← Lietuva

ADDITIONAL PROTOCOL

ADDITIONAL PROTOCOL Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras PAPILDOMAS PROTOKOLAS IR FINANSINIS PROTOKOLAS, PASIRAŠYTI 1970 M. LAPKRIČIO 23 D., PRIDEDAMI PRIE EKONOMINĖS BENDRIJOS IR TURKIJOS ASOCIACIJOS STEIGIMO SUSITARIMO IR JŲ ĮSIGALIOJIMO PRIEMONĖS – BAIGIAMASIS AKTAS- DEKLARACIJOS PAPILDOMAS PROTOKOLAS PREAMBULĖ JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ ir EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA, bei TURKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KADANGI Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos steigimo susitarimas numato, kad po Asociacijos parengiamojo etapo turi eiti pereinamasis etapas; PRIPAŽINDAMI, kad laikantis Asociacijos susitarime išdėstytų tikslų parengiamojo etapo metu buvo daug padaryta, kad apskritai būtų sustiprinti Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos ekonominiai santykiai, o ypač išplėsta prekyba tarp jų; MANYDAMI, kad perėjimo nuo parengiamojo etapo prie pereinamojo etapo sąlygos yra nustatytos; NUSPRENDĘ Papildomu protokolu patvirtinti nuostatas, susijusias su pereinamojo etapo įgyvendinimo sąlygomis, tvarka ir grafikais; KADANGI pereinamojo etapo metu Susitariančiosios Šalys, remdamosi abipusiais ir subalansuotais įsipareigojimais, turi užtikrinti, kad tarp Turkijos ir Bendrijos laipsniškai bus sukurta muitų sąjunga, o Turkijos ir Bendrijos vykdomos ekonomikos politikos nuostatos bus glaudžiau suderintos, siekiant užtikrinti tinkamą Asociacijos įgyvendinimą ir šiam tikslui reikalingų bendrų priemonių kūrimo pažangą; savo tinkamai įgaliotais atstovais PASKYRĖ: JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS: p. Pierre’ą HARMELĮ, užsienio reikalų ministrą; VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: p. Walterį SCHEELĮ, užsienio reikalų ministrą; PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: p. Maurice’ą SCHUMANNĄ, užsienio reikalų ministrą; ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: p. Mario PEDINI, užsienio reikalų ministro pavaduotoją; JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS: p. Gastoną THORNĄ, užsienio reikalų ministrą; JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ: p. J. M. A. H. LUNSĄ, užsienio reikalų ministrą; EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA: p. Walterį SCHEELĮ, einantį Europos Bendrijų Tarybos pirmininko pareigas; p. Franco Maria MALFATTI, Europos Bendrijų Komisijos pirmininką; TURKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: P. Ihsaną Sabri ĒAGLAYANGĶLĮ, užsienio reikalų ministrą; KURIE, tinkamai pasikeitę visais įgaliojimais, SUSITARĖ dėl šių prie Asociacijos susitarimo pridedamų nuostatų: 1 straipsnis Šis Protokolas 4 straipsnyje nurodyto pereinamojo etapo įgyvendinimo sąlygas, tvarką ir grafikus. I ANTRAŠTINĖ DALIS LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS 2 straipsnis 1. Šios antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnio ir 2 skyriaus nuostatos taikomos:

  1. a)Bendrijoje arba Turkijoje pagamintoms prekėms, tarp jų prekėms, visiškai ar iš dalies gautoms arba pagamintoms iš trečiųjų šalių įvežtų gaminių, esančių laisvoje apyvartoje Bendrijoje arba Turkijoje;
  2. b)Bendrijoje arba Turkijoje laisvoje apyvartoje esančioms iš trečiųjų šalių įvežtoms prekėms. 2. Iš trečiųjų šalių įvežti gaminiai laikomi Bendrijoje arba Turkijoje esančiais laisvoje apyvartoje, jei Bendrijoje ir Turkijoje yra atlikti importo formalumai ir sumokėti mokėtini muitai arba lygiaverčio poveikio mokėjimai ir jei šiems galininiams nubo taikytas visiškas arba dalinis atleidimas nuo tokių muitų ar mokesčių. 3. Iš trečiųjų šalių į Bendriją arba Turkiją importuojamos prekės, kurioms dėl jų kilmės ar eksportavimo šalies taikoma ypatinga muitų tvarka, nelaikomos vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje laisvoje apyvartoje esančiomis prekėmis, jei jos reeksportuojamos į kitą Susitariančiąją Šalį. Tačiau Asociacijos taryba gali taikyti išimtis tokiomis sąlygomis, kurias ji pati nustato. 4. Straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos tik toms prekėms, kurios eksportuojamos iš Bendrijos šio Protokolo pasirašymo dieną arba vėliau. 3 straipsnis 1. Šios antraštinės dalies I skyriaus I skirsnio ir II skyriaus nuostatos taip pat taikomos Bendrijoje arba Turkijoje įsigytoms ar pagamintoms prekėms, kurias gaminant buvo naudojami iš trečiųjų šalių įvežti ir arba Bendrijoje, arba Turkijoje nesantys laisvoje apyvartoje gaminiai. Tačiau šios nuostatos taikomos šioms prekėms tik tuo atveju, jeigu eksportuojančioji valstybė ima kompensacinį mokestį, kurio tarifas lygus Bendruoju muitų tarifu nustatytų mokesčių, taikomų trečiųjų šalių jų gamyboje naudojamiems gaminiams, procentui. Šis Asociacijos tarybos nustatytas procentas kiekvienam laikotarpiui, dėl kurio ji nusprendžia, yra grindžiamas šioms prekėms suteiktu tarifų sumažinimu importuojančioje valstybėje. Asociacijos taryba taip pat nustato kompensacinio mokesčio taikymo taisykles, atsižvelgdama į atitinkamas iki 1968 m. liepos 1 d. galiojusias taisykles, reglamentavusias prekybą tarp valstybių narių. 2. Tačiau kompensacinis mokestis nėra taikomas prekių, įsigytų arba pagamintų šiame straipsnyje minėtomis sąlygomis, eksportui iš Bendrijos arba Turkijos, kol muitų daugumai į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją importuojamų prekių sumažinimas neviršija 20%, atsižvelgiant į šiame Protokole nustatytus įvairius tarifų sumažinimo grafikus. 4 straipsnis Asociacijos taryba nustato administracinio bendradarbiavimo metodus, kurie turi būti naudojami įgyvendinant 2 ir 3 straipsnius, atsižvelgdama į Bendrijos dėl prekybos tarp valstybių narių nustatytus metodus. 5 straipsnis 1. Kuriai nors Susitariančiųjų Šalių manant, kad dėl importo muitų, kiekybinių apribojimų ar bet kokių lygiaverčio poveikio priemonių arba dėl kokios nors kitos prekybos politikos priemonės taikymo atsiradę skirtumai sukelia prekybos nukreipimo ar ekonominių sunkumų jos teritorijoje grėsmę, ji gali iškelti šį klausimą Asociacijos tarybai, kuri, jei tai būtina, rekomenduoja atitinkamus metodus, kad būtų išvengta dėl to galinčios kilti žalos. 2. Atsiradus prekybos nukreipimams ar iškilus ekonominiams sunkumams, ir suinteresuotajai Šaliai manant, kad dėl to reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, ši Šalis gali pati imtis reikalingų apsaugos priemonių ir apie tai nedelsdama praneša Asociacijos tarybai; Asociacijos taryba gali nuspręsti, ar suinteresuotoji Šalis turi pakeisti ar panaikinti šias priemones. 3. Renkantis tokias priemones pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trukdo Asociacijai veikti, o ypač – įprastinei prekybos plėtrai. 6 straipsnis Pereinamojo etapo metu Susitariančiosios Šalys, kiek tai būtina, kad Asociacija tinkamai veiktų, imasi veiksmų suderinti savo įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinius veiksmus muitinės klausimais, atsižvelgdamos į Bendrijos valstybių narių jau atliktą teisės aktų suderinimą. I SKYRIUS MUITŲ SĄJUNGA I skirsnis Muitų tarp Bendrijos ir Turkijos panaikinimas 7 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys šio Protokolo įsigaliojimo dieną susilaiko nuo naujų importo ar eksporto muitų arba lygiaverčio poveikio mokėjimų jų tarpusavio prekyboje įvedimo ir jau taikomų jų tarpusavio prekyboje mokesčių didinimo. 2. Tačiau Asociacijos taryba gali suteikti leidimą Susitariančiosioms Šalims įvesti naujus eksporto muitus arba lygiaverčio poveikio mokėjimus, jei jie būtini Susitarimo tikslams pasiekti. 8 straipsnis Tarp Bendrijos ir Turkijos galiojantys importo muitai ir lygiaverčio poveikio mokėjimai laipsniškai naikinami 9 – 11 straipsniuose nustatyta tvarka. 9 straipsnis Įsigaliojus šiam Protokolui, Bendrija panaikina iš Turkijos importuojamų prekių muitus ir lygiaverčio poveikio mokėjimus. 10 straipsnis 1. Kiekvienam gaminiui taikomas bazinis muitas, kurio tarifui Turkija taiko nuoseklius sumažinimus, yra šio Protokolo pasirašymo dieną Bendrijos atžvilgiu taikomas muitas. 2. Turkijos turimų atlikti tarifų sumažinimų grafikas yra toks: pirmasis sumažinimas atliekamas įsigaliojus šiam Protokolui. Antrą ir trečią kartą tarifai sumažinami po trejų ir penkerių metų. Ketvirtasis ir vėlesni sumažinimai atliekami kiekvienais metais taip, kad paskutinis sumažinimas būtų atliktas baigiantis pereinamajam etapui. 3. Kiekvienas tarifų sumažinimas atliekamas 10% mažinant kiekvienam gaminiui taikomą bazinį muitą. 11 straipsnis Nepaisant 10 straipsnio 2 ir 3 dalių, Turkija per dvidešimt dvejų metų laikotarpį laipsniškai panaikina Bendrijos atžvilgiu 3 priede išvardytiems gaminiams taikomus bazinius muitus, laikydamasi šio grafiko,: įsigaliojus šiam Protokolui, kiekvieno muito dydis sumažinamas 5%. Kiti trys5 % sumažinimai atliekami po trejų, šešerių ir dešimties metų. Kiti aštuoni 10% sumažinimai atliekami atitinkamai po dvylikos, trylikos, penkiolikos, septyniolikos, aštuoniolikos, dvidešimties, dvidešimt vienerių ir dvidešimt dvejų metų po šio Protokolo įsigaliojimo. 12 straipsnis 1. Turkija pereinamojo etapo pirmųjų aštuonerių metų metu gali padaryti 3 priedo pakeitimus, būtinus perdirbamosios pramonės, kurios šio Protokolo įsigaliojimo metu Turkijoje dar nebuvo, plėtrai apsaugoti arba esamos perdirbamosios pramonės augimui pagal tuo metu galiojantį Turkijos plėtros planą užtikrinti. Tačiau tokios pataisos gali būti daromos tik su sąlyga, kad: – iš viso jos susijusios su ne daugiau kaip 10% 1967 m. iš Bendrijos importuotų gaminių vertės, apskaičiuotos 1967 m. kainomis; – visų 3 priede išvardytų iš Bendrijos importuojamų gaminių vertė, apskaičiuota 1967 m. kainomis, nepadidėja. Į 3 priedą įttrauktiems gaminiams galima nedelsiant taikyti pagal 11 straipsnį apskaičiuotus mokesčius; iš to sąrašo išbrauktiems gaminiams nedelsiant taikomi muitai, apskaičiuoti pagal 10 straipsnio nuostatas. 2. Turkija praneša Asociacijos tarybai, kokių priemonių ji siūlo imtis pagal pirmiau nurodytas nuostatas. 3. Tuo pačiu tikslu, kaip nurodyta straipsnio 1 dalyje, laikantis iš Bendrijos 1967 m. importuotų gaminių 10% ribos, Asociacijos taryba gali suteikti Turkijai leidimą pereinamuoju etapu dar kartą, atsižvelgiant į 10 straipsnyje nustatytą tvarką, įvesti, padidinti ar taikyti gaminių importo muitus. Šios tarifinės priemonės jokios jų veikiamos tarifo pozicijos atžvilgiu nepadidina iš Bendrijos importuojamų gaminių muito daugiau kaip 25% pagal gaminių vertę apskaičiuojamo muito mokesčio. 4. Asociacijos taryba gali nukrypti nuo straipsnio 1 ir 3 dalių. 13 straipsnis 1. Nepaisant 9 – 11 straipsnių nuostatų abi Susitariančiosios Šalys gali visiškai ar iš dalies nutraukti vienos Šalies taikomų muitų iš kitos Šalies importuojamiems gaminiams rinkimą, o ypač Turkijos atveju, siekiant tam tikrų gaminių, būtinų jos ekonominei plėtrai, importui skatinti; kitai Susitariančiajai Šaliai pranešama apie tokias priemones. 2. Susitariančiosios Šalys paskelbia apie savo pasirengimą greičiau sumažinti jų tarpusavio prekybai taikomus muitus, nei numatyta 9 – 11 straipsniuose, jei tą leidžia Šalies bendra ekonominė bei atitinkamo ekonominio sektoriaus situacija. Tuo tikslu Asociacijos taryba teikia savo rekomendacijas. 14 straipsnis Jei kurios nors Asociacijai nepriklausančios valstybės atžvilgiu Turkija taiko trumpesnį laikotarpį, nei numatyta 10 ir 11 straipsniuose, mokėjimui, kurio poveikis lygiavertis muito poveikiui, panaikinti, toks pats laikotarpis taikomas tam mokėjimui panaikinti Bendrijos atžvilgiu. 15 straipsnis Nepažeisdamos 7 straipsnio 2 dalies, Susitariančiosios Šalys vėliausiai po 4 metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo panaikina jų tarpusavio prekybai taikomus eksporto muitus ir lygiaverčio poveikio mokėjimus. 16 straipsnis 1. 7 straipsnio 1 dalies ir 8 – 15 straipsnių nuostatos taip pat taikomos fiskalinio pobūdžio muitams. 2. Įsigaliojus šiam Protokolui Bendrija ir Turkija informuoja Asociacijos tarybą apie jų taikomus fiskalinio pobūdžio muitus. 3. Turkija pasilieka teisę pakeisti šiuos fiskalinio pobūdžio muitus vidaus mokesčiu, kuris atitinka 44 straipsnio nuostatų. 4. Asociacijos tarybai nustačius, kad keičiant fiskalinio pobūdžio muitą Turkijoje susiduriama su rimtais sunkumais, ji tai valstybei suteikia leidimą ir toliau taikyti muitą su sąlyga, kad Turkija panaikina jį ne vėliau, kaip pereinamojo etapo pabaigoje. Tokio leidimo turi būti paprašyta per dvylika mėnesių nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. Kol Asociacijos taryba sprendimo nepriima, Turkija gali laikinai ir toliau taikyti tokį muitą. II skirsnis Bendrojo muitų tarifo Turkijoje nustatymas 17 straipsnis Turkijos muitų tarifas pereinamojo etapo metu derinamas su Bendruoju muitų tarifu remiantis šio Protokolo pasirašymo dieną Turkijos trečiųjų šalių atžvilgiu realiai taikomais muitais bei laikantis šių taisyklių: 1. Tuo atveju, jei gaminiams Turkijos realiai taikomi muitai pirmiau nurodytą dieną nesvyruoja daugiau kaip 15 %, palyginti su Bendrojo muitų tarifo nustatytais muitais, pastarieji muitai taikomi po vienerių metų atlikus 10 straipsnyje numatytą antrąjį muitų sumažinimą. 2. Visais kitais atvejais Turkija praėjus vieneriems metams po 10 straipsnyje numatyto antrojo muitų sumažinimo atlikimo taiko muitus, 20% sumažinusi tarp šio Protokolo pasirašymo dieną realiai taikomo muito ir Bendrojo muitų tarifo nustatyto muito esantį skirtumą. 3. Atliekant 10 straipsnyje numatytą penktąjį ir septintąjį muitų sumažinimus, šis skirtumas sumažinamas dar 20%. 4. Atliekant 10 straipsnyje numatytą dešimtąjį muitų sumažinimą, Bendrasis muitų tarifas taikomas visas. 18 straipsnis Nepaisydama 17 straipsnio Turkija per dvidešimt dvejų metų laikotarpį suderina 3 priede išvardytiems gaminiams taikomą jos muito tarifą pagal šias taisykles: 1. Tuo atveju, jei šio Protokolo pasirašymo dieną gaminiams Turkijos realiai taikomi muitai nesvyruoja daugiau kaip 15 %, palyginti su Bendrojo muitų tarifo nustatytais muitais, pastarieji muitai taikomi nuo 11 straipsnio numatyto ketvirtojo muitų sumažinimo dienos. 2. Visais kitais atvejais Turkija nuo 11 straipsnyje numatyto ketvirtojo muitų sumažinimo dienos taiko muitus, 20% sumažinusi tarp šio Protokolo pasirašymo dieną realiai taikomo muito ir Bendrojo muitų tarifo nustatyto muito esantį skirtumą. 3. Atliekant 11 straipsnyje numatytus septintąjį ir devintąjį muitų sumažinimus, šis skirtumas sumažinamas dar atitinkamai 30% ir 20%. 4. Baigiantis dvidešimt antriesiems metams Bendrasis muitų tarifas taikomas visas. 19 straipsnis 1. Tam tikrų gaminių, sudarančių ne daugiau kaip 10% bendrosios importo 1967 m. vertės, atveju Turkija, pasikonsultavusi su Asociacijos taryba, gali iki dvidešimt antrųjų metų pabaigos nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos atidėti muitų sumažinimus, taikomus trečiosioms šalims, kuriuos kitaip ji turėtų atlikti pagal 17 ir 18 straipsnių nuostatas. 2. Tam tikrų gaminių, sudarančių ne daugiau kaip 5% bendrosios importo 1967 m. vertės, atveju Turkija, pasikonsultavusi su Asociacijos taryba, pasibaigus dvidešimt dvejų metų laikotarpiui gali ir toliau taikyti trečiosioms šalims muitus, didesnius už Bendrojo muitų tarifo nustatytus muitus. 3. Tačiau ankstesnių straipsnio dalių taikymas neturi pakenkti laisvam prekių judėjimui Asociacijos teritorijoje ir nesuteikia Turkijai teisės remtis 5 straipsnio nuostatomis. 4. Pagreitinus Turkijos muitų tarifo suderinimą su Bendruoju muitų tarifu, Turkija Bendrijos naudai išlaiko išimtinę prekybos lengvatą, lygiavertę dėl šiame skyriuje numatytos tvarkos kylančiai lengvatai. O dėl 3 priede išvardytų gaminių, toks pagreitinimas negali įvykti nepasibaigus pereinamajam etapui, nebent Asociacijos taryba iš anksto tam duoda leidimą. 5. Muitų, kuriuos imti pagal 16 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą yra suteiktas leidimas arba kuriuos Turkija pagal 16 straipsnio 4 dalies antrąją pastraipą gali ir toliau laikinai imti, atžvilgiu 17 ir 18 straipsnių nereikia taikyti. Pasibaigus leidimo galiojimo laikui Turkija taiko 17 ir 18 straipsniuose numatytus muitus. 20 straipsnis 1. Siekdama palengvinti tam tikrų prekių įvežimą iš valstybių, su kuriomis Turkija yra sudariusi dvišalės prekybos susitarimus, Turkija, prieš tai gavusi Asociacijos tarybos leidimą, gali suteikti sumažintų arba nulinių muito normų tarifų kvotas, jei šių susitarimų veikimą pastebimai paveikia šio Protokolo arba priemonių, kurių imtasi laikantis šio Protokolo, taikymas. 2. Laikoma, kad toks leidimas yra duotas, jei ankstesnėje dalyje minėtos muitų tarifų kvotos atitinka šias sąlygas:
  3. a)bendra tokių kvotų metinė vertė neviršija 10% vidutinės Turkijos iš trečiųjų šalių importuojamų per pastaruosius trejus metus, kurių statistikos duomenis galima gauti, prekių vertės, išskyrus tas prekes, kurios importuojamos naudojant 4 priede nurodytas priemones. Iš trečiųjų šalių importuojamų pagal 4 priedą neapmokestinamų prekių suma išskaitoma iš tos 10% sumos;
  4. b)kiekvieno gaminio atveju pagal muitų tarifų kvotų sistemą numatyto importo vertė neviršija trečdalio Turkijos vykdomo to gaminio importo iš trečiųjų šalių per pastaruosius trejus metus, kurių statistikos duomenis galima gauti, vidutinės vertės. 3. Turkija praneša Asociacijos tarybai apie tai, kokių priemonių ji ketina imtis ji pagal straipsnio 2 dalį. Baigiantis pereinamajam etapui Asociacijos taryba gali nuspręsti, ar straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti panaikintos ar pataisytos. 4. Jokiu atveju pagal muitų tarifų kvotą imamas mokestis negali būti mažesnis už tą, kuris yra iš tikrųjų Turkijos taikomas iš Bendrijos importuojamoms prekėms. II SKYRIUS PREKYBOJE KIEKYBINIŲ APRIBOJIMŲ TARP SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ PANAIKINIMAS 21 straipsnis Tarp Susitariančiųjų šalių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės nepažeidžiant toliau išdėstytų nuostatų. 22 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo naujų kiekybinių importo apribojimų ar lygiaverčio poveikio priemonių įvedimo. 2. Tačiau Turkijos atveju ši prievolė įsigaliojus šiam Protokolui taikoma tik 35% 1967 m. Turkijos privačiai iš Bendrijos importuojamų prekių. Šis procentas atitinkamai didinamas iki 40%, 45%, 60% ir 80% po trejų, aštuonerių, trylikos ir aštuoniolikos metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. 3. Prieš šešis mėnesius, likusius iki kiekvienos paskutinių trijų padidinimų dienos, Asociacijos taryba patikrina bei įvertina, kokias pasekmes Turkijos ekonominei plėtrai turi liberalizacijos laipsnio didinimas, ir nusprendžia atidėti šį padidinimą tokiam laikotarpiui, kokį ji pati nustato, jei tai yra būtina greitesnei Turkijos ekonomikos plėtrai pasiekti. Nepriėmus sprendimo, padidinimas atidedamas vieneriems metams. Patikrinimo ir įvertinimo procedūra kartojama likus šešiems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos. Padidinimas atidedamas dar vieneriems metams, jei Asociacijos taryba vėl nepriima sprendimo. Baigiantis šiam antrajam laikotarpiui Turkija padidina liberalizacijos laipsnį, nebent Asociacijos taryba priima priešingą sprendimą. 4. Gaminių, kurių įvežimas iš Bendrijos yra liberalizuotas, sąrašas šio Protokolo pasirašymo metu pateikiamas Bendrijai. Šis sąrašas konsoliduojamas Bendrijos atžvilgiu. Gaminių, liberalizuotų pagal 2 dalyje nustatytus terminus, sąrašai taip pat teikiami Bendrijai ir jos atžvilgiu konsoliduojami. 5. Turkija gali vėl įvesti kiekybinius gaminių, kurie pagal šį straipsnį yra liberalizuoti, bet nėra konsoliduoti, importo apribojimus su sąlyga, kad ji Bendrijos naudai skiria kvotas, prilygstančias bent 75% iš Bendrijos per trejus metus iki šio pakartotinio įvedimo vidutinės importuotų gaiminių vertės. Šioms kvotoms taikomos 25 straipsnio 4 dalies nuostatos. 6. Turkija jokiu atveju negali Bendrijai sudaryti mažiau palankesnių sąlygų nei tos, kurios yra sudarytos trečiosiomis šalimis. 23 straipsnis Nepažeisdamos 22 straipsnio 5 dalies Susitariančiosios Šalys tarpusavio prekyboje susilaiko nuo šio Protokolo įsigaliojimo dieną taikomų kiekybinių importo apribojimų ir lygiaverčio poveikio priemonių sugriežtinimo. 24 straipsnis Įsigaliojus šiam Protokolui, Bendrija panaikina visus kiekybinius iš Turkijos importuojamų prekių apribojimus. Ši liberalizacija konsoliduojama Turkijos atžvilgiu. 25 straipsnis 1. Turkija pagal šių straipsnio dalių nuostatas laipsniškai panaikina kiekybinius iš Bendrijos importuojamų prekių apribojimus. 2. Praėjus metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos Bendrijos naudai skiriamos kiekvieno gaminio, kuris nėra liberalizuotas Turkijoje, importo kvotos. Šios kvotos nustatomos taip, kad atitiktų iš Bendrijos per pastaruosius trejus metus, kurių statistikos duomenis galima gauti, vidutinę importuotų gaminių vertę, išskyrus importuojamus gaminius, finansuojamus:
  5. a)naudojant su specifiniais investicijų projektais susijusias specialiąsias pagalbos lėšas;
  6. b)nepaskirstant užsienio valiutos;
  7. c)pagal teisės aktus dėl užsienio kapitalo investicijų skatinimo. 3. Jei gaminio, kuris nėra liberalizuotas, importas iš Bendrijos pirmaisiais metais įsigaliojus šiam Protokolui siekia mažiau nei 7% bendrosios to gaminio importo vertės, kvota, lygi 7% šio importo vertės, skiriama praėjus metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. 4. Praėjus trejiems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos Turkija didina prieš tai buvusių metų bendrą tokių skirtų kvotų sumą ne mažiau kaip 10% nuo jų kiekio ir ne mažiau kaip 5% nuo kiekvieno gaminio kvotos vertės. Šie kiekiai didinami, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, kas dvejus metus tokia pat proporcija. 5. Nuo tryliktųjų metų įsigaliojus šiam Protokolui kiekviena kvota kas dveji metai didinama bent 20%, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. 6. Jei gamimys, kuris nėra liberalizuotas, per pirmuosius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos nebuvo importuotas į Turkiją, Asociacijos taryba nustato taisykles, reglamentuojančias kvotų skyrimą ir didinimą. 7. Asociacijos tarybai nustačius, kad per dvejus metus iš eilės bet kurio neliberalizuoto produkto pagal skiriamos kvotos lygį importuojama žymiai mažiau, į tą kvotą nėra atsižvelgiama skaičiuojant bendrą kvotų vertę. Tokiu atveju Turkija panaikina Bendrijos atžvilgiu to gaminio kvotų apribojimus. 8. Visi kiekybiniai į Turkiją importuojamų prekių apribojimai panaikinami ne vėliau, kaip po dvidešimt dvejų metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. 26 straipsnis 1. Tarp Susitariančiosiųjų Šalių per dvidešimt dvejus metus panaikinamos visos lygiaverčio kiekybinių importo apribojimų poveikio priemones. Asociacijos taryba rekomenduoja šio laikotarpio metu atsižvelgiant į Bendrijoje priimtas nuostatas daryti laipsniškus pertvarkymus. 2. Ypač Turkija, laikydamasi 10 ir 11 straipsniuose nustatytų grafikų, laipsniškai panaikina iš importuotojų reikalaujamus užstatus už iš Bendrijos importuojamas prekes. Be to, užstatai, sudarantys daugiau nei 140% muitų tikslais apmokestinamų iš Bendrijos importuojamų prekių, o būtent Turkijos muitų tarifo pozicijoje Nr. 87.06 klasifikuojamų motorinių transporto priemonių atsarginių dalių ir priedų, vertės ir daugiau kaip 120% kitų gaminių vertės, įsigaliojus šiam Protokolui sumažinami iki šių lygių. 27 straipsnis 1. Tarp Susitariančiųjų Šalių uždraudžiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Bendrija ir Turkija vėliausiai iki pereinamojo etapo pabaigos panaikina tarpusavyje visus kiekybinius eksporto apribojimus ir visas lygiaverčio poveikio priemones. 2. Nepaisant ankstesnės straipsnio dalies Bendrija ir Turkija gali, pasikonsultavusios su Asociacijos taryba, išlaikyti arba įvesti pagrindinių gaminių eksporto apribojimus, kiek tai yra reikalinga konkrečių jų ekonomikos sektorių plėtrai skatinti arba bet kokių šių gaminių trūkumui panaikinti. Tokiu atveju suinteresuotoji Šalis kitos Šalies naudai skiria kvotą, atsižvelgdama į vidutinį eksportą per pastaruosius trejus metus, kurių statistikos duomenis galima gauti, bei įprastinę prekybos plėtrą, susijusią su laipsnišku muitų sąjungos sukūrimu. 28 straipsnis Turkija paskelbia apie savo pasirengimą panaikinti iš Bendrijos importuojamų ir į ją eksportuojamų prekių kiekybinius apribojimus greičiau, nei numatyta ankstesniuose straipsniuose, jei tą leidžia jos bendra ekonominė padėtis ir situacija su tuo susijusiame ekonomikos sektoriuje. Tuo tikslu Asociacijos taryba pateikia Turkijai rekomendacijas. 29 straipsnis 21 – 27 straipsnio nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos ar pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybos apribojimu. 30 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys visas valstybines komercinio pobūdžio monopolijas laipsniškai pertvarko taip, kad būtų užtikrinta, jog, pasibaigus dvidešimt dvejų metų laikotarpiui, tarp Bendrijos valstybių narių ir Turkijos nacionalinių subjektų nebus jokios diskriminacijos prekių pirkimo ir pardavimo sąlygų atžvilgiu. Šio straipsnio nuostatos taikomos kiekvienai įstaigai, per kurią valstybė narė ar Turkija teisiškai ar faktiškai, tiesiogiai ar netiesiogiai prižiūri ir nustato Bendrijos ir Turkijos tarpusavio importą ar eksportą arba turi jam didesnės įtakos. Šios nuostatos taip pat taikomos monopolijoms, kurias valstybė perleidžia kitiems. 2. Susitariančiosios Šalys nesiima jokių naujų priemonių, prieštaraujančių šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems principams arba galinčių riboti su muitų ir kiekybinių apribojimų uždraudimu tarp Susitariančiųjų Šalių susijusių straipsnių taikymo sritį. 3. Tvarką ir grafiką, kurių laikantis šiame straipsnyje minėtos Turkijos monopolijos turi būti pertvarkytos, o Bendrijos ir Turkijos tarpusavio prekybos apribojimai sumažinti, nustato Asociacijos taryba ne vėliau kaip po šešerių metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos. Kol Asociacijos taryba nepriima ankstesniame papunktyje numatyto sprendimo, abi Susitariančioji Šalys taiko kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje monopolijai priklausantiems gaminiams bent tokį pat palankų režimą, kaip tas, kuris yra taikomas panašiems palankiausio prekybos režimo statusą turinčios trečiosios šalies gaminiams. 4. Įsipareigojimai Susitariančiosioms Šalims privalomi tik tiek, kiek jie neprieštarauja dabar galiojantiems tarptautiniams susitarimams. III SKYRIUS PRODUKTAI, KURIEMS DĖL BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO TAIKOMOS YPATINGOS ĮVEŽIMO Į BENDRIJĄ TAISYKLĖS 31 straipsnis Žemės ūkio produktams taikoma tvarka, nustatyta IV skyriuje, galioja produktams, kuriems, juos importuojant į Bendriją, dėl bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo taikomos ypatingos taisyklės. IV SKYRIUS ŽEMĖS ŪKIS 32 straipsnis Šis Protokolas taip pat apima žemės ūkio produktus, išskyrus tuos atvejus, jei 33 – 35 straipsniuose numatyta kitaip. 33 straipsnis 1. Per dvidešimt dvejų metų laikotarpį Turkija pertvarko savo žemės ūkio politiką, siekdama to laikotarpio pabaigoje patvirtinti tas bendrosios žemės ūkio politikos priemones, kurios turi būti taikomos Turkijoje norint užtikrinti laisvą žemės ūkio produktų judėjimą tarp Turkijos ir Bendrijos. 2. Straipsnio 1 dalyje minėto laikotarpio metu Bendrija, nustatydama ir vėliau plėtodama savo žemės ūkio politiką, atsižvelgia į Turkijos žemės ūkio interesus. Turkija pateikia Bendrijai visą su tuo susijusią informaciją. 3. Bendrija informuoja Turkiją apie Komisijos pasiūlymus dėl bendrosios žemės ūkio politikos nustatymo ir jos plėtojimo bei apie išleistas nuomones ir priimtus sprendimus, susijusius su tokiais pasiūlymais. 4. Asociacijos taryba nusprendžia, kokią su žemės ūkiu susijusią informaciją Turkija pateikia Bendrijai. 5. Dėl straipsnio 3 dalyje minėtų Komisijos pasiūlymų ir priemonių, kurių Turkija pagal straipsnio 1 dalį ketina imtis dėl žemės ūkio, gali būti tariamasi Asociacijos taryboje. 34 straipsnis 1. Baigiantis dvidešimt dvejų metų laikotarpiui Asociacijos taryba, nustačiusi, kad Turkija patvirtino 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendrosios žemės ūkio politikos priemones, priima nuostatas, būtinas laisvam žemės ūkio produktų judėjimui tarp Bendrijos ir Turkijos užtikrinti. 2. Į straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas galima įtraukti bet kurias būtinas, leidžiančias nukrypti nuo šiame Protokole nustatytų taisyklių, nuostatas. 3. Asociacijos taryba gali keisti straipsnio 1 dalyje nurodytą datą. 35 straipsnis 1. Prieš priimdamos nuostatas pagal 34 straipsnį ir nukrypdamos nuo 7 – 11 straipsnių, 15 – 18 straipsnių, 19 straipsnio 1 ir 5 dalių, 21 – 27 straipsnių ir 30 straipsnio, Bendrija ir Turkija sudaro viena kitai palankesnes tarpusavio prekybos žemės ūkio produktais sąlygas. Tokių palankesnių sąlygų taikymo sritį ir jų sudarymo tvarką nustato Asociacijos taryba. 2. Tačiau nuo pereinamojo etapo pradžios sudaromos sąlygos yra nustatytos 6 priede. 3. Praėjus metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos ir po to kas dvejus metus Asociacijos taryba, kuriai nors Susitariančiajai Šaliai paprašius, patikrina ir įvertina žemės ūkio produktams sudaromų palankesnių sąlygų rezultatus. Ji gali nuspręsti, kokius reikia daryti patobulinimus, būtinus tam, kad būtų laipsniškai pasiekti Asociacijos susitarime nustatyti tikslai. 