BALTIJOS ASAMBLĖJOS

BALTIJOS ASAMBLĖJOS BALTIJOS ASAMBLĖJOS IR ŠIAURĖS TARYBOS PREZIDIUMŲ BENDRAS PAREIŠKIMAS JUNGTINIO POSĖDŽIO PROGA 1996 m. balandžio 15-16 d. Vilnius Įvadas Baltijos Asamblėja, atstovaudama Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentams, ir Šiaurės Taryba, sudaryta iš Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos parlamentų narių bei Alando, Grenlandijos ir Farerų salų autonominių regionų parlamentų, susitiko 1996 m. balandžio 15-16 d. Vilniuje, Lietuvoje, sustiprinti abiejų organizacijų bendradarbiavimo ir apsvarstyti abipusės svarbos klausimų. Baltijos ir Šiaurės šalių santykiai Mes, Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos parlamentarai, įsipareigojame prisidėti prie regiono saugumo, stabilumo ir gerovės bei vis artimesnių mūsų tautų kultūrinių ryšių skatinimo, visų lygių bendradarbiavimo, pagrįsto bendru palikimu ir vienodomis demokratinėmis vertybėmis. Mes esame labai patenkinti Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimo struktūra, aiškiai nustatyta 1992 m. sutartyje dėl parlamentinio abiejų organizacijų bendradarbiavimo. Bendradarbiavimo sutartis bus peržiūrėta 1996 m. norint užtikrinti, jog ji tinkamai pasitarnaus mūsų bendriems politiniams siekiams. Šiaurės Taryba tęs savo stipendijų Baltijos šalių parlamentarams programą, tikėdamasi ją kiek galima išplėsti ir taikyti trijų parlamentų personalui. Mes taip pat su malonumu pažymime, kad vyksta vyriausybinis dvišalis bei daugiašalis Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas per Baltijos ir Šiaurės Ministrų Tarybas. Baltijos ir Šiaurės šalių regioninis bendradarbiavimas Mes, Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos parlamentarai, pripažįstame, kad regioninis tarpparlamentinis bendradarbiavimas yra svarus indėlis į Baltijos regiono stabilumą, saugumą ir socialinę bei ekonominę plėtrą. Mes pabrėžiame parlamentinių konferencijų dėl bendradarbiavimo Baltijos jūros regione ir šiose konferencijose priimtų dokumentų politinę svarbą. Taip pat sveikiname naują Europos Komisijos iniciatyvą dėl Baltijos jūros regiono. Raginame Baltijos ir Šiaurės valstybių vyriausybes bei Baltijos ir Šiaurės Ministrų Tarybas daryti viską, kad būtų skatinamas ir plėtojamas bendradarbiavimas, ypač tokiose Baltijos regionui gyvybiškai svarbiose srityse kaip aplinkosauga, bendri energetikos, transporto projektai, informacijos infrastruktūros kūrimas. Tai ypač svarbu mūsų šalių gyventojams. Toks bendradarbiavimas inter alia turėtų skatinti Baltijos, Šiaurės šalių ir Europos finansų institucijas koordinuoti savo veiklą Baltijos valstybėse. Be to, mes reikalaujame, kad vyriausybės imtųsi bendrų ir suderintų veiksmų užtikrinti nenutrūkstamą raidą ir sumažinti pavojingus aplinkai poveikius, įskaitant atominių elektrinių avarijas ir radioaktyvias atliekas. Mes taip pat skatiname vyriausybes artimai bendradarbiauti užkertant kelią narkotikų bei dopingo preparatų pervežimui ir kitiems organizuotiems nusikaltimams. Taip pat kviečiame vyriausybes bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu imtis suderintų veiksmų, kurie apribotų nelegalų judėjimą, bet kartu užtikrintų asmenims tarptautinę teisinę apsaugą, taip pat kurie palengvintų, pavyzdžiui, vizų režimą (jį panaikintų ir (arba) derintų), žmonių tarpregioninius kontaktus, ypač kad būtų susitarta dėl Baltijos ir Šiaurės valstybių piliečių bevizių kelionių šiose šalyse, kai tam yra sąlygos. Pripažįstame, kad sėkmingas visų gyventojų grupių integravimasis į visuomenę prisidės prie viso regiono stabilumo. Aukštos pilietinių teisių, kuriomis naudojasi visi Baltijos ir Šiaurės valstybių gyventojai, normos tik sustiprins jų lojalumą toms valstybėms, kuriose jie gyvena. Mes raginame Baltijos jūros valstybių aukščiausio lygio susitikime, kuris vyks 1996 m. gegužės 3-4 d. Visbyje, dalyvaujančius vyriausybių vadovus pripažinti, jog bendras pastangas būtina pagrįsti plačia visuomenės parama. Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas Europos mastu Kaip yra išreiškę Baltijos ir Šiaurės šalių vyriausybių atstovai, Europos Sąjungos (ES) plėtimasis į Baltijos regioną sudaro istorinę galimybę ir šis plėtimasis skatins taiką, laisvę, stabilumą ir gerovę visoje Europoje. Mes su pasitenkinimu pastebėjome, kad Šiaurės šalys remia ES plėtimosi procesą, kuris įgalins tris Baltijos valstybes būti vieno lygio su kitomis valstybėmis, sudariusiomis su ES Europos sutartis ir (arba) pateikusiomis savo kandidatūras tapti ES narėmis. Derybos su visais kandidatais turi prasidėti tuo pačiu metu, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius po ES tarpvyriausybinės konferencijos. Kviečiame Šiaurės šalių parlamentus ir vyriausybes padėti trims Baltijos valstybėms rengiantis tapti ES narėmis, pavyzdžiui, patarti, kaip derinti nacionalinius teisės aktus su ES standartais, ir pasidalyti su Baltijos šalių kolegomis patirtimi, įgyta ES tarpvyriausybinėje konferencijoje. Mes teigiamai vertiname Baltijos šalių dalyvavimą kartu su Šiaurės šalimis taikos įgyvendinimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje kaip konkrečią bendrų vertybių išraišką ir svarbų indėlį į taiką ir saugumą Bosnijoje ir visoje Europoje. Bendradarbiavimas ateityje Tikimės, kad trijų Baltijos valstybių ir penkių Šiaurės šalių bendradarbiavimas parlamentiniu ir vyriausybiniu lygiu tęsis pagal formule "penki plius trys"; kartu pripažįstame, kad kai kurie mūsų šalims tenkantys išbandymai galėtų sulaukti didesnio tarptautinio dėmesio. Mes įsipareigojame tęsti regioninį parlamentinį bendradarbiavimą ir reikiamu laiku sušaukti kitus jungtinius Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdžius. _