 1 techn. 2 24,0 34,0 44 Utena 30624,5 žemės ūkio sk. 1 inž. hidr. 2 24,0 3,9 45 Zarasų 22967,5 kaimo plėtros sk. 1 techn. 2 24,0 34,0 46 Elektrėnai 10300,7 žemės ū. ir melior. sk 1 inž. hidr. 1 – 3,9 47 Šalčininkai 32986,1 žemės ūkio sk. 1 inž. hidr. 2 24,0 3,9 48 Širvintos 36911,8 žemės ūkio sk. 1 inž. hidr. 2 24,0 3,9 49 Švenčionys 30397,1 žemės ūkio sk. 1 inž. hidr. 2 24,0 34,0 50 Trakai 13980,4 žemės ūkio sk. 1 techn. 2 24,0 34,0 51 Ukmergė 74463,7 žemės ū. ir melior. sk 2 inž. hidr., tech. 3 24,0 34,0 52 Vilnius 43224,8 žemės ūkio sk. 2 inž. hidr., inž. mech. 2 – 3,9 1,104 744,6 Specialistų trūkumas – 46 Vidutinis specialistų amžius – 50 m. Dirba 88 specialistai, iš jų: inžinierių-hidrotechnikų – 55 technikų – 28 agronomų – 3 inžinierių-mechanikų – 2 Specialistai tiesioginiam darbui skiria 70 % bendro darbo laiko. Transporto neturi 22 savivaldybių melioracijos specialistai. Skaičiavimai atlikti pagal 1994-03-24 Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 1114-6-73 parvirtintus normatyvus ir atsižvelgiant į nusausintos žemės plotą bei vykdomų darbų apimtis. Skaičiuojant priimta, kad vieno specialisto vidutinis atlyginimas yra 2000 Lt (su mokesčiu socialiniam draudimui). ______________ 1 Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalys. 2 Išskyrus rekonstravimo projektus, finansuojamus pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. 3 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. 3D-243 „Dėl melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos“ (Žin., 2004, Nr. 77-2685).

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.