4. Taikoma 34 straipsnio 2 dalis. II ANTRAŠTINĖ DALIS ASMENŲ IR PASLAUGŲ JUDĖJIMAS I SKYRIUS DARBUOTOJAI 36 straipsnis Darbuotojų judėjimo tarp Bendrijos valstybių narių ir Turkijos laisvė pagal Asociacijos susitarimo 12 straipsnyje nustatytus principus laipsniškai užtikrinama tarp dvyliktųjų metų pabaigos ir dvidešimt antrųjų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos pagal Asociacijos susitarimo 12 straipsnyje nustatytus principus. Asociacijos taryba nusprendžia, kokias tuo tikslu reikia nustatyti taisykles. 37 straipsnis Darbo ir darbo užmokesčio sąlygų atžvilgiu, kiekvienos valstybės narės Bendrijoje įdarbintiems Turkijos piliečiams taikomos taisyklės nediskriminuoja tokių darbuotojų dėl pilietybės darbuotojų, kurie yra kitų Bendrijos valstybių narių piliečiai, atžvilgiu. 38 straipsnis Kol darbuotojų judėjimo tarp Bendrijos valstybių narių ir Turkijos laisvė yra laipsniškai įgyvendinama, Asociacijos taryba gali iš naujo apsvarstyti visus dėl Turkijos pilietybę turinčių darbuotojų geografinio ir profesinio judėjimo kylančius klausimus, ypač leidimų dirbti ir būti šalyje pratęsimo klausimą, siekiant palengvinti tokių darbuotojų kiekvienoje valstybėje narėje įdarbinimą. Tuo tikslu Asociacijos taryba gali valstybėms narėms teikti rekomendacijas. 39 straipsnis 1. Prieš pasibaigiant pirmiesiems metams po šio Protokolo įsigaliojimo dienos Asociacijos taryba patvirtina socialinės apsaugos priemones, skirtas Turkijos pilietybę turintiems, iš vienos Bendrijos valstybės narės į kitą persikeliantiems darbuotojams ir Bendrijoje gyvenančioms jų šeimoms. 2. Šios nuostatos pagal nustatytiną tvarką turi suteikti Turkijos pilietybę turintiems darbuotojams galimybę subendrinti draudimo arba atlikto darbo stažo tam tikroje valstybėje narėje laikotarpius dėl senatvės pensijų, vienkartinių pašalpų mirus šeimos nariui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, invalidumo pašalpų gavimo, taip pat dėl sveikatos paslaugų teikimo Bendrijoje gyvenantiems darbuotojams ir jų šeimoms. Šios priemonės nesukuria prievolės valstybėms narėms atsižvelgti į Turkijoje atlikto darbo stažto laikotarpius. 3. Pirmiau minėtos priemonės turi užtikrinti pašalpų vaikams išlaikyti mokėjimą, jei darbuotojo šeima gyvena Bendrijoje. 4. Turi būti įmanoma pervesti į Turkiją senatvės pensijas, vienkartines pašalpas mirus šeimos nariui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir invalidumo pašalpas, gautas pagal straipsnio 2 dalį patvirtintas priemones. 5. Šiame straipsnyje numatytos priemonės neturi įtakos iš Turkijos ir Bendrijos valstybių narių sudarytų dvišalių susitarimų kylančioms teisėms ir prievolėms, jeigu tokie susitarimai numato palankesnę tvarką Turkijos piliečiams. 40 straipsnis Asociacijos taryba gali teikti rekomendacijas valstybėms narėms ir Turkijai dėl jaunų darbuotojų mainų skatinimo; Asociacijos taryba šiuo klausimu vadovaujasi priemonėmis, kurių imasi valstybės narės įgyvendindamos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnį. II SKYRIUS ĮSISTEIGIMO TEISĖ, PASLAUGOS IR TRANSPORTAS 41 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys susilaiko nuo bet kokių naujų įsisteigimo laisvės ar laisvės teikti paslaugas apribojimų viena kitos atžvilgiu įvedimo. 2. Asociacijos taryba pagal Asociacijos susitarimo 13 ir 14 straipsniuose nustatytus principus nustato Susitariančiųjų Šalių laipsniško įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimų viena kitos atžvilgiu panaikinimo grafiką ir taisykles. Asociacijos taryba, nustatydama tokias įvairias veiklos klases reglamentuojančias taisykles bei grafiką, atsižvelgia į šiose srityse Bendrijos jau patvirtintas atitinkamas priemones, taip pat į tam tikras Turkijos ekonomines ir socialines aplinkybes. Pirmenybė teikiama veiklai, kuri labiausiai prisideda prie gamybos ir prekybos plėtros. 42 straipsnis 1. Asociacijos taryba atsižvelgdama į nustatomas taisykles ir Turkijai taiko Bendrijos steigimo sutarties transporto nuostatas, deramai atsižvelgdama į Turkijos geografinę padėtį. Panašiai ji gali išplėsti priemonių, kurių Bendrija imasi, taikymo sferą, taikydama šias nuostatas Turkijos geležinkelių, kelių ir vidaus vandens kelių transportui. 2. Bendrijai priėmus jūrų ir oro transporto nuostatas pagal Bendrijos steigimo sutarties 84 straipsnio 2 dalį, Asociacijos taryba nusprendžia, ar tokios nuostatos gali būti priimamos Turkijos jūrų ir oro transportui bei kokiu mastu ir kokia tvarka tai gali būti padaryta. III ANTRAŠTINĖ DALIS GLAUDESNIS EKONOMIKOS POLITIKŲ DERINIMAS I SKYRIUS KONKURENCIJA, MOKESČIAI IR TEISĖS AKTŲ SUDERINIMAS 43 straipsnis 1. Asociacijos taryba per šešerius metus nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos patvirtina Bendrijos steigimo sutarties 85, 86, 90 ir 92 straipsniuose nustatytų principų taikymo sąlygas ir taisykles. 2. Pereinamojo etapo metu gali būti laikoma, kad Turkijos padėtis yra tokia, kokia nurodyta Bendrijos steigimo sutarties 92 straipsnio 3 dalies a punkte. Todėl laikoma, kad pagalba, skiriama Turkijos ekonomikos plėtrai skatinti, yra suderinama su tinkamu Asociacijos veikimu, jei tokia pagalba nepakeičia prekybos sąlygų taip, kad šios prieštarautų abipusiams Susitariančiųjų Šalių interesams. Pereinamajam laikotarpiui baigiantis Asociacijos taryba, atsižvelgdama į tuo metu esančią Turkijos ekonominę situaciją, nusprendžia, ar būtina pratęsti laikotarpį, kuriuo taikoma ankstesnioji pastraipa. 44 straipsnis 1. Nė viena Susitariančioji Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitos Susitariančiosios Šalies gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius. Nė viena Susitariančioji Šalis neapmokestina kitos Susitariančiosios Šalies gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams. Susitariančiosios Šalys ne vėliau kaip prasidėjus tretiesiems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos panaikina visas jo pasirašymo dieną galiojusias nuostatas, prieštaraujančias pirmiau minėtoms taisyklėms. 2. Bendrijos ir Turkijos tarpusavio prekyboje grąžinami vidaus mokesčiai, kuriais apmokestinami eksportuojami gaminiai, neviršija vidaus mokesčių, kuriais jie buvo tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti. 3. Apmokestinant apyvartos mokesčiais, skaičiuojamais pagal kaupiamąją daugiapakopę mokesčių sistemą, vidaus mokesčių, kuriais apmokestinami importuojami gaminiai, arba eksportuojamiems gaminiams taikomų leidžiamų grąžinti mokesčių atveju gali būti nustatomos vidutinės gaminiams arba gaminių grupėms taikomos normos su sąlyga, kad nepažeidžiami ankstesnėse straipsnio dalyse nustatyti principai. 4. Asociacijos taryba užtikrina pirmiau minėtų nuostatų taikymą, atsižvelgdama į Bendrijos patirtį srityje, kuriai taikomas šis straipsnis. 45 straipsnis Kalbant apie Bendrijos ir Turkijos tarpusavio prekybą, taikant kitokius mokesčius negu apyvartos mokesčiai, akcizas ar kitos netiesioginio apmokestinimo formos negalima grąžinti už eksportą sumokėtų mokesčių ar nuo jų atleisti ir skirti kompensacinius mokesčius už importą, išskyrus atvejus, kai numatytas priemones ribotam laikui iš anksto yra patvirtinusi Asociacijos taryba. 46 straipsnis Susitariančiosios Šalys gali imtis apsaugos priemonių, kurias mano esant reikalingas sunkumams, iškilusiems dėl Asociacijos tarybos nepateikto sprendimo dėl 43 straipsnio 1 dalyje numatyto taikymo taisyklių ir sąlygų arba šių sprendimų ar 44 arba 45 straipsnių netaikymo, įveikti. 47 straipsnis 1. Jei per dvidešimt dvejų metų laikotarpį Asociacijos taryba Susitariančiajai Šaliai paprašius nustato, kad Bendrijos ir Turkijos tarpusavio prekyboje praktikuojamas dempingas, ji, siekdama tai panaikinti, pateikia rekomendacijas asmeniui ar asmenims, dėl kurių kyla tokie veiksmai. 2. Nukentėjusioji Šalis, pranešusi apie tai Asociacijos tarybai, gali imtis tinkamų apsaugos priemonių, jei:
  8. a)Asociacijos taryba pagal straipsnio 1 dalį per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo nepriėmė jokio sprendimo;
  9. b)nepaisant pagal straipsnio 1 dalį išleistų rekomendacijų vis dar imamasi dempingo veiksmų. Be to, jei dėl nukentėjusiosios Šalies interesų reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, ta Šalis, informavusi apie tai Asociacijos tarybą, gali pradėti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali apimti antidempingo mokesčius. Tokios priemonės negali būti taikomos daugiau nei tris mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos arba nuo dienos, kurią nukentėjusioji Šalis pagal ankstesniosios pastraipos dalies b punktą imasi apsaugos priemonių. 3. Jei pagal straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos a punktą arba tos straipsnio dalies antrąją pastraipą yra imamasi apsaugos priemonių, Asociacijos taryba gali bet kuriuo metu nuspręsti, kad tokių apsaugos priemonių taikymas turi būti nutrauktas, kol pagal straipsnio 1 dalį dar nėra išleistos rekomendacijos. Asociacijos taryba gali rekomenduoti panaikinti arba pakeisti apsaugos priemones, kurių imamasi pagal straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos b punktą. 4. Dar kartą importuojami gaminiai, kurių kilmės šalis yra viena iš Susitariančiųjų Šalių arba jie buvo tos Šalies laisvoje apyvartoje ir kurie yra eksportuoti į kitą Susitariančiąją Šalį, yra įleidžiami į pirmosios Susitariančiosios Šalies teritoriją netaikant jiems jokių muitų, kiekybinių apribojimų arba lygiaverčio poveikio priemonių. Asociacijos taryba dėl šios straipsnio dalies taikymo gali teikti atitinkamas rekomendacijas, ji vadovaujasi Bendrijos patirtimi šioje srityje. 48 straipsnis Asociacijos taryba gali rekomenduoti Susitariančiosioms Šalims imtis priemonių, kad būtų suderinti įstatymai ir kiti teisės aktai tose srityse, kurių neapima šis Protokolas, bet kurios tiesiogiai daro įtaką Asociacijos veikimui, bei tose srityse, kurias šis Protokolas apima, tačiau dėl kurių jame jokia konkreti tvarka nėra nustatyta. II SKYRIUS EKONOMINĖ POLITIKA 49 straipsnis Kad palengvintų Asociacijos susitarimo 17 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą, Susitariančiosios Šalys, norėdamos suderinti ekonominę politiką, reguliariai Asociacijos taryboje konsultuojasi viena su kita. Jei būtina, Asociacijos taryba rekomenduoja imtis atitinkamų priemonių. 