← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL LR NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL LR NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO 2005 m. gruodžio 16 d. Nr. S-8-

(116)Vilnius 2005 metų lapkričio 10 d. LR valstybinėje kultūros paveldo komisijoje įvyko posėdis dėl LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgyvendinimo eigos. Dalyvavo LR kultūros ministerijos atstovai, Kultūros paveldo departamento, jo teritorinių padalinių, UAB „Lietuvos paminklai“ vadovai, kai kurių LR savivaldybių kultūros paveldo apsaugos darbuotojai. Valstybinė kultūros paveldo komisija, išklausiusi ir apsvarsčiusi atsiliepimus bei pasiūlymus dėl Įstatymo ir poįstatyminių aktų vykdymo, nustatė, jog paveldosaugą trikdo kai kurie netobuli teisės aktai arba jų trūkumas bei nepakankamos kultūros paveldo apsaugai ir tvarkybai skiriamos lėšos. Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatuoja:
  1. Kultūros paveldo išsaugojimo ir tvarkymo situacija Lietuvoje nepatenkinama. Priimti ir rengiami poįstatyminiai teisės aktai atskirais atvejais nėra aiškūs, nustato nepagrįstus, sunkiai įgyvendinamus reikalavimus: 1.
  2. visuotinis naujųjų specialiųjų planų ir kitų apsaugos dokumentų reikalavimas neatitinka kultūros paveldo apsaugos nuostatų tęstinumo; daugelis kultūros paveldo objektų ir vietovių (vertybių) jau turi patvirtintus apsaugos dokumentus, kurie buvo patvirtinti pagal ankstesnius reikalavimus, jie galioja ir nebūtina rengti naujus; 1.
  3. Įstatymas numato, kad specialiųjų planų sudarymo organizatorius yra tik Kultūros paveldo departamentas, o finansų šaltinis – LR biudžetas; dėl kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų dydžių bei darbų rengiant specialiuosius planus apimčių neišvengiamai kyla konfliktų tarp suinteresuotųjų; 1.
  4. Įstatymo įgyvendinimui numatyta per 80 Paveldo tvarkybos reglamentų (PTR), kurių rengimas pagal patvirtintas taisykles yra ilgalaikis procesas; tai, kad jų iki šiol nėra, stabdo paveldotvarkos programas, reguliavimo tvarkas ir Įstatyme numatytą kompensavimo mechanizmą; 1.
  5. atskirais atvejais kultūros paveldo apsaugos darbuotojai į rengiamus dokumentus įtraukia, kaip privalomus, ir tokius reikalavimus, kuriuos Įstatymas taiko tik išimtiniais atvejais; 1.
  6. archeologijos ir kitų kultūros paveldo objektų apsaugos zonų planuose būna nustatytos nepagrįstai didelės vizualinės apsaugos zonos; dėl Įstatymu numatyto specialiųjų planų reikalavimo vizualinėms apsaugos zonoms kyla konfliktų tarp žemės savininkų ir paveldo saugotojų; pasitaiko, kad aplink piliakalnį ar kitą archeologijos objektą ūkinė veikla varžoma nepagrįstai dideliuose plotuose; 1.
  7. dėl netobulo kultūros paveldo apskaitos modelio ir darbo organizavimo iki šiol tik maža dalis objektų yra užregistruota Nekilnojamojo turto registre.
  8. Įstatymu numatytas ir dėl specialistų stygiaus vietose stringantis Vertinimo tarybų steigimas yra esminis Įstatymo įgyvendinimo stabdis.
  9. LR savivaldybės, kurdamos paveldosaugos padalinius, pasigenda kvalifikuotų ir atestuotų paveldosaugos specialistų, metodikų, savivaldybių paveldosaugos padalinių nuostatų.
  10. Pasirašius Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, pasikeitė Bažnyčiai priklausančio kultūros paveldo finansavimo principai. Jie leidžia aiškiau reglamentuoti finansavimo tvarką.
  11. Formuojant valstybės biudžetą, neatsižvelgta į naują Įstatymo sąlygotą paveldosaugos situaciją ir iškeltus uždavinius. Tai akivaizdžiai demonstruoja 2006 metams numatytos paveldo tvarkybos programai skirtos lėšos, jos atitinka 1997 metais skirtą sumą. Dėl to: 5.
  12. Kultūros paveldo departamente, jo padaliniuose bei savivaldybėse stinga techninių darbo priemonių, šiuolaikinių fiksavimo ir analizavimo įrenginių; 5.
  13. nepatenkinamai finansuojami nekilnojamojo kultūros paveldo fundamentiniai tyrimai ir tvarkyba pagal Įstatymo reikalavimus bei Vyriausybės patvirtintas programas (pvz., Dvarų paveldo bei Etnokultūrinių kaimų išsaugojimo programos); 5.
  14. nepakankamas finansavimas stabdo Įstatymu numatytų specialiųjų planų ir LR nekilnojamojo turto registrui reikalingos kultūros paveldo objektų dokumentacijos rengimą. Valstybinė kultūros paveldo komisija nusprendžia:
  15. Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę: 1.
  16. įgyvendinti 2000 metais priimtą LR Seimo nutarimą Nr. VIII-1665 – valstybės biudžeto lėšas kultūros paveldo apsaugos ir tvarkybos reikalams padidinti iki 50 milijonų litų per metus; 1.
  17. Kultūros paveldo departamentui skirti daugiau etatų ir lėšų techninių darbo priemonių, šiuolaikinių fiksavimo ir analizavimo įrenginių įsigijimui; 1.
  18. finansuoti Vyriausybės patvirtintas kultūros paveldo programas ir fundamentinius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus; 1.
  19. įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje, Lietuvos Katalikų Bažnyčiai priklausančio kultūros paveldo tvarkymo lėšas išskirti atskira biudžeto eilute.
  20. Rekomenduoti LR kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui: 2.
  21. naujus kultūros paveldo apsaugos dokumentų rengimo reikalavimus taikyti tik naujų apskaitos ir apsaugos dokumentų rengimui ir tvirtinimui; kai to reikia dokumentų registravimui Nekilnojamojo turto registre; tikslinant teritorijų ribų koordinates; 2.
  22. parengti ir patvirtinti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo kaštų skaičiavimo metodiką; 2.
  23. skubiai parengti ir patvirtinti laikinąsias Paveldo tvarkybos reglamentų (PTR) rengimo taisykles; tai galėtų būti pereinamojo laikotarpio suglaudintas dabartinių PTR rengimo taisyklių variantas; 2.
  24. apsvarstyti paveldosaugos ir paveldotvarkos darbų projektavimui ir tvarkybai skirtų reglamentų struktūrą; 2.
  25. peržiūrėti archeologijos ir kitų kultūros paveldo objektų vizualinės apsaugos zonų dydžius ir veiklos reglamentavimą, kad jos atitiktų realius kultūros paveldo ir kraštovaizdžio išsaugojimo poreikius; 2.
  26. spartinti Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybų steigimą prie teritorinių padalinių, kurios galėtų talkinti toms rajonų ir miestų savivaldybėms, kurios dėl specialistų stygiaus negali tokių tarybų įsteigti; 2.
  27. parengti savivaldybių paveldosaugos padalinių nuostatus; juos pateikti aprobuoti Savivaldybių asociacijai bei Valstybinei kultūros paveldo komisijai; 2.
  28. parengti Kultūros paveldo departamento teritoriniams padaliniams ir LR savivaldybių skyriams paveldosaugos metodikas, vadovauti jų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.
  29. Rekomenduoti LR švietimo ir mokslo ministerijai skatinti ir įtvirtinti paveldosaugos specialistų rengimą aukštosiose mokyklose. KOMISIJOS PIRMININKAS JONAS GLEMŽA ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.