NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-793 2005 m. gruodžio 8 d. Nr. 1320 Vilnius Vadovauda

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-793 2005 m. gruodžio 8 d. Nr. 1320 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 483 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-793 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2005 metų pradžioje pagal bendrojo lavinimo ir (ar) profesinio mokymo programas mokėsi 100 procentų šešiolikmečių ir 96,7 procento septyniolikmečių. 86,1 procento Lietuvos 20–24 metų jaunimo turi ne žemesnį kaip vidurinis išsilavinimą (Europos Sąjungos vidurkis – 76,7 procento). Lietuvos Respublikos Konstituciją siūloma keisti dėl 3,3 procento septyniolikmečių šalies gyventojų, arba maždaug 1800 asmenų. Daugelyje Europos valstybių privalomas mokslas iki 16 metų, pavyzdžiui, Airijoje, Danijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Austrijoje, Italijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Slovėnijoje – iki 15 metų. Privalomas mokslas iki 18 metų tik Vengrijoje ir Belgijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisa būtų svarstytina, jeigu jaunimo mokymosi rodikliai būtų prasti arba blogėtų. Tačiau šiuo metu mokymosi aprėptis (besimokančių gyventojų skaičius, palyginti su visa amžiaus grupe) didėja. 2005 metų pradžioje mokėsi 90 procentų aštuoniolikmečių šalies gyventojų (Europos Sąjungos vidurkis – 76,3 procento). Taigi ir esant dabartinei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai Lietuva pagal jaunimo išsilavinimo rodiklius lenkia daugelį Europos valstybių.
2. Privalomas mokymasis iki 18 metų siūlomas tikintis, kad taip padaugės vidurinį išsilavinimą įgijusių jaunuolių. Tačiau vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programos vidutiniškai baigiamos sulaukus 18,5–20 metų. Taigi privalomo mokslo laikas vis tiek nesutaptų su išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos įgijimo laiku. Taip yra ir kitose valstybėse, todėl jaunimo išsilavinimo lygis vertinamas ne pagal aštuoniolikmečių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, o pagal 20–24 metų jaunimo išsilavinimo rodiklius. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pataisa pagausintų įgijusiųjų vidurinį išsilavinimą, nors Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjunga, per daug mokinių orientuojasi į akademinį mokymąsi. Tik apie 30 procentų gyventojų profesinę kvalifikaciją įgyja per profesinį mokymą, o Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai apie 57 procentus. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), numatyta pasiekti, kad 2012 metais 50 procentų visų mokinių mokytųsi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmuo).
3. Šiuo metu daugiau dėmesio reikėtų skirti ne įstatymo įtvirtintam privalomam mokymui, bet mokymosi patrauklumui, mokymosi poreikių tenkinimui ir mokymosi motyvacijai. To siekiant ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), parengtas ir šiuo metu įgyvendinamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektas „Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“, kompleksiškai plečiantis vidurinio išsilavinimo įgijimo ir tolesnio mokymosi krypties pasirinkimo galimybes. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta parengti, patvirtinti ir įgyvendinti Bendrojo ugdymo ir profesinio rengimo sistemų suartinimo programą.
4. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių 549 punktą, numatyta parengti ir įgyvendinti Privalomo priešmokyklinio ugdymo įgyvendinimo programą, pagal kurią bus įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas nuo 6 metų. Dėl to privalomo mokymosi laikas pailgės vieneriais metais. Privalomo mokymosi laiko ilginimas iš karto trejais metais būtų per didelis pokytis, kuriam visuomenė nepasirengusi. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS REMIGIJUS MOTUZAS ______________