50 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys pareiškia apie savo pasirengimą imtis mokėjimų liberalizavimo, didesnio nei tas, kuris yra numatytas Asociacijos susitarimo 19 straipsnyje, tiek, kiek leidžia jų bendra ekonominė situacija, o ypač jų mokėjimų balanso būklė. 2. Tiek, kiek prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą riboja tik su tuo susijusių mokėjimų apribojimai, šie apribojimai laipsniškai naikinami taikant, mutatis mutandis, su kiekybinių apribojimų panaikinimu, paslaugų teikimu ir kapitalo judėjimu susijusias nuostatas. 3. Negavusios Asociacijos tarybos sutikimo Susitariančiosios Šalys įsipareigoja negriežtinti tvarkos, kurią jos taiko su Bendrijos steigimo sutarties III priede nurodytais nematomais sandoriais susijusiems pervedimams. 4. Jei reikia, Susitariančiosios Šalys tariasi viena su kita dėl priemonių, kurių būtina imtis, kad būtų sudarytos sąlygos Asociacijos susitarimo 19 straipsnyje ir šiame straipsnyje minėtiesiems mokėjimams ir pervedimams atlikti. 51 straipsnis Kad padėtų siekti Asociacijos susitarimo 20 straipsnyje nurodytų tikslų, Turkija, įsigaliojus šiam Protokolui, stengiasi pagerinti privačiajam kapitalui iš Bendrijos sudaromas sąlygas, galinčias prisidėti prie Turkijos ekonomikos plėtros. 52 straipsnis Susitariančiosios Šalys stengiasi išvengti tarpusavyje bet kokių naujų užsienio valiutos apribojimų įvedimo, susijusio su kapitalo ir einamųjų mokėjimų judėjimu, ir stengiasi nesugriežtinti dabar galiojančios tvarkos. Susitariančiosios Šalys kaip įmanoma supaprastina kapitalo sandorių ir pervedimų sudarymui ir atlikimui taikomus leidimo suteikimo ir kontrolės formalumus ir, kiek tai yra būtina, tariasi viena su kita, kad būtų atliktas toks supaprastinimas. III SKYRIUS PREKYBOS POLITIKA 53 straipsnis 1. Susitariančiosios Šalys Asociacijos taryboje tariasi viena su kita, siekdamos pereinamojo etapo metu suderinti jų prekybos politiką trečiųjų šalių atžvilgiu, ypač Bendrijos steigimo sutarties 113 straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse. Tuo tikslu Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies prašymu pateikia visą atitinkamą informaciją apie jos sudaromus susitarimus, kuriuose yra išdėstytos muito tarifų arba prekybos nuostatos, taip pat apie jos daromus pakeitimus dėl savo užsienio prekybos susitarimų. Jei yra galimybė, kad tokie susitarimai ir pakeitimai gali turėti tiesioginę ir ypatingą įtaką Asociacijos veikimui, siekiant atsižvelgti į Susitariančiųjų Šalių interesus Asociacijos taryba surengia atitinkamus pasitarimus. 2. Baigiantis pereinamajam etapui Susitariančiosios Šalys susitinka Asociacijos taryboje ir, kad būtų įgyvendinta vienodais principais grindžiama prekybos politika, glaudžiau suderina prekybos politiką. 54 straipsnis 1. Bendrijai sudarius asociacijos susitarimą arba preferencinį susitarimą, darantį tiesioginę ir ypatingą įtaką Asociacijos veikimui, surengiami atitinkami Asociacijos tarybos pasitarimai, kad Bendrija galėtų atsižvelgti į Bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarime išdėstytus abipusius interesus. 2. Turkija, jei yra būtina užkirsti kelią prekių judėjimo Bendrijoje apribojimams, stengiasi imtis visų atitinkamų priemonių praktinėms problemoms, galinčioms kilti dėl prekybos tarp Turkijos ir valstybių, susijusių su Bendrija, šioms pasirašius asociacijos susitarimą arba preferencinį susitarimą, spręsti. Nesiėmus tokių priemonių, Asociacijos taryba gali patvirtinti nuostatas, būtinas tinkamam Asociacijos veikimui užtikrinti. 55 straipsnis Asociacijos taryba rengia pasitarimus dėl „Vystymą remiančio regionų bendradarbiavimo“ (RCD) įgyvendinimo. Asociacijos taryba gali patvirtinti visas būtinas nuostatas, kurios neturi trukdyti tinkamam Asociacijos veikimui. 56 straipsnis Trečiajai šaliai įstojus į Bendriją, Asociacijos taryba rengia atitinkamus pasitarimus, kad užtikrintų, jog bus atsižvelgiama į Asociacijos susitarime išdėstytus abipusius Bendrijos ir Turkijos interesus. IV ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 57 straipsnis Susitariančiosios Šalys laipsniškai suderina dalyvavimo kontraktuose, sudarytose valdžios institucijų ir valstybės įmonių, taip pat privačių įmonių, kurioms suteiktos ypatingos ar iškirtinės teisės, sąlygas, kad baigiantis dvidešimt dvejų metų laikotarpiui nebūtų jokios valstybių narių ir Turkijos piliečių, įsisteigusių Susitariančiųjų Šalių teritorijoje, diskriminacijos. Asociacijos taryba nustato tokio suderinimo grafiką ir taisykles, o tai darydama vadovaujasi Bendrijos šioje srityje patvirtintais sprendimais. 58 straipsnis Srityse, kuriose taikomas šis Protokolas: – Turkijos taikoma Bendrijos atžvilgiu tvarka neduoda pagrindo kilti jokiai diskriminacijai tarp valstybių narių, jų piliečių ar jų bendrovių arba firmų; – Bendrijos taikoma Turkijos atžvilgiu tvarka neduoda pagrindo kilti jokiai Turkijos piliečių ar Turkijos bendrovių arba firmų diskriminacijai. 59 straipsnis Srityse, kuriose taikomas šis Protokolas, Turkijai nesudaromos palankesnės sąlygos nei tos, kurias valstybės narės pagal Bendrijos steigimo sutartį sudaro viena kitai. 60 straipsnis 1. Atsiradus rimtam Turkijos ūkio sektoriaus trikdymui, galinčiam pakenkti jos išorės finansinės padėties stabilumui, arba iškilus sunkumams, neigiamai veikiantiems kurio nors Turkijos regiono ekonominę situaciją, Turkija gali imtis būtinų apsaugos priemonių. Asociacijos tarybai nedelsiant pranešama apie šias priemones ir jų taikymo taisykles. 2. Atsiradus rimtam Bendrijos, valstybės narės arba kelių valstybių narių ūkio sektoriaus trikdymui, galinčiam pakenkti valstybės narės arba kelių valstybių narių išorės finansinės padėties stabilumui, arba iškilus sunkumams, neigiamai veikiantiems kurio nors Bendrijos regiono ekonominę situaciją, Bendrija gali imtis būtinų apsaugos priemonių arba suteikti suinteresuotajai valstybei narei ar valstybėms narėms leidimą tai padaryti. Asociacijos tarybai nedelsiant pranešama apie tokias priemones ir jų taikymo taisykles. 3. Pasirenkant priemones, kurių imamasi pagal straipsnio 1 ir 2 dalį, pirmenybė teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai sutrikdytų Asociacijos veikimą. Šios priemonės taikomos tiktai tiek, kiek yra būtina iškilusiems sunkumams įveikti. 4. Asociacija taryba gali surengti pasitarimus dėl priemonių, kurių imamasi pagal straipsnio 1 ir 2 dalį. 61 straipsnis Nepažeidžiant tam tikrų konkrečių šio Protokolo nuostatų, pereinamasis etapas trunka dvylika metų. 62 straipsnis Šis Protokolas ir jo priedai sudaro neatskiriamą Asociacijos tarp Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos steigimo susitarimo dalį. 63 straipsnis 1. Šį Protokolą pasirašiusios valstybės jį ratifikuoja atsižvelgdamos į atitinkamus savo konstitucijų reikalavimus, jis Tarybos sprendimu, priimtu vadovaujantis Bendrijos steigimo sutarties nuostatomis, yra teisiniu požiūriu tinkamai sudaromas Bendrijos vardu. Apie šį sprendimą pranešama Asociacijos tarp Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos steigimo susitarimo Susitariančiosioms Šalims. Ratifikavimo dokumentais ir pranešimu apie užbaigimą apsikeičiama Briuselyje. 2. Šis Protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai apsikeičiama ratifikavimo dokumentais ir straipsnio 1 dalyje minėtu pranešimu. 3. Šiam Protokolui neįsigaliojus kalendorinių metų pradžioje, Asociacijos taryba gali sutrumpinti arba pailginti šiame Protokole nustatytų laikotarpių, o ypač tų laikotarpių, per kuriuos turi būti įgyvendintas laisvas prekių judėjimas, trukmę tam, kad jie galėtų pasibaigti kalendorinių metų pabaigoje. 64 straipsnis Šis Protokolas sudarytas dviem egzemplioriais italų, olandų, prancūzų, turkų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Papildomą protokolą. Priimta tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimtųjų metų lapkričio dvidešimt trečią dieną Briuselyje. Jo didenybės belgų karaliaus vardu, p. Pierre’as HARMELIS Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento vardu, p. Walteris SCHEELIS Prancūzijos Respublikos prezidento vardu, p. Maurice’as SCHUMANNAS Italijos Respublikos prezidento vardu, p. Mario PEDINI Jo prakilnybės Liuksemburgo didžiojo hercogo vardu, p. Gastonas THORNAS Jos didenybės Nyderlandų karalienės vardu, p. J.M.A.H. LUNSAS Europos Bendrijų Tarybos vardu, p. Walteris SCHEELIS p. Franco Maria MALFATTI Turkijos Respublikos prezidento vardu, p. Ihsanas Sabri ĒAGLAYANGĶLIS PRIEDAI 1 PRIEDAS dėl iš Turkijos į Bendriją importuojamiems naftos produktams nustatomos tvarkos Vienintelis straipsnis 1. Nepaisant Papildomo protokolo 9 ir 21 – 30 straipsnių, toliau išvardytiems Turkijoje perdirbtiems ir į Bendriją importuojamiems produktams netaikomi jokie muitai, jei neviršijama 200 000 metrinių tonų Bendrijos nustatyta bendra metinė muitų tarifų kvota: 2. Bendrijai suteikiama teisė keisti straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką: – kai priimamas bendras trečiųjų šalių ir asocijuotų šalių naftos produktų kilmės apibrėžimas; – kai priimami sprendimai atsižvelgiant į bendrąją prekybos politiką; – kai nustatoma bendroji energetikos politika. Tokiu atveju Bendrija užtikrina, kad straipsnio 1 dalyje nurodytiems importuojamiems produktams suteikiamos tokios pat lengvatos, kaip tos, kurios yra numatytos toje straipsnio dalyje. 3. Asociacijos taryba gali surengti pasitarimus dėl priemonių, kurių imamasi pagal straipsnio 2 dalį. 4. Bendrijai per trejus metus nesiėmus priemonių pagal straipsnio 2 dalį, Asociacijos taryba gali patikslinti straipsnio 1 dalyje nustatytos kvotos dydį. 5. Nepaisant pirmiau nurodyto straipsnio 1 ir 2 dalių, Papildomas protokolas neturi įtakos naftos produktų įvežimui taikomų taisyklių. 