← Lietuva

ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL ŽUVŲ AUGINI

ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL ŽUVŲ AUGINIMO ŽUVININKYSTĖS TVENKINIUOSE TECHNOLOGINIŲ NORMŲ PATVIRTINIMO 2005 m. lapkričio 21 d. Nr. V1-49 Vilnius Įgyvendindamas Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 3D-501, (Žin., 2003, Nr. 114-5179), 6.1, 6.10, 6.11, 10.4 punktus, tvirtinu Žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologines normas (pridedama). DIREKTORIUS AIDAS ADOMAITIS SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005-10-21 raštu Nr. (10-6)-D8-7994 ______________ PATVIRTINTA Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V1-49 ŽUVŲ AUGINIMO ŽUVININKYSTĖS TVENKINIUOSE TECHNOLOGINĖS NORMOS 1. KARPIŲ IR AUGALĖDŽIŲ ŽUVŲ VEISLININKYSTĖ Eil. Nr. Mato vnt. Norma Š. Lietuva P. Lietuva Pastabos a. Remontinės bandos ir reproduktorių vasaros tvenkiniai 1.1 Tvenkinio plotas ha iki 3,0 1.2 Vidutinis gylis m 1,5–2,0 1.3 Gylis prie vandens išleistuvo m 1,8–2,3 1.4 Užpildymo vandeniu trukmė para iki 5 1.5 Vandens išleidimo trukmė para iki 3 1.6 Tvenkinių skaičius kiekvienai remontinės bandos amžiaus grupei vnt. 1 1.7 Tvenkinių skaičius reproduktoriams: – patelėms – patinams vnt. vnt. ne mažiau kaip 2 ne mažiau kaip 2 b. Remontinės bandos ir reproduktorių žiemojimo tvenkiniai 1.8 Tvenkinio plotas ha 0,1–0,5 1.9 Neužšąlančio vandens sluoksnio storis m 1,2 1.10 Vandens apykaita para 10–15 1.11 Užpildymo vandeniu trukmė para iki 1 1.12 Vandens išleidimo trukmė para 0,2 1.13 Tvenkinių skaičius kiekvienai remontinės bandos amžiaus grupei vnt. 1 1.14 Tvenkinių skaičius reproduktoriams: – patelėms – patinams vnt. vnt. ne mažiau kaip 2 ne mažiau kaip 2 c. Karantino tvenkiniai 1.15 Tvenkinių plotas: – vasaros – žiemojimo ha ha 0,2 0,05 1.16 Tvenkinių kiekis: – vasaros vnt. 2 – žiemojimo vnt. 2 1.17 Vidutinis gylis m 2 1.18 Užpildymo vandeniu trukmė para 0,3 1.19 Vandens išleidimo trukmė para 0,2 1.20 Vandens apykaita para 25 d. Karpių reproduktorių ir remontinių karpių auginimas 1.21 Reproduktorių rezervas % 100 1.22 Lytinio subrendimo amžius: – patelės metai 5–6 6 5 – patinai metai 4–5 5 4 1.23 Reproduktorių naudojimas vidut. metų 4 1.24 Remontinių karpių suleidimo į vasaros tvenkinius tankis: – 3 dienų lervutės (dirbtinio neršto) tūkst./ha 30–35 30 35 – paaugintos lervutės (daugiau nei 25

  1. mg)tūkst./ha 17–23 17 23 – metinukai vnt./ha 1000–1100 1000 1100 – dvimečiai vnt./ha 450–500 450 500 – trimečiai vnt./ha 300–320 300 320 – keturmečiai vnt./ha 150–170 150 170 – penkiamečiai vnt./ha 150 1.25 Reproduktorių suleidimo į vasaros tvenkinius tankis: – patelės vnt./ha 100–120 100 120 – patinai vnt./ha 150–170 150 170 1.26 Veislinių karpių tankis žiemojimo tvenkiniuose kg/ha 10000 1.27 Remontinių karpių išeiga (gyvybingumas): – šiųmetukų iš 3 dienų dirbtinio neršto lervučių % 40 – šiųmetukų iš paaugintų natūralaus neršto lervučių % 55 – metinukų % 70–75 70 75 – dvivasarių % 90 – dvimečių % 90 – trivasarių % 90 – trimečių ir vyresnių % 95 Eil. Nr. Mato vnt. Norma Š. Lietuva P. Lietuva Pastabos 1.28 Reproduktorių išeiga vasaros ir žiemojimo tvenkiniuose % 95 1.29 Reproduktorių nuostoliai per nerštą: – dirbtinis nerštas % 20 – natūralus nerštas % 10 1.30 Remontinių karpių masės vidutinis prieaugis vasaros tvenkiniuose: Amūrų, – šiųmetukų g 45–50 45 50 