1992 metų Protokolas, iš dalies pakeičiantis 1969 metų Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padary Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras 1992 metų Protokolas dėl 1969 metų Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą pakeitimo ŠIO PROTOKOLO DALYVĖS, APSVARSČIUSIOS 1969 metų Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą ir jos 1984 metų Protokolą, ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad tos Konvencijos 1984 metų Protokolas, kuriame nustatyta didesnė kompensacija ir platesnė jos taikymo sritis, neįsigaliojo, PATVIRTINDAMOS, kad svarbu išlaikyti tarptautinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą ir kompensavimo sistemos gyvybingumą, SUPRASDAMOS, kad būtina, jog 1984 metų Protokolo turinys kuo greičiau įsigaliotų, PRIPAŽINDAMOS, kad būtina priimti specialias nuostatas dėl 1971 metų Konvencijos dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo pakeitimo, s u s i t a r ė: 1 straipsnis Konvencija, kuri yra iš dalies pakeičiama šio Protokolo nuostatomis, yra 1969 metų Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą, (toliau - 1969 metų Konvencija dėl atsakomybės). 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės 1976 metų Protokolo valstybėms dalyvėms nuoroda į ją kartu reiškia nuorodą į tuo Protokolu pataisytą 1969 metų Konvenciją dėl atsakomybės. 2 straipsnis 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės I straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1. 1 dalis pakeičiama taip: „1. „Laivas“ reiškia kiekvieną jūrų laivą ir jūra plaukiojantį bet kokio tipo įrenginį, sukonstruotą ar pritaikytą gabenti supiltą naftą kaip krovinį, su sąlyga, kad naftą ir kitus krovinius galintis gabenti laivas laikomas laivu tik tuomet, kai jis faktiškai gabena supiltą naftą kaip krovinį, taip pat kiekvienos kelionės, vykstančios po tokio gabenimo, metu, išskyrus atvejus, kai yra įrodoma, kad laive nėra supiltos ir gabentos naftos likučių.“; 2. 5 dalis pakeičiama taip: „5. „Nafta“ reiškia bet kurią stabilių mineralinių angliavandenilių naftą, tokią kaip gryna nafta, mazutas, sunkusis dyzelinis kuras ir tepalai, neatsižvelgiant į tai, ar jie gabenami laive kaip krovinys, ar yra tokio laivo bunkeriuose.“; 3. 6 dalis pakeičiama taip: „6. „Taršos žala“ reiškia:
- a)nuostolį arba žalą, padarytą laivo išorėje dėl taršos iš laivo išsiliejus naftai ar ją išleidus, kad ir kur toks išsiliejimas ar išleidimas įvyko, su sąlyga, kad kompensacija už aplinkos pablogėjimą (išskyrus pelno praradimą dėl tokio pablogėjimo) turi būti ribojama tik pagrįstomis faktinėmis atstatymo ar atstatymui reikalingų priemonių išlaidomis;
- b)išlaidas prevencinėms priemonėms ir papildomus nuostolius ar žalą, padarytą prevencinėmis priemonėmis.“; 4. 8 dalis pakeičiama taip: „8. „Incidentas“ reiškia kiekvieną įvykį arba tos pačios kilmės įvykių seką, kurie padaro taršos žalą arba sukelia didelę ir neišvengiamą tokios žalos padarymo grėsmę.“; 5. 9 dalis pakeičiama taip: „9. „Organizacija“ reiškia Tarptautinę jūrų organizaciją“; 6. Po 9 dalies įterpiama nauja dalis, kuri išdėstoma taip: „10. „1969 metų Konvencija dėl atsakomybės“ reiškia 1969 metų Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą. Šios Konvencijos 1976 metų Protokolo valstybėms dalyvėms šis terminas reiškia tuo Protokolu pataisytą 1969 metų Konvenciją dėl atsakomybės.“ 3 straipsnis 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės II straipsnis pakeičiamas taip: „II straipsnis Ši Konvencija bus taikoma išimtinai:
- a)taršos žalai, padarytai:
- i)Susitariančiosios valstybės teritorijoje, įskaitant jos teritorinę jūrą, ir
- ii)išimtinėje Susitariančiosios valstybės ekonominėje zonoje, įsteigtoje pagal tarptautinę teisę. Jei Susitariančioji valstybė nėra įsteigusi tokios zonos, – už ir greta tos valstybės teritorinės jūros esančioje zonoje, kurią ta valstybė nustatė pagal tarptautinę teisę ir kuri tęsiasi ne daugiau kaip 200 jūrmylių nuo pagrindinių linijų, nuo kurių matuojamas jos teritorinės jūros plotis;
