POSĖDŽIO PROTOKOLAS Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETAS Seimo posėdžių sekretoriatui 2006-01-20 POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2006-01-20 Nr. 3 Vilnius 1. SVARSTYTA: Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai Kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymo projektui XP – 601
(2). NUSPRĘSTA: pritarti kai kurioms Teisės Seimo kanceliarijos pastaboms ir pasiūlymams:
- “
- Statuto 12 straipsnio 1 dalyje galima būtų pasiūlyti išbraukti žodžius “tiksliai ir sąmoningai”, nes tikslus ir sąmoningas teisės normų laikymasis yra individuali kiekvieno kario požiūrio į teisės normų prasmę ir reikšmę išraiška, todėl svarstytina, ar kario tikslią ir sąmoningą veiklą gali užtikrinti jo vadas. Antra vertus, kadangi teisės normų laikymasis gali reikšti ne tik teisės normų esmę atitinkantį veikimą, bet ir teisės normų esmę atitinkantį neveikimą, Statuto 12 straipsnio 1 dalies nuostata iš esmės reikštų vado pareigą užtikrinti, kad karys, be kita ko, “tiksliai ir sąmoningai” neveiktų, tačiau abejotina, ar teisėtam neveikimui gali būti taikomi tokie kriterijai kaip tikslumas ir sąmoningumas.” NUSPRĘSTA: pritarti pasiūlymui ir išdėstyti Statuto 12 straipsnio 1 dalį taip: “
- Kiekvienas vadas (viršininkas) asmeniškai privalo užtikrinti, kad jam pavaldūs kariai tiksliai ir sąmoningai laikytųsi karių drausmės ir tarptautinės humanitarinės teisės normų.” Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
- “
- Statuto 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad vadas (viršininkas) turi teisę sulaikyti karius, įtariamus padarius drausmės pažeidimą, tačiau Statuto 14 straipsnio 2 dalyje numatyta daugiau pagrindų, kuriems esant karys gali būti sulaikytas, todėl šias Statuto nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti.” NUSPRĘSTA: pritarti pastabai ir pakeisti Statuto 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotę taip: “2) šio statuto nustatyta tvarka sulaikyti karius; sulaikyti karius, įtariamus padarius drausmės pažeidimų;” Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
- “
- Statuto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte reikėtų išbraukti žodžius “Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso”, o 3 dalies 2 punkte reikėtų detalizuoti giminaičio sampratą šio Statuto prasme.” NUSPRĘSTA: pritarti pasiūlymui Statuto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte išbraukti žodžius “Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso” punktą išdėstant taip: “3) nedelsdamas informuoti vadą (viršininką), paskyrusį tarnybinį patikrinimą, apie patikrinimo metu nustatytą veiką, turinčią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių;” ir iš dalies pritarti pasiūlymui šio straipsnio 3 dalies 2 punkte detalizuoti giminaičio sampratą išdėstant šį punktą taip: “2) jis yra tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyvio giminaitis ar šeimos narys;” Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
- “
- Statuto 22 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti terminą, per kurį asmeniui turi būti pranešta apie vado (viršininko) sprendimą.” NUSPRĘSTA: pritarti pasiūlymui ir Statuto 22 straipsnio 2 dalyje antrajame sakinyje po žodžio “sprendimą” įrašyti žodį “nedelsiant” ir šią dalį išdėstyti taip: “
- Gavus prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo vadas (viršininkas) nedelsdamas įvertina motyvus ir priima prašymą tenkinantį arba atmetantį sprendimą. Apie vado (viršininko) sprendimą nedelsiant pranešama prašymą pateikusiam asmeniui.” Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
- “
- Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigus tarnybinį patikrinimą surašoma išvada. Atsižvelgiant į tai Statuto 27 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad vadas (viršininkas) tarnybinį patikrinimą nutraukia, reikėtų tikslinti, nes tarnybinis patikrinimas jau yra baigtas ir surašyta išvada. Atkreiptinas dėmesys į Statuto 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus, taikomus tarnybinio patikrinimo išvados struktūrai: šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai tarnybinio patikrinimo išvadai tais atvejais, kai atlikus tarnybinį patikrinimą, konstatuojama, kad drausmės pažeidimo požymiai yra, tačiau praktikoje galimi ir tokie atvejai, kai atlikus tarnybinį patikrinimą, bus pagrindas konstatuoti, kad nenustatytas drausmės pažeidimo įvykis arba drausmės pažeidimo tyrimas nutrauktinas, o tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga perduotina tirti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl siūlytina atitinkamai papildyti Statuto 26 straipsnio 5 dalį, o atsižvelgiant į Statuto 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vado (viršininko) teisę įvertinti tarnybinį patikrinimą, reikėtų patikslinti jo įgalinimų, įtvirtintų Statuto 27 straipsnio 2 dalyje, pobūdį.” NUSPRĘSTA: pritarti pastabai ir Statuto 26 straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžio “patvirtinantys” įrašyti žodžius “arba paneigiantys” punktą išdėstant taip: “2) įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys drausmės pažeidimo įvykį ir pažeidėjo kaltumą;” bei papildant šio straipsnio 7 dalį naujais 3 ir 4 punktais: “3) siūlymas informuoti karo policiją apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius, suteikiant jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingą medžiagą; 4) nesant galimybių nustatyti ar nenustačius drausmės pažeidimo fakto arba drausmės pažeidėjo, siūlymas nutraukti tarnybinį patikrinimą.” ir atitinkamai pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 3 punktą: “3) nutraukia tarnybinį patikrinimą. tyrimo metu nenustačius drausmės pažeidimo, tarnybinį patikrinimą nutraukia.” Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
- “
- Statuto 28 straipsnyje reglamentuoti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, o tarnybinis patikrinimas dėl šiurkštaus drausmės pažeidimo – ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) raštišku nurodymu skyrė tarnybinį patikrinimą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Statuto 5 straipsnio 2 dalį, samprata “drausmės pažeidimas” apima ir šiurkštų drausmės pažeidimą, todėl neaišku, kuris terminas turėtų būti taikomas tiriant drausmės pažeidimą. Be to, iki tarnybinis patikrinimas nebaigtas, negali būti konstatuota ar drausmės pažeidimas yra šiurkštus, todėl kyla abejonių ar iš anksto gali būti nustatyti skirtingi terminai drausmės pažeidimui tirti.” NUSPRĘSTA: pritarti pastabai ir Statuto 28 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: “
- Tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, o tarnybinis patikrinimas dėl šiurkštaus drausmės pažeidimo – ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) raštišku įsakymu arba raštišku nurodymu skyrė tarnybinį patikrinimą.” Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
- “
- Statuto 36 straipsnio 1 dalyje, Statuto 37 straipsnio 1 dalyje, Statuto 38 straipsnio 1 dalyje bei Statuto 39 straipsnio 1 dalyje yra atitinkamai pateiktos kario laipsnio pažeminimo drausminės nuobaudos, atleidimo iš pareigų drausminės nuobaudos, atleidimo iš tarnybos drausminės nuobaudos bei pašalinimo iš karo mokymo įstaigos drausminės nuobaudos apibrėžtys. Nustatyta, kad kario laipsnio pažeminimo skyrimo pagrindas - šiurkštus drausmės pažeidimas, nesuderinamas su kario laipsniu, kad atleidimo iš pareigų skyrimo pagrindas – šiurkštus drausmės pažeidimas, nesuderinamas su kariūno pareigomis, kad atleidimo iš tarnybos skyrimo pagrindas – šiurkštus drausmės pažeidimas, nesuderinamas su tikrąja karo tarnyba, kad pašalinimo iš karo mokymo įstaigos skyrimo pagrindas – šiurkštus drausmės pažeidimas, nesuderinamas su tikrąja karo tarnyba ir karo mokslu mokymo įstaigoje. Tokios minėtų nuobaudų apibrėžtys sudaro prielaidą teigti, kad kai kuriais atvejais drausmės pažeidimai gali būti vertinami kaip suderinami su kario laipsniu, kariūno pareigomis, tikrąja karo tarnyba ar mokslu karo mokymo įstaigoje, todėl toks drausminių nuobaudų apibrėžčių įtvirtinimas teisės normose kelia abejonių ir yra tikslintinas. Svarstytina, ar Statuto 36 straipsnio 3 dalyje numatytas kario perkėlimas į žemesnes pareigas nėra savarankiška drausminė nuobauda ir kaip šios dalies nuostatos derinasi su Statuto 2 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią už vieną drausmės pažeidimą gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda.” NUSPRĘSTA: pritarti pastaboms Statuto 36 straipsnio 1 dalį išdėstant taip: “
- Kario laipsnio pažeminimas yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą, nesuderinamą su jo laipsniu.”, Statuto 37 straipsnio 1 dalį išdėstant taip: “
- Atleidimas iš pareigų yra drausminė nuobauda, skiriama kariūnui už šiurkštų drausmės pažeidimą, nesuderinamą su jo pareigomis.”, Statuto 38 straipsnio 1 dalį išdėstant taip: “
- Atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą, nesuderinamą su tikrąja karo tarnyba.” ir Statuto 39 straipsnį išdėstant taip: “Pašalinimas iš karo mokymo įstaigos yra drausminė nuobauda, skiriama kariūnui už šiurkštų drausmės pažeidimą, nesuderinamą su tikrąja karo tarnyba ir mokslu karo mokymo įstaigoje.” Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
- “
- Redaguojant projekto tekstą reikėtų suvienodinti žodžių “Statutas” ir “vadas (viršininkas)” vartojimą, nes šių terminų tinkamas nurodymas svarbus teisės požiūriu.” NUSPRĘSTA: iš dalies pritarti pasiūlymui suderinant žodžių “vadas (viršininkas)” vartojimą Statuto 13 straipsnio 2 dalį išdėstant taip: “
- Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises vadas (viršininkas) įgyvendina tiesiogiai pats ar duodamas įsakymus kariams, taip pat pasitelkdamas karo policiją.”, 15 straipsnio 1 dalį išdėstant taip: “
- Kitos poveikio priemonės yra vado (viršininko) taikomos poveikio priemonės, ugdančios karių atsakomybę, įgūdžius ir valią. Jų paskirtis – užkirsti kelią galimiems drausmės pažeidimams, suteikti vadui (viršininkui) galimybę auklėti ir mokyti karius laikytis drausmės bei nepriekaištingai atlikti pareