← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 95:2005 „RADIACINĖ SAUG

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 95:2005 „RADIACINĖ SAUGA IR KOKYBĖS LAIDAVIMAS TAIKANT SPINDULINĘ TERAPIJĄ“ PATVIRTINIMO 2005 m. spalio 10 d. Nr. V-759 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) 6 straipsniu:

  1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 95:2005 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją“ (pridedama).
  2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 566 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 95:1999 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 3-90). SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ŽILVINAS PADAIGA patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-759 Radiacinė sauga IR KOKYBĖS LAIDAVIMAS taikant spindulinę terapiją I. Taikymo sritis
  3. Ši higienos norma nustato spindulinės terapijos radiacinės saugos reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai spindulinei terapijai naudojami atvirieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ir radiacinę saugą reglamentuoja [3.5].
  4. Ši higienos norma privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos ekonominės erdvės valstybių įmonių filialams, ketinantiems vykdyti arba vykdantiems spindulinės terapijos veiklą, bei institucijai, vykdančiai valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę. II. Nuorodos
  5. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus: 3.
  6. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 11-239); 3.
  7. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 50-1600); 3.
  8. Lietuvos medicinos normą MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 101 (Žin., 2001, Nr. 15-467); 3.
  9. Lietuvos higienos normą HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388); 3.
  10. Lietuvos higienos normą HN 77:2002 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas branduolinėje medicinoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 642 (Žin., 2003, Nr. 21-916); 3.
  11. Lietuvos higienos normą HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 121 (Žin., 2001, Nr. 18-565); 3.
  12. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653 (Žin., 1999, Nr. 47-1485; 2004, Nr. 30-991); 3.
  13. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių fizinės saugos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-687 (Žin., 2005, Nr. 111-4057); 3.
  14. Atsakingųjų už radiacinę saugą ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, privalomojo mokymo, instruktavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 1999, Nr. 36-1098); 3.
  15. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarką, patvirtintą Radiacinės saugos centro direktoriaus 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 44 (Žin., 2000, Nr. 38-1086); 3.
  16. Informaciją, kuri turi būti nurodyta aprašant medicinines procedūras, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 662 (Žin., 2002, Nr. 5-197); 3.
  17. Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80). III. Terminai ir apibrėžimai
  18. Šioje higienos normoje naudojami terminai: 4.
  19. klinikinis auditas Sistemingas radiologinių procedūrų tikrinimas, gerinant paciento medicininės priežiūros kokybę ir rezultatus. Klinikinio audito metu tikrinama su medicinine apšvita susijusi veikla, procedūros ir rezultatai lyginami su priimtais pavyzdinių radiologinių procedūrų aprašymais. Jei reikia, veikla tobulinama, rengiami nauji aprašymai. 4.
  20. apskaičiuotoji dozė Sugertoji taikinio dozė, kuri skaičiuojama planuojant spindulinės terapijos procedūras. 4.
  21. greitintuvas Aparatas arba įrenginys, greitinantis daleles ir spinduliuojantis jonizuojančiąją spinduliuotę, kurios energija viršija 1 megaelektronvoltą (MeV). 4.
  22. įvedimo įrenginys Distanciniu būdu valdomas įrenginys, kuriuo didelės dozės galios brachiterapijos šaltinis (šaltiniai) įvedamas (įvedami) į paciento kūną. 4.
  23. kalibravimas Matuoklio arba matavimo sistemos rodomų dydžių verčių ryšio su etalonų sukurtomis atitinkamomis vertėmis nustatymas. Kalibravimas gali būti atliekamas ne tik kalibravimo laboratorijose, bet ir spindulinės terapijos skyriuose. 4.
  24. savaitės darbo krūvis Dydis, parodantis išorinės spindulinės terapijos įrenginio darbo intensyvumą. Rentgeno terapijos įrenginio, kurio vamzdžio įtampa neviršija 500 kV, darbo krūvis išreiškiamas rentgeno vamzdžio srovės ir jo darbo trukmės per savaitę sandauga. Kitų išorinės spindulinės terapijos įrenginių savaitės darbo krūvis išreiškiamas vidutine vienos savaitės kerma pirminės spinduliuotės pluošto centre vieno metro atstumu nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio. 4.
  25. kokybės laidavimas Visi planuoti ir sistemiški veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponentai arba procedūros atitiktų visus kokybės reikalavimus. 4.
  26. paskyrėjas Bet kuris sveikatos priežiūros specialistas, kuris pagal savo profesinę kompetenciją Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka yra įgaliotas siųsti pacientus dėl medicininės apšvitos pas medicinos praktiką. 4.
  27. spindulinės terapijos procedūrų kabinetas Patalpa, kurioje išorinės spindulinės terapijos ir didelės dozės galios brachiterapijos procedūrų metu arba įvedant mažos dozės galios brachiterapijos šaltinius būna pacientas. 4.
  28. medicinos praktikas Sveikatos priežiūros specialistas, kuris pagal savo profesinę kompetenciją ir pagal šalies įstatymus ar kitus teisės aktus yra įgaliotas imtis klinikinės atsakomybės už medicininę asmenų apšvitą. 4.
  29. kokybės sistema Organizacinių struktūrų, pareigų, procedūrų ir išteklių visuma, būtina kokybės vadybai. 4.
  30. jonizuojančioji spinduliuotė Spinduliuotė, kuriai veikiant biologinėje aplinkoje susidaro skirtingų krūvių jonai. 4.12.
  31. išsklaidytoji spinduliuotė Spinduliuotė, atsiradusi pirminei ir nuotėkinei spinduliuotei sąveikaujant su terpe, kuria ši spinduliuotė sklinda. 4.12.
  32. nuotėkinė spinduliuotė Spinduliuotė, kurią spinduliuoja greitintuvų, spindulinės gama terapijos ir kt. įrenginių ekranai. 4.12.
  33. pirminė spinduliuotė Jonizuojančioji spinduliuotė, kuri yra pradinė arba tariama, kad ji pradinė, nagrinėjant sąveiką su medžiaga. 4.
  34. dešimt kartų silpninančio sluoksnio storis Medžiagos storis (ilgio vienetais arba g/cm2), kurį praėjus jonizuojančiajai spinduliuotei, jos sąlygota dozės galia sumažėja 10 kartų. 4.
  35. taikinys Geometrinis kūnas (organas arba organo dalis), kurio sugertoji dozė skaičiuojama planuojant spindulinės terapijos procedūras. 4.
  36. skaičiuotinė radioaktyvioji tarša Įrangos, patalpų ir kt. radioaktyviosios taršos lygis, kuriam esant darbuotojo, per metus dirbančio su taip užteršta įranga, taip užterštoje aplinkoje ir kt. 2000 valandų, metinė efektinė dozė dėl šios taršos bus lygi 20 mSv. 4.
  37. spindulinė terapija Gydymas naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, apimantis ir branduolinę mediciną. 4.16.
  38. brachiterapija Spindulinės terapijos būdas, kai švitinama gama, neutronų arba beta spinduliuote, uždarajam jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniui arba jų grupei esant mažu (kelių centimetrų) atstumu nuo švitinamo žmogaus kūno arba pačiame kūne. 4.16.1.
  39. didelės dozės galios brachiterapija Brachiterapija, kai dozės galia taikinyje viršija 2 Gy/h, o jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniui įvesti naudojamas įvedimo įrenginys. 4.16.1.
  40. mažos dozės galios brachiterapija Brachiterapija, kai didžiausia dozės galia taikinyje yra (0,4–2) Gy/h, o jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniui įvesti įvedimo įrenginys gali būti nenaudojamas. 4.16.
  41. išorinė spindulinė terapija Spindulinės terapijos būdas, kai švitinama kolimuotu jonizuojančiosios spinduliuotės srautu, spinduliuotės šaltiniui esant 50 cm ir didesniu atstumu nuo žmogaus kūno. Šioje higienos normoje rentgeno terapija irgi laikoma išorine spinduline terapija nepriklausomai nuo rentgeno vamzdžio židinio atstumo nuo žmogaus kūno. 4.
  42. individualioji žala Kliniškai įvertinami žalingi reiškiniai, kurie pasireiškia asmenims arba jų palikuonims iš karto arba vėliau. Pastaruoju atveju yra tikimybinio pobūdžio, gali būti arba nebūti, ir yra vertinama teorinio skaičiavimo būdu. IV. Bendrieji reikalavimai
  43. Fiziniai, juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos ekonominės erdvės valstybių įmonių filialai, kurie ketina vykdyti spindulinę terapiją, privalo apie tai raštu pranešti Radiacinės saugos centrui ir [3.7] nustatyta tvarka gauti licenciją.
  44. Fiziniai, juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos ekonominės erdvės valstybių įmonių filialai, vykdantys spindulinę terapiją (toliau – licencijos turėtojas), apie numatomus veiklos pasikeitimus privalo pranešti Radiacinės saugos centrui [3.7] nustatyta tvarka.
  45. Už darbuotojų, pacientų ir gyventojų radiacinę saugą atsako licencijos turėtojas, kurio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu (toliau – šaltinis) arba šaltiniais švitinami arba gali būti švitinami tie darbuotojai, pacientai ir gyventojai.
  46. Spindulinė terapija gali būti taikoma tik paskyrėjo siuntimu.
  47. Už atskiro paciento radiacinę saugą spindulinės terapijos metu atsako medicinos praktikas.
  48. Dozė, kurią gaus taikinys, kiekvienu atveju turi būti planuojama individualiai ir taip, kad sveikų organų gaunamos dozės būtų tokios mažos, kokias galima pasiekti protingomis priemonėmis. Planuojama dozė turi atitikti spindulinės terapijos procedūros tikslą.
  49. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad būtų atliekami spindulinės terapijos procedūrų klinikiniai auditai.
  50. Pacientas arba jo globėjas prieš spindulinės terapijos procedūras paskyrėjo arba medicinos praktiko turi būti informuojamas apie: 12.
  51. procedūros tikslus, planuojamus rezultatus ir galimą individualiąją žalą; 12.
  52. galimą neigiamą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį sveikatai; 12.
  53. paciento, jį prižiūrinčių ar lankančių asmenų elgesio taisykles procedūros metu.
  54. Kalibravimo, pacientų dozimetrijos ir kokybės laidavimo procedūros turi būti atliekamos medicinos fiziko arba asmens, kuris turi atitinkamą kvalifikaciją. Licencijos turėtojas privalo paskirti už kiekvieno spindulinės terapijos įrenginio kokybės kontrolę atsakingą medicinos fiziką bei asmenis, kurie atlieka kalibravimo, pacientų dozimetrijos ir kokybės laidavimo procedūras.
  55. Turi būti parengti standartinių spindulinės terapijos procedūrų aprašymai, juose pateikiant informaciją, nurodytą [3.11].
  56. Apie kiekvieną spindulinės terapijos (išskyrus rentgeno terapiją) procedūrą turi būti registruojama ši informacija: 15.
  57. procedūros apibūdinimas; 15.
  58. įrangos, kuria buvo atliekama procedūra, pavadinimas; 15.
  59. taikinio aprašymas; 15.
  60. dozė taikinio centre; 15.
  61. kitų organų dozės, jeigu jas galima įvertinti; 15.
  62. dozės dalijimo aprašymas; 15.
  63. bendra spindulinės terapijos procedūrų trukmė.
  64. Apie kiekvieną rentgeno terapijos procedūrą turi būti registruojama ši informacija: 16.
  65. procedūros apibūdinimas; 16.
  66. įrangos, kuria buvo atlikta procedūra, pavadinimas; 16.
  67. atstumas nuo židinio iki odos; 16.
  68. spinduliuotės lauko matmenys paciento kūno paviršiuje arba taikinyje; 16.
  69. rentgeno vamzdžio įtampa ir srovės stiprumas; 16.
  70. procedūros trukmė; 16.
  71. naudotos apsauginės priemonės.
  72. Tais atvejais, kai nustatoma, jog spindulinės terapijos įranga negali būti eksploatuojama, turi būti imamasi techninių priemonių, kad šia įranga nebūtų galima naudotis tol, kol ji nebus pataisyta. Jeigu spindulinės terapijos įranga negali būti eksploatuojama tik tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, esant tam tikrai pirminės spinduliuotės pluošto energijai), turi būti imamasi šiame punkte nurodytų priemonių, kad įranga nebūtų eksploatuojama šiomis sąlygomis. Kitomis sąlygomis įranga gali būti eksploatuojama.
  73. Patalpų, susijusių su spindulinės terapijos procedūromis, projektų radiacinės saugos ekspertizė turi būti atliekama [3.12] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Projekto ir atliktos projekto radiacinės saugos ekspertizės išvadų kopijos turi būti pateiktos Radiacinės saugos centrui.
  74. Bendruosius darbuotojų, gyventojų ir pacientų radiacinės saugos reikalavimus nustato [3.1] ir [3.4]. V. Darbuotojai ir jų apmokymas
  75. Prieš pradedant spindulinės terapijos praktinę veiklą, turi būti įvertintas galimas pacientų, kuriems ji bus reikalinga, skaičius. Remiantis šio įvertinimo rezultatais, turi būti nustatytas darbuotojų skaičius.
  76. Sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje taikoma radikalioji spindulinė terapija, 400 pacientų per metus turi būti bent vienas medicinos fizikas ir numatyta, kas bus daroma, jeigu šis medicinos fizikas dėl kokių nors priežasčių atliekant spindulinės terapijos procedūras dalyvauti negalės. Gydymo įstaigoje, kurioje per metus radikaliąja spinduline terapija gydoma daugiau kaip 400 pacientų, turi būti vienas medicinos fizikas kiekvieniems 400 pacientų. Rekomenduojamas didžiausias pacientų, kuriems per metus taikoma spindulinė terapija, skaičius vienam onkologui-radioterapeutui yra
  77. Medicinos fizikų skaičių paliatyviai gydomiems pacientams nustato gydymo įstaiga, tačiau jis turi būti pakankamas kokybei laiduoti.
  78. Pakartotinai darbuotojų skaičius turi būti įvertinamas prieš pradedant naudoti naują įrangą, didinant ar mažinant procedūrų skaičių ar keičiant jų tipą, prieš žymų pacientų skaičiaus pakitimą.
  79. Visi darbuotojai turi būti apmokyti radiacinės saugos, susipažinę su radiacinės saugos instrukcijomis bei saugos ir saugumo priemonėmis darbuotojams, pacientams ir gyventojams.
  80. Darbuotojai radiacinės saugos klausimais turi būti mokomi ir instruktuojami pagal [3.9].
  81. Darbuotojai, pradedantys dirbti su įranga, nuo kurios priklauso pacientų, kuriems taikoma spindulinė terapija, dozės, turi būti apmokyti dirbti su ja ir turėti tai liudijančius dokumentus.
  82. Medicinos fizikas turi aktyviai dalyvauti optimizuojant pacientų radiacinę saugą ir užtikrinti, kad taikinio dozės nuo apskaičiuotųjų skirtųsi ne daugiau, negu numatyta kokybės sistemos aprašyme (kokybės vadove arba kokybės laidavimo programoje). Medicinos fizikas atsako už visus fizikinius ir su matavimais susijusius spindulinės terapijos procedūrų aspektus.
  83. Darbuotojai turi būti apmokyti atpažinti šaltinius, su kuriais jie susiduria darbo metu arba gali susidurti avariniais atvejais, bei žinoti, kaip nustatyti, kada tie šaltiniai yra apsaugoti (konteineriuose ir pan.) ir neapsaugoti.
  84. Darbuotojai turi būti susipažinę su avariniais planais ir tiksliai žinoti, kokių priemonių jie privalo imtis avarijos atveju. VI. Kokybės SISTEMA
  85. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad būtų sukurta ir veiktų kokybės sistema.
  86. Užtikrinant ir palaikant kokybę, turi dalyvauti visi darbuotojai, nuo kurių ji priklauso.
  87. Kokybės sistema turi užtikrinti, kad: 31.
  88. spindulinės terapijos procedūrų nurodymai būtų raštiški ir pasirašyti nurodant datą; 31.
  89. visi įrašai nurodymuose būtų aiškūs ir suprantami; 31.
  90. tais atvejais, kai nurodyme skirti spindulinės terapijos procedūras yra neaiškumų, prieštaravimų ar netikslumų, medicinos praktikai tai išsiaiškintų prieš pradėdami procedūras; 31.
  91. būtų numatyti didžiausi leistini taikinio ir apskaičiuotosios dozės skirtumai; 31.
  92. kiekvieno paciento reakcija į apšvitą būtų įvertinta gydytojo, susipažinusio su spinduline terapija, o neįprasta paciento reakcija, kuri gali kilti ir nuo nepagrįstos apšvitos, būtų traktuojama kaip galima klaida bei nustatytos jos priežastys; 31.
  93. būtų registruojami visi spindulinės terapijos procedūrų parametrai, kuriais vadovaujantis vėliau būtų galima nustatyti didžiausią ir mažiausią taikinio dozes bei, jeigu įmanoma, kritinių organų gautas dozes; 31.
  94. kartą per savaitę būtų tikrinama, ar pacientų, kuriems taikomas dozės dalijimas, spindulinės terapijos procedūrų tvarkaraščiai yra užpildyti; 31.
