S P R E N D I M A S S P R E N D I M A S DĖL BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMŲ UŽ LITERATŪROS, MENO IR MOKSLO LAIMĖJIMUS NUOSTATŲ NAUJOS REDAKCIJOS Baltijos Asamblėja, remdamasi Baltijos Asamblėjos kultūros apdovanojimų Jungtinės ekspertų žiuri pasiūlymais, siūlo patvirtinti šiuos Baltijos Asamblėjos apdovanojimų už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus nuostatus: BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMŲ UŽ LITERATŪROS, MENO IR MOKSLO LAIMĖJIMUS N U O S T A T A I I. Bendrosios nuostatos
- Baltijos Asamblėjos apdovanojimai už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus (toliau - apdovanojimai) įsteigti remiantis 1993 metų spalio 31 dieną Baltijos Asamblėjos sesijoje priimta rekomendacija, kad būtų skatinamas literatūros, meno ir mokslo plėtojimas Baltijos valstybėse, įvertinami žymiausi laimėjimai šiose srityse ir skleidžiami kitose valstybėse. Apdovanojimai įsteigti: kad remiant reikšmingus literatūros, meno ir mokslo laimėjimus būtų demonstruojami šio regiono šalių tarpusavio interesai išsaugoti jų nacionalinį identitetą ir palaikyti savigarbos jausmą; suteikiant galimybę susipažinti su viena kitos laimėjimais, kad būtų palaikomas nuolatinis Lietuvos, Estijos ir Latvijos tautų domėjimasis Baltijos valstybėse vykstančiais procesais; kad būtų stiprinamas Baltijos valstybių bendradarbiavimas literatūros, meno ir mokslo srityse; kad vis daugiau žmonių būtų suinteresuoti mokytis Baltijos tautų kalbų ir susipažinti su intelektinėmis vertybėmis; kad būtų keliamas literatūros, meno ir mokslo lygis Baltijos valstybėse.
- Apdovanojimai turi būti teikiami pagal Lietuvos, Estijos ir Latvijos tarpusavio bendradarbiavimo programą remiantis Jungtinės ekspertų žiuri (toliau - Jungtinė žiuri), kurią patvirtino Baltijos Asamblėja, sprendimu.
- Baltijos valstybės skiria ne mažiau kaip 5000 ECU kiekvienai premijai. Apdovanojimų nominali vertė kiekvienais metais nustatoma atsižvelgiant į iš biudžeto skirtas lėšas. Laimėtojo piniginis apdovanojimas neapmokestinamas. II. Apdovanojimų procedūra
- Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už literatūros laimėjimus įteikiamas Baltijos Asamblėjos sesijoje kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių, apsakymų, esė rinkinio ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalba, autoriui. Darbas pirmą kartą turi būti išleistas per paskutiniuosius trejus metus.
- Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už meno laimėjimus įteikiamas Baltijos Asamblėjos sesijoje kartą per metus arba autoriui, arba atlikėjui už per paskutiniuosius trejus metus pateiktą (atliktą prieš auditoriją) meno darbą ar darbų ciklą vaizduojamojo arba taikomojo meno, muzikos, architektūros, teatro ir kino srityse. Apdovanojimas taip pat gali būti įteiktas režisieriui, solistui, aktoriui, baleto artistui ar menininkų grupei už reikšmingus meno laimėjimus per paskutiniuosius trejus metus.
- Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už mokslo laimėjimus įteikiamas Baltijos Asamblėjos sesijoje kartą per metus autoriui už tyrinėjimo darbą ar darbų ciklą humanitarinių, socialinių ar gamtos mokslų srityje, kuris turi tarptautinę reikšmę, svarbų poveikį Baltijos regionui ir yra paskelbtas per paskutiniuosius trejus metus. III. Jungtinė žiuri
- Baltijos Asamblėjos apdovanojimų Jungtinę žiuri sudaro 9 asmenys. Darbai, pateikti apdovanojimams už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus, vertinami atitinkamų ekspertų. Kiekviena valstybė paskiria po tris asmenis į Jungtinę žiuri, nustato jų parinkimo tvarką.
- Jungtinės žiuri nariai turi būti žymūs literatūros, meno ar mokslo sričių specialistai.
- Jungtinės žiuri nariai keičiami kas treji metai. Kasmet turi būti pakeistas nors vienas Jungtinės žiuri narys iš kiekvienos valstybės. Prasidėjus normaliai rotacijai, tas pats asmuo negali būti Jungtinėje žiuri daugiau kaip trejus metus iš eilės.
- Jungtinė žiuri iš savo narių išsirenka pirmininką ir du vicepirmininkus, kurie šalių rotacijos tvarka kasmet keičiasi.
