LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.69 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-33 2006 m. sausio 16 d. Nr. 37 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 495, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-33 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-33) dėl šių priežasčių: 1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.69 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma siejama su santuokos nutraukimu dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalimis, santuoka dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės gali būti nutraukta dėl sutuoktinio (sutuoktinių) amoralios (prieštaraujančios gerai moralei) arba nusikalstamos veikos. Kadangi šios veikos neatitinka teisės ir (
- ar)geros moralės, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalyje numatoma galimybė sutuoktiniui reikalauti, kad teismo pripažintam kaltu dėl santuokos iširimo sutuoktiniui būtų uždrausta naudotis kito sutuoktinio pavarde. Taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalies nuostata leidžia apsaugoti sąžiningo sutuoktinio interesus nuo kito sutuoktinio neteisėtų veiksmų ir įtvirtina specifinį pažeistų teisių gynimo būdą šeimos teisėje. 2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Asmens pavardė – tai socialinė bei moralinė vertybė, asmens neturtinė civilinė teisė, kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.114 straipsnio 1 dalį ginama įstatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsnio norma sudaro lygias galimybes tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties sutuoktiniams priimti sprendimą dėl pavardės keitimo santuokos sudarymo momentu. Sutuoktinis, pasirinkęs kito sutuoktinio arba dvigubą pavardę, įgyja naują neturtinę teisę, reglamentuotą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 dalyje. Santuokos nutraukimo atveju ši teisė savaime neišnyksta, tačiau esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms sutuoktinis įgyja teisę reikalauti, kad teismas apribotų kito sutuoktinio neturtines teises į santuoką sudarant įgytą kito sutuoktinio pavardę. 3. Santuokos pagrindu sutuoktinio įgyta nauja pavardė nėra prigimtinė, skirtingai nei įgyjama gimimo momentu. Taigi neginčijama teisė turėti santuokos pagrindu ir sutuoktinio pasirinkimu įgytą pavardę egzistuoja, iki egzistuoja santuoka. Jeigu santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės, įstatyme nustatyta galimybė kaltam sutuoktiniui patirti neigiamus teisinius padarinius – netekti teisės naudotis buvusio sutuoktinio pavarde, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Sutuoktinis, piktnaudžiaujantis savo teisėmis, atliekantis neteisėtus veiksmus prieš kitą sutuoktinį ar pažeidžiantis kito sutuoktinio teises, negali pretenduoti į savo privatumo ar šeimyninio gyvenimo gynimą. 4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ne imperatyvi norma, o dispozityvumo principu pagrįsta teisinė galimybė, kur iniciatyvos teisę turi sutuoktinis, kurio interesai pažeisti, o galutinį sprendimą gali priimti tik teismas, atsižvelgdamas į visas su reikalavimu susijusias aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. 5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos pagrįstumas ir teisingumas vertintinas atsižvelgiant į kitus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.114 straipsnio 1 dalyje nurodytus neturtinius įstatymo ginamus gėrius: asmens garbę bei orumą. Įstatymai gina asmens garbę ir orumą kaip asmens moralinį vertinimą. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų kuriama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu, ir moralinis jo vertinimas atitiktų tai, kaip jis iš tikrųjų vykdo įstatymų, žmogiškosios moralės normų reikalavimus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos turinį, darytina išvada, kad įstatymo sudaroma teisinė galimybė asmens pasirinkimu ir valia užkirsti kelią neigiamam reiškiniui – asmens garbės ir orumo vertinimui pagal kito asmens prieštaraujančius teisei ir (
- ar)gerai moralei poelgius. Taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalies norma sukuria teisines sąlygas ginti žmogaus garbę ir orumą. 6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno sutuoktinio reikalavimu kitam sutuoktiniui negali būti uždrausta pasilikti santuokinę sutuoktinio pavardę, jeigu sutuoktiniai turi bendrų vaikų, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Teisingumo ministras Gintautas Bužinskas ______________