LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ UŽSIENIO KALBŲ ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ LYGIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2005 m. gruodžio 22 d. Nr. ISAK-2615 Vilnius Vadovaudamasis Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 (Žin., 2005, Nr. 108-3974), 12 punktu, tvirtinu Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui bei ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų užsienio kalbų žinių ir gebėjimų lygio vertinimo tvarkos aprašą (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS REMIGIJUS MOTUZAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-2615 MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ UŽSIENIO KALBŲ ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ LYGIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų užsienio kalbų žinių ir gebėjimų lygio vertinimo tvarkos aprašas (toliau vadinamas Aprašu) reglamentuoja atestuojamų mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų (toliau kartu vadinama – vadovai) užsienio kalbų žinių ir gebėjimų lygį, atitinkantį pretenduojamą vadybinę kvalifikacinę kategoriją, kalbinių gebėjimų vertinimo turinį ir vertinimo organizavimą. 2. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare daugiau dėmesio skiriama užsienio kalbų mokymuisi. Vadovai turi gebėti savarankiškai be tarpininkų (vertėjo) atstovauti mokyklai tarptautiniuose renginiuose, projektuose, bendrauti su užsienio kolegomis, veiksmingai atlikti interneto paiešką. 3. Šiandienos visuomenėje vadovui būtina išsiugdyti nuostatą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą. Visą gyvenimą trunkančio mokymosi bei besimokančios visuomenės koncepcijos Europoje tampa vis aktualesnės. Kalbų politika užima labai svarbią vietą švietimo sistemoje. Europos Taryba yra nustačiusi šešis kalbų mokėjimo lygius, kuriais vadovaujantis galima įvertinti vadovų užsienio kalbų mokėjimo lygį. 4. Kiekvienas atestuojamas vadovas, be savo gimtosios kalbos, turi mokėti dvi užsienio kalbas (viena iš jų – Vakarų Europos kalba) pretenduojamos įgyti kvalifikacinės kategorijos lygiu. Komunikacinės kompetencijos privalumas – jeigu vadovas moka daugiau nei dvi užsienio kalbas pretenduojamos įgyti kvalifikacinės kategorijos ar žemesniu lygiu. 5. Vadovams, baigusiems aukštojo mokslo studijas Lietuvoje iki 1990 m. kovo 11 d., rusų kaip užsienio kalbos testo laikyti nereikia, vadovui įskaitomas šios kalbos mokėjimas visų kvalifikacinių kategorijų lygiais. Vadovai, baigę aukštojo mokslo studijas Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d. ir norintys pateikti rusų kalbą kaip vieną iš užsienio kalbų, turi laikyti testą ir pateikti pažymėjimą, kaip nurodyta Aprašo 6 punkte. 6. Kitos (-ų) Vakarų Europos kalbos (-ų) mokėjimo testo, atitinkančio turimą ar pretenduojamą kvalifikacinę kategoriją, išlaikymo pažymėjimą (pagal Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų 59 p.) šio Aprašo nustatyta tvarka kiekvienas atestuotas ar atestuojamas vadovas mokyklų steigėjo atestacijos komisijai turi pateikti ne vėliau kaip iki 2008 m. rugsėjo 1 d. II. KALBINIŲ GEBĖJIMŲ VERTINIMO TURINYS IR VERTINIMO ORGANIZAVIMAS 7. Vadovas užsienio kalbų gali mokytis savarankiškai arba įvairių institucijų organizuojamuose užsienio kalbų kursuose. 8. Vertinimo objektas yra užsienio kalbų žinios ir gebėjimai, parodantys komunikacinę kompetenciją, kuri reiškiasi keturiose kalbinės veiklos srityse. Komunikacinės kompetencijos sudedamosios dalys – lingvistinė, diskursinė, strateginė, sociokultūrinė ir socialinė – apima daugelį žinių ir gebėjimų. Vertinami sakytinio teksto supratimo (klausymo), rašytinio teksto supratimo (skaitymo), rašytinio teksto produkavimo (rašymo) ir kalbėjimo gebėjimai. Testai atskiroms kalbinės veiklos rūšims rengiami pagal Užsienio kalbų mokėjimo reikalavimus mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams nustatytus A1, A2 ir B1 lygių gebėjimus (priedas). 9. Užsienio kalbų testai yra analogiški visoms kalboms, siekiant visiems sudaryti vienodas sąlygas. Vertinimo procesą sudaro dvi dalys: testas raštu ir pokalbis. 10. Testų trukmė: Testas A1 A2 B1 Klausymas 10 min. 15 min. 20 min. Skaitymas 25 min. 30 min. 30 min. Rašymas 25 min. 30 min. 40 min. Kalbėjimas 5 min. 5 min. 7 min. Testo trukmė 1 valanda 5 minutės 1 valanda 20 minučių 1 valanda 37 minutės 11. Vertinimo komisiją sudaro 3 asmenys: švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos (toliau vadinama – švietimo pagalbos įstaiga) atstovas ir du Valstybės institucijų kalbų centro (toliau vadinama – VIKC) paskirti dėstytojai. 12. Kiekvienas testuojamasis privalo turėti rašymo priemonę. Testui vykdyti parenkama erdvi patalpa. Testuojamųjų skaičius neturi viršyti 30 žmonių. Patalpoje turi būti kokybiška garso aparatūra. Kalbėjimo testui reikalinga atskira patalpa. 13. Nusprendęs testuotis, vadovas turi: 13.1. pateikti prašymą švietimo pagalbos įstaigos vadovui; 13.2. sumokėti švietimo pagalbos įstaigai už testo laikymą iki testo pradžios; 13.3. prieš testą pateikti asmens tapatybės dokumentą. 14. Švietimo pagalbos įstaiga: 14.1. sudaro vadovų sąrašus testui laikyti pagal lygį ir kalbą; 14.2. derina testo laikymo datą ir laiką su VIKC, teisės aktų nustatyta tvarka sudaro darbo apmokėjimo sutartis. 15. VIKC: 15.1. rengia testus ir testuoja vadovus VIKC Vilniuje bei švietimo pagalbos įstaigose; 15.2. rengia kalbų dėstytojus testuoti; 15.3. išlaikiusiems testą vadovams išduoda kalbų mokėjimo lygį patvirtinančius pažymėjimus. ______________ Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų užsienio kalbų žinių ir gebėjimų lygio vertinimo tvarkos aprašo priedas UŽSIENIO KALBŲ MOKĖJIMO REIKALAVIMAI MOKYKLŲ VADOVAMS, JŲ PAVADUOTOJAMS UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJAMS 1. Trečiajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai – A1 mokėjimo lygis Klausymas Geba atpažinti žinomus žodžius ir pačias svarbiausias frazes apie save, šeimą, artimiausią aplinką, jeigu žmonės kalba bendrine kalba lėtai ir aiškiai. Skaitymas Geba suprasti įprastinius pavadinimus, žodžius ir labai paprastus sakinius, pvz., iš skelbimų, plakatų ar katalogų, rasti tekste reikalingą informaciją. Pokalbis Geba bendrauti paprasta kalba, jeigu pašnekovas pasirengęs pakartoti ar perfrazuoti, pasakyti lėčiau ir padėti suformuluoti mintį. Geba klausti ir atsakyti į paprastus klausimus apie būtiniausius poreikius arba gerai žinomus dalykus. Monologas Geba vartoti paprastas frazes ir sakinius gyvenamajai vietovei ir pažįstamiems žmonėms apibūdinti, pasakoja apie darbą, šeimą, laisvalaikį ir kt. Rašymas Geba užrašyti paprastą, trumpą tekstą ant atviruko, pvz., šventinį sveikinimą, pranešti apie atvykimą/išvykimą, informuoti apie gautą laišką ar žinutę. Geba į nustatytos formos dokumentus įrašyti asmens duomenis, pvz., viešbučio registracijos lapelyje įrašyti savo pavardę, tautybę, adresą, datą, pareigas. 2. Antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai – A2 mokėjimo lygis Klausymas Geba suprasti frazes ir dažniausiai vartojamus žodžius, susijusius su būtiniausiomis reikmėmis, pvz.: informaciją apie asmenį ir šeimą, apsipirkimą, apylinkes, įsidarbinimą. Supranta trumpų, aiškių ir paprastų žinučių ir skelbimų prasmę. Skaitymas Geba skaityti labai trumpus paprastus tekstus. Geba rasti specifinę numatomą informaciją paprastuose kasdieniuose tekstuose – skelbimuose, reklaminiuose lapeliuose, valgiaraščiuose, tvarkaraščiuose. Geba suprasti trumpus, paprastus asmeninius laiškus. Pokalbis Geba bendrauti atlikdamas (-
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.