- b)prevencinėms priemonėms, nepaisant to, kur jų buvo imtasi, siekiant išvengti tokios žalos arba ją sumažinti.“ 4 straipsnis 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės III straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1. 1 dalis pakeičiama taip: „1. Išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus, laivo savininkas nuo incidento momento, o jei incidentas susideda iš įvykių sekos, – nuo pirmojo tokio įvykio momento atsako už kiekvieną taršos žalą, kurią padarė laivas dėl incidento.“; 2. 4 dalis pakeičiama taip: „4. Joks ieškinys dėl kompensacijos už taršos žalą negali būti pareikštas savininkui kitaip nei pagal šią Konvenciją. Išskyrus šio straipsnio 5 dalį, ieškinys dėl kompensacijos už taršos žalą pagal šią Konvenciją ar kitaip negali būti pareikštas:
- a)savininko darbuotojams ar agentams, ar įgulos nariams;
- b)locmanui ar kuriam nors kitam asmeniui, kuris, nebūdamas įgulos nariu, suteikia paslaugas laivui;
- c)jokiam laivo frachtuotojui (bet kaip apibūdintam, tarp jų ir laivo be įgulos frachtuotojui), valdytojui ar operatoriui;
- d)jokiam asmeniui, laivo savininko sutikimu ar kompetentingos valdžios institucijos nurodymu vykdančiam turto gelbėjimo operacijas;
- e)jokiam prevencinių priemonių besiimančiam asmeniui;
- f)jokiems c, d ir e punktuose išvardytų asmenų darbuotojams ar agentams; nebent kai žala atsirado dėl jų asmeninio veikimo ar neveikimo siekiant padaryti tokią žalą arba dėl didelio nerūpestingumo, žinant, kad tokia žala tikriausiai atsiras.“ 5 straipsnis 1969 metų Konvencijos IV straipsnis pakeičiamas taip: „ IV straipsnis Kai įvyksta dviejų ar daugiau laivų incidentas ir dėl to atsiranda taršos žala, visų susijusių laivų savininkai, jei jie neatleidžiami nuo atsakomybės pagal III straipsnį, yra solidariai atsakingi už visą tą žalą, kurios neįmanoma pagrįstai atskirti.“ 6 straipsnis 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės V straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1. 1 dalis pakeičiama taip: „1. Pagal šią Konvenciją laivo savininkas kiekvieno incidento atveju turi teisę riboti savo atsakomybę iki bendro dydžio, kuris skaičiuojamas taip:
- a)3 milijonai atsiskaitymo vienetų laivui, kurio talpa neviršija 5000 tonažo vienetų;
- b)laivui, kurio talpa viršija aukščiau minėtąją, už kiekvieną papildomą talpos vienetą prie a punkte nurodytos sumos pridedama 420 atsiskaitymo vienetų; tačiau su sąlyga, kad šis bendras dydis jokiu atveju negali viršyti 59,7 milijono atsiskaitymo vienetų.“; 2. 2 dalis pakeičiama taip: „2. Pagal šią Konvenciją savininkas neturi teisės riboti savo atsakomybės, jeigu įrodyta, kad taršos žala atsirado dėl jo asmeninio veikimo ar neveikimo siekiant padaryti tokią žalą arba dėl didelio nerūpestingumo, žinant, kad tokia žala tikriausiai atsiras.“; 3. 3 dalis pakeičiama taip: „3. Kad galėtų pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytu atsakomybės ribojimu, savininkas bet kurios vienos Susitariančiosios valstybės, kurioje pareikštas ieškinys pagal IX straipsnį, teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje privalo sudaryti fondą, kurio bendra suma turi būti lygi savininko atsakomybės ribai, o jeigu ieškinys nėra pareikštas, savininkas tokį fondą privalo sudaryti bet kuriame bet kurios vienos Susitariančiosios valstybės, kurioje ieškinys gali būti pareikštas pagal IX straipsnį, teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje. Šis fondas gali būti sudarytas deponuojant reikiamą sumą arba pateikiant banko ar kitokią garantiją, kuri yra priimtina pagal Susitariančiosios valstybės, kurioje sudaromas fondas, įstatymus, ir kurią teismas ar kita kompetentinga institucija laiko pakankama.“; 4. 9 dalis pakeičiama taip: „9.
