NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-804 2005 m. lapkričio 24 d. Nr. 1272 Vilnius Vadovaudamasi

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-804 2005 m. lapkričio 24 d. Nr. 1272 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 459, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-804 (toliau vadinama - Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekte numatyta supaprastinta daugiabučio namo, atskirų daugiabučio namo butų ar kitų patalpų šildymo būdo keitimo tvarka, tačiau nėra detalaus šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo terminų ir sąlygų reglamentavimo, kuris būtinas įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nuostatą, kad daugiabučiame name gyvenantys vartotojai šias sutartis gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu toks nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Tokia supaprastinta tvarka sukuria didelę tikimybę, kad neišvengiamai didės bendrosios šilumos tiekimo sąnaudos kitiems vartotojams, sudaro prielaidas ardyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir apriboja savivaldybių galimybes planuoti šilumos ūkį, planingai plėtoti infrastruktūrą, atlikti jų kompetencijai priskirtas šilumos ūkio valdymo ir gyventojų aprūpinimo šiluma funkcijas.
2. Įstatymo projekte, atsisakant bazinės šilumos kainos, iš esmės keičiama galiojanti kainodaros sistema - nurodoma, kad tiek Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tiek savivaldybių tarybos nustato šilumos ir (ar) karšto vandens kainas, tačiau šių kainų skirtumas neapibrėžiamas.
3. Įstatymo projekto reikalavimas, kad regioninės šilumos tiekimo įmonės privalo nustatyti skirtingas kainas šilumos tiekimo sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, padidins šilumos kainas atskirose savivaldybėse ir paskatins regioninių įmonių skaidymąsi.
4. Įstatymo projekte nustatoma, kad savivaldybių tarybos šilumos ūkio specialiuosius planus tvirtina tik juos prieš tai apsvarsčius Šilumos taryboje, tačiau neapibrėžiamas Šilumos tarybos pasiūlymų ir išvadų dėl šių planų statusas, neatribojama Šilumos tarybos ir savivaldybių atsakomybė dėl specialiųjų planų sprendinių.
5. Įstatymo projekte nenustatytas licencijuojamos veiklos reglamentavimas. Juridinių asmenų veiklos licencijavimas sietinas su ūkinės veiklos laisvės ribojimu, todėl reikalavimai šilumos tiekimo licencijos siekiančiam asmeniui, licencijos sustabdymo ir panaikinimo pagrindai, licencijuojamą veiklą prižiūrinti institucija, jos teisės ir pareigos, kitos ūkinę veiklą ribojančios nuostatos turi būti išsamiai ir detaliai nustatyti įstatyme.
6. Neapibrėžta Įstatymo projekte nustatytų šilumos pirkimo- pardavimo sutarčių sąlygų teisinė galia, todėl neaišku, kas tai yra: būtinosios sutarčių sąlygos, be kurių šilumos pirkimo- pardavimo sutartys negaliotų, ar tik rekomendacinis pavyzdinių sąlygų sąrašas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.161 straipsnio 5 dalies pagrindu atskirais išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais standartinės sutarčių sąlygos gali būti tvirtinamos atitinkamos valstybės institucijos. Ši nuostata yra išimtis iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtinto sutarties laisvės principo ir neturi būti taikoma visų šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių atžvilgiu, o tik tada, kai vienos iš sutarties šalių derybinė pozicija yra silpnesnė, t.y. tada, kai šilumos pirkimo-pardavimo sutartys yra ir vartojimo sutartys. FINANSŲ MINISTRAS, PAVADUOJANTIS MINISTRĄ PIRMININKĄ ZIGMANTAS BALČYTIS ŪKIO MINISTRAS KĘSTUTIS DAUKŠYS ______________