← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAPILDOMŲ PASTABŲ SVARSTYMAS DĖL MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO 7, 8, 11, 13

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAPILDOMŲ PASTABŲ SVARSTYMAS DĖL MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO 7, 8, 11, 13 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-693

(2)2005 m. gruodžio 14 d. Vilnius
  1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Antanas Bosas, komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Rinkevičius, komiteto nariai: Gediminas Jakavonis, Vilma Martinkaitienė,Valentinas Mazuronis.
  2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo narys Audrius Endzinas (2005-12-13) Siūlau:
  3. pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “7 straipsnis. Medžioklės plotai ir teritorijos, kuriuose medžioklė yra draudžiama
  4. Medžioklės plotais laikomos ir medžioti leidžiama visose teritorijose, išskyrus teritorijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.
  5. Medžioti draudžiama: 1) kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose ir rezervatuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse ir kitose teritorijose, kuriose šią veiklą draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai; 2) kitose teritorijose, kuriose atsižvelgiant į vietos sąlygas negali būti medžiojama ir kurias nustato institucijos, sudarančios medžioklės plotų vienetus šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.
  6. Sudarant medžioklės plotų vienetą ar keičiant jo ribas teritorijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, neįskaitomos į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą.
  7. Jeigu žemės sklypų, nepatenkančių į šio straipsnio 2 dalyje išvardytas teritorijas, savininkai, vadovaudamiesi šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, šiuose sklypuose uždraudė medžioti, tokie sklypai laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti laikinai uždrausta.
  8. Medžioklės plotų, į kuriuos įskaitytas medžioklės plotas, kuriame medžioti laikinai uždrausta, naudotojui Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka leidžiama medžioti tokiame medžioklės plote likviduojant laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinius (epizootijas) arba kai, iškilus medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojui, reikia įgyvendinti privalomus nurodymus dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo.
  9. Šiuose Medžioklės plotuose, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, leidžiama sumedžioti tik medžioklės metu sužeistą žvėrį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka.
  11. Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2 ir 4 dalyse dalyje išvardytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus ir privalomi nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo yra vykdytini medžioklės plote, kuriame medžioti laikinai uždrausta, šiuos nurodymus įgyvendina medžioklės plotų, į kuriuos įskaitytas toks medžioklės plotas, naudotojas. . žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoja žemės sklypo savininkas.”
  12. pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “4 straipsnis. 13 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas 4 dalimi
  13. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
  14. Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje išvardytas teritorijas ir šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo metu, taip pat bet kuriuo metu vėliau. Raštišką sprendimą dėl medžiojimo jam priklausančioje žemėje uždraudimo arba tokio draudimo panaikinimo kartu su žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento bei žemės sklypo plano kopijomis jis turi pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai, sudarančiai medžioklės plotų vienetus ir keičiančiai jų ribas.“
  15. Papildyti 13 straipsnį 4 dalimi: Jeigu sprendimą dėl medžiojimo jam priklausančioje žemėje uždraudimo pateikęs privačios žemės sklypo savininkas šiame žemės sklype šiurkščiai arba sistemingai pažeidžia medžioklę reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, jo sprendimas dėl medžiojimo jam priklausančioje žemėje uždraudimo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu. Privačios žemės sklypo savininkas, kurio sprendimas dėl medžiojimo jam priklausančioje žemėje uždraudimo buvo pripažintas negaliojančiu, kitą sprendimą dėl medžiojimo jam priklausančioje žemėje uždraudimo gali pateikti pasibaigus 5 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo paskutinio medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo šioje žemėje padarymo dienos.” Nepritarti Nepritarti Nepritarti Šis pakeitimas nedaug pakeistų teisinį reguliavimą ir neturėtų didelės praktinės reikšmės, tačiau gali sudaryti konfliktines situacijas, pvz. jeigu vietovė būtų paskelbiama epizootijos židiniu, tai medžioklės plotų vieneto naudotojas turėtų galimybę, nepaisydamas žemės savininko sprendimo uždrausti medžioti, vykdyti reguliarią medžioklę jo žemėje, motyvuodamas, jog tai daroma siekiant naikinti užkrečiamas ligas platinančius gyvūnus. Be to, sprendimas apie vietovės paskelbimą epizootijos židiniu dažniausiai savininkus pasiekia pavėluotai arba nepasiekia išviso. Žr. į argumentus išdėstytus aukščiau. Keičiamo įstatymo nuostatose pagrįstai subalansuotos asmenų teisės ir pareigos, tame tarpe ir įžemės savininko, uždraudusio medžioti savo žemėje, įpareigojimas reguliuoti žvėrių gausą savo žemėje, jeigu iškyla medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus. Šiuo atveju žemės savininkas yra atsakingas už privalomų nurodymų dėl gyvūnų gausos reguliavimo įgyvendinimą ir su tuo susijusių išlaidų padengimą.