- a)Šio straipsnio 1 dalyje minimas „atsiskaitymo vienetas“ yra Tarptautinio valiutos fondo nustatyta speciali kredito teisė. 1 dalyje nustatyti dydžiai turi būti konvertuojami į nacionalinę valiutą pagal tos valiutos vertę specialios kredito teisės atžvilgiu 3 dalyje minimo fondo sudarymo dieną. Susitariančiosios valstybės, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo dalyvė, nacionalinės valiutos vertė specialios kredito teisės atžvilgiu turi būti apskaičiuota pagal įvertinimo metodą, kurį Tarptautinis valiutos fondas taiko atitinkamą savo operacijų ir sandorių dieną. Susitariančiosios valstybės, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo dalyvė, nacionalinės valiutos vertė specialios kredito teisės atžvilgiu turi būti apskaičiuota tos valstybės nustatytu būdu.
- b)Tačiau Susitariančioji valstybė, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo dalyvė ir kurios įstatymai neleidžia taikyti 9 dalies a punkto nuostatų, šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos ar bet kuriuo metu vėliau gali paskelbti, kad 9 dalies a punkte minimas atsiskaitymo vienetas yra lygus 15 auksinių frankų. Šioje dalyje minimas auksinis frankas atitinka šešiasdešimt penkis su puse miligramo aukso, kurio praba yra devyni šimtai. Tokio auksinio franko konvertavimas į nacionalinę valiutą turi būti atliktas pagal tos valstybės įstatymus.
- c)Paskutiniame 9 dalies a punkto sakinyje nurodytas skaičiavimas ir 9 dalies b punkte nurodytas konvertavimas privalo būti atlikti tokiu būdu, kad 1 dalyje nustatytų dydžių vertė, išreikšta Susitariančiosios valstybės valiuta, kiek įmanoma tiksliau atitiktų vertę, kuri susidarytų taikant pirmųjų trijų 9 a dalies sakinių nuostatas. Pateikdamos saugoti šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos aktą arba kiekvieną kartą, kai įvyksta pasikeitimai, Susitariančiosios valstybės privalo pranešti saugotojui apie pagal 9 dalies a punktą atliekamą skaičiavimo būdą arba, jeigu tai taikytina, 9 dalies b punkte numatytą konvertavimo rezultatą.“; 5. 10 dalis pakeičiama taip: „10. Šio straipsnio tikslais laivo tonažas bus bendroji talpa, apskaičiuota pagal 1969 metų Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I Priede esančias laivų talpos matavimo taisykles.“; 6. 11 dalies antrasis sakinys pakeičiamas šiuo tekstu: „Toks fondas gali būti sudarytas, net kai savininkas neturi teisės riboti savo atsakomybės pagal 2 dalies nuostatas, tačiau šiuo atveju jo sudarymas neturi daryti įtakos nė vieno ieškovo teisėms savininko atžvilgiu.“ 7 straipsnis 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės VII straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1. 2 dalies pirmieji du sakiniai pakeičiami taip: „Kai atitinkama Susitariančiosios valstybės institucija nustato, kad 1 dalies reikalavimai yra įvykdyti, kiekvienam laivui privalo būti išduotas liudijimas, patvirtinantis pagal šios Konvencijos nuostatas galiojantį draudimą ar kitą finansinę garantiją. Susitariančiojoje valstybėje įregistruotam laivui tokį liudijimą privalo išduoti ar patvirtinti atitinkama laivo registracijos valstybės institucija; Susitariančiojoje valstybėje neįregistruotam laivui jį gali išduoti ar patvirtinti atitinkama bet kurios Susitariančiosios valstybės institucija.“; 2. 4 dalis pakeičiama taip: „4. Liudijimas privalo būti laive, o jo kopija turi būti atiduota saugoti laivus registruojančiai institucijai arba, jeigu laivas nėra įregistruotas Susitariančiojoje valstybėje, liudijimą išduodančios ar patvirtinančios valstybės institucijai.“; 3. 7 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip: „Vadovaujantis šia Konvencija Susitariančiosios valstybės pagal 2 dalį išduoti arba patvirtinti liudijimai turi būti pripažinti kitose Susitariančiosiose valstybėse ir laikomi turinčiais tokią pat galią, kaip ir jų pačių išduoti ar patvirtinti liudijimai, netgi jei jie išduoti ar patvirtinti laivui, neįregistruotam Susitariančiojoje valstybėje.“; 4. 7 dalies antrajame sakinyje frazė „iš laivo registracijos valstybės“ keičiama fraze „iš liudijimą išduodančios ar patvirtinančios valstybės“; 5. 