sazanų, – dvivasarių g 500–600 500 600 remontinių – trivasarių g 900–1000 900 1000 karpių – keturvasarių g 900–1000 900 1000 prieaugis – penkiavasarių g 900–1000 900 1000 mažesnis – šešiavasarių g 800 800 – 30% 1.31 Reproduktorių masės prieaugis vasaros tvenkiniuose: – patelės g 900–1000 900 1000 – patinai g 700–800 700 800 1.32 Pašarų sąnaudos veislinių karpių prieaugiui gauti: – šiųmetukams vnt. 3,0 – dvivasariams vnt. 3,5 – trivasariams vnt. 4,5 – keturvasariams ir vyresniems vnt. 6 – reproduktoriams vnt. 9 1.33 Veislinė atranka: – metinukų ir dvivasarių % 50 – patelių, pervedant į reproduktorių bandą % iki 75 2. KARPIŲ NATŪRALUS NERŠTAS Eil. Nr. Mato vnt. Norma Š. Lietuva P. Lietuva Pastabos a. Neršto tvenkiniai 2.1 Tvenkinio plotas ha 0,02–0,05 0,02–0,05 0,02–0,05 2.2 Maksimalus gylis prie vandens išleistuvo m 1,5 1,5 1,5 2.3 Seklavandenės zonos iki 0,5 m gylio % 50–70 50–70 50–70 2.4 Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė val. 4 4 4 2.5 Tvenkinio vandens išleidimo trukmė, neįvykus nerštui val. 4 4 4 b. Nerštas tvenkiniuose 2.6 Patelių ir patinų santykis viename lizde 1:2 1:2 1:2 2.7 Lizdų kiekis vienam neršto tvenkiniui vnt. 2 2 2 2.8 Mailiaus išeiga iš 1 lizdo tūkst. vnt. 70–80 70 80 2.9 Mailiaus vidutinė masė išgaudymo metu mg ne mažiau kaip 12 ne mažiau kaip 12 ne mažiau kaip 12 2.10 Jauniklių laikymo neršto tvenkiniuose trukmė para ne daugiau kaip 10 ne daugiau kaip 10 ne daugiau kaip 10 3. DIRBTINIS ŽUVŲ VEISIMAS Eil. Nr. Mato vnt. Norma abiem regionams Karpis Augalėdė Peledė Lydeka a. Reproduktorių laikymas priešnerštiniuose tvenkiniuose 3.1 Tvenkinio plotas ha iki 0,1 0,05–0,5 3.2 Vidutinis gylis m 1,5–2,0 1,5–2,0 3.3 Užpildymo vandeniu trukmė Vandens išleidimo trukmė val. val. ne daugiau kaip 6 ne daugiau kaip 3 3.4 Vandens apykaita para 5 5 3.5 Suleidimo tankis: – patelių – patinų vnt./ha vnt./ha 300 500 1000 1000 3.6 Vandens temperatūra reproduktorių laikymo metu 0C Iki 18 22–26 3.7 Reproduktorių rezervas % 100 100 b. Reproduktorių laikymas talpose prieš ir po hipofizės injekcijų 3.8 Reproduktorių santykis – patelės:patinai vnt. 1:0,6 1:0,5 1:1 1:3 3.9 Reproduktorių brandinimo (iki lytinių produktų gavimo) talpų dydžiai: – ilgis – plotis – vandens gylis m m m 4,0 0,6 0,6 4,0 2,5 1,0 3,0 2,5 1,0 3,0 2,5 1,0 3.10 Užpildymo vandeniu trukmė min. 30 30 – – 3.11 Vandens išleidimo trukmė min. 15 15 – – 3.12 Reproduktorių suleidimo tankis priklausomai nuo jų dydžio vnt./m 3 3–5 1 40 10 3.13 Vandens sąnaudos (100 kg žuvų) l/sek. 3,0 6,0 2,0 1,4 3.14 Vandens temperatūra: – injekcijų metu – inkubuojant ikrus °C °C 18–20 20–22 20–25 20–25 – – 3.15 Deguonies kiekis vandenyje reproduktorių brandinimo metu mg/l ne mažiau kaip 6 ne mažiau kaip 6 – – 3.16 Hipofizių sąnaudos (1 kg reproduktorių masės): – patelės – patinai mg/kg mg/kg 3–4 2 ne mažiau kaip 5 ne mažiau kaip 11 – – 3.17 Nulipninančių medžiagų sąnaudos (1 l vandens): – talkas – pienas g g 10 100 – – – 3.18 Medikamentinių preparatų sąnaudos: violetinio „K“ g/m3 0,5 5.0 – – 3.19 Subrendusių patelių kiekis po hipofizės injekcijų % 85 80 – – 3.20 Patelių darbinis vislumas (ikreliais) tūkst. vnt. 300–500 500 – – c. Ikrų inkubavimas 3.21 Aparatai Veiso VNIIPRX Veiso Veiso 3.22 Aparato talpa l 8 100–200 8 8 3.23 Talpinama ikrų į vieną aparatą tūkst. vnt. ne daugiau kaip 600 500–1000 700–800 200 3.24 Vandens sąnaudos 1 aparatui l/sek. 0,05–0,08 0,16–0,20 0,05 0,03 3.25 Deguonies kiekis inkubuojant ikrus mg/l ne mažiau kaip 6 ne mažiau kaip 6 – – 3.26 Ikrų apvaisinimas % ne mažiau kaip 80 ne mažiau kaip 80 – – 3.27 Lervučių išeiga iš inkubuojamų ikrų % 55 65 65 70 3.28 Trijų dienų lervučių išeiga iš vienos pateles tūkst. vnt. 150–250 250 – – d. Lervučių laikymas iki jų aktyvaus maitinimosi pradžios 3.29 Stikloplastikiniai loviai: – vandens tūris – gylis – lervučių suleidimo tankis – vandens sąnaudos (1 mln. lervučių) m3 m tūkst. vnt./m3 l/min. 1,2 0,5 1500–2000 15 – – – 11 – 0,4 300 10 – 0,4 150 24 3.30 Lervučių išeiga % 85 75 95 95 3.31 Aparatas IVL-2: – naudinga talpa – lervučių suleidimo tankis – vandens sąnaudos aparatui (200 l talpos) l tūkst. vnt./I l/sek. 200 5 0,23 200 6,5 0,23 200 5 – – – – 3.32 Lervučių išeiga % 85 75 85 85 3.33 Lervučių išlaikymo trukmė, kai temperatūra °C: 4–5 12–15 20–22 24–25 26–27 para para para para para – – 1–2 – – – – 3,3 3 2 3–4 – – – – – 9–10 – – – 3.34 Lervučių kiekis, tenkantis 1 patelei (pagal regionus): – Š. Lietuva – P. Lietuva tūkst. vnt. tūkst. vnt. 150 175 – – – – – – 4. LERVUČIŲ AUGINIMAS Eil. Nr. Mato vnt. Norma abiem regionams Karpis Augalėdė Peledė Lydeka a. Lervučių paauginimas loviuose ir baseinuose 4.1 Lervučių vidutinė masė auginimo pradžioje mg 1,0 1,0 – – 4.2 Paaugintų lervučių vidutinė masė mg 20 20 – 4.3 Naudingas vandens tūris lovyje (baseine) m3 1,0 1,0 – – 4.4 Vidutinis vandens gylis lovyje m 0,4 0,4 – – 4.5 Lervučių suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 200 200 – Eil. Nr. Mato vnt. Norma abiem regionams Karpis Augalėdė Peledė Lydeka 4.6 Auginimo trukmė, kai temperatūra 0C: 25–25,9 26–28 para para 15–13 12–10 15–13 12–10 – – – – 4.7 Vandens sąnaudos (1 mln. lervučių) l/sek. 3,3 3,3 – – 4.8 Lervučių išeiga % 70 70 – – 4.9 Paauginimui iki 7–8 mg (naudojama Artemija salina arba startiniai pašarai) pašarinis koeficientas vnt. 3 3 b. Karpių ir augalėdžių žuvų lervučių auginimas mailiaus tvenkiniuose Eil. Nr. Mato vnt. Norma Š. Lietuva P. Lietuva Pastabos 4.10 Tvenkinio plotas ha iki 1,0 iki 1,0 iki 1,0 4.11 Vidutinis gylis m 1,5 1,5 1,5 4.12 Maksimalus gylis prie vandens išleistuvo m 1,8 1,8 1,8 4.13 Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė para 0,5 0,5–1,5 0,5 4.14 Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė para ne daugiau kaip 1 ne dau-giau kaip 1 ne dau-giau kaip 1 4.15 Lervučių suleidimo tankis mln. vnt./ha 1–1,5 1,0 1,5 4.16 Auginimo trukmė para 10–15 10–15 10–15 4.17 Paaugintų jauniklių išeiga % 40–50 40 50 4.18 Jauniklių vidutinė masė auginimo pabaigoje mg 80–120 80–120 80–120 5. ŠIŲMETUKŲ AUGINIMAS Eil. Nr. Mato vnt. Norma Š. Lietuva P. Lietuva Pastabos a. Auginimo tvenkiniai 5.1 Vieno tvenkinio plotas ha 10–15 10–15 10–15 5.2 Vidutinis tvenkinio gylis m 1,2 1,2 1,2 5.3 Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė para para 10–15 3–5 10–15 3–5 10–15 3–5 b. Auginimo tvenkinių natūralus produktyvumas 5.4 Natūralus tvenkinio (su vidutinio derlingumo dirvožemiais) produktyvumas kg/ha 70–120 70 120 5.5 Mineralinių trąšų sąnaudos per sezoną: – superfosfatas – salietra kg/ha kg/ha 200–400 200–400 200–400 200–400 200–400 200–400 5.6 Natūralus tvenkinio (su vidutinio derlingumo dirvožemiais) produktyvumas naudojant mineralines trąšas kg/ha 180–240 180 240 Mineralinės trąšos naudojamos pagal veikiančią instrukcįją. 5.7 Pataisos koeficientas tvenkinių natūraliam produktyvumui: – gargždiniai dirvožemiai – durpiniai dirvožemiai – smėliniai dirvožemiai – aukšto produktyvumo dirvožemiai 0,4 0,5 0,6 1,2 0,4 0,5 0,6 1,2 0,4 0,5 0,6 1,2 c. Šiųmetukų auginimo normos 5.8 Vidutinis auginimo tvenkinių (I metų) produktyvumas kg/ha 600–700 600 700 5.9 Nepaaugintų lervučių (gautu dirbtiniu būdu) suleidimo tankis tūkst. vnt./ha 110–115 110 115 5.10 Paaugintų lervučių ir mailiaus (gautų iš natūralaus neršto) suleidimo tankis tūkst. vnt./ha 50–55 50 55 5.11 Šiųmetukų išeiga: – iš nepaaugintų lervučių – iš paaugintų lervučių ir mailiaus % % 22–24 48–50 22 48 24 50 5.12 Šiųmetukų išeiga tūkst. vnt./ha 24–28 24 28 5.13 Šiųmetukų vidutinė masė g 25 25 25 5.14 Pašarini. s koeficientas: – granuliuoti kombinuotieji pašarai (receptas 110-1) vnt. 4,7 4,7 4,7 d. Peledės šiųmetukų polikultūrinis (kaip papildomų žuvų) auginimas 5.15 Žuvų produkcijos padidėjimas auginant tvenkiniuose peledės šiųmetukus kartu su dvivasariais–trivasariais karpiais kg/ha 100–150 100 150 5.16 Tvenkinių plotas šiųmetukų auginimui ha iki 50 iki 50 iki 50 5.17 Peledės lervučių suleidimo tankis tūkst. vnt./ha 13–15 13 15 5.18 Peledės šiųmetukų išeiga % 50 50 50 5.19 Peledės šiųmetukų vidutinė masė g 15–20 15 20 e. Dvivasarių knrpių auginimas (II metų auginimo tvenkiniuose) 5.20 Vidutinis tvenkinio žuvų produktyvumas kg/ha 800–900 800 900 5.21 Metinukų suleidimo tankis vnt./ha 5000–5500 5000 5500 5.22 Dvivasarių išeiga % 65–70 65–70 65–70 5.23 Dvivasarių vidutinė masė g 250 250 250 Didesnei vidutinei masei gauti mažinamas suleidimo tankis ir taikomos visos žuvų auginimo intensyvinimo priemonės. 6. ŽUVŲ LAIKYMAS TVENKINIUOSE ŽIEMOS METU Eil. Nr. Mato vnt. Norma Š. Lietuva P. Lietuva Pastabos a. Žiemojimo tvenkiniai 6.1 Tvenkinio plotas ha 0,5–1,0 0,5–1,0 0,5–1,0 6.2 Neužšąlančio vandens sluoksnio storis m 1,2 1,2 1,2 6.3 Vandens apykaita para 15–20 15–20 15–20 6.4 Vieno tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė para 1,0 1,0 1,0 6.5 Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė para 0,5–1,0 0,5–1,0 0,5–1,0 b. Žuvų laikymas žiemojimo tvenkiniuose 6.6 Šiųmetukų suleidimo į žiemojimo tvenkinius tankis tūkst. vnt./ha 500–550 500 550 6.7 Metinukų išeiga iš žiemojimo tvenkinių % 70–75 70 75 6.8 Metinukų išeiga iš pritaikytų žiemojirnui tvenkinių % 60–65 60 65 6.9 Šiųmetukų masės sumažėjimas žiemojimo metu % 12 12 12 6.10 Dvivasarių suleidimo į žiemojimo tvenkinius tankis tūkst. vnt./ha 120–110 120 110 6.11 Dvimečių išeiga iš žiemojimo tvenkinių % 90 90 90 6.12 Dvivasarių masės sumažėjimas žiemojimo metu % 10 10 10 Suleidimo tankis pagal masę neturi viršyti 20 t/ha c. Žuvų žiemojimas žiemojimo kompleksuose 6.13 Rekomenduojamas baseino dydis: – ilgis – plotis – aukštis m m m 6,2 1,6 1,4 6,2 1,6 1,4 6,2 1,6 1,4 6.14 Suleidimo tankis: – karpių šiųmetukai – dvivasariai karpiai kg/m3 kg/m3 150 200 150 200 150 200 6.15 Išeiga po žiemojimo: – karpių metinukų – dvimečių karpių % % 90 95 90 95 90 95 6.16 Vandens sąnaudos (100 kg žuvų): – kai temperatūra 1 0C – kai temperatūra 5 0C 1/sek. 1/sek. 0,075 0,15 0,075 0,15 0,075 0,15 6.17 Vandens temperatūra žiemojimo metu °C 0,8–1,2 0,8–1,2 0,8–1,2 6.18 Deguonies kiekis vandenyje mg/1 6–9 6–9 6–9 6.19 Masės sumažėjimas žiemojimo metu: – metinukų – dvimečių % % iki 14 iki 10 iki 14 iki 10 iki 14 iki 10 d. Prekinių žuvų laikymas specialiuose tvenkiniuose ir betoniniuose baseinuose 6.20 Masės sumažėjimas per parą, kai vandens temperatūra 0C: 0,2–1,0 2,0–3,0 4,0–5,0 10,0 % % % % 0,03 0,045 0,06 0,1 6.21 Deguonies kiekis vandenyje mg/1 ne mažiau kaip 4,0–5,0 6.22 Vandens apykaitos greitis (1 tonai žuvų), kai temperatūra 0C: 0,2–5,0 5,0–10,0 m3/val. m3/val. 5,0–10,0 10,0–15,0 6.23 Vandens tekėjimo greitis spec. tvenkiniuose ir baseinuose cm/sek. 0,5 6.24 Minimalus vandens lygis žuvų išgaudymo metu cm 40,0–50,0 6.25 Suleidimo tankis kg/m3 100–200 6.26 Naudingas vandens tūris m3 iki 160 6.27 Neužšąlančio vandens sluoksnio storis m 1,5–2,5 6 28 Specialių tvenkinių dydžiai m2 400–500 6.29 Betoninių baseinų dydžiai m2 100 6.30 Spec. tvenkinių ir baseinų kraštinių santykis – 1:2 Rekomenduojama taip pat vadovautis 1985 m. instrukcija „Žuvininkystės įmonėse laikomų prekinių žuvų maisto medžiagų praradimo normavimo biologiniai pagrindai“. 7. PREKINIŲ ŽUVŲ AUGINIMAS TVENKINIUOSE Eil. Nr. Mato vnt. Norma Š. Lietuva P. Lietuva Pastabos a. Ganykliniai pylimuoti tvenkiniai 7.1 7.2 7.3 Rekomenduojamas tvenkinio plotas Vidutinis tvenkinio gylis Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė: – iki 50 ha – nuo 50 ha iki 100 ha – daugiau kaip 100 ha ha m para para para Iki 100 1,5 iki 15 iki 25 iki 30 iki 100 1,5 iki 15 iki 25 iki 30 iki 100 1,5 iki 15 iki 25 iki 30 7.4 Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė: – iki 50 ha – nuo 50 iki 100 ha – daugiau kaip 100 ha para para para iki 5 iki 10 iki 15 iki 5 iki 10 iki 15 iki 5 iki 10 iki 15 b. Ganykliniai upės vagos tvenkiniai 7.5 Vieno tvenkinio plotas ha iki 200 iki 200 iki 200 7.6 7.7 Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė: – iki 50 ha – nuo 50 iki 100 ha – daugiau kaip 100 ha para para para para iki 30 iki 5 iki10 iki 20 iki 30 iki 5 iki 10 iki 20 iki 30 iki 5 iki 10 iki 20 c. Prekinių dvivasarių karpių auginimas 7.8 7.9 Ganyklinių pylimuotų tvenkinių produktyvumas Abiejuose regionuose ganyklinių upės vagos tvenkinių produktyvumas, palyginti su pylimuotais tvenkiniais, yra 10 % mažesnis kg/ha 800–1000 800 900 7.10 Metinukų suleidimo tankis vnt./ha 3100 3400 7.11 Dvivasarių karpių išeiga. Pylimuoti tvenkiniai: – iki 50 ha % 85 85 85 – nuo 51 iki 100 ha % 80 80 80 – nuo 101 iki 150 ha % 75 75 75 – daugiau kaip 150 ha % 65 65 65 Upės vagos tvenkiniai: – iki 50 ha % 80 80 80 – nuo 51 iki 100 ha % 75 75 75 – nuo 101 iki 150 ha % 70 70 70 – daugiau kaip 150 ha % 65 65 65 Jeigu auginant dvivasarius karpius žuvų jaunikliai atvežami iš kitų įmonių, esančių 50–150 km atstumu, išeiga sumažėja 5 %, jeigu iš toliau – išeiga sumažėja 10 %. 7.12 Karpių šėrimo trukmė, kai vandens temperatūra didesnė nei 16 0C diena 90 95 7.13 Dvivasarių prekinių karpių vidutinė masė g 350 370 7.14 Ganyklinių tvenkinių natūralus produktyvumas vidutinio derlingumo dirvožemiuose kg/ha 85 120 7.15 Karpių šėrimui skirtų granuliuotų pašarų (receptas 111-1, žaliųjų proteinų 23 %) pašarinis koeficientas vienetai 4,7 4,7 Birių pašarų pašarinis koeficientas padidėja 10 %. d. Trivasarių prekinių karpių auginimas 7.16 Ganyklinių tvenkinių produktyvumas kg/ha 1200 1300 7.17 Dvimečių karpių suleidimo tankis vnt./ha 1800 1800 7.18 Trivasarių karpių išeiga: Pylimuotuose tvenkiniuose: – iki 50 ha % 90 90 – nuo 