2 PRIEDAS dėl iš Turkijos į Bendriją importuojamiems tam tikriems tekstilės gaminiams nustatomos tvarkos 1 straipsnis 1. Nepaisant Papildomo protokolo 9 straipsnio, Bendrija per dvylikos metų laikotarpį, atlikdama paeiliui keturis 25% sumažinimus, laipsniškai panaikina Bendrojo muitų tarifo nustatytus toliau išvardytų iš Turkijos importuojamų gaminių muitus. Šie sumažinimai atliekami įsigaliojus Papildomam protokolui bei po keturių, aštuonerių ir dvylikos metų nuo jo įsigaliojimo dienos: 2. Vis dėlto Bendrija, įsigaliojus Papildomam protokolui, iš Turkijos importuojamiems produktams, klasifikuojamiems pozicijose Nr. 55.05 ir 55.09, taiko 75% Bendrojo muitų tarifo mokesčių sumažinimą, jei produktai neviršija 300 metrinių tonų Bendrijos nustatytos metinės muitų tarifų kvotos, taikomos pozicijai Nr. 55.05, ir 1000 metrinių tonų kvotos, taikomos pozicijai Nr. 55.09. 2 straipsnis Nepaisant Papildomo protokolo 21, 22, 23 ir 24 straipsnių, Bendrija turi teisę įvesti naujus kiekybinius šių iš Turkijos importuojamų produktų apribojimus. 3 PRIEDAS Produktų, kuriems taikomas 11 straipsnyje nustatytas tarifų sumažinimų grafikas, sąrašas. 4 PRIEDAS dėl Turkijai skirtų specialiųjų pagalbos lėšų naudojimo SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, nenorėdamos trukdyti Turkijai naudotis specialiosiomis pagalbos lėšomis, SUSITARĖ: 1. Jei Asociacijos susitarimo arba Papildomo protokolo nuostatos trukdo Turkijai naudotis turimomis jos ekonomikai skirtomis specialiosiomis pagalbos lėšomis, Turkijai po to, kai ji praneš apie tai Asociacijos tarybai, suteikiama teisė:
  10. a)pagal Papildomo protokolo 20 straipsnio 4 dalį skirti muitų tarifų kvotas prekėms, kurios yra nupirktos pasitelkiant nurodytąsias lėšas, importuoti;
  11. b)importuoti prekes, kurios yra laikomos dovanomis pagal Jungtinių Amerikos Valstijų viešosios teisės III antraštinę dalį arba pagal pagalbos maistu programą, jų neapmokestinant;
  12. c)apriboti gaminių, kurių kilmės šalys yra valstybės, suteikiančios specialiąją pagalbą, tiekėjams kvietimų dalyvauti konkurse skaičių tais atvejais, kai tokių lėšų naudojimas yra susijęs su gaminių, kurių kilmės šalys yra šios valstybės, importavimu ir kai dalyvavimo paraiškų konkurse tvarką nustato Turkijos arba tų valstybių teisės aktai. 2. Pagal šio priedo nuostatas į Turkiją importuojamų gaminių, neperdirbtų, apdorotų ar perdirbtų, negalima reeksportuoti į Bendriją. 3. Šio priedo nuostatos neturi trukdyti tinkamam Asociacijos veikimui. 4. Baigiantis pereinamajam etapui Asociacijos taryba gali nuspręsti, ar šis priedas turi ir toliau galioti. Tuo tarpu jei padaromi kokie nors šio priedo straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų arba tvarkos, kurios turi būti laikomasi jas naudojant, pakeitimai arba jei iškyla kokių nors sunkumų, veikiančių jų panaudojimą, Asociacijos taryba, siekdama imtis atitinkamų priemonių, iš naujo įvertina situaciją. 5 PRIEDAS dėl Vokietijos vidaus prekybos ir su tuo susijusių problemų SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, atsižvelgdamos į dabar esančią padėtį, kilusią dėl Vokietijos padalijimo, SUSITARĖ: 1. Kadangi prekyba tarp Vokietijos teritorijos, kurioje taikoma Vokietijos Federacinės Respublikos konstitucija, ir Vokietijos teritorijos, kurioje ji netaikoma, sudaro Vokietijos vidaus prekybos dalį, Vokietijoje taikant Asociacijos susitarimą arba Papildomą protokolą nereikalaujama, kad būtų padaryti kokie nors šiai prekybai taikomos tvarkos pakeitimai. 2. Kiekviena Susitariančioji Šalis informuoja kitą Susitariančiąją Šalį apie bet kuriuos susitarimus, susijusius su prekyba su Vokietijos teritorija, kurioje netaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos konstitucija, taip pat apie bet kurias įgyvendinimo nuostatas. Abi Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad tokių susitarimų įgyvendinimas neprieštarauja Asociacijos principams, ir ypač imasi atitinkamų priemonių, kad nebūtų pakenkta kitos Susitariančiosios Šalies ekonomikai. 3. Susitariančioji Šalis gali imtis atitinkamų priemonių siekdama užkirsti kelią sunkumams, su kuriais ji susiduria dėl prekybos tarp kitos Susitariančiosios Šalies ir Vokietijos teritorijos, kurioje netaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos konstitucija. 6 PRIEDAS dėl žemės ūkio produktams nustatomos tvarkos 1 straipsnis Papildomo protokolo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka yra nustatyta šiuose straipsniuose. I SKYRIUS PALANKESNIŲ SĄLYGŲ SUDARYMAS Į BENDRIJĄ IMPORTUOJAMIEMS PRODUKTAMS 2 straipsnis Į Bendriją importuojamiems toliau išvardytiems produktams, kurių kilmės šalis yra Turkija, taikomi muitai, kurių vertė lygi 50% Bendrojo muitų tarifo nustatytų muitų vertės. 3 straipsnis Toliau išvardyti produktai, kurių kilmės šalis yra Turkija, importuojami į Bendriją jų neapmokestinant muitais ir lygiaverčio poveikio mokėjimais: 4 straipsnis 1. Į Bendriją importuojamiems toliau išvardytiems produktams, kurių kilmės šalis yra Turkija, taikomi muitai, kurių vertė lygi 60% Bendrojo muitų tarifo nustatytų muitų vertės: 2. Į Bendriją importuojamiems toliau išvardytiems produktams, kurių kilmės šalis yra Turkija, taikomi muitai, kurių vertė lygi 50% Bendrojo muitų tarifo nustatytų muitų vertės: 3. Referencinių kainų taikymo metu taikomos straipsnio 1 ir 2 dalys su sąlyga, kad Bendrijos vidaus rinkoje iš Turkijos importuojamų citrusinių vaisių kainos, atlikus muitinės formalumus, atsižvelgus į įvairioms citrusinių vaisių klasėms taikomus perskaičiavimo koeficientus bei atskaičius transporto išlaidas ir kitas, išskyrus muitus, importo rinkliavas, yra ne mažesnės, kaip atitinkamo laikotarpio referencinės kainos, taip pat šioms referencinėms kainoms taikomas Bendrasis muitų tarifas ir nustatytas 1.20 apskaitos vienetų už 100 kg kiekį. 4. Straipsnio 3 dalyje nurodytos transporto išlaidos ir kitos, išskyrus muitus, importo rinkliavos yra tokios, kokios yra nustatytos įvežimo kainoms, nurodytoms Reglamente Nr. 23 dėl laipsniško bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo, apskaičiuoti. Tačiau Bendrijai suteikiama teisė apskaičiuoti kiekį, išskaičiuojamą iš straipsnio 3 dalyje nurodytų kitų, išskyrus muitus, importo rinkliavų, tokiu būdu, kad būtų išvengta sunkumų, galinčių kilti dėl to, kad šios rinkliavos įtrauktos į įvežimo kainas, kurios priklauso nuo produktų kilmės. 5. Reglamento Nr. 23 11 straipsnio nuostatos ir toliau taikomos. 6. Jei dėl neįprastų konkurencijos sąlygų iškiltų ar galėtų iškilti grėsmė pagal pirmiau minėtų straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas susikaupusioms lengvatoms, galima surengti Asociacijos tarybos pasitarimus dėl esant tokiai situacijai iškilusių problemų. 5 straipsnis Į Bendriją importuojamiems toliau išvardytiems produktams, kurių kilmės šalis yra Turkija, taikomas 3% vertybinis muitas. Šis muitas sumažinamas iki 2% praėjus vieneriems metams nuo Papildomo protokolo įsigaliojimo dienos ir iki 1% – praėjus dvejiems metams nuo tos dienos. Jis panaikinamas baigiantis tretiesiems metams. 6 straipsnis Į Bendriją importuojamiems toliau išvardytiems produktams, kurių kilmės šalis yra Turkija, taikomas 2,5% 18 700 metrinių tonų metinės Bendrijos nustatytos muitų tarifų kvotos vertybinis muitas: 7 straipsnis 1. Bendrija imasi visų reikalingų priemonių užtikrinti, kad rinkliavos, kuriomis apmokestinamas į Bendriją importuojamas alyvų aliejus, pagal Bendrąjį muitų tarifą klasifikuojamas subpozicijoje Nr. 15.07 A II, visas pagamintas Turkijoje bei atvežtas tiesiai iš tos šalies į Bendriją, išskyrus rafinuotą alyvų aliejų, tai – importo rinkliavos, apskaičiuotos pagal Reglamento Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo 13 straipsnio nuostatas ir taikomos importavimo dieną, atėmus 0,5 apskaitos vienetų už 100 kilogramų. 2. Papildomai ir su sąlyga, kad Turkija taiko ypatingąjį importo kainą atspindintį eksporto mokestį, Bendrija sumažina rinkliavų, apskaičiuotų pagal straipsnio 1 dalį, kiekį dydžiu, kuris yra lygus sumokėto, bet neviršijančio 4,5 apskaitos vienetų už 100 kilogramų, mokesčio dydžiui. Abi Susitariančiosios Šalys imasi reikalingų priemonių šiai straipsnio daliai įgyvendinti. 3. Dėl šiame straipsnyje numatytos tvarkos galiojimo Asociacijos taryba gali surengti pasitarimus. 8 straipsnis Toliau išvardyti produktai, kurių kilmės šalis yra Turkija, į Bendriją importuojami neapmokestinti muitais: 9 straipsnis Į Bendriją importuojamiems toliau išvardytiems produktams, kurių kilmės šalis yra Turkija, taikomi muitai, kurių vertė lygi 25% Bendrojo muitų tarifo nustatytų muitų vertės. Šie muitai baigiantis antriems metams nuo Papildomo protokolo įsigaliojimo dienos sumažinami iki 10% Bendrojo muitų tarifo nustatytų muitų vertės. 10 straipsnis Įgyvendindama bendrąją žuvininkystės politiką, Bendrija imasi priemonių, kurios gali būti reikalingos užtikrinant Turkijos eksporto galimybių, bent jau tokių, kokios yra numatytos Laikinojo protokolo 6 straipsnyje, išsaugojimą. Asociacijos taryba išnagrinėja priemones, kurios galėtų praversti gerinant tokias galimybes. 11 straipsnis Asociacijos taryba nustato palankesnių sąlygų, taikomų vynui, kurio kilmės šalis yra Turkija, sudarymą. 