8 dalies antrasis sakinys pakeičiamas taip: „Šiuo atveju atsakovas gali pasinaudoti V straipsnio 1 dalyje nurodytomis atsakomybės ribomis, net jei savininkas neturi teisės riboti savo atsakomybės pagal V straipsnio 2 dalį.“ 8 straipsnis 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės IX straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1 dalis pakeičiama taip: „1. Jei incidentas padarė taršos žalą vienos ar daugiau Susitariančiųjų valstybių teritorijoje, įskaitant teritorinę jūrą ar II straipsnyje minėtą zoną, arba jei tokioje teritorijoje, įskaitant teritorinę jūrą ar zoną, buvo imtasi prevencinių priemonių siekiant išvengti taršos žalos arba ją sumažinti, ieškiniai dėl kompensacijos gali būti pareiškiami tik kurios nors iš tokios Susitariančiosios valstybės ar valstybių teismuose. Atsakovas turi būti tinkamai informuotas apie kiekvieną tokį ieškinį.“ 9 straipsnis Po 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės XII straipsnio įterpiami šie du nauji straipsniai: „XIIa straipsnis Pereinamosios nuostatos Tuo atveju, kai incidento metu valstybė yra ir šios Konvencijos, ir 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės dalyvė, taikomos šios pereinamosios nuostatos:
- a)kai incidentas padarė taršos žalą šios Konvencijos taikymo srityje, nuo atsakomybės pagal šią Konvenciją atleidžiama, jeigu atsakomybė atsiranda tokio dydžio, kaip ir pagal 1969 metų Konvenciją dėl atsakomybės;
- b)kai incidentas padarė taršos žalą šios Konvencijos taikymo srityje ir valstybė yra ir šios Konvencijos, ir 1971 metų Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo dalyvė, likusi taikytina atsakomybė po šio straipsnio a punkto taikymo pagal šią Konvenciją atsiranda tik tiek, kiek taršos žala lieka nekompensuota po minėtosios 1971 metų Konvencijos taikymo;
- c)taikant šios Konvencijos III straipsnio 4 dalį, sąvoka „ši Konvencija“ reiškia šią Konvenciją arba 1969 metų Konvenciją dėl atsakomybės pagal tai, kuri yra tinkama;
- d)taikant šios Konvencijos V straipsnio 3 dalį, visa sudarytino fondo suma turi būti sumažinama tiek, kiek atleidžiama nuo atsakomybės pagal šio straipsnio a punktą. XIIb straipsnis Baigiamosios nuostatos Baigiamosios šios Konvencijos nuostatos yra 1992 metų Protokolo dėl 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės pakeitimo 12–18 straipsniai. Šios Konvencijos nuorodos į Susitariančiąsias valstybes reiškia nuorodas į to Protokolo Susitariančiąsias valstybes.“ 10 straipsnis Prie 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės pridėtas liudijimo pavyzdys keičiamas prie šio Protokolo pridedamu pavyzdžiu. 11 straipsnis 1. Šio Protokolo dalyvių santykiuose 1969 metų Konvencija dėl atsakomybės ir šis Protokolas yra skaitomi ir aiškinami kaip vienas dokumentas. 2. Šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės I–XII straipsniai, įskaitant liudijimo pavyzdį, bus vadinami 1992 metų Tarptautine konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą (1992 metų Konvencija dėl atsakomybės). BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 12 straipsnis Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas 1. Šį Protokolą bus galima pasirašyti visoms valstybėms Londone nuo 1993 metų sausio 15 dienos iki 1994 metų sausio 14 dienos. 2. Atsižvelgiant į 4 dalį, kiekviena valstybė gali tapti šio Protokolo dalyve:
- a)pasirašydama su sąlyga, kad jis bus ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas, po ko eitų ratifikavimas, priėmimas ar patvirtinimas; arba
- b)prisijungdama. 3. Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas privalo būti atliktas pateikiant oficialų aktą Organizacijos Generaliniam sekretoriui. 4. Kiekviena 1971 metų Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo, toliau vadinamos 1971 metų Fondo konvencija, Susitariančioji valstybė gali ratifikuoti, priimti, patvirtinti šį Protokolą arba prisijungti prie jo, tik jei ji tuo pačiu metu ratifikuoja, priima, patvirtina 1992 metų tos konvencijos pakeitimo Protokolą arba prisijungia prie jo, išskyrus atvejį, kai ji denonsuoja 1971 metų Fondo konvenciją nuo tos datos, kada šis Protokolas įsigalioja toje valstybėje. 