51 ha iki 150 ha % 85 85 Upės vagos tvenkiniuose: – iki 50 ha % 85 85 – nuo 51 iki 150 ha % 80 80 7.19 Trivasarių karpių vidutinė masė g 750 800 Didesnei vidutinei masei gauti mažinamas suleidimo tankis ir taikomos visos žuvų auginimo intensyvinimo priemonės. Pašarinis koeficientas trivasariams karpiams 7 % didesnis, nei nurodyta 7.163 punkte. e. Prekinių peledžių auginimas 7.20 Papildomas tvenkinių produktyvumas auginant peledes: – prekiniai šiųmetukai – prekiniai dvivasariai kg/ha kg/ha 80 100 80 150 7.21 Peledžių suleidimo tankis: – mailiaus – metinukų vnt./ha vnt./ha 3300 500 3300 700 7.22 Prekinių peledžių išeiga: – nuo suleisto mailiaus – nuo suleistų metinukų % % 30 85 30 85 7.23 Prekinių peledžių vidutinė masė: – šiųmetukų – dvivasarių g g 80 250 80 250 f. Lydekų prekinių šiųmetukų auginimas 7.24 Žuvų produkcijos padidėjimas auginant Iydekas kg/ha 20–30 20–30 7.25 Lydekų lervučių suleidimo tankis vnt./ha 1000 1000 7.26 Lydekų prekinių šiųmetukų išeiga % 10 10 7.27 Lydekų prekinių šiųmetukų vidutinė masė g 200–300 200–300 8. ŽUVŲ TRANSPORTAVIMAS Eil. Nr. Laikas kelyje val. Karpiai Peledės Lydekos Pa-krovimas Netekimo% Pa-krovimas Netekimo% Pa-krovimas Netekimo % a. Ikrai, lervutės ir mailius 8.1 Ikrų pervežimas izoterminėse (55x45x50
  2. cm)talpose, tūkst. vnt. iki 24 5 20 500 15 500 15 8.2 Lervučių pervežimas polietileniniuose paketuose (40 l vandens) be užpildymo deguonimi, tūkst. vnt. ne daugiau kaip 1 100 – 100 – 15 – 8.3 Lervučių pervežimas polietileniniuose paketuose (20 l vandens) su užpildymu deguonimi, tūkst. vnt. apie 5 100 10 150 10 30 10 8.4 Paauginto mailiaus pervežimas polietileniniuose paketuose (40 l vandens) be užpildymo deguonimi, tūkst. vnt. ne daugiau kaip 1 8 – – – – – 8.5 Paauginto mailiaus pervežimas polietileniniuose paketuose (20 l vandens) su užpildymu deguonimi, tūkst. vnt. ne daugiau kaip 24 10–15 5 – – – – b. Šiųmetukai ir metinukai 8.6 Gyvų žuvų pervežimas vagonuose su vandens aeracija (bakų talpa 31 m3, vandens apimtis 20 m3), kg iki 12 12–14 24–28 48 ir daugiau 1600 1400 1200 1000 2 4 5 6 – – – – – – – – 8.7 Gyvų žuvų pervežimas specializuotu autotransportu (vandens apimtis 3 m3, temperatūra 10 0 C), kg Iki 3 3–6 6–12 12 ir daugiau 600 400 300 200 – – 1 1 250 200 200 200 10 10 12 12 – – – – 8.8 Pervežimas 2 m3 brezentinėse talpose, kg iki 3 3–6 400 250 – – – – – – – – – – c. Dvivasariai ir dvimečiai 8.9 Gyvų žuvų pervežimas vagonuose su vandens aeracija (indų talpa 31 m3, vandens apimtis 20 m3), kg iki 12 12–14 24–28 48 ir daugiau 3000 2800 2200 2000 2 4 5 6 – – – – – – – – 8.10 Gyvų žuvų pervežimas specializuotu autotransportu (vandens apimtis 3 m3, temperatūra 10 0 C), kg iki 3 3–6 6–12 12 ir daugiau 900 600 450 300 1 1 – – – – d. Prekinė žuvis 8.11 Pervežimas 2 m 3 brezentinėse talpose, kg iki 2 600 – – – – – 8.12 Gyvų žuvų pervežimas specializuotu autotransportu (apimtis 3 m3), kg iki 3 1000 – – – – – e. Reproduktoriai ir remontinė banda 8.13 Remontinių žuvų pervežimas polietileniniuose paketuose (20 l vandens su užpildymu deguonimi, kai remontinių individų masė 2 kg), vnt. ne daugiau kaip 48 2 8.14 Reproduktorių ir remontinių žuvų pervežimas (vidutinė masė 3–10