  95. būtų atliekama visų spindulinės terapijos įrenginių, spindulinės terapijos planavimo procedūrų, kompiuterinių programų, dozimetrinių sistemų kokybės ir spindulinės terapijos fizinės apsaugos elementų kontrolė; 31.
  96. šios kontrolės tvarka būtų tinkamai aprašyta nurodant: 31.9.
  97. kiekvieno kokybės kontrolės bandymo metodiką; 31.9.
  98. asmenis, kurie gali atlikti kokybės kontrolės bandymus; 31.9.
  99. kiekvieno bandymo dažnį; 31.9.
  100. kiekvieno bandymo priimtinus rezultatus arba leistinas rezultatų ribas; 31.9.
  101. pataisos priemones, kurių reikia imtis, kai rezultatai nepriimtini arba jie viršija leistinas ribas; 31.9.
  102. kokybės kontrolės bandymų rezultatų registravimo ir saugojimo tvarką; 31.
  103. šios kokybės kontrolės rezultatai būtų tinkamai registruojami.
  104. Kokybės sistema turi būti aprašyta kokybės vadove arba kokybės laidavimo programoje.
  105. Licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad būtų parengtas kiekvienos spindulinės terapijos procedūros planavimo vadovas. Šis vadovas turi būti peržiūrimas ne rečiau kaip kartą per metus. Vadove turi būti nurodyta, kada paskutinį kartą jis buvo peržiūrėtas.
  106. Licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad būtų registruojama informacija apie kiekvienu švitinimo įrenginiu atliekamas procedūras. Informacijos registravimo būdas ir turinys priklauso nuo švitinimo įrenginio, naudojamos programinės įrangos ir pan. Turi būti imamasi priemonių, kad ši informacija dėl techninių ar kitų priežasčių nebūtų prarasta.
  107. Ne rečiau kaip kartą per metus licencijos turėtojas turi atlikti kokybės sistemos vidinį klinikinį auditą ir ne rečiau kaip kas penkeri metai – išorinį klinikinį auditą. Vidinį klinikinį auditą atlieka licencijos turėtojo darbuotojai, išorinį – kitų sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių licencijų veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais turėtojų darbuotojai, susipažinę su spindulinės terapijos procedūromis, kurių kokybės sistemos klinikinis auditas atliekamas.
  108. Klinikinį auditą atlikę asmenys licencijos turėtojui turi pateikti kokybės sistemos veiksmingumo įvertinimą ir rekomenduoti, ką reikia keisti.
  109. Licencijos turėtojas privalo nedelsdamas išanalizuoti klinikinio audito ataskaitą ir imtis reikalingų priemonių. Visos priemonės, kurių buvo imtasi, turi būti registruojamos, o jų registravimo dokumentai ir klinikinių auditų ataskaitos saugomos iki kito klinikinio audito. VII. Įranga. Bendrieji reikalavimai
  110. Visa spindulinės terapijos įranga turi atitikti [3.3] reikalavimus.
  111. Visa įranga, naudojama planuojant ir taikant spindulinę terapiją, turi būti kalibruota ir tinkamai veikti, naudojama pagal paskirtį ir eksploatuojama laikantis gamintojo lydimųjų dokumentų.
  112. Visa naudojama įranga turi atitikti ISO, IEC, CEN, CENELEC ir/arba Lietuvos standartų reikalavimus. Turi būti žinomas jos gamintojas ir modelis.
  113. Ant šaltinio saugojimo ir švitinimo įrangos dalių, kuriose yra šaltinis (tarp jų ir greitintuvuose), turi būti LST ISO 361:1998 nustatyto pavyzdžio jonizuojančiosios spinduliuotės ženklai ir užrašai, įspėjantys apie jonizuojančiąją spinduliuotę. Didelio aktyvumo šaltiniai turi būti žymimi teisės aktų nustatyta tvarka. Informaciją apie didelio aktyvumo radionuklidų šaltinius turi turėti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos.
  114. Įrangos lydimieji dokumentai, skirti naudotojui, turi būti lietuvių kalba. Įrangos lydimieji dokumentai, skirti jos techninę priežiūrą ir remontą atliekančiam personalui, turi būti tam personalui suprantama kalba. Visi įrangos lydimieji dokumentai turi atitikti tarptautinių ir Lietuvos standartų reikalavimus. Užrašai ant valdymo pulto turi būti suprantami naudotojui.
  115. Licencijos turėtojas privalo reikalauti, kad tiekėjas, tiekdamas įrangą, pateiktų detalias įrangos specifikacijas, nurodydamas: 43.
  116. parametrus, kuriuos reikia matuoti kokybės kontrolės bandymų metu; 43.
  117. leistinas šių parametrų ribas; 43.
  118. šių parametrų matavimo metodikas; 43.
  119. matavimų periodiškumą. Šios specifikacijos turi būti pateiktos prieš perkant įrangą.
  120. Prieš pradedant naudoti įrangą, turi būti atliekami priėmimo bandymai, o naudojant ją ir po kiekvieno didesnio remonto – periodiniai bandymai.
  121. Išorinės spindulinės terapijos švitinimo įrenginio kokybės kontrolės bandymus būtina atlikti ir tada, kai: 45.
  122. nustatoma, kad taikinio dozė nuo apskaičiuotosios skiriasi daugiau kaip 5 procentais; 45.
  123. pakeitus šaltinį arba išorinės spindulinės terapijos įrenginį perkėlus į kitą vietą tame pačiame spindulinės terapijos procedūrų kabinete arba į kitą patalpą; 45.
  124. po išorinės spindulinės terapijos įrenginio remonto, kurio metu buvo nuimtas šaltinis arba buvo remontuojamos ar keičiamos pagrindinės šaltinio komplekso dalys; 45.
  125. mažiausiai vieną kartą per metus.
  126. Kiekvienas uždarasis šaltinis turi turėti etalonavimo (kalibravimo) liudijimą.
  127. Jeigu šaltinį planuojama eksploatuoti ilgiau, negu nurodyta gamintojo lydimuosiuose dokumentuose, būtina naujai įvertinti jo saugą, peržiūrėti šaltinio paviršiaus taršos ir kitų su jo sauga susijusių matavimų dažnį ir gauti Radiacinės saugos centro leidimą šį šaltinį naudoti.
  128. Spindulinės terapijos įranga turi būti instaliuojama, derinama, remontuojama, techniškai prižiūrima taip, kaip nurodyta gamintojo lydimuosiuose dokumentuose ir specialiai apmokytų bei licenciją turinčių asmenų.
  129. Visi techninės priežiūros duomenys turi būti registruojami. Su jais turi susipažinti medicinos fizikas, atsakingas už įrangos kokybės kontrolę. Šie duomenys turi būti saugomi tol, kol po įrangos eksploatacijos pabaigos praeina 10 metų. Registruojami duomenys: 49.
  130. asmens, atlikusio techninę priežiūrą, vardas ir pavardė; 49.
  131. dokumento, suteikiančio jam teisę tai atlikti, numeris; 49.
  132. priežiūros data; 49.
  133. įrangos sudėtinių dalių, kurioms buvo atlikta techninė priežiūra, sąrašas; 49.
  134. techninės priežiūros rezultatai; 49.
  135. techninės priežiūros metu pakeistų įrangos sudėtinių dalių sąrašas. Asmuo, atlikęs techninę priežiūrą, ir medicinos fizikas, susipažinęs su jos rezultatais, pasirašo.
  136. Radžio šaltiniai, naudojami brachiterapijai, į šalį gali būti įvežami tik turint sutartį su tiekėju, kad šie šaltiniai, pasibaigus jų naudojimui, bus grąžinti tiekėjui.
  137. Rekomenduojamos dozimetrinės įrangos, naudojamos išorinei spindulinei terapijai, sąrašas pateiktas 1 priede. VIII. Įrangos patikrinimas
  138. Parametrus, kuriuos reikia tikrinti, patikrinimų dažnius, leistinus parametrų nuokrypius licencijos turėtojas nurodo savo kokybės sistemos aprašyme (kokybės vadove arba kokybės laidavimo programoje).
  139. Spindulinės terapijos švitinimo įrenginių patikrinimų ir palyginamųjų matavimų rezultatus licencijos turėtojas privalo registruoti. Registruojami šie duomenys: 53.
  140. patikrinimo arba palyginamųjų matavimų data; 53.
  141. įrenginio pavadinimas ir identifikavimo numeris; 53.
  142. korekciniai daugikliai, kurie buvo nustatyti patikrinimų arba palyginamųjų matavimų metu; 53.
  143. sąlygos (įrenginio darbo parametrai), kurioms esant buvo atliktas patikrinimas arba palyginamieji matavimai; 53.
  144. asmenų, kurie atliko patikrinimą arba palyginamuosius matavimus, pavardės.
