LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS DĖL PAPILDOMŲ PASTABŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO PAPI

(2)(ES) 2005 m. lapkričio 16 d. Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Antanas Bosas, komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Rinkevičius, komiteto nariai: Gediminas Jakavonis, Valentinas Mazuronis, Juozas Palionis, Rimantas Remeika, Kazys Starkevičius.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2005-11-07) Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas:
3. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) pagrindinių sąvokų apibrėžimai yra įtvirtinti Įstatymo 2 straipsnyje. Todėl projekte pateiktų “pastato energinis naudingumas” bei “pastato energinio naudingumo sertifikavimas” sąvokų apibrėžimus siūlytina išdėstyti Įstatymo 2 straipsnyje.
4. Teikiamu įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (toliau – Direktyva). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dauguma teikiamo projekto nuostatų nėra suderintos su Direktyvoje įtvirtintomis nuostatomis. Direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali apsispręsti nenustatyti ar netaikyti Direktyvoje nurodytų reikalavimų Direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktų kategorijų pastatams. Viena iš pateiktų kategorijų yra “laikini pastatai, kuriuos naudoti planuojama ne ilgiau kaip dvejus metus…”. Tuo tarpu teikiamame projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, jog minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi laikiniems pastatams. Pažymėtina, kad Įstatyme nėra įtvirtintas sąvokos “laikinas pastatas” apibrėžimas. Tačiau Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad “laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje…”, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtintame Statybos techninių reikalavimų reglamento 18.
5. punkte numatyta, kad “laikinasis pastatas, statinys – ne ilgiau kaip šešis mėnesius naudotis skirtas pastatas, statinys, išskyrus sezoninius kultūros, maitinimo ir renginių statinius”. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti sąvoką “laikinas pastatas” bei suderinti su Europos Sąjungos teisės normomis. Teikiamame projekte taip pat numatyta, kad minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi ir kultūros paveldo pastatams. Pažymėtina, kad Direktyvoje ši kategorija yra apibūdinama daug plačiau t. y. “pastatai ir paminklai, saugomi kaip tam tikros aplinkos dalys…”. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 2004, Nr. 153-5571) nėra įtvirtintas sąvokos “kultūros paveldo pastatai” apibrėžimas, todėl nėra aišku kas sudaro kultūros paveldo pastatų grupę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme numatyta kas yra kultūros paveldo statinys bei kultūros paminklai. Todėl manytume, kad siekiant teisinio aiškumo projekte vartojamą sąvoką “kultūros paveldo pastatai” reikėtų suderinti su Direktyvoje įtvirtintomis nuostatomis. Taip pat siūlytina suderinti ir kitas, projekte pateiktas nuostatas, reglamentuojančias minimalių privalomų pastatų energinio naudingumo reikalavimų nenustatymą su Direktyvoje įtvirtintomis nuostatomis.
6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš Direktyvoje numatytų tikslų yra minimalių reikalavimų nustatymas pastatų energiniam sertifikavimui. Energinio naudingumo sertifikatas turi būti išduodamas savininkui statant, parduodant ar išnuomojant pastatus t. y. pastatų energinio naudingumo sertifikavimas yra privalomas visiems pastatams išskyrus Direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje numatytus pastatus. Tuo tarpu pagal teikiamo projekto nuostatas “pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos…paskirties pastatams, taip pat valstybei ar savivaldybėms priklausantiems pastatams”. Pažymėtina, kad Direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad “pastatuose, kurių visas naudingas vidaus plotas yra didesnis kaip 1000 kvadratinių metrų ir kuriuose yra įsikūrę valdžios institucijų ir institucijų, teikiančių viešąsias paslaugas dideliam žmonių skaičiui ir todėl dažnai tų žmonių lankomuose, gerai matomoje vietoje turėtų būtų iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas energinio naudingumo sertifikatas, ne senesnis kaip 10 metų”. Taigi, teikiamo projekto nuostatos numatančias sertifikavimo ribas tikslintinos bei derintinos su Direktyvos nuostatomis.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje dėl įstatymo įsigaliojimo įtvirtinta nuostata, kad “šis įstatymas , išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Statybos įstatymo 43