  3. kg)polietileniniuose paketuose (40 l vandens su užpildymu deguonimi), kg ne daugiau kaip 24 1 8.15 Gyvų žuvų pervežimas specializuotu autotransportu (vandens apimtis 3 m3), kg iki 12 300 1 – – – – 8.16 Gyvų žuvų pervežimas vagonuose su vandens aeracija (indų talpa 31 m3, vandens apimtis 20 m3), kg iki 12 12–14 24–48 48 ir daugiau 2000 1500 1200 1000 1 2 3 4 – – – – – – – – – – – – 9. VANDENS KOKYBĖS NORMATYVAI Eil. Nr. Mato vnt. Norma 9.1 Vanduo, patenkantis į karpinių ūkių vasarinius tvenkinius 1. Leistinas skirtumas tarp tvenkinio vandens ir atitekančio vandens temperatūros °C ne daugiau kaip 5 2. Atitekančio į tvenkinius vandens maksimali temperatūra °C ne daugiau kaip 28 3. Spalva NM, laipsniai iki 565 (iki 50) 4. Skaidrumas m ne mažiau kaip 0,75–1,0 5. Suspenduotos medžiagos g/m3 (mg/
  4. l)iki 25 6. Aktyvi vandens reakcija pH 6,5–8,5 7. Ištirpęs deguonis g/m3 (mg/
  5. l)ne mažiau kaip 5,0 8. Laisvas anglies dioksidas g/m3 (mg/
  6. l)iki 25 9. Sieros vandenilis g/m3 (mg/
  7. l)nėra 10. Laisvas amoniakas g/m3 (mg/
  8. l)šimtosios dalys 11. Permanganatinė oksidacija (PO) PO esant humusinių medžiagų g O2/m (mg O2/
  9. l)g O2/m (mg O2/
  10. l)iki 15 iki 30 12. Bichromatinė oksidacija g O2/m3 (mg O2/
  11. l)iki 50 13. BDS7 g O2/m3 (mg O2/
  12. l)iki 3,45 14. BDS pilnas g O2/m3 (mg O2/
  13. l)iki 4,5 15. Amonio azotas g/m3 (mg/
  14. l)iki 1,5 16. Nitritai g/m3 (mg/
  15. l)iki 0,05 17. Nitratai g/m3 (mg/
  16. l)iki 2,0 18. Fosfatai g P/m3 (mgP/
  17. l)iki 0,5 19. Bendra geležis g/m3 (mg/
  18. l)iki 2,0 20. Bendras kietumas mol/l (mg-ekv./
  19. l)4–12 (2–6) 21. Mineralizacija g/kg 1,0 22. Bendras mikroorganizmų skaičius mln. ląstelių/ml iki 3,0 23. Saprofitų skaičius tūkst. ląstelių/ml iki 5,0 9.2 Vasarinių žuvininkystės tvenkinių vandens kokybė 1. Skaidrumas: – technologinė norma – leidžiama % nuo vidutinio gylio % nuo vidutinio gylio iki 50 50±20 2. Spalva: – technologinė norma – leidžiama NM NM 550–580 540–600 3. Aktyvi vandens reakcija: – technologinė norma – leidžiama pH pH 7,0–8,5 6,5–9,5 4. Deguonies kiekis: – leidžiama – sumažėjimas ryte g/m3 (mg/
  20. l)g/m3 (mg/
  21. l)6–8 ne mažiau kaip 4 5. Laisvas anglies dioksidas: – technologinė norma – leidžiama g/m3 (mg/
  22. l)ne mažiau kaip 2 iki 10 iki 30 6. Amoniakas: – technologinė norma g/m3 (mg/
  23. l)0,01–0,07 Amoniako toksiškumas priklauso nuo fizikinių cheminių vandens rodiklių (pH, temperatūros, deguonies kiekio, kietumo). 7. Sieros vandenilis nėra 8. Pastovi deguonies ir temperatūros stratifikacija (daugiau kaip vienos paros laikotarpiu) neturi būti 9. BDS1: – technologinė norma – leidžiama g O2/m3 (mg O2/
  24. l)g O2/m3 (mg O2/
  25. l)1,0–4,0 iki 8,0 10. BDS 7 – technologinė norma g O2/m3 (mg O2/
  26. l)4,6–10,35 11. Permanganantinė oksidacija: – technologinė nonna – leidžiama mg O2/l mg O2/l 10–15 iki 30 12. Bichromatinė oksidacija: – technologinė norma – leidžiama mg O2/l mg O2/l 35–70 iki 100 13. Agresyvioji oksidacija: – technologinė norma – leidžiama % % 40–65 iki 85 14. Fosfatai: – technologinė norma – leidžiama g P/m3 (mgP/
  27. l)g P/m3 (mgP/
  28. l)0,2–0,5 2,0 15. Amonio azotas: – technologinė norma – leidžiama g N/m3 (mgN/
  29. l)g N/m3 (mgN/
  30. l)iki 1,0 iki 2,5 16. Nitratai: – technologinė norma – leidžiama g N/m3 (mgN/
  31. l)g N/m3 (mgN/
  32. l)0,2–1,0 3,0 17. Nitritai: – technologinė norma – leidžiama g N/m3 (mgN/
  33. l)g N/m3 (mgN/
  34. l)iki 0,2 0,3 18. Šarmingumas mol/l (mg-ekv./
  35. l)2–3 19. Kietumas: – technologinė norma – leidžiama mol/l (mg-ekv./
