← Lietuva

Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS Lietuvos Respublikos Seimo 2005-12-22 Nr. 102 s-505

Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS Lietuvos Respublikos Seimo 2005-12-22 Nr. 102 s-505 Posėdžių sekretoriatui POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2005-12-22 Vilnius SVARSTYTA: TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Seimo statuto "Dėl Seimo statuto 10, 11, 16, 32, 78 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Statuto papildymo 15

(1), 15
(2), 15
(3), 15
(4), 15
(5), 15
(6), 16
(1)straipsniais bei 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios" projektui XP-331
(5). Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė, argumentai, balsavimo rezultatai Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos reikalavimais, teikiame šias pastabas:
  1. Projekto 1 straipsnyje išdėstytą Seimo statuto (toliau – Statuto) 10 straipsnį sudaro 6 dalys. Pagal kartu su projektu pateiktą projekto lyginamąjį variantą galima suprasti, jog dabar galiojančios Statuto 10 straipsnio 7 dalies atsisakoma. Tokia išvada grįstina ir projekto 8 straipsnio, kuriuo Statutas pildomas nauju 156 straipsniu, turiniu. Pažymėtina, kad 2005 m. gruodžio 13 d. Seimas priėmė Seimo statutą “Dėl Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 10 straipsnio papildymo” 2 straipsnio pakeitimo” (Žin., 2005, Nr.148-5392), kuriuo iš esmės dabar galiojančios redakcijos Statuto 10 straipsnio 7 dalies normos galiojimas pratęstas iki 2008 m. gruodžio 1 d. Todėl reikėtų įvertinti nurodytų projekto nuostatų santykį su aukščiau paminėtu Seimo statutu “Dėl Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 10 straipsnio papildymo” 2 straipsnio pakeitimo”.
  2. Projekto 5 straipsnyje išdėstyto Statuto 153 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad “savivaldybės <...> suteikia patalpas Seimo nariui ir jo padėjėjui nuolatiniam naudojimuisi”. Tikriausiai įvardijant Seimo nario padėjėją turimas omenyje Seimo nario padėjėjas-sekretorius, nes būtent tokia pareigybė įvardijama kitose Statuto nuostatose, Valstybės tarnybos įstatyme, kituose galiojančiuose teisės aktuose, todėl siūlytina tikslinti nurodytos normos redakciją. Be to, Statuto 153 straipsnio 5 dalies pirmasis sakinys redaguotinas kalbiniu požiūriu.
  3. Projekto 5 straipsnyje išdėstyto Statuto 153 straipsnio normomis iš esmės reglamentuojamas Seimo nario išlaidų, susijusių su jo parlamentine veikla, atlyginimas. Pažymėtina, kad 2004 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad “pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo nario išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios lėšos gali būti naudojamos tik tuo tikslu, kuris nurodytas Konstitucijoje, t. y. Seimo nario parlamentinei veiklai. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad kiekvienu atveju būtų galima patikrinti, ar šios lėšos naudojamos pagal paskirtį”. Statuto dabar galiojančios redakcijos 78 straipsnio 6 punkte yra įtvirtinta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos funkcija “kontroliuoti, ar lėšos, gautos iš valstybės biudžeto Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, naudojamos pagal paskirtį”. Ankstesnėje projekto redakcijoje (Reg.Nr. XP-331
(4)) buvo nurodyta, jog Seimo valdyba nustato Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, jų naudojimo paskirtį ir atsiskaitymo tvarką (žr. projekto Reg.Nr.XP-331
(4)5 straipsnį). Tuo tarpu šiame projekte atsiskaitymo tvarkos nustatymas nebeminimas. Todėl lieka nevisai aišku, kaip praktiškai Seimo Etikos ir procedūrų komisija galėtų vykdyti Statuto 78 straipsnio 6 punkte numatytą funkciją, t.y. kontroliuoti lėšų panaudojimą, jei nebūtų reglamentuota atsiskaitymo tvarka.
  1. Projekto 6 straipsnyje išdėstyto Statuto 154 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje žodžių junginys “neturėjusiam nuosavybės teise” redaguotinas taip: “nuosavybės teise neturėjusiam”, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką “nuosavybės teise turėjusius”.
  2. Projekto 7 straipsnyje išdėstyto Statuto 155 straipsnio 2 dalies paskutinysis sakinys redaguotinas nurodant, kad “išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, <...> vėl išrenkamas Seimo nariu” (o ne “į Seimą”, kaip nurodyta projekte).
  3. Projekto 9 straipsniu keičiamame Statuto 16 straipsnyje reglamentuojant Seimo narių padėjėjų-sekretorių statusą siūloma nustatyti, kad “Seimo nario padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčio fondui vienam mėnesiui skiriama 5 VMDU dydžio suma.” Tokia nuostata abejotina keliais aspektais: 1) Pagal Valstybės tarnybos įstatymo bei 2002 m. birželio 27 d. Seimo nutarimo “Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo” nuostatas Seimo narių padėjėjų-sekretorių pareigybė priskirtina politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Todėl šių tarnautojų darbo užmokesčio dydį lemia atitinkamos Valstybės tarnybos įstatymo bei aukščiau nurodyto Seimo nutarimo nuostatos. Pagal paminėtus teisės aktus Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis MMA (minimalia mėnesine alga), o ne VMDU (vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu). Todėl kažin, ar aukščiau nurodyta Statuto 16 straipsnio nuostata tinkamai išspręstų valstybės biudžeto lėšų poreikio Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčiui mokėti klausimą. 2) Kaip jau nurodyta, Seimo narių padėjėjų-sekretoriai yra valstybės tarnautojai. Todėl jiems mokėtino darbo užmokesčio dydžio (bei atitinkamo valstybės biudžeto lėšų poreikio) reglamentavimas nėra Statuto, kuris pagal Konstitucijos 76 straipsnį nustato Seimo struktūrą ir darbo tvarką, reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į pastarąjį argumentą, nevisai aišku, koks subjektas disponuotų nurodytu darbo užmokesčio fondu, t.y. būtų tam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytoju. Kita vertus, analizuojama projekto nuostata sudaro prielaidą manyti, kad ja siekiama keisti Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo (tarnybos) modelį, konstruojant jį pvz. pagal Europos Parlamento narių padėjėjų darbo santykių organizavimo principus. Jeigu šios normos tikslas – reformuoti Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo (tarnybos) santykius, t.y. suteikti Seimo nariams teisę ne tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu pasirinkti padėjėjus-sekretorius, kuriuos į pareigas priima Seimo kancleris (sutinkamai su Valstybės tarnybos įstatymo normomis), bet patiems priimti į darbą (tarnybą), nustatyti padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčio dydį, spręsti kitus su darbo (tarnybos) santykiais susijusius klausimus, reikėtų atisitinkamai keisti Valstybės tarnybos įstatymą, Seimo nutarimą “Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo”. Tuo tarpu, jei nesiekiama iš esmės keisti Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo (tarnybos) santykių principų, o projekto normos tikslas yra gerinti Seimo narių parlamentinės veiklos sąlygas, didinant Seimo narių padėjėjų-sekretorių skaičių, siūlytina Statute tiesiog įtvirtinti kiekvienam Seimo nariui skiriamų Seimo narių padėjėjų-sekretorių etatų skaičių. Be to, projekto 9 straipsniu keičiamo Statuto 16 straipsnio formuluotėje “ <...> turi teisę turėti atskirus arba kartu su kitais frakcijos <...> nariais padėjėjus-sekretorius” siūlytume čia vartojamą sąvoką “atskirus” tikslinti.
  4. Projekto 10 straipsnyje išdėstyto Statuto 161 straipsnio pavadinime ir nuostatose vartojamos sąvokos “frakcijų darbuotojai” (straipsnio pavadinimas ir 1 dalis), “referentas” (1 dalis), “frakcijos tarnautojai” (2 dalis). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo nutarime “Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo” įvardijama pareigybė “Seimo frakcijos seniūno referentas”. Todėl reikėtų Statuto 161 straipsnyje vartojamą terminologiją suvienodinti bei suderinti su galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintais pareigybių pavadinimais. Be to, siūlytina šio straipsnio 2 dalies apskritai atsisakyti kaip perteklinės, kadangi pagal galiojančius teisės aktus (Valstybės tarnybos įstatymą) Seimo frakcijos seniūno referentą į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimo kancleris frakcijos seniūno teikimu.
  5. Projekto 14 straipsnyje vartojama sąvoka “įstatymas” keistina sąvoka “statutas” .
  6. Pritarti. Yra įregistruotas Č.Juršėno pasiūlymas, kuriam TTK irgi pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
  7. Pritarti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
  8. Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė J.Sabatausko siūlymui dėl 153 str. 9 d. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
  9. Pritarti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
  10. Pritarti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
  11. Pritarti iš dalies. 1) Siūlytina tikslinti šį straipsnį, taip, kaip Č.Juršėno siūlymuose; 2) Siūlytina 16 str. pirmajame sakinyje išbraukti žodžius “atskirus arba kartu su kitais frakcijos, kuriai jis priklauso, nariais”. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
  12. Pritarti. Komitetas siūlo šį straipsnį išdėstyti taip: “16 straipsnis. Frakcijų tarnautojai
  13. Frakcijų tarnautojai į darbą priimami ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.
  14. Nustatant frakcijų tarnautojų skaičių, atsižvelgiama į frakcijos narių skaičių. Kiekvienai frakcijai skiriamas ne mažiau kaip vienas frakcijos seniūno referento etatas.” Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
  15. Pritarti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Tikra: Komiteto padėjėja Birutė Kovalenkienė 2005-12-22

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.