(1)straipsnio 5 ir 6 dalis, kurių nuostatos įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d., ir 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 4 d.”, gali neatitikti bei pažeisti Europos Sąjungos teisę. Direktyvos 15 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioja, ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 4 d., išskyrus atvejus, kai yra kvalifikuotų ir/arba akredituotų ekspertų trūkumas. Šiais atvejais valstybei narei gali būti suteikiamas papildomas trejų metų laikotarpis, kol bus visiškai pritaikytos Direktyvos 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatos. Pažymėtina, kad pasinaudodama šia galimybe valstybė narė praneša apie tai Komisijai nurodydama tinkamą pagrindimą kartu su tolesnio Direktyvos įgyvendinimo tvarkaraščiu. Atsižvelgiant į Direktyvoje įtvirtintas nuostatas įstatymo teikėjas siūlydamas pratęsti įstatymo įsigaliojimo terminą turėtų tinkamai pagrįsti termino pratęsimo būtinumą. Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies

1. Siūlytume aptariamus sąvokų apibrėžimus išdėstyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 85 ir 86 dalyse.
2. Nuostatas, nustatančias, kad minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus bei pastatų energinio naudingumo sertifikavimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija išdėstyti naujose teikiamo įstatymo 43-1 straipsnio 5 dalyje. Teikiamą įstatymo 43-1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: “
3. Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai privalomi: 1) naujai statomiems pastatams; 2) rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas didesnis kaip 1000 kvadratinių metrų ir kurių rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu atliekamų darbų, susijusių su pastato energinio efektyvumo pagerinimu, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkcionaliai ir ekonomiškai įmanoma.
4. Minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi: 1) pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda; 2) maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams; 3) laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus; 4) nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams; 5) atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų; 6) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus; 7) nešildomiems pastatams.”
5. Teikiamą įstatymo 43-1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “
6. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas: 1) statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu. 2) didesnių kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatų. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas, ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas.
7. Papildyti teikiamą įstatymo projekto 43-1 straipsnio redakciją nauja 4 dalimi: “
8. Energinio naudingumo sertifikavimas neprivalomas šio straipsnio 2 dalyje išvardintiems pastatams.”
9. Atsižvelgiant į pataisas pakeisti teikiamo 43-1 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „431 straipsnis. Minimalūs pastatų energinio naudingumo reikalavimai ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimas” Direktyva nenustato būtinos sąlygos, kad valstybė narė galėtų pasinaudoti papildomu trejų metų laikotarpiu tik tada, kai bus gautas Komisijos sutikimas. Direktyvos 15 straipsnio 2 dalies nustato: “
10. Dėl kvalifikuotų ir/arba akredituotų ekspertų trūkumo valstybėms narėms gali būti suteiktas papildomas trejų metų laikotarpis, kol bus visiškai pritaikytos 7, 8 ir 9 straipsnių nuostatos. Pasinaudodamos šia galimybe, valstybės narės praneša apie tai Komisijai nurodydamos tinkamą pagrindimą kartu su tolesnio šios direktyvos įgyvendinimo tvarkaraščiu.” Tuo būdu Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatyta tvarka turi pranešti Komisijai apie termino atidėjimą. Todėl komitetas atsižvelgdamas į tai, kad teikiami įstatymo pakeitimai sąlygoja gyventojų finansinių įsipareigojimų padidėjimą, siūlo priimti tokią teikiamą įstatymo projekto 5 straipsnio redakciją, atidedant įstatymo nuostatų įsigaliojimą: “5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
11. Šio Įstatymo 2 straipsnio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 431 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais pastatai sertifikuojami nuo 2009 m. sausio 1 d, išskyrus naujai statomus pastatus, kurie privalo būti sertifikuojami nuo 2007 m. sausio 1 d."
12. Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 4 d.”
13. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms dėl Lietuvos Respublikos statybos Įstatymo papildymo 431 straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto Nr.XP-714

(2).

1. Balsavimo rezultatai: "už"-7; "prieš"-0; "susilaikė"-
3. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Mazuronis.
4. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Priedas prie Aplinkos apsaugos komiteto papildomų pastabų svarstymo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo papildymo 431 straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektui Nr. XP-714

(2). 3 lapai. Komiteto pirmininkas Antanas Bosas