5. Valstybė, kuri yra šio Protokolo dalyvė, bet nėra 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės dalyvė, kitų Protokolo valstybių dalyvių atžvilgiu įpareigojama vadovautis šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės nuostatomis, tačiau ji neįpareigojama vadovautis 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės nuostatomis jos valstybių dalyvių atžvilgiu. 6. Bet kuris ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo aktas, pateiktas saugoti įsigaliojus šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės pataisoms, bus taikomas tokia pataisa pataisytai Konvencijai. 13 straipsnis Įsigaliojimas 1. Šis Protokolas įsigalios praėjus dvylikai mėnesių po to, kai dešimt valstybių, tarp jų keturios valstybės, kurių kiekvienos bendroji tanklaivių talpa ne mažesnė kaip vienas milijonas vienetų, Organizacijos Generaliniam sekretoriui pateiks saugoti ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo aktus. 2. Tačiau kiekviena 1971 metų Fondo konvencijos Susitariančioji valstybė šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo akto pateikimo metu gali paskelbti, kad toks aktas pagal šį straipsnį laikomas negaliojančiu iki 1971 metų Fondo konvencijos 1992 metų pataisymo Protokolo 31 straipsnyje nurodyto šešių mėnesių laikotarpio pabaigos. Valstybė, kuri nėra 1971 metų Fondo konvencijos Susitariančiąja valstybe, bet pateikia saugoti 1971 metų Fondo konvencijos 1992 metų pataisymo Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo aktą, tuo pačiu metu taip pat gali pateikti pareiškimą pagal šią dalį. 3. Kiekviena valstybė, pateikusi pareiškimą pagal ankstesnę dalį, gali bet kuriuo metu atšaukti jį, apie tai pranešdama Organizacijos Generaliniam sekretoriui. Kiekvienas toks atšaukimas įsigalioja pranešimo gavimo dieną, su sąlyga, kad ta valstybė bus laikoma tą dieną pateikusia šio Protokolo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jo aktą. 4. Kiekvienoje valstybėje, kuri ratifikuoja, priima, patvirtina šį Protokolą arba prisijungia prie jo po to, kai 1 dalies sąlygos dėl įsigaliojimo yra įvykdytos, šis Protokolas įsigalios praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kurią ta valstybė pateiks atitinkamą aktą. 14 straipsnis Peržiūrėjimas ir pataisymas 1. Organizacija gali sušaukti konferenciją 1992 metų Konvencijai dėl atsakomybės peržiūrėti ar pataisyti. 2. Jei paprašo ne mažiau kaip vienas trečdalis Susitariančiųjų valstybių, Organizacija privalo sušaukti Susitariančiųjų valstybių konferenciją peržiūrėti ar pataisyti 1992 metų Konvenciją dėl atsakomybės. 15 straipsnis Ribojimo dydžių keitimas 1. Ne mažiau kaip vienam ketvirtadaliui Susitariančiųjų valstybių paprašius, Generalinis sekretorius visiems Organizacijos nariams ir visoms Susitariančiosioms valstybėms privalo perduoti kiekvieną pasiūlymą pakeisti šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės V straipsnio 1 dalyje nustatytus atsakomybės ribojimo dydžius. 2. Kiekviena siūloma pataisa, perduota kaip aukščiau nurodyta, turi būti pateikiama svarstyti Organizacijos Teisės komitetui praėjus mažiausiai šešiems mėnesiams po jos perdavimo. 3. Visos šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės Susitariančiosios valstybės, nepaisant to, ar jos yra Organizacijos dalyvės, ar ne, turi teisę dalyvauti Teisės komiteto darbe svarstant ir priimant pataisas. 4. Pataisos turi būti priimamos dviejų trečdalių Susitariančiųjų valstybių, dalyvaujančių ir balsuojančių Teisės komitete, kaip nurodyta 3 dalyje, balsų dauguma su sąlyga, kad balsuojant dalyvauja ne mažiau kaip pusė Susitariančiųjų valstybių. 5. Peržiūrėdamas pasiūlymą keisti ribojimo dydžius, Teisės komitetas privalo atsižvelgti į įvykusius incidentus ir ypač į jų padarytos žalos dydį, pinigų vertės pasikeitimus ir siūlomos pataisos poveikį draudimo kainai. Komitetas taip pat privalo atsižvelgti į ribų, nustatytų šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės V straipsnio 1 dalyje ir 1992 metų Tarptautinės konvencijos dėl naftos tarša padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo 4 straipsnio 4 dalyje, santykį. 6.