12 straipsnis Bendrija imasi visų reikalingų priemonių užtikrinti, kad rinkliavos, kuriomis apmokestinamos šios Turkijoje pagamintos ir tiesiai iš tos šalies į Bendriją importuojamos prekės, tai – pagal Reglamento Nr. 120/67/EEB dėl bendro grūdų rinkos organizavimo 13 straipsnio nuostatas apskaičiuotos rinkliavos, atėmus 0,5 apskaitos vienetų už metrinę toną: 13 straipsnis 1. Su sąlyga, jei Turkija taiko ypatingąjį eksporto mokestį, kurį atspindi Turkijoje išaugintų ir tiesiai iš tos šalies į Bendriją įvežamų rugių, klasifikuojamų pagal Bendrąjį muitų tarifą pozicijoje Nr. 10.02, importo kaina, Bendrija sumažina šio produkto importo rinkliavų, apskaičiuotų pagal Reglamento Nr. 120/67/EEB dėl bendro grūdų rinkos organizavimo 13 straipsnį, kiekį dydžiu, kuris yra lygus sumokėto, bet neviršijančio 8 apskaitos vienetų už vieną metrinę toną, mokesčio dydžiui. Abi Susitariančiosios Šalys imasi priemonių, reikalingų šio straipsnio dalies įgyvendinimui užtikrinti. 2. Dėl šiame straipsnyje numatytos tvarkos galiojimo Asociacijos taryba gali surengti pasitarimus. 14 straipsnis Nepažeisdama pagal Reglamento (EEB) Nr. 1059/69, nustatančio prekybos tam tikromis prekėmis, pagamintomis iš perdirbtų žemės ūkio produktų, tvarką, 5 straipsnyje nustatyto kintamo dydžio komponento apmokestinimo, Bendrija imasi visų būtinų priemonių, kad, laikantis šio priedo 9 straipsnyje nurodyto grafiko, būtų laipsniškai sumažintas nustatyto dydžio komponentas, kuriuo apmokestinamos šios į Bendriją importuojamos prekės, kurių kilmės šalis yra Turkija: 15 straipsnis Padarius Bendrijos reglamentų dėl šiame priede išvardytų produktų pataisas, Bendrijai suteikiama teisė keisti jiems taikomą šiame priede nustatytą tvarką. Keisdama tokią tvarką Bendrija suteikia importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalis yra Turkija, lengvatą, panašią į tą, kokia yra numatyta šiame priede. 16 straipsnis Šio skyriaus taikymo tikslais Asociacijos taryba nustato sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimą. II SKYRIUS Į TURKIJĄ IMPORTUOJAMOMS PREKĖMS NUSTATYTA TVARKA 17 straipsnis Savo komercinių importuojamų prekių atžvilgiu Turkija sudaro Bendrijai palankesnes sąlygas, kurios užtikrintų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bendrija, pakankamą importo didėjimą. FINANSINIS PROTOKOLAS JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ bei EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA, ir TURKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, NORĖDAMI skatinti spartesnę Turkijos ekonomikos plėtrą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinant Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos steigimo susitarime nustatytus tikslus, SAVO TINKAMAI ĮGALIOTAISIAIS ATSTOVAIS PASKYRĖ: JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS: p. Pierre’ą HARMELĮ, užsienio reikalų ministrą; VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: p. Walterį SCHEELĮ, užsienio reikalų ministrą; PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: p. Maurice’ą SCHUMANNĄ, užsienio reikalų ministrą; ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: p. Mario PEDINI, užsienio reikalų ministro pavaduotoją; JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS: p. Gastoną THORNĄ, užsienio reikalų ministrą; JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ: p. J.M.A.H. LUNSĄ, užsienio reikalų ministrą; EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA: p. Walterį SCHEELĮ, einantį Europos Bendrijų Tarybos prezidento pareigas; p. Franco Maria MALFATTI, Europos Bendrijų Komisijos prezidentą; TURKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: P. Ihsaną Sabri ĒAGLAYANGĶLĮ, užsienio reikalų ministrą; KURIE, tinkamai apsikeitę visais įgaliojimais, SUSITARĖ: 1 straipsnis Būdama Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos narė, Bendrija, dalyvaudama įgyvendinant priemones, skatinančias šalies plėtrą, kaip nustatyta šiame Protokole, prisideda prie Turkijos pastangų šiam tikslui pasiekti. 2 straipsnis 1. Europos investicijų bankui paraiškas dėl finansavimo gali pateikti Turkijos valstybė, jos valdžios institucija, valstybės ar privačios įmonės, kurių būstinė arba verslo buveinė yra Turkijoje. Bankas praneša joms apie tai, kokių imamasi veiksmų dėl jų pateikto prašymo. 2. Investicijų projektams suteikiamas finansavimas, jei jie:
  13. a)padeda didinti Turkijos ekonomikos produktyvumą, o ypač skatina siekti geresnės Turkijos ekonomikos infrastruktūros, didesnių žemės ūkio produkcijos mastų, o pramonės ir paslaugų sektoriuose – kad veiktų šiuolaikiškos, veiksmingai valdomos valstybės ar privačios įmonės;
  14. b)padeda siekti Asociacijos susitarimo tikslų;
  15. c)yra atitinkamą dieną galiojančio Turkijos plėtros plano dalis. 3. Dėl investicijų projektų pasirinkimo laikantis pirmiau išdėstytų nuostatų:
  16. a)tik individualūs projektai gali būti finansuojami;
  17. b)paprastai investicijų projektai, kuriuos rengiamasi įgyvendinti Turkijos teritorijoje, gali būti finansuojami nepaisant ūkio sektorių, su kuriais jie yra susiję. 4. Ypač atsižvelgiama į projektus, kuriais galima būtų pagerinti Turkijos mokėjimų balansą. 3 straipsnis 1. Patvirtintos paraiškos finansuojamos Europos investicijų banko skiriamomis paskolomis remiantis jam Bendrijos valstybių narių suteiktais įgaliojimais. 2. Šios paskolos gali būti suteikiamos neviršijant bendros 195 mln. apskaitos vienetų sumos; jos skiriamos laikotarpio, kuris baigsis 1976 m. gegužės 23 d., metu. Baigiantis tam laikotarpiui nesumokėtas likutis pagal šio Protokolo nuostatas yra tol naudojamas, kol bus visiškai sunaudotas. 3. Kiekvienais metais skiriamos paskolų lėšos yra kuo tolygiau paskirstomos viso laikotarpio, kurio metu galioja šis Protokolas, metu. Tačiau pirmoje šio laikotarpio pusėje gali būti skiriamos santykinai didelės sumos, neperžengiant prideramų ribų. 4. Prie straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos pridedama neišmokėtų paskolų, skirtų pagal pirmąjį Finansinį protokolą, bet atšauktų neatlikus visos ar dalies atitinkamų mokėjimų, dalis. 4 straipsnis 1. Paraiškų dėl finansavimo, kurias pateikia ne Turkijos Vyriausybė, negalima patvirtinti šiai Vyriausybei nedavus sutikimo. 2. Tuo atveju, jei paskola yra suteikiama įmonei ar valdžios institucijai, o ne Turkijos valstybei, tai paskolai suteikiama su Turkijos valstybės garantija. 3. Įmonėms, kurių visas rizikos kapitalas ar jo dalis yra kilęs iš Bendrijos šalių, suteikiama galimybė pasinaudoti šiame Protokole numatytu finansavimu tokiomis pat sąlygomis, kokiomis juo naudojasi Turkijos kapitalo įmonės. 5 straipsnis 1. Paskolos suteikiamos remiantis jų finansuojamų projektų ekonominiais požymiais. 2. Paskolos, ypač skirtos finansuoti kapitalo investicijų projektams, kurių duodamas pelnas yra netiesioginis arba ilgalaikis, gali būti suteikiamos daugiausia trisdešimčiai metų ir jų galima negrąžinti iki aštuonerių metų. Tokių paskolų palūkanų norma turi būti ne mažesnė kaip 2,5% per metus. 3. Paskolos, skirtos projektams, rodantiems normaliojo pelno gavimo požymius, finansuoti, sudarančios ne mažiau kaip 30% Turkijai per metus skirtų paskolų sumos, gali būti suteiktos tokiomis sąlygomis:
  18. a)jei yra Banko nustatytas paskolų terminas ir laikotarpis, kurio metu nereikia grąžinti paskolos, atsižvelgiant į straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, tam, kad būtų sudarytos palankios sąlygos Turkijai išduoti paskolas;
  19. b)esant ne mažesnei kaip 4,5% palūkanų normai per metus. 4. Ankstesnėje straipsnio dalyje nurodytos paskolos gali būti suteikiamos tarpininkaujant atitinkamoms Turkijos įstaigoms. Bankas iš anksto patvirtina, kokie projektai turi būti finansuojami per šias įstaigas, taip pat tai, kokiomis sąlygomis suinteresuotoji įstaiga ar įstaigos gali suteikti įmonėms gavėjoms banko paskolas. 5. Paskolas gavusių įmonių mokėjimai, kurie įstaigoms tarpininkėms nėra būtini tuojau pat banko paskoloms grąžinti, atliekami į specialiąją sąskaitą; bankas patvirtina tai, kaip šios sumos bus panaudotos. 6 straipsnis 1. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra Turkijos arba Bendrijos valstybių narių piliečiai, gali vienodomis sąlygomis dalyvauti su projektais, kuriems įgyvendinti suteiktos paskolos, susijusiuose paraiškų konkursuose, kvietimuose dalyvauti konkurse bei sudarant sandorius ir sutartis. 2. Paskolos gali būti panaudotos importo ar vidaus išlaidoms padengti, jei tos išlaidos yra būtinos įgyvendinant patvirtintus kapitalo investicijų projektus, įskaitant planavimo, konsultavimosi su inžinieriais paslaugų ir techninės pagalbos išlaidas. 3. Bankas užtikrina, kad lėšos panaudojamos kaip galima racionaliau, laikantis Asociacijos susitarimo tikslų. 7 straipsnis Turkija viso paskolos termino metu suteikia galimybę paskolos gavėjams naudotis valiuta, reikalinga palūkanoms ir komisiniams mokesčiams sumokėti, taip pat kapitalui grąžinti. 8 straipsnis Tam tikriems projektams pagal ši Protokolą įgyvendinti reikalingos įmokos gali būti sumokėtos dalyvaujant finansavimo operacijose – tai pasakytina ypač trečiąsias šalis, tarptautines finansų organizacijas arba kredito ir plėtros institucijas bei Turkijos arba Bendrijos valstybių narių įstaigas. 9 straipsnis 1. Bendrija, kol galioja šis Protokolas, išnagrinėja galimybę papildyti 3 straipsnyje nurodytų paskolų sumą Europos investicijų banko suteiktomis pagal rinkos sąlygas iš savo išteklių skirtomis paskolomis, kurių bendra suma gali iš viso sudaryti 25 mln. apskaitos vienetų. 2. Šios paskolos būtų naudojamos normaliojo pelno davimo požymius rodantiems projektams, kuriuos įgyvendinti rengiasi privačios įmonės Turkijoje, finansuoti. 3. Šioms paskoloms taikomas Europos investicijų banko statutas ir šio Protokolo 4, 7, ir 8 straipsniai. 10 straipsnis Susitariančiosios Šalys, likus metams iki šio Protokolo galiojimo pabaigos, apsvarsto, kurias jo su finansine pagalba susijusias nuostatas galima būtų patvirtinti kitam laikotarpiui. 11 straipsnis Šis Protokolas pridedamas prie Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos steigimo susitarimo. 