- Jungtinės žiuri posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per metus ir protokoluojami visų trijų Baltijos šalių kalbomis bei verčiami į anglų kalbą. Jungtinė žiuri pati nustato savo darbo tvarką. Jungtinės žiuri posėdžiai vyksta pakaitomis Vilniuje, Rygoje ir Taline.
- Jungtinės žiuri posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip po du kiekvienos šalies atstovus. Prireikus kartu su eiliniais posėdžiais dėl apdovanojimų skyrimo Jungtinė žiuri gali sušaukti ir kitus posėdžius. Jungtinės žiuri posėdžiai gali būti šaukiami Baltijos Asamblėjos, Jungtinės žiuri pirmininko ar nacionalinės žiuri pasiūlymu. Jungtinės žiuri nariai turi teisę kiekvienais metais aptarti konkurso taisykles ir apdovanojimų skyrimo tvarką, taip pat pasiūlyti šių nuostatų pakeitimus. Jungtinė žiuri turi teisę nuspręsti kurios nors premijos neskirti. Apdovanojimas gali taip pat būti neskiriamas, kai Jungtinė žiuri negali susitarti, t.y. priimti konkretaus sprendimo paprasta balsų dauguma. Nepanaudotos lėšos perkeliamos į kitų metų biudžetą. Jungtinė žiuri savo sprendimus ir jų argumentus paskelbia viešai.
- Kiekvienos šalies pretendentus į apdovanojimą įvertina atitinkamos nacionalinės žiuri. Tik nacionalinės žiuri turi teisę atrinkti darbus, kurie bus pateikti bendram Baltijos valstybių konkursui. Darbai pateikiami su visa būtina informacija (pretendento biografija, recenzijomis ir kitais dokumentais, pavyzdžiui, garso ir vaizdo įrašais, skaidrėmis ir kt.).
- Darbus ir jų autorius apdovanojimui gauti paskelbia Jungtinė žiuri. Ji įvertina darbus, kuriuos pateikia kiekvienos šalies nacionalinės žiuri. IV. Darbų pateikimas ir apdovanojimų skyrimas
- Darbai pateikiami nacionalinei žiuri pagal konkurso taisykles prieš tris mėnesius, o Jungtinei žiuri - prieš mėnesį iki apdovanojimo teikimo. Nacionalinė žiuri šiuos darbus įvertina ir ne daugiau kaip du geriausius literatūros, meno ir mokslo darbus pateikia svarstyti Jungtinei žiuri. Kad būtų galima įvertinti muzikos, vaizduojamojo meno kūrinį ar teatro pastatymą, rekomenduojama suorganizuoti koncertus, parodas ir spektaklius.
- Sprendimas skirti apdovanojimą pateikiamas Baltijos Asamblėjos sekretoriatui ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Baltijos Asamblėjos sesijos.
- Tam pačiam asmeniui (autorių grupei) apdovanojimas antrą kartą neskiriamas. V. Apdovanojimų įteikimas
- Apdovanojimą - specialųjį medalį, diplomą, pasirašytą Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininko ir Jungtinės žiuri pirmininko, ir piniginę premiją - įteikia Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininkas ar jo pavaduotojas Baltijos Asamblėjos ceremonijos metu, o laureatų vardai ir informacija apie jų laimėjimus skelbiami visų trijų Baltijos valstybių spaudoje.
- Literatūros kūrinys, kurio autorius gavo Baltijos Asamblėjos apdovanojimą, per dvejus metus po apdovanojimo įteikimo išleidžiamas kitų dviejų Baltijos valstybių kalbomis. Apdovanojimą gavę meno ir mokslo darbai taip pat populiarinami visose trijose Baltijos valstybėse. VI. Jungtinės žiuri darbas ir sekretoriatas
- Jungtinės žiuri darbą koordinuoja Baltijos Asamblėjos sekretoriatas, kuris teikia pagalbą ir nacionalinėms žiuri.
- Jungtinė žiuri kiekvienais metais prašo Baltijos šalių vyriausybių skirti lėšų apdovanojimams, ekspertų darbui, parodoms bei koncertams organizuoti ir kitoms reikmėms, susijusiomis su darbų vertinimu.
- Jungtinė žiuri dirba ir tvarko lėšų apskaitą remdamasi atitinkamų valstybių įstatymais ir Baltijos Ministrų Tarybos nuostatais. VII. Jungtinės žiuri pareigos
- Jungtinė žiuri, suderinusi su Baltijos Asamblėjos sekretoriatu, atsako už tikslinį lėšų naudojimą.
- Jungtinė žiuri pateikia Baltijos Asamblėjai savo veiklos ataskaitą. Baltijos Asamblėjos apdovanojimų už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus nuostatus priima, keičia ir, jeigu būtina, apdovanojimų teikimą sustabdo Baltijos Asamblėja. 1996 m. balandžio 13 d. Vilnius _