LIETUVOS RESPUBLLMJSSEIMAS |

LIETUVOS RESPUBLLMJSSEIMAS | LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETAS Seimo kanceliarijos teises departamento direktoriui K.Virkečiui 2005-11-28 Nr. 105-S-280 DĖL UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO KOMPETENCIJOS Užsienio reikalų komitetas maloniai prašo Seimo Teisės departamento įvertinti ar Lietuvos Respublikos Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (XP-832) pateikti pakeitimai nepažeidžia Konstituciniu aktu nustatyto ir Seimo statute įtvirtinto Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto įgaliojimų lygiateisiškumo sprendžiant ES klausimus principo. Taip pat prašytume įvertinti ar nėra pažeista ir dirbtinai susiaurinta Užsienio reikalų komiteto kompetencijos sritis. Pagarbiai, Komiteto pirmininkas prof. Justinas Karosas D.Davidėniene, 2396797 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetui 2005-11-28, Nr.420-S-25 į 2005-11-28, Nr.105-S-280 DĖL UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO KOMPETENCIJOS Išnagrinėję Jūsų rastą, norėtume pateikti šią.nuomonę:

1. Kuriant, diskutuojant ir įtvirtinant Europos Sąjungos reikalų svarstymo Seime modelį, visada buvo laikomasi koncepcijos, kad Europos Sąjungos reikalus Seime kuruos du lygiateisiai komitetai, turintys padalintą kompetenciją, bet bendrą atsakomybę kaip komitetai, įgalinti pareikšti nuomonę Vyriausybei Seimo vardu: Europos reikalų komitetas, kuruojantis taip vadinamus I (Europos Bendrijos) ir III (bendradarbiavimas teismų ir policijos veikloje) ES ramsčius bei Užsienio reikalų komitetas, kuruojantis II (bendroji užsienio / saugumo / gynybos politika) ES ramstį. Konstituciniame akte dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje, ir Seimo statuto 271 skirsnyje bei 61 ir 68 straipsniuose yra įtvirtintas būtent šis modelis, pasižymintis, viena vertus, Konstituciniame akte įvardintų kaip atsakingų už ES reikalų svarstymą komitetų kompetencijos pasidalijimu (1802 straipsnis), kita vertus, šių komitetų lygiateisiškumu (pvz., 271 skirsnyje aptariant bendruosius ES reikalų sprendimo klausimus visur vartojamas formulavimas "Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas", išskyrus specialius atvejus, pvz., informavimą apie galimą subsidiarumo principo pažeidimą (1806 9 dalis ar pan.) Pagal Lietuvos Respublikos Seimo atstovo Europos Parlamente (toliau - Seimo atstovo) įstatymo pakeitimo projekto (XP-832) 2 straipsnį, Seimo atstovo ir jo pavaduotojo statusas atitinkamai prilyginamas specialiajam atašė. Specialiųjų atašė veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatai, patvirtinti 1997 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.
2. Šiuose nuostatose įtvirtinta, jog specialusis atašė - tai Lietuvos Respublikos pilietis, pagal jį delegavusios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantis įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką.
3. Išnagrinėjus Seimo atstovo įstatymo pakeitimo projektą, galima pastebėti, jog pagal šio projekto nuostatas pagrindinį vaidmenį Seimo atstovo skyrime vaidina Europos reikalų komitetas(pvz., Europos reikalų komiteto pirmininkas pristato Seimo atstovo ar jo pavaduotojo kandidatūrą Seimo valdybai (3 straipsnis), Seimo atstovas vykdo Seimo Europos reikalų komiteto pavedimus, Seimo atstovas Europos reikalų komitetui teikia eilinę veiklos ataskaitą {4 straipsnis). Pagal naują įstatymo redakciją, Užsienio reikalų komitetas pašalinamas iš subjektų rato, kuriems atskaitingas Seimo atstovas. Nors pagal reguliuojančių normų visumą ir galima teigti, jog Europos reikalų komiteto kompetencija yra platesnė nei Užsienio reikalų komiteto, tačiau kiekvienas komitetas savo kompetencijos srityje yra autonomiškas, jų kompetencija nesidubliuoja, o tik tam tikrais atvejais papildo vienas kitą. Skirtingai nuo Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto atribotos kompetencijos, Seimo atstovo veiklą reguliuojantys teisės aktai neskaido Seimo atstovo kompetencijos pagal ES ramsčius ar kitus kriterijus, taigi, funkcijos, kurias atlieka Seimo atstovas, yra bendro pobūdžio ir vienodai svarbios ir Europos reikalų komitetui, ir Užsienio reikalų komitetui. Todėl kompetencijos apimtis neturėtų būti pagrindas eliminuoti kito komiteto iš reikalų srities, tiesiogiai susijusių su Seimo atstovavimu Europos Sąjungoje, tuo pačiu apribojant kito komiteto kompetenciją. Be to, Specialiųjų atašė nuostatų 2 straipsnis leidžia teigti, kad Seimo atstovas taip pat padeda įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką, o tai jau duoda aiškią nuorodą į Užsienio reikalų komiteto kompetenciją bei pagrindžia būtinybę Seimo atstovui būti atskaitingam ir Užsienio reikalų komitetui. Remiantis išdėstytu, manytume, kad aptartos Seimo atstovo įstatymo projekto nuostatos kelia abejonių dėl Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komitetų lygiateisiškumo principo tinkamo įgyvendinimo. Teises departamento direktorius Kęstutis Virketis J. Žilinskas, 6540