LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO 7, 8, 11, 13, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2006 m. sausio 6 d. Nr. 487 Vilnius 1 straipsnis. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7, 8,11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (toliau – Įstatymas), parengtu įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą bei pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti, konstatuoju: 1) reguliuojant visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, nuosavybės teisė, kaip prigimtinė konstitucinė teisė, negali būti neproporcingai apribota įgytosios teisės – medžioklės teisės – atžvilgiu. Laikantis proporcingumo principo, įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Įgytajai teisei negali būti teikiamas prioritetas; 2) Įstatyme pasirinktas bendro leidimo principas, reiškiantis, kad medžioti savininko žemėje galima, jeigu savininkas to neuždraudė. Toks teisinis reguliavimas suponuoja savininko pareigą ginant nuosavybės teises, imtis tam tikrų aktyvių veiksmų: atitinkamos savivaldybės komisijai pateikti raštiškus sprendimus dėl medžiojimo jiems priklausančioje žemėje uždraudimo arba dėl tokio draudimo panaikinimo, taip pat žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir žemės sklypų planų kopijas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio antrąją dalį nuosavybės teises saugo įstatymai, todėl įstatymų leidėjas turėtų nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų tinkamas nuosavybės teisės įgyvendinimo sąlygas, gintų ir saugotų nuosavybę. Pabrėžtina, kad Įstatyme nuosavybės teisė nėra tinkamai ginama; 3) Įstatyme turi būti įtvirtintas specialaus leidimo principas, reiškiantis, kad be žemės savininko sutikimo negalima medžioti jam priklausančioje žemėje; 4) Įstatyme iš esmės įteisinama galimybė medžioti ir tuose žemės sklypuose, kuriuose savininkai medžioti uždraudė, nors nėra objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima neginčijamai nustatyti, ar žvėris buvo sužeistas medžioklės metu. 2 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi: 1) grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą; 2) teikiu šias Įstatymo pataisas: Pakeisti Įstatymo 1 straipsniu keičiamo Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „

1. Medžioklė privačiuose žemės sklypuose, esančiuose medžioklės plotuose, leidžiama tik esant rašytiniam savininko sutikimui, išduotam šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“ Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės ploto vienetą ar pakeisti jo ribas, ne vėliau kaip per 2 mėnesius parengusi preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, registruotais laiškais informuoja žemės sklypų savininkus (pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą gyvenamąją vietą) apie ketinimą įtraukti jiems priklausančius žemės sklypus į sudaromą medžioklės plotų vienetą, taip pat apie teisę duoti rašytinį sutikimą medžioti arba jį atšaukti. Asmenys, pateikę pasiūlymą sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas, privalo pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytus savininkų sutikimus. Medžioklės plotus, kuriems savininkai nėra davę sutikimo šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija pažymi medžioklės plotų vieneto plane. Medžioklės plotuose esantys žemės sklypai, kuriuose žemės savininkai nėra davę sutikimo medžioti, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo.“ Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio, kuriuo Medžioklės įstatymo 8 straipsnis yra papildomas 12 dalimi, 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu gauti žemės savininkų sutikimai, numatyti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, pridedami prie medžioklės plotų vieneto ar jo ribų pakeitimo projekto dokumentų ir yra privalomi medžioklės plotų naudotojui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija, gavusi žemės savininko sutikimą, numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, po medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo per 10 dienų raštu informuoja apie tai atitinkamą Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir medžioklės plotų naudotoją Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų nustatyta tvarka.“ Pakeisti Įstatymo 4 straipsniu keičiamo Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje išvardytas teritorijas ir šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, turi teisę duoti rašytinį sutikimą medžioti arba jį atšaukti.“
5. straipsnis. Pavedu Respublikos Prezidento patarėjui teisės klausimais, Teisės departamento vadovui Haroldui Šinkūnui pristatyti šiuo dekretu teikiamas Įstatymo pataisas Lietuvos Respublikos Seime.
6. straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS ______________