  16. Žemės savininkas, priėmęs sprendimą uždrausti medžioklę savo žemėje, pats negali joje medžioti.
  17. Žemės savininkas savo žemėje gali pats reguliuoti užkrečiamas ligas platinančių gyvūnų gausą medžioklės būdais tik tuomet, jeigu jis pats yra medžiotojas ir kai tokį nurodymą dėl gyvūnų gausos reguliavimo jam davė savivaldybės institucija. Kai žemės savininkas nėra medžiotojas, jis turi pasitelkti asmenis, kurie yra medžiotojai.
  18. Savininko sprendimas uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje kyla iš jo nuosavybės teisės, todėl administraciniu būdu negali būti pripažintas negaliojančiu. Tuo atveju, jei žemės sklypo savininkas pažeidžia medžioklę reguliuojančius įstatymus, jam turėtų būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, numatyta atitinkamuose kodeksuose, įskaitant ir teisės medžioti atėmimą. Seimo nariai: Gintaras Steponavičius, Jonas Juozapaitis (2005-12-13) Atsižvelgiant į tai, kad Šiuo metu įstatymu nustatytas minimalus medžioklės ploto vieneto dydis neatitinka Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisėms, būtent kad asmens teisės gali būti ribojamos tik proporcingai siekiamiems tikslams ir tik jei tai yra būtina demokratinėje valstybėje (žr.Konstitucinio Teismo nutarimus). Įvertinus tai, jog daugumoje Europos valstybių (tame tarpe ir didesnių) mažiausi leidžiami medžioklės plotų vienetų dydžiai svyruoja tarp keliasdešimties ir kelių šimtų hektarų, akivaizdu, kad 1000 ha reikalavimas yra neproporcingai didelis ir nėra būtinas demokratinėje valstybėje. Pagrindinis argumentas, kuriuo teisinamas šiuo metu nustatytas 1000 ha dydis – esą tai būtina didesnių gyvūnų populiacijų valdymui, yra visiškai nepagrįstas. Giliau susipažinus su klausimu matyti, kad gyvūnų populiacijų valdymui esminės ir pilnai pakankamos yra kitos, paprastesnės ir žmogaus teisių nepažeidžiančios priemonės, tokios kaip atskirų medžioklės plotų valdytojų veiklos koordinavimas, aiškios kvotų sistemos (kiek ir kokių gyvūnų, konkrečioje teritorijoje leidžiama sumedžioti) nustatymas ir kitos. Medžioklės organizavimas yra žmogaus ūkinės veiklos sritis, kuri greta konkrečių asmenims teikiamų paslaugų turi užtikrinti ir tvarų gamtos resursų valdymą. Įvertinant tai, kad nors ir su sava specifika, tačiau iš esmės tai yra ūkinės veiklos sritis, pagrįsta manyti, kad šios srities reguliavimas turi atitikti ir konstitucijos 46 straipsnio reikalavimus, tačiau projektu siūlomas reguliavimas ir ypač minimalaus 1000 ha medžioklės ploto vieneto nustatymas prieštarauja beveik kiekvienai 46 straipsnyje nustatytai nuostatai – visai užkertamas kelias privačiai iniciatyvai, rinka monopolizuojama, vartotojų interesai pažeidžiami daliai vartotojų suteikiant išskirtines privilegijas ir pan. 46 straipsnis Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus. Siūlome Papildyti projektą nuostatomis, kurios pakeistų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą nustatančią, kad “Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų” numatant, kad medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 500 ha, taip pat atitinkamai pakoreguojant ir medžioklės įstatymo 13 bei 22 straipsnių nuostatas, kuriose minimas 1000 ha dydis. Nepritarti Įstatyminė nuostata dėl medžioklės organizavimo leistinumo tik ne mažesniame kaip 1000 ha plote yra nekeičiama. Konstitucinis Teismas savo nutarime patvirtino, kad konstitucinė valstybės pareiga rūpintis laukine gyvūnija suteikia jai teisę nustatyti reikalavimą dėl minimalaus 1000 ha medžioklės plotų vieneto ploto. Tačiau atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, numatoma 22 straipsnį papildyti nuostatomis dėl Vyriausybės patvirtintų kompensavimo priemonių taikymo tiems medžioklės plotų naudotojams, kurie dėl įstatymo nuostatų pasikeitimo neteko galimybės medžioti mažesniuose kaip 1000 ha medžioklės plotuose.
  19. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms dėl papildomų pastabų Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-693
(2).
  1. Balsavimo rezultatai: "už"-5; "prieš"-0; "susilaikė"-
  3. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Bosas.
  4. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Antanas Bosas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.