  36. l)mol/l (mg-ekv./
  37. l)1,0–3,5 2–7 20. Bendra geležis g/m3 (mg/
  38. l)iki 2–5 Kietumas, chloridai, sulfatai, šarmingumas negali žymiai viršyti vidutinių reikšmių. 21. Fitoplanktono biomasė: – optimali – leidžiama g/m3 g/m3 20–30 iki 60 22. Bakterioplanktono gausa: – optimali – leidžiama mln. ląstelių/ml mln. ląstelių/ml iki 5 iki 12 9.3 Vanduo, patenkantis į žiemojimo kompleksus 1. Temperatūra °C vandens temperatūra neturi pakilti virš 8 °C 2. Suspenduotos medžiagos mg/l (g/m3) iki 10 3. Aktyvi vandens reakcija pH 6,5–8,0 4. Ištirpęs deguonis mg/l (g/m3) virš 6,0 5. Laisvas anglies dioksidas mg/l (g/m3) ne daugiau kaip 15,0 6. Permanganatinė oksidacija mg O2/l (g O2/m3) iki 10,0 7. BDS7 mg O2/l (g O2/m3) ne daugiau kaip 3,45 8. BDS pilnas mg O2/l (g O2/m3) ne daugiau kaip 4,5 9. Amonio azotas mg N/l (gN/m3) iki 1,0 10. Nitritai mg N/l (gN/m3) tūkstantosios dalys 11. Sieros vandenilis mg/l (g/m3) nėra 12. Bendra geležis mg/l (g/m3) ne daugiau kaip 0,3 13. Dvivalentė geležis mg/l (g/m3) ne daugiau kaip 0,5 9.4 Vanduo, patenkantis į inkubacijos cechus 1. Temperatūra: – karpio ikrų inkubacijai – karpio lervučių auginimui °C °C 19–21 26–28 2. Suspenduotos medžiagos mg/l (g/m3) iki 5,0 3. Aktyvi vandens reakcija pH 7,0–8,0 4. Ištirpęs deguonis mg/l (g/m3) 9,0–11,0 5. Laisvas anglies dioksidas mg/l (g/m3) ne daugiau kaip 10,0 6. Permanganatinė oksidacija mg O2/l (g/m3) ne daugiau kaip 10,0 7. BDS7 mg O2/l (g O2/m3) iki 2,3 8. BDS pilnas mg O2/l (g O2/m3) iki 3,0 9. Amonio azotas mg/l (g/m3) iki 0,75 10. Laisvas amoniakas mg/l (g/m3) iki 0,03 11. Bendra geležis mg/l (g/m3) iki 0,10 12. Dvivalentė geležis mg/l (g/m3) nėra 13. Sieros vandenilis mg/l (g/m3) nėra 14. Kietumas mol/l 3–10 15. Mineralizacija mg ekv./l g/kg 1,5–5,0 iki 1,0 9.5 Išleidžiamo į paviršinio vandens telkinius iš žuvininkystės tvenkinių vandens leistinos taršos normatyvai nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju vadovaujantis Taršos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829) nustatytais leistinų taršos normų nustatymo ir taršos poveikio aplinkai prognozės metodais. 10. TVENKINIŲ ŽUVININKYSTĖS REGIONAI Žuvininkystės regionai Dienų skaičius, kai oro temperatūra didesnė nei 15°C Žuvininkystės įmonės 10.1. Šiaurės Lietuva 60–75 UAB „Armolė² (Molėtų r.), UAB „Birvėtos tvenkiniai“ (Ignalinos r.), UAB „Kintai“ (Šilutės r.), UAB „Žemaitijos žuvis“ (Telšių r.), UAB „Raseinių žuvininkystė“ (Raseinių r.), AB „Rusnės tvenkiniai“ (Šilutės r.), AB „Šilo–Pavėžupis“ (Kelmės r.), UAB „Šventjonis“ (Šiaulių r.), AB „Vasaknos“ (Zarasų r.), UAB „Vizbarų žuvininkystė“ (Tauragės r.), LVŽŽTC Ignalinos filialas (Ignalinos r.), LVŽŽTC Žeimenos filialas (Švenčionių r.), LVŽŽTC Rusnės filialas (Šilutės r.). 10.2. Pietų Lietuva 76–90 UAB „Akvilegija“ (Vilniaus r.), UAB „Arvydai“ (Vilniaus r.), UAB „Juodasis gandras“ (Šalčininkų r.), UAB „Bartžuvė“ (Kaišiadorių r.), UAB „Daugų žuvis“ (Alytaus r.), AB Išlaužo žuvis“ (Prienų r.), UAB „Karpis“ (Kazlų Rūdos sav.), UAB „Kabelių žuvis“ (Varėnos r.), UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ (Šalčininkų r.), LVŽŽTC Šilavoto filialas (Prienų r.), LVŽŽTC Simno filialas (Alytaus r.), BĮ Laukystos žuvų veislynas (Kaišiadorių r.), LVŽŽTC Trakų Vokės filialas (Vilniaus r.). ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.