- a)Pagal šį straipsnį joks atsakomybės ribų keitimas negali būti svarstomas iki 1998 metų sausio 15 dienos arba nepraėjus penkeriems metams nuo ankstesnės pataisos, priimtos pagal šį straipsnį, įsigaliojimo. Jokia pataisa pagal šį straipsnį negali būti svarstoma iki šio Protokolo įsigaliojimo.
- b)Jokia riba negali būti padidinta tiek, kad viršytų dydį, kuris atitiktų ribą, nustatytą šiuo Protokolu pataisytoje 1969 metų Konvencijoje dėl atsakomybės ir padidėjančią 6 procentais per metus, skaičiuojant sumavimo būdu nuo 1993 metų sausio 15 dienos.
- c)Jokia riba negali būti padidinta tiek, kad viršytų dydį, kuris atitiktų 3 kartus didesnę šiuo Protokolu pataisytoje 1969 metų Konvencijoje dėl atsakomybės nustatytą ribą. 7. Apie kiekvieną pataisą, priimtą pagal 4 dalį, Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms valstybėms. Laikoma, kad pataisai pritarta praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo pranešimo apie ją datos, išskyrus atvejį, kai ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis valstybių, kurios pataisos priėmimo Teisės komitete metu buvo Susitariančiosios valstybės, per tą laikotarpį praneša Organizacijai apie tai, kad jos pataisai nepritaria. Šiuo atveju pataisa atmetama ir neįsigalioja. 8. Pataisa, kuriai pritarta pagal 7 dalį, įsigalioja praėjus aštuoniolikai mėnesių po pritarimo jai. 9. Pataisa galioja visoms Susitariančiosioms valstybėms, nebent jos, vadovaudamosi 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, denonsuoja šį Protokolą ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki pataisos įsigaliojimo. Toks denonsavimas įsigalios įsigaliojus pataisai. 10. Kai Teisės komitetas priėmė pataisą, tačiau dar nepraėjo jai pritarti reikalingas aštuoniolikos mėnesių laikotarpis, valstybė, tuo laikotarpiu tapusi Susitariančiąja valstybe, bus saistoma šia pataisa, jei ji įsigalioja. Valstybė, kuri taps Susitariančiąja valstybe praėjus šiam laikotarpiui, bus saistoma pataisos, kuriai buvo pritarta pagal 7 dalį. Šioje dalyje minimais atvejais valstybė tampa saistoma pataisos tada, kai ji įsigalioja, arba tada, kai šis Protokolas įsigalios toje valstybėje, jei tai atsitiks vėliau. 16 straipsnis Denonsavimas 1. Šį Protokolą kiekviena dalyvė gali denonsuoti bet kuriuo metu po to, kai jis įsigalios toje dalyvėje. 2. Denonsuojama turi būti pateikiant denonsavimo aktą Organizacijos Generaliniam sekretoriui. 3. Denonsavimas įsigalios praėjus dvylikai mėnesių ar vėliau, jei šis laikas nurodytas denonsavimo akte, po to, kai denonsavimo aktas buvo perduotas Organizacijos Generaliniam sekretoriui. 4. Šio Protokolo dalyvių santykiuose, kai bet kuri iš jų denonsuoja 1969 metų Konvenciją dėl atsakomybės vadovaudamasi jos XVI straipsniu, toks denonsavimas jokiu būdu negali būti aiškinamas kaip šiuo Protokolu pataisytos 1969 metų Konvencijos dėl atsakomybės denonsavimas. 5. Jei valstybė denonsuoja 1971 metų Fondo konvencijos 1992 metų pataisų Protokolą, tačiau lieka 1971 metų Fondo konvencijos dalyve, bus laikoma, kad ji denonsavo šį Protokolą. Toks denonsavimas įsigalios nuo 1971 metų Fondo konvencijos 1992 metų pataisų Protokolo denonsavimo pagal to Protokolo 34 straipsnį įsigaliojimo datos. 17 straipsnis Saugotojas 1. Šį Protokolą ir visas pagal 15 straipsnį priimtas pataisas saugos Organizacijos Generalinis sekretorius. 2. Organizacijos Generalinis sekretorius privalo:
- a)informuoti visas šį Protokolą pasirašiusias ar prie jo prisijungusias valstybes dalyves apie:
- i)kiekvieną naują pasirašymą ar akto pateikimą, nurodydamas datą, kada tai buvo padaryta;
- ii)kiekvieną deklaraciją ir pranešimą, gautą pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės 13 straipsnį, bei kiekvieną deklaraciją ir informaciją, gautą pagal 1992 metų Konvencijos dėl atsakomybės V straipsnio 9 dalį; iii) šio Protokolo įsigaliojimo datą;
- iv)kiekvieną pagal 15 straipsnio 4 dalį pateiktą pasiūlymą dėl atsakomybės ribų pakeitimo;
- v)kiekvieną pataisą, priimtą pagal 15 straipsnio 4 dalį;
- vi)kiekvieną pataisą, kuriai pritarta pagal 15 straipsnio 7 dalį, nurodydamas datą, kada ta pataisa įsigalios pagal to straipsnio 8 ir 9 dalis; vii) kiekvieną šio Protokolo denonsavimo akto pateikimą, nurodydamas datą, kada jis buvo gautas ir kada denonsavimas įsigalios; viii) kiekvieną denonsavimą, laikomą pateiktu pagal 16 straipsnio 5 dalį;
- ix)kiekvieną pranešimą, kurio reikalauja bet kuris šio Protokolo straipsnis;
- b)perduoti oficialiai patvirtintas šio Protokolo kopijas visoms valstybėms signatarėms ir visoms prie šio Protokolo prisijungiančioms valstybėms. 3. Kai tik šis Protokolas įsigalios, Organizacijos Generalinis sekretorius privalo perduoti Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriatui jo tekstą, kad jis būtų įregistruotas ir pagal Jungtinių Tautų chartijos 102 straipsnį paskelbtas. 18 straipsnis Kalbos Šis Protokolas sudarytas vienu originaliu egzemplioriumi arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. PRIIMTA LONDONE tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt antrųjų metų lapkričio dvidešimt septintąją dieną. TAI LIUDYDAMI pasirašantieji, savo Vyriausybių tinkamai įgalioti, pasirašė šį Protokolą. Priedas Civilinės atsakomybės draudimo ar kitokios finansinės garantijos už naftos tarša padarytą žalą liudijimas Išduotas pagal 1992 metų Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padaryta žalą VII straipsnio nuostatas. Laivo pavadinimas Skiriamasis numeris arba raidės Registravimo uostas Laivo savininko pavadinimas ir adresas Šiuo liudijama, kad aukščiau minimas laivas turi galiojantį draudimo polisą arba kitokią finansinę garantiją, atitinkančią 1992 metų Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą VII straipsnio reikalavimus. Garantijos rūšis Garantijos galiojimo trukmė................................................................................................. Draudiko(-ų) ir(
- ar)garanto(-ų) pavadinimas ir adresas Pavadinimas Adresas ............................................................................................................................. Šis liudijimas galioja iki ...................................................................................................... Išduotas arba patvirtintas.................................................................................Vyriausybės (visas valstybės pavadinimas) ............................................ ..................................................... (išdavimo vieta) (išdavimo data) ......................................................... (išdavusio ar patvirtinusio pareigūno parašas ir pareigos) Pastabos: 1. Jeigu norima, valstybės pavadinime galima nurodyti kompetentingą liudijimą išdavusios valstybės instituciją. 2. Jeigu visas garantijos dydis pateikiamas daugiau nei iš vieno šaltinio, nurodoma kiekvieno jų dydžio dalis. 3. Jeigu garantija pateikta keliomis formomis, jos turi būti išvardijamos. 4. Įrašas „Garantijos galiojimo trukmė“ turi nurodyti garantijos įsigaliojimo datą.