12 straipsnis 1. Šį Protokolą pasirašiusios valstybės jį ratifikuoja vadovaudamosi savo atitinkamais konstituciniais reikalavimais, o dėl Bendrijos, tai pagal Bendrijos steigimo sutartį priimtu Tarybos sprendimu jis tampa privalomas ir apie jį pranešama Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos steigimo susitarimo Susitariančiosioms Šalims. Pirmiau minėtais ratifikavimo dokumentais ir pranešimo apie užbaigimą aktu pasikeičiama Briuselyje. 2. Šis Protokolas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai apsikeičiama ratifikavimo dokumentais ir straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimo apie užbaigimą aktu. 13 straipsnis Šis Protokolas sudarytas dviem egzemplioriais italų, olandų, prancūzų, turkų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Finansinį protokolą. Priimta tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimtųjų metų lapkričio dvidešimt trečią dieną Briuselyje. Jo didenybės belgų karaliaus vardu, p. Pierre’as HARMELIS Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento vardu, p. Walteris SCHEELIS Prancūzijos Respublikos prezidento vardu, p. Maurice’as SCHUMANNAS Italijos Respublikos prezidento vardu, p. Mario PEDINI Jo prakilnybės Liuksemburgo didžiojo hercogo vardu, p. Gastonas THORNAS Jos didenybės Nyderlandų karalienės vardu, p. J.M.A.H. LUNSAS Europos Bendrijų Tarybos vardu, p. Walteris SCHEELIS p. Franco Maria MALFATTI Turkijos Respublikos prezidento vardu, p. Ihsanas Sabri ĒAGLAYANGĶLIS BAIGIAMASIS AKTAS JO DIDENYBĖS BELGŲ KARALIAUS, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTO, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO, JO PRAKILNYBĖS LIUKSEMBURGO DIDŽIOJO HERCOGO, JOS DIDENYBĖS NYDERLANDŲ KARALIENĖS, bei EUROPOS BENDRIJŲ TARYBOS, ir TURKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO, TINKAMAI ĮGALIOTI ASMENYS, Tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimtųjų metų lapkričio dvidešimt trečią dieną susirinkę Briuselyje, kad pasirašytų: – Papildomą protokolą, prie kurio pridėti šeši priedai, – Finansinį protokolą, ir – Susitarimą dėl Europos anglių ir plieno bendrijos kompetencijai priklausančių produktų, prie kurio pridedamas priedas, priėmė šias Susitariančiųjų Šalių sudarytas su Papildomu protokolu susijusias jungtines deklaracijas: 1. Jungtinę deklaraciją dėl muitų ir mokesčių skaičiavimo, 2. Jungtinę deklaraciją dėl 12 straipsnio 2 dalies, 3. Jungtinę deklaraciją dėl 17 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies, 4. Jungtinę deklaraciją dėl 25 straipsnio 4 dalies, 5. Jungtinę deklaraciją dėl 27 straipsnio 2 dalies, 6. Jungtinę deklaraciją dėl 34 straipsnio, 7. Jungtinę deklaraciją dėl 2 ir 6 prieduose išvardytų Bendrojo muitų tarifo nustatytų muitų. Jie taip pat priėmė šias aiškinamąsias deklaracijas: – Aiškinamąją deklaraciją dėl Papildomo protokolo 25 straipsnio, – Aiškinamąją deklaraciją dėl Finansinio protokolo 3 straipsnyje minėto apskaitos vieneto vertės. Be to, jie atkreipė dėmesį į šias Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės deklaracijas dėl Susitarimo dėl Europos anglių ir plieno bendrijos kompetencijai priklausančių produktų: 1. Deklaraciją dėl sąvokos „Vokietijos pilietis“ apibrėžimo; 2. Deklaraciją dėl Susitarimo dėl Europos anglių ir plieno bendrijos kompetencijai priklausančių produktų taikymo Berlynui. Šios deklaracijos yra pridedamos prie šio Baigiamojo akto. Tinkamai įgalioti asmenys susitarė, kad prie šio Baigiamojo akto pridedamoms deklaracijoms taikoma bet kokia vidaus tvarka, kuri gali būti būtina jų galiojimui užtikrinti. Tai patvirtindami toliau nurodyti Susitariančiųjų Šalių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Baigiamąjį aktą. Priimta tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimtųjų metų lapkričio dvidešimt trečią dieną Briuselyje. Jo didenybės belgų karaliaus vardu, p. Pierre’as HARMELIS Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento vardu, p. Walteris SCHEELIS Prancūzijos Respublikos prezidento vardu, p. Maurice’as SCHUMANNAS Italijos Respublikos prezidento vardu, p. Mario PEDINI Jo prakilnybės Liuksemburgo didžiojo hercogo vardu, p. Gastonas THORNAS Jos didenybės Nyderlandų karalienės vardu, p. J.M.A.H. LUNSAS Europos Bendrijų Tarybos vardu, p. Walteris SCHEELIS p. Franco Maria MALFATTI Turkijos Respublikos prezidento vardu, p. Ihsanas Sabri ĒAGLAYANGĶLIS PRIEDAS SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ JUNGTINĖ DEKLARACIJA DĖL PAPILDOMO PROTOKOLO 1. Jungtinė deklaracija dėl muitų ir mokesčių skaičiavimo Susitariančiosios Šalys susitaria, kad muitai ir lygiaverčio poveikio mokėjimai, skaičiuojami pagal Papildomo protokolo taisykles, yra apvalinami iki dešimtainės trupmenos pirmojo taško. 2. Jungtinė deklaracija dėl 12 straipsnio 2 dalies Susitariančiosios Šalys susitaria, kad prekės, kurios jau yra muitinės sandėlyje arba yra vežamos eksportuoti, arba dėl kurių buvo tvirtai sudaryta pardavimo sutartis tuo metu, kai Turkija pagal Papildomo protokolo 12 straipsnio 2 dalį pranešė Asociacijos tarybai, apmokestinamos muitais, taikomais prieš Turkijai pagal šį straipsnį imantis priemonių. 3. Jungtinė deklaracija dėl 17 straipsnio 1 dalis ir 18 straipsnio 1 dalies Papildomo protokolo 17 straipsnio 1 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodyti Bendrojo muitų tarifo nustatyti muitai yra Bendrojo muitų tarifo nustatyti muitai, kurie realiai taikomi Turkijos muitų tarifo ir Bendrojo muitų tarifo derinimo metu. 4. Jungtinė deklaracija dėl 25 straipsnio 4 dalies Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad, skaičiuodamos bendrą visų kvotų, kurios pagal Papildomo protokolo 25 straipsnio 4 dalį turi būti reguliariai didinamos 10%, vertę neatsižvelgia į Turkijos toje straipsnio dalyje nurodytų laikotarpių metu liberalizuotų importuojamų prekių vertę. 5. Jungtinė deklaracija dėl 27 straipsnio 2 dalies Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad Papildomo protokolo 27 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat taikomos ir spalvotiesiems metalams. 6. Jungtinė deklaracija dėl 34 straipsnio Susitariančiosios Šalys susitaria, kad parengiamasis darbas dėl Asociacijos tarybos turimų užrašyti gautų duomenų pagal Papildomo protokolo 34 straipsnį gali prasidėti likus vieneriems metams iki dvidešimt dvejų metų laikotarpio pasibaigimo dienos. 7. Jungtinė deklaracija dėl 2 ir 6 prieduose išvardytų Bendrojo muitų tarifo nustatytų muitų 2 ir 6 prieduose nurodyti Bendrojo muitų tarifo nustatyti muitai – tai Bendrojo muitų tarifo nustatyti muitai, kurie yra iš tikrųjų taikomi tuo metu GATTO’s siejamų Susitariančiųjų Šalių atžvilgiu. AIŠKINAMOSIOS DEKLARACIJOS Aiškinamoji deklaracija dėl Papildomo protokolo 25 straipsnio Susitarta, jog nelaikoma, kad prekių įvežimas, finansuojamas:
  20. a)su specifiniais investicijų projektais susijusiomis specialiosiomis pagalbos lėšomis;
  21. b)nepaskirstant užsienio valiutos;
  22. c)pagal įstatymą dėl užsienio kapitalo investicijų skatinimo; yra atliekamas naudojant Bendrijos labui pagal Papildomo protokolo 25 straipsnį, ypač jo 4 ir 5 dalis, skirtas kvotas. Aiškinamoji deklaracija dėl apskaitos vieneto vertės, paaiškinanti Finansinio protokolo 3 straipsnį Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad: 1. Apskaitos vieneto vertė, vartojama Finansinio protokolo 3 straipsnyje nurodytam kiekiui išreikšti, yra 0,88867088 gramo aukštos prabos aukso. 2. Bendrijos valstybės narės valiutos ir straipsnio 1 dalyje apibrėžto apskaitos vieneto paritetas yra santykis tarp apskaitos vienete esančio aukštos prabos aukso svorio ir aukštos prabos aukso svorio, atitinkančio tos valiutos nominaliąją vertę, apie kurią pranešta Tarptautiniam valiutos fondui. Jei nėra pranešta apie nominaliąją vertę arba jeigu einamiesiems mokėjimams yra taikomi valiutų keitimo kursai, besiskiriantys nuo nominaliosios vertės, marža, viršijančia Tarptautinio valiutos fondo leistiną maržą, apskaičiuojamas valiutos paritetą atitinkantis aukštos prabos aukso svoris remiantis valiutos, tiesiogiai ar netiesiogiai išreikštos ir konvertuojamos į auksą, keitimo kursu, valstybėje narėje taikomu einamiesiems mokėjimams skaičiavimo dieną atlikti ir remiantis Tarptautiniam valiutos fondui pranešta tos konvertuojamos valiutos nominaliąja verte. 3. Straipsnio 1 dalyje apibrėžtas apskaitos vienetas lieka nepakitęs viso Finansinio protokolo galiojimo metu. Tačiau, jei prieš pasibaigiant tam laikotarpiui, Tarptautinis valiutos fondas, remdamasis savo Statuto 7 skirsnio 4 straipsniu, nusprendžia padaryti vienodą proporcingą visų valiutų nominaliosios vertės pakeitimą lygindamas su auksu, apskaitos vieneto aukštos prabos aukso svoris keičiasi pagal atvirkštinę tam pasikeitimui proporciją. Jei viena ar daugiau valstybių narių netaiko Tarptautinio valiutos fondo priimto sprendimo, kaip nurodyta ankstesniame papunktyje, apskaitos vieneto aukštos prabos aukso svoris keičiasi pagal Tarptautinio valiutos fondo spendimu nurodytą pasikeitimui atvirkštinę proporciją. Tačiau Europos Bendrijų Taryba išnagrinėja tokią susidariusią situaciją ir, gavusi Komisijos pasiūlymą bei Pinigų komiteto nuomonę, kvalifikuotos daugumos sprendimu imasi būtinų priemonių. VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DEKLARACIJOS DĖL SUSITARIMO, SUSIJUSIO SU EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJOS KOMPETENCIJAI PRIKLAUSANČIŲ PRODUKTŲ 1. Deklaracija dėl sąvokos „Vokietijos pilietis“ apibrėžimo Visi vokiečiai, kaip apibrėžta Vokietijos Federacinės Respublikos konstitucijoje, yra laikomi Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiais. 2. Deklaracija dėl Susitarimo dėl Europos anglių ir plieno bendrijos kompetencijai priklausančių produktų taikymo Berlynui Susitarimas dėl Europos anglių ir plieno bendrijos kompetencijai priklausančių produktų vienodai taikomas Berlyno žemei, nebent Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė per tris mėnesius kitoms Susitariančiosioms Šalims paskelbia kitaip.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.