  145. Kasdien, prieš pradedant darbą su spindulinės terapijos įranga, turi būti tikrinamas spindulinės terapijos procedūrų kabinete esantis išsklaidytosios jonizuojančiosios spinduliuotės matuoklis.
  146. Visi patikrinimų, išskyrus nurodytą 54 punkte, rezultatai turi būti saugomi tol, kol nuo įrangos eksploatavimo pabaigos praeina 10 metų. Spindulinės terapijos procedūrų kabinete esančio išsklaidytosios jonizuojančiosios spinduliuotės matuoklio patikrinimų rezultatai turi būti saugomi trejus metus.
  147. Patikrinimų (išskyrus nurodytą 54 punkte) rezultatus turi peržiūrėti medicinos fizikas ir savo išvadas apie įrangos tinkamumą darbui pateikti raštu. Šios išvados saugomos kartu su patikrinimų rezultatais.
  148. Medicinos fizikui nustačius, kad kuris nors parametras neatitinka reikalavimų, licencijos turėtojas privalo imtis priemonių reikalavimų neatitinkančiam parametrui ištaisyti. Kol šis parametras neištaisytas, įranga turi būti naudojama taip, kad reikalavimų neatitinkantis parametras neturėtų įtakos darbuotojų ir pacientų dozėms, arba nenaudojama.
  149. Šį neatitikimą pašalinus, įranga turi būti patikrinta dar kartą, o medicinos fizikas turi nuspręsti, ar įrangą galima eksploatuoti. IX. Išorinės spindulinės terapijos ir didelės dozės galios brachiterapijos procedūrŲ kabinetas ir įranga
  150. Spindulinės terapijos procedūrų kabinete turi būti tik vienerios durys, kurias galima atidaryti tiek iš išorės, tiek iš vidaus net ir tuo atveju, kai sugenda durų atidarymo ir uždarymo mechanizmas.
  151. Turi būti užtikrinama, kad veikiant švitinimo įrenginiui, žmonės nepatektų į vietas aplink spindulinės terapijos procedūrų kabinetą (pvz., ant stogo), skaičiuojant kurių apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės (ekranų) storius buvo laikoma, jog ten žmonių nebus.
  152. Išorinės spindulinės terapijos procedūrų kabineto apsaugos nuo pirminės spinduliuotės (ekrano) pločio ir aukščio santykis su atstumu tarp šaltinio ir apsaugos (ekrano) turi būti ne mažesnis kaip 0,
  153. Apsaugos (ekrano) storis gali būti nustatomas vadovaujantis 2 priede pateikta metodika.
  154. Išorinės spindulinės terapijos procedūrų kabineto apsaugos nuo pirminės spinduliuotės sluoksnyje (ekrane) negali būti jokių kanalų ir ertmių.
  155. Prie išorinės spindulinės terapijos valdymo pulto esantys kontrolinių kabelių ir kitokie kanalai bei skydinių ertmės sienose turi būti išdėstyti taip, kad į juos nebūtų įmanoma nukreipti pirminio spinduliuotės pluošto. Rekomenduojama, kad šie kanalai ir ertmės būtų labai žemai arba aukščiau žmogaus galvos.
  156. Išorinės spindulinės terapijos procedūrų kabineto durų negalima įrengti ten, kur gali būti nukreiptas pirminės spinduliuotės pluoštas. Šio punkto reikalavimai netaikomi rentgeno terapijos procedūrų kabinetams.
  157. Spindulinės terapijos procedūrų kabineto duryse turi būti pluošto blokavimo įtaisas, kuris neleidžia įjungti pirminio spinduliuotės pluošto (ištraukti šaltinio), jeigu durys į spindulinės terapijos procedūrų kabinetą yra neuždarytos, ir kuris, atidarius duris, nutraukia spinduliuotę arba šaltinį grąžina į konteinerį. Tokiu atveju spindulinės terapijos įrenginys turi būti valdomas tik iš valdymo pulto ir tik uždarius duris į spindulinės terapijos procedūrų kabinetą.
  158. Spindulinės terapijos procedūrų kabineto išorėje prie durų į jį turi būti aiškiai matomi LST ISO 361:1998 nustatyto pavyzdžio ženklai, perspėjantys, kad patalpoje yra jonizuojančiosios spinduliuotės pluoštas ir radioaktyviųjų medžiagų (jeigu jų yra), bei informacija, į kokį asmenį reikia kreiptis avarijos atveju.
  159. Virš spindulinės terapijos, išskyrus rentgeno terapijos, procedūrų kabineto durų, išorėje, turi būti šviesos indikatorius, rodantis, kada šaltinis yra išorėje arba spinduliuotės pluoštas įjungtas. Kai šaltinis išorėje arba pluoštas įjungtas, šviesa turi būti raudona, kai šaltinis konteineryje arba pluoštas išjungtas – žalia. Virš rentgeno terapijos procedūrų kabineto durų turi būti raudonos spalvos šviesos indikatorius, rodantis, kada rentgeno spinduliuotės generatorius yra įjungtas. Prie spindulinės terapijos procedūrų kabineto, įrengto iki šios higienos normos įsigaliojimo, durų gali būti vienas šviesos indikatorius, rodantis, kada šaltinis yra išorėje (pluoštas įjungtas), jeigu įrengti antrojo šviesos indikatoriaus, rodančio, kada šaltinis konteineryje arba pluoštas išjungtas, nėra techninių galimybių.
  160. Spindulinės terapijos procedūrų kabinete turi būti raudonos spalvos šviesos indikatorius, rodantis, kada pirminės spinduliuotės pluoštas yra įjungtas arba šaltinis išorėje.
  161. Spindulinės terapijos procedūrų kabinete, kuriame spinduliuotės šaltinis yra radionuklidai, turi būti autonomiškai (atskirai nuo spindulinės terapijos įrangos arba iš baterijų) maitinamas išsklaidytosios jonizuojančiosios spinduliuotės matuoklis, rodantis, kada visas šaltinis arba jo dalis yra išorėje. Šio matuoklio skalė turi būti aiškiai matoma tik įėjus į spindulinės terapijos procedūrų kabinetą.
  162. Šiam matuokliui sugedus, jis turi būti skubiai suremontuotas arba pakeistas, o iki tol kiekvienas asmuo, įeinantis į spindulinės terapijos procedūrų kabinetą, turi turėti elektroninį dozimetrą arba dozės galios matuoklį su garsiniu signalu.
  163. Spindulinės terapijos procedūrų kabinete turi būti gerai matomas pirminės spinduliuotės pluošto išjungimo (šaltinio grąžinimo į konteinerį) avarinis jungiklis ar kitoks avarinis įtaisas, pasiekiamas nepatekus į pirminės spinduliuotės srautą.
  164. Tarp paciento ir švitinimo įrenginį valdančio operatoriaus švitinimo metu turi būti garsinis ryšys bei paciento nuolatinio stebėjimo priemonės. Valdymo pultas turi būti sukonstruotas taip, kad operatorius, norėdamas kalbėti su spindulinės terapijos procedūrų kabinete esančiu pacientu, turėtų nuspausti pulto mygtuką. Rentgeno terapijoje garsinio ryšio gali nebūti.
  165. Pacientas per stebėjimo langą arba ekrane turi būti matomas iš operatoriaus darbo vietos.
  166. Didelės dozės galios brachiterapijos procedūrų kabinete turi būti įranga, kuria galima greitai ir saugiai ištraukti šaltinį (šaltinius) iš paciento kūno ir vieną (vienus) arba su aplikatoriumi patalpinti konteineryje, kai įprastu būdu ištraukiamas (ištraukiami) šaltinis (šaltiniai) įstringa.
  167. Didelės dozės galios brachiterapijos procedūrų kabinete turi būti avarinis šaltinių konteineris ir avarinių reikmenų rinkinys darbui su perdavimo vamzdžiais ir aplikatoriais, kai šaltinis įstringa. Konteineris turi būti laikomas šalia paciento ir tokio dydžio, kad į jį tilptų aplikatorius su šaltiniu.
  168. Licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad kilus gaisrui procedūrų kabinete, kuriame yra nuotolinei spindulinei terapijai arba didelės dozės galios brachiterapijai naudojami uždarieji šaltiniai, gaisrą gesinantys asmenys būtų instruktuoti apie pavojų, jiems gresiantį dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, ir žinotų šaltinio (šaltinių) vietą (vietas), aktyvumą (aktyvumus) ir kokių atsargumo priemonių jie turi imtis. Šie asmenys turi būti aprūpinti apsaugos nuo radioaktyviųjų medžiagų priemonėmis.
  169. Licencijos turėtojas [3.8] nustatyta tvarka turi imtis administracinių ir techninių priemonių, kuriomis užtikrinama šaltinių fizinė sauga. X. Mažos dozės galios brachiterapijos patalpos ir įranga
  170. Į paciento kūną rankiniu būdu įvedami šaltiniai turi būti saugomi seife, esančiame saugiai užrakinamoje patalpoje su signalizacija.
  171. Visi šaltiniai turi būti pažymėti aiškiais identifikavimo ženklais.
  172. Patalpoje, kurioje gama spinduliuotės šaltiniai įvedami į paciento kūną, turi būti „L“ formos ekranas su švinuotu stiklu. Tokie ekranai nebūtini, jeigu šaltiniai skleidžia beta spinduliuotę. Dėl ekranų reikalingumo sprendžia medicinos fizikas.
  173. Patalpos, kuriose švitinimo metu yra pacientų, gali būti nesaugomos ekranų, jeigu kiekvieno paciento lovą saugo atskiri ekranai arba švitinimui gama spinduliuotė nenaudojama.
  174. Jeigu į šiose ir kitose patalpose esančias kriaukles, vonias ar dušus gali pateikti šaltiniai, šiose kriauklėse, voniose ir dušuose turi būti tinkleliai, neleidžiantys šaltiniams pakliūti į kanalizaciją.
  175. Ant šių patalpų durų turi būti LST ISO 361:1998 nustatyto pavyzdžio ženklai, informuojantys apie radioaktyviąsias medžiagas, bei informacija, į kurį asmenį reikia kreiptis avarijos ar gaisro atveju.
  176. Ant palatų, kuriose brachiterapijos procedūrų metu būna gama spinduliuote švitinami pacientai, grindų turi būti pažymėtos vietos, kuriose gali būti lankytojai.
  177. Visi paviršiai, ant kurių darbo metu būna šaltiniai, turi būti lygūs ir gerai apšviesti, kad būtų galima pamatyti bet kokio dydžio šaltinį. Šie paviršiai turi būti lengvai dezaktyvuojami. XI. Spindulinės terapijos procedūrų kabinetų apsauga (ekranas) Sv/h.
  178. Išorinės spindulinės terapijos (išskyrus rentgeno terapiją) procedūrų kabinetų apsauga (ekranas) turi būti tokio storio, kad metinė efektinė dozė, sąlygota pirminės, nuotėkinės ir išsklaidytosios spinduliuotės, neviršytų 10 mSv darbuotojams ir 0,3 mSv gyventojams, o vidutinė lygiavertės dozės galia bet kurio švitinimo metu bet kurioje vietoje, kurioje gali būti bet kuris žmogus, išskyrus vietas, kurios švitinimo metu yra kontroliuojamos, ir spindulinės terapijos procedūrų kabinetą, – 20 Sv/h.
  179. Rentgeno terapijos procedūrų kabineto ir visų brachiterapijos patalpų apsauga (ekranas) turi būti tokio storio, kad metinė efektinė dozė, sąlygota pirminės, nuotėkinės ir išsklaidytosios spinduliuotės, neviršytų 6 mSv darbuotojams ir 0,3 mSv gyventojams, o vidutinė lygiavertės dozės galia bet kurio švitinimo metu bet kurioje vietoje, kurioje gali būti bet kuris žmogus, išskyrus vietas, kurios švitinimo metu yra kontroliuojamos, ir spindulinės terapijos procedūrų kabinetą, – 20
  180. Tais atvejais, kai darbuotojų metinė efektinė dozė viršija lygius, nurodytus 86 ir 87 punktuose, licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad radiacinė sauga būtų optimizuota.
  181. Skaičiuojant spindulinės terapijos procedūrų kabineto apsaugos (ekrano) storį, į tai, jog jonizuojančiąją spinduliuotę sugeria paciento kūnas ir stalas, neatsižvelgiama.
  182. Skaičiuojant spindulinės terapijos procedūrų kabineto, kuriame bus įrengtas greitintuvas, kurio įtampa yra 10 MV ir didesnė, apsaugos (ekrano) storį, būtina atsižvelgti ir į foto neutronus bei aktyvinimo produktų spinduliuotę.
  183. Apsaugos (ekrano) storis įvertinamas rengiant techninę projektavimo užduotį. Patalpos turi būti projektuojamos taip, kad prireikus būtų galima padidinti apsaugos (ekrano) storį. Rekomendacijos, kaip apskaičiuoti išorinės spindulinės terapijos apsaugos (ekrano) storį, pateiktos 2 priede.
  184. Nustatant spindulinės terapijos įrangos nuotėkinės spinduliuotės intensyvumą, turi būti apskaičiuotas dozės galios vidurkis 100 cm2 plote, matuojant 1 m atstumu nuo pasiekiamo šaltinio paviršiaus, arba 10 cm2 plote – matuojant 5 cm atstumu nuo pasiekiamo šaltinio paviršiaus. XII. Individualioji ir darbo vietų STEBĖSENA (MONITORINGAS) bei gyventojų apšvitos ribojimas
  185. Licencijos turėtojas turi sudaryti asmenų, kuriems bus atliekama individualioji apšvitos stebėsena, sąrašą.
  186. Asmenų, kurie nėra tiesiogiai susiję su šaltiniais, individualioji apšvitos stebėsena gali būti neatliekama. Šie asmenys turi žinoti, kaip išvengti šaltinių poveikio.
  187. Individualiosios ir darbo vietų stebėsenos tvarka reglamentuojama [3.10]. Radioaktyviosios taršos matavimų jautrumas turi būti toks, kad būtų galima išmatuoti radioaktyviąją taršą, lygią 0,01 skaičiuotinės radioaktyviosios taršos.
  188. Išorinės spindulinės terapijos ir didelės dozės galios brachiterapijos šaltinių sandarumas turi būti matuojamas imant tepinėlius tik nuo šaltinių įvedimo ar saugojimo įrenginių, gabenimo konteinerių ir kitų vietų, kurias gali užteršti nesandarūs šaltiniai, bet ne nuo pačių šaltinių.
  189. Tuo atveju, jeigu įrangos lydimuosiuose dokumentuose nurodyta, kad turi būti atliekami ir kitokie, nei nurodyta, [3.10] matavimai, jie turi būti atliekami ir rezultatai vertinami vadovaujantis įrangos gamintojo nurodymais.
  190. Nustačius, kad dozės galia kurioje nors vietoje viršija nustatytas ribas, licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad spindulinės terapijos įranga būtų naudojama taip, kad šios ribos nebūtų viršijamos, arba ji visai nebūtų naudojama. Pastaruoju atveju spindulinės terapijos įrangos pultas turi būti nedelsiant užrakintas ir atrakinamas tik įrangą arba patalpų apsaugą (ekraną) remontuojant, išmontuojant, bandant ar derinant.
  191. Spindulinės terapijos skyriuose besilankantys asmenys turi būti nuolat prižiūrimi. XIII. Kontroliuojamoji ir stebimoji zonos
  192. Spindulinės terapijos skyriuose turi būti nustatytos ir atitinkamai pažymėtos kontroliuojamoji ir stebimoji zonos.
  193. Kontroliuojamajai zonai priskiriamos visos spindulinės terapijos procedūrų, šaltinių saugojimo ir parengimo patalpos. Ženklais ir užrašais turi būti pateikta informacija apie jonizuojančiąją spinduliuotę ir radioaktyviąsias medžiagas patalpose bei nurodyta, kaip surasti asmenį, atsakingą už radiacinę saugą.
  194. Stebimajai zonai turi būti priskiriamos išorinės spindulinės terapijos ir didelės dozės galios brachiterapijos valdymo ir kontrolės patalpos bei visos vietos, kur metinė efektinė dozė gyventojams gali viršyti lygius, nurodytus 86 ir 87 punktuose.
  195. Pagrindinių spindulinės terapijos patalpų klasifikacija ir jų apsauginės priemonės pateiktos 3 priede. XIV. Radiacinės saugos instrukcijos
  196. Taikant išorinę spindulinę terapiją ir didelės dozės galios brachiterapiją, turi būti parengti aprašymai, kaip: 104.
  197. pranešti apie avariją ir likviduoti jos pasekmes; 104.
  198. tepinėlių metodu nustatyti radioaktyviąją taršą (išskyrus greitintuvus ir rentgeno terapijos įrenginius); 104.
  199. kontroliuoti darbo zonas; 104.
  200. patikrinti pluošto blokavimo įtaisus; 104.
  201. patikrinti šaltinį; 104.
  202. vesti šaltinių apskaitą; 104.
  203. skubiai susisiekti su asmeniu, atsakingu už radiacinę saugą.
  204. Ant išorinės spindulinės terapijos ir didelės dozės galios brachiterapijos valdymo pultų, švitinimo įrenginį valdančiam operatoriui matomoje vietoje, turi būti radiacinės saugos instrukcijos, kuriose turi būti nurodyta, kaip: 105.
  205. užtikrinti, kad švitinimo metu spindulinės terapijos procedūrų kabinete būtų tik pacientas; 105.
  206. elgtis, kai nepavyksta išjungti pirminio spinduliuotės pluošto (sugrąžinti šaltinio į konteinerį); 105.
  207. skubiai susisiekti su asmeniu, atsakingu už radiacinę saugą.
  208. Taikant mažos dozės galios brachiterapiją turi būti parengti aprašymai, kaip: 106.
  209. tepinėlių metodu nustatyti paviršiaus radioaktyviąją taršą; 106.
  210. kontroliuoti darbo zonas; 106.
  211. pergabenti šaltinius iš vienos vietos į kitą; 106.
  212. vesti šaltinių apskaitą.
  213. Mažos dozės galios brachiterapijos patalpose darbuotojams matomose vietose turi būti radiacinės saugos instrukcijos, kuriose turi būti nurodyta, kaip: 107.
  214. atpažinti naudojamus šaltinius; 107.
  215. skubiai susisiekti su asmeniu, atsakingu už radiacinę saugą. XV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI IŠORINĖS SPINDULINĖS TERAPIJOS IR DIDELĖS DOZĖS GALIOS BRACHITERAPIJOS PROCEDŪROMS
  216. Prieš pradedant švitinimą, turi būti įsitikinta, kad nėra jokių asmenų patalpose, neapsaugotose nuo švitinimo įrenginio spinduliuotės (vietose, kurios švitinimo metu yra kontroliuojamos), esančiose šalia procedūrų kabineto.
  217. Švitinimo metu spindulinės terapijos procedūrų kabinete gali būti tik švitinamas pacientas, kuris turi būti nuolat stebimas. XVI. Bendrieji reikalavimai brachiterapijos procedūroms
  218. Šaltiniai švitinimui turi būti rengiami vadovaujantis tik rašytiniais paskyrėjo nurodymais.
  219. Po kiekvienos brachiterapijos procedūros spinduliuotės monitoriumi turi būti patikrinama, ar paciento kūne ir palatoje neliko šaltinių. Šis patikrinimas turi būti registruojamas, nurodant patikrinimą atlikusio asmens vardą ir pavardę bei patikrinimo datą.
  220. Iš palatos arba spindulinės terapijos procedūrų kabineto be asmens, atsakingo už radiacinę saugą, leidimo negalima išnešti jokių daiktų.
  221. Ypatingą dėmesį į tai, ar paciento kūne neliko šaltinio, reikia atkreipti tuo atveju, kai pacientas procedūros metu miršta. Iš palatos arba procedūrų kabineto išnešamas paciento kūnas turi būti patikrinamas prietaisu, tiesiogiai rodančiu dozę arba dozės galią. Šis patikrinimas turi būti registruojamas, nurodant patikrinimą atlikusio asmens vardą ir pavardę bei patikrinimo datą. XVII. Reikalavimai didelės dozės galios brachiterapijos procedūroms
  222. Norint įsitikinti, kad sujungimuose ir perdavimo vamzdžiuose nėra nieko, kas galėtų sustabdyti judantį šaltinį, jie turi būti tikrinami prieš kiekvieną spindulinės terapijos procedūrą.
  223. Šaltinių padėties aplikatoriuje nustatymo tikslumas turi būti tikrinamas naudojant šaltinių modelius ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
  224. Ne rečiau kaip du kartus per metus turi būti tikrinama, ar šaltiniai jų saugojimo konteineryje yra tinkamoje vietoje.
  225. Matomose vietose turi būti instrukcijos, kaip elgtis jeigu šaltinis nesugrįžta į konteinerį. XVIII. Reikalavimai mažos dozės galios brachiterapijos procedūroms
  226. Draudžiama šaltinius palikti ant brachiterapijos operacijų parengimo stalų. Jie gali būti tik saugojimo vietoje, pergabenimo įtaisuose arba paciento kūne.
  227. Panaudojus šaltinius ir įtariant, kad juose atsirado įtrūkimų ar plyšių, šaltiniai turi būti apžiūrimi per padidinamąjį ir švinuotą stiklus.
  228. Tepinėlių metodu periodiškai turi būti tikrinama, ar šaltinių apvalkalai nepažeisti. Tikrinimo periodiškumas nurodytas [3.10].
  229. Turi būti parengta šaltinių saugojimo seifo schema, kurioje nurodyta tiksli kiekvieno šaltinio saugojimo vieta ir būdai, kaip greitai atpažinti šaltinį.
  230. Šaltiniai turi būti kilnojami tik su ilgomis žnyplėmis ar ilgu pincetu.
  231. Įrankių, kuriais šaltiniai ruošiami procedūroms (peilių, pincetų, žnyplių), ir gabenimo konteinerių paviršių radioaktyvioji tarša turi būti tikrinama mažiausiai du kartus per metus.
  232. Šaltinius iš vienos vietos į kitą turi pergabenti tam paskirti darbuotojai, laikydamiesi iš anksto nustatytos tvarkos. Kiekvienas darbuotojas, gavęs šaltinį, tai patvirtina savo parašu.
  233. Iš vienos vietos į kitą šaltiniai turi būti gabenami tik konteineriuose ir trumpiausiu iš anksto numatytu keliu.
  234. Paimant šaltinius iš saugojimo vietos ir grąžinant į ją, turi būti daromi atitinkami įrašai šaltinių apskaitos žurnale, nurodant: 126.
  235. datą ir laiką; 126.
  236. šaltinio identifikavimo žymę; 126.
  237. paciento, kuriam bus arba buvo naudojami šaltiniai, pavardę ir vardą; 126.
  238. darbuotojo, kuris paėmė arba grąžino šaltinius, pavardę. Darbuotojas, paėmęs arba grąžinęs šaltinį, šaltinių apskaitos žurnale privalo pasirašyti.
  239. Įvedus šaltinius į paciento kūną, turi būti išmatuota dozės galia 1 metro atstumu nuo paciento ir ties linija, ribojančia vietą, kur gali būti lankytojai. Remdamasis šių matavimų rezultatais, asmuo, atsakingas už radiacinę saugą, turi nustatyti, kiek laiko lankytojas gali būti palatoje. Šis laikas turi būti nurodytas gerai matomoje palatos vietoje.
  240. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad būtų parengtos pacientų, kuriems atliekama brachiterapija, priežiūros taisyklės. Taisyklėse nurodoma: 128.
  241. ar darbuotojai turi naudoti dozimetrus, parodančius dozę arba dozės galią; 128.
  242. ar darbuotojai turi mūvėti pirštines; 128.
  243. ar pacientas gali išeiti iš palatos; 128.
  244. ar pacientą galima lankyti; 128.
  245. ar pacientą gali lankyti asmenys iki 18 metų; 128.
  246. ar pacientą gali lankyti nėščios moterys; 128.
  247. kokiu atstumu nuo paciento turi būti lankytojai.
  248. Darbuotojai, prižiūrintys pacientą, su pacientų priežiūros taisyklėmis turi būti supažindinami brachiterapijos procedūros pradžioje, atlikus 127 punkte nurodytus matavimus.
  249. Nėščiosioms lankyti pacientus brachiterapijos procedūrų metu draudžiama, išskyrus atvejus, kai brachiterapijai naudojami beta šaltiniai. Pastaruoju atveju apie tai, ar nėščiosios gali lankyti, sprendžia medicinos fizikas. Kiekviena vaisingo amžiaus moteris turi būti informuota apie šio punkto reikalavimus.
  250. Kiekvieną kartą pacientui grįžus į palatą (pavyzdžiui, iš tualeto), turi būti tikrinama, ar šaltiniai paciento kūne yra tinkamoje vietoje.
  251. Tvarsčius, servetėles, lovos baltinius, drabužius ir pan. iš palatos, kurioje naudojami galintys į šiuos daiktus patekti (neimplantuojami) šaltiniai, galima išnešti tik po to, kai asmuo, atsakingas už radiacinę saugą, patikrina, ar juose neliko šaltinių. XIX. RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
  252. Radioaktyviosios atliekos ir panaudoti uždarieji šaltiniai tvarkomi pagal [3.2] ir [3.6] reikalavimus. XX. Nėščiųjų radiacinė sauga
  253. Rekomenduojama, kad matomose vietose būtų aiškiai suprantama informacija apie tai, kad nėščiosios arba moterys, kurios švitinimo metu gali būti nėščios, apie tai informuotų paskyrėją arba medicinos praktiką.
  254. Paskyrėjas kiekvienos vaisingo amžiaus moters privalo paklausti, ar ji nėra nėščia. Jeigu moteris dėl savo nėštumo nėra tikra, o spindulinės terapijos procedūros gali būti atliktos vėliau, jos turi būti atliekamos tik visiškai įsitikinus, kad moteris ne nėščia.
  255. Spindulinės terapijos procedūros, kurių metu apšvitinama pilvo sritis, neturi būti atliekamos nėščiosioms arba moterims, kurios švitinimo metu gali būti nėščios, išskyrus tuos atvejus, kai klinikiniu požiūriu tokios procedūros yra neišvengiamos.
  256. Tuo atveju, kai spindulinės terapijos procedūros atliekamos nėščiajai, jos planuojamos ypatingą dėmesį atkreipiant į dozę, kurią gaus vaisius. XXI. RADIOLOGINIŲ Avarijų pasekmių likvidavimas
  257. Avariniai atvejai, kuriais nedelsiant (telefonu) turi būti informuojamas Radiacinės saugos centras: 138.
  258. šaltinio praradimas (pametimas, vagystė, dingimas); 138.
  259. šaltinio sandarumo pažeidimas; 138.
  260. šaltinio ekrano praradimas; 138.
  261. šaltinio įstrigimas; 138.
  262. spindulinės terapijos procedūros atlikimas ne tam pacientui; 138.
  263. ne to organo apšvitinimas; 138.
  264. ne to šaltinio panaudojimas; 138.
  265. taikant brachiterapiją – didesnis negu 15 procentų paciento gautos dozės skirtumas nuo apskaičiuotosios dozės, sąlygotas klaidų skaičiuojant, kalibruojant, nustatant švitinimo trukmę, šaltinio aktyvumą ar jo padėtį arba įrangos darbo sutrikimų; 138.
  266. taikant išorinę spindulinę terapiją – didesnis negu 10 procentų paciento gautos dozės skirtumas nuo apskaičiuotosios dozės, sąlygotas klaidų skaičiuojant, kalibruojant, nustatant švitinimo trukmę ar geometriją arba įrangos darbo sutrikimų; 138.
  267. taikant spindulinę terapiją, kai dalijama dozė – didesnis negu 50 procentų paciento gautos dozės skirtumas nuo apskaičiuotosios dozės.
  268. Nustačius, kad dingo šaltinis, būtina: 139.
  269. išmatuoti dozės galią visose vietose, kur gali būti dingęs šaltinis; 139.
  270. identifikuoti šaltinio pavadinimą, tipą, aktyvumą; 139.
  271. nustatyti vietą, kur šaltinis buvo paskutinį kartą matytas, ir kas juo naudojosi.
  272. Išorinės spindulinės terapijos šaltiniui nesugrįžus į konteinerį arba jei neįmanoma išjungti greitintuvo ar generatoriaus, būtina: 140.
  273. šaltinį grąžinti arba greitintuvą išjungti avariniu jungikliu arba kitu avariniu įtaisu; 140.
  274. jeigu avarinis jungiklis neveikia, išjungti bendrą maitinimo sistemą arba pacientą kuo skubiau išvesti arba išnešti iš spindulinės terapijos procedūrų kabineto; 140.
  275. užrakinti spindulinės terapijos procedūrų kabinetą ir pakabinti perspėjamąjį užrašą. Darbuotojai, padedantys pacientui išeiti iš spindulinės terapijos procedūrų kabineto ar pacientą išnešantys, turi būti kuo toliau nuo pirminės spinduliuotės pluošto.
  276. Didelės dozės galios brachiterapijos šaltiniui nesugrįžus į konteinerį, bet nepažeidus aplikatoriaus, reikia: 141.
  277. su elektroniniu dozimetru, rodančiu dozę arba dozės galią, įeiti į spindulinės terapijos procedūrų kabinetą, išmatuoti dozės galią spindulinės terapijos procedūrų kabinete arba nustatyti ją pagal šioje patalpoje esančių matavimo prietaisų parodymus; 141.
  278. sugrąžinti šaltinį į konteinerį rankiniu būdu; 141.
  279. išmatuoti dozės galią patalpoje ir prie paciento kūno ir taip įsitikinti, kad šaltinis sugrąžintas į konteinerį; 141.
  280. išvesti arba išnešti pacientą iš spindulinės terapijos procedūrų kabineto; 141.
  281. nuimti aplikatorių ir įdėti jį avarinį konteinerį; 141.
  282. išmatuoti dozės galią prie avarinio konteinerio ir taip įsitikinti, kad šaltinis konteineryje. Tuo atveju, kai aplikatorius pažeistas, avarinių priemonių sąrašas turi būti parengtas remiantis gamintojo rekomendacijomis ir nurodymais.
  283. Radioaktyviosios taršos atveju būtina: 142.
  284. vietą, kuri užteršta, izoliuoti, langus uždaryti, išjungti mechaninį vėdinimą; 142.
  285. išmatuoti asmenų, kurių kūnai, drabužiai ar avalynė galėjo būti užteršta, radioaktyviąją taršą; 142.
  286. imtis priemonių užterštai vietai dezaktyvuoti.
  287. 138.8 ir 138.9 punktuose nurodytais atvejais, kai paciento gauta dozė apskaičiuotosios dozės neviršija 20 procentų, licencijos turėtojas privalo nedelsdamas išnagrinėti aplinkybes, priežastis ir pasekmes ir imtis koregavimo veiksmų. Licencijos turėtojas privalo tokias avarijas registruoti, o registravimo įrašus saugoti tol, kol spindulinės terapijos įranga eksploatuojama.
  288. Visais 138.5–138.7 ir 138.10 punktuose nurodytais atvejais ir tais 138.8 ir 138.9 punktuose nurodytais atvejais, kai paciento gauta dozė apskaičiuotąją dozę viršija 20 procentų, licencijos turėtojas privalo nedelsdamas apie tai žodžiu informuoti paciento paskyrėją ir pacientą. Jeigu paciento medicininiu požiūriu informuoti nepatartina, turi būti informuojamas paciento šeimos narys arba jo globėjas. Jeigu įmanoma, paskyrėjas, pacientas, jo šeimos narys arba globėjas turi būti informuojami per 24 valandas.
  289. Visais 138 punkte nurodytais atvejais licencijos turėtojas privalo per 7 kalendorines dienas Radiacinės saugos centrui raštu pateikti informaciją apie: 145.
  290. visus asmenis, kurie susiję su avarija (tarp jų paskyrėją ir pacientą); 145.
  291. avarijos aplinkybes; 145.
  292. poveikį pacientui ir darbuotojams; 145.
  293. priemones, kurių buvo imtasi.
  294. Visais 138.5–138.10 punktuose nurodytais atvejais licencijos turėtojas, pastebėjęs, jog įvyko avarija, privalo per 7 kalendorines dienas pacientui ir paskyrėjui raštu pateikti informaciją apie: 146.
  295. avarijos aplinkybes; 146.
  296. poveikį pacientui; 146.
  297. rekomendacijas, kokių priemonių reikia imtis. Jeigu pateikti šią informaciją pacientui mediciniškai netikslinga, ji turi būti pateikiama paciento šeimos nariui arba globėjui.
  298. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad visais 138 punkte nurodytais atvejais avarijos priežastys ir aplinkybės būtų išnagrinėtos dalyvaujant visiems su ja susijusiems darbuotojams. ______________ Lietuvos higienos normos HN 95:2005 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją“ 1 priedas Rekomenduojama dozimetrinė išorinės spindulinės terapijos įranga Įranga Išorinės spindulinės terapijos švitinimo įrenginys 60Co Linijinis greitintuvas, kuriame naudojami tik fotonai Linijinis greitintuvas, kuriame naudojami ir elektronai Farmer tipo apie 0,6 cm3 tūrio jonizavimo kamera plastmasinėmis sienelėmis, su 60Co dozės sukaupimo galvute, 10 m kabeliu, 10 m prailgintuvu, kalibruota metrologinėje dozimetrijos laboratorijoje orinės kermos vienetais Taip Taip Taip Farmer tipo apie 0,6 cm3 tūrio jonizavimo kamera grafito sienelėmis, su 60Co dozės sukaupimo galvute, 10 m kabeliu, kalibruota metrologinėje dozimetrijos laboratorijoje orinės kermos vienetais Taip Taip Taip 0,1-0,3 cm3 tūrio cilindrinė jonizavimo kamera su 10 m kabeliu (elektrodo skersmuo neviršija 1 mm) Taip Taip Taip Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis cilindrinių jonizavimo kamerų stabilumui kontroliuoti Taip Taip Taip Lygiagrečių plokštelių jonizavimo kamera elektronams (mažiausias apsauginio žiedo skersmuo – 4 mm) Ne Ne Taip Elektrometras jonizavimo kameroms Taip Taip Taip Keičiamos įtampos elektrometras (įtampų santykis ne mažesnis kaip 3) Ne Taip Taip Vandens fantomas, kurio matmenys yra apie 20 ´ 20 ´ 10 cm3, sienos iš polimetilmetakrilato su laikikliu jonizavimo kamerai Taip Taip Ne Vandens fantomas, kurio matmenys yra apie 30 ´ 40 ´ 40 cm3, sienos iš polimetilmetakrilato su laikikliu jonizavimo kamerai, kurios padėtį būtų galima keisti Ne Taip Taip Plastmasinis stačiakampio gretasienio formos fantomas su angomis jonizavimo kameroms ir termoliuminiscenciniams dozimetrams spinduliuotės lauko matmenims, spinduliuotės bei šviesos laukų sutapimui ir išėjimo vietos dozei patikrinti Taip Taip Taip Barometras (ne mažesnio kaip 1 hPa arba 0,5 mm Hg tikslumo), kalibruotas metrologinėje laboratorijoje Taip Taip Taip Termometras (ne mažesnio kaip 0,25 oC tikslumo), kalibruotas metrologinėje laboratorijoje Taip Taip Taip Densitometras rentgeno filmų optiniam tankiui matuoti ir kalibruota filmo juostelė densitometrui patikrinti Taip Ne Ne Automatizuotas densitometras rentgeno filmų optiniam tankiui matuoti ir kalibruota filmo juostelė densitometrui patikrinti Ne Taip Taip Apie 50 ´ 50 ´ 40 cm3 dydžio spinduliuotės lauko analizatorius izodozių pasiskirstymui nustatyti, vandens talpa, vertikaliai judantis fantomo vežimėlis ir vandens siurblys Ne Taip Taip 1 PASTABA. Rentgeno terapijai, kai rentgeno vamzdžio įtampa yra nuo 100 iki 300 kV, gali būti naudojama lentelėje nurodyta įranga, antrinio standarto laboratorijoje kalibruota naudojamoms spinduliuotės energijoms. 2 PASTABA. Rentgeno terapijai, kai rentgeno vamzdžio įtampa neviršija 100 kV, rekomenduojama naudoti šią dozimetrinę įrangą: a) lygiagrečių plokštelių 0,3 cm3 tūrio jonizavimo kamerą su 10 m kabelio, kalibruotą metrologinėje dozimetrijos laboratorijoje, oro kermos vienetais mažiausiai trims rentgeno spinduliuotės energijoms nuo 10 iki 100 kV, kalibravimo liudijime nurodant įtampą arba spinduliuotės energiją ir du kartus silpninančio sluoksnio storį; b) plastmasinį fantomą lygiagrečių plokštelių jonizavimo kamerai. ______________ Lietuvos higienos normos HN 95:2005 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją“ 2 priedas Apsaugos nuo išorinės spindulinės terapijos pirminės, nuotėkinės, išsklaidytosios ir neutronų spinduliuotės (ekrano) storio skaičiavimas
  299. Išorinės spindulinės terapijos apsaugos nuo pirminės, nuotėkinės ir išsklaidytosios spinduliuotės (ekrano) storis tuo atveju, kai vidutinis savaitės darbo krūvis išreiškiamas vidutine vienos savaitės kerma pirminės spinduliuotės pluošto centre vieno metro atstumu nuo šaltinio, skaičiuojamas taip: 1.
  300. Nustatoma, kiek dešimt kartų silpninančių sluoksnių reikės pirminei jonizuojančiajai spinduliuotei: , kur: N – reikalingas dešimt kartų silpninančių sluoksnių skaičius, W – vidutinis savaitės darbo krūvis, Gy per savaitę, U – tikimybė, kad tiesioginis pluoštas bus nukreiptas į apsaugą (ekraną), kurios storis apskaičiuojamas, bedimensinis dydis nuo 0 iki 1, T – patalpų, kurias siekiama apsaugoti ekranu, kurio storis skaičiuojamas, užimtumo koeficientas, bedimensinis dydis nuo 0 iki 1, D – vidutinė savaitės dozė, apskaičiuojama vadovaujantis 86 arba 87 punkto reikalavimais, d – šaltinio atstumas iki taško, kurio atžvilgiu apsaugos (ekrano) storis skaičiuojamas; PASTABA. Sandauga U×T negali būti mažesnė už 0,06, išskyrus tuos atvejus, kai koeficientas U arba T lygus nuliui. 1.
  301. Nustatoma, kelių dešimt kartų silpninančių sluoksnių reikės nuotėkinei spinduliuotei: , kur: k – dozių, kurias sąlygoja nuotėkinė spinduliuotė ir pirminė spinduliuotė, santykis (nurodomas įrangos gamintojo), o kiti parametrai nurodyti 1.1 punkte. 1.
  302. Nustatoma, kelių dešimt kartų silpninančių sluoksnių reikės išsklaidytajai spinduliuotei: , kur: a – dozių, kurias sąlygoja išsklaidytoji ir pirminė spinduliuotė, santykis, o kiti parametrai nurodyti 1.1 punkte. 1.
  303. Nustatoma, kokio storio apsaugos (ekrano) reikės pirminei, nuotėkinei ir išsklaidytajai spinduliuotėms: , kur: D10 – dešimt kartų silpninančio sluoksnio storis, priklausantis nuo spinduliuotės tipo, energijos ir medžiagos. 1 PASTABA. Nustatant D10 reikšmę išsklaidytajai spinduliuotei, būtina atsižvelgti į tai, kad vidutinė išskaidytosios spinduliuotės energija apie 2 kartus mažesnė už pirminės ir nuotėkinės spinduliuotės energiją. 2 PASTABA. Jeigu tiriama kryptimi gali būti nukreiptas pirminės spinduliuotės pluoštas, bendras apsaugos (ekrano) storis yra lygus apsaugos (ekrano) nuo pirminės spinduliuotės storiui. Jeigu pirminės spinduliuotės pluoštas tiriamąja kryptimi negali būti nukreiptas, bendras apsaugos (ekrano) storis yra lygus tam apsaugos (ekrano) nuo nuotėkinės arba išsklaidytosios spinduliuotės storiui, kuris yra didesnis ir nuo mažesniojo skiriasi ne mažiau kaip vienu dešimt kartų silpninančiu sluoksniu. Jei šis skirtumas yra mažesnis negu vienas dešimt kartų silpninantis sluoksnis, imamas didesnis storis, prie jo pridedant 0,333 dešimt kartų silpninančio sluoksnio.
  304. Apsaugos nuo neutronų (ekrano) storis skaičiuojamas kaip ir apsaugos nuo pirminės, nuotėkinės ir išsklaidytosios spinduliuotės.
  305. Apskaičiuojant apsaugos nuo neutronų (ekrano) storį, būtina atsižvelgti į šiuos veiksnius: 3.
  306. neutronai gali būti spinduliuojami labirintais; 3.
  307. jeigu patalpos, kurioje yra greitintuvas, stogo storis nedidelis, būtina atsižvelgti į neutronų sklaidą atmosferoje; 3.
  308. atskirai reikia įvertinti apsaugos (ekrano), pagamintos ne iš betono (pavyzdžiui, durų), storį, reikalingą neutronų dozei sumažinti iki reikalingos; 3.
  309. būtina atsižvelgti į gama spinduliuotę, kuri atsiras apsaugos (ekrano) medžiagoje, šiai sugėrus neutronus. ______________ Lietuvos higienos normos HN 95:2005 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją“ 3 priedas Pagrindinių spindulinės terapijos patalpų klasifikacija ir jų apsauginės priemonės Patalpa Zona Apsauginės priemonės ir jų naudojimas Ženklai ir jų naudojimas Spinduliuotės pluošto blokavimo įtaisas Spinduliuotės pluošto šviesos indikatorius Jonizuojančiosios spinduliuotės (LST ISO 361:1998) Informacija apie radioaktyviąsias medžiagas ir asmenį, atsakingą už radiacinę saugą Išorinės spindulinės terapijos procedūrų kabinetas Kontroliuojamoji Būtina Būtina Būtina Būtina, išskyrus greitintuvus Išorinės spindulinės terapijos pultinė Stebimoji Nebūtina Būtina (ant pulto) Būtina (ant durų) Būtina, išskyrus greitintuvus (ant durų) Žemos dozės galios šaltinių saugykla Kontroliuojamoji Nebūtina, bet durys turi būti nuolat užrakintos Būtina Būtina Žemos dozės galios rankiniu būdu įvedamų šaltinių brachiterapijos procedūrų kabinetas Kontroliuojamoji Nebūtina Nebūtina Būtina Būtina Žemos dozės galios įvedimo įrenginiu įvedamų šaltinių brachiterapijos procedūrų kabinetas Kontroliuojamoji Būtina Nebūtina Būtina Būtina Didelės dozės galios brachiterapijos procedūrų kabinetas Kontroliuojamoji Būtina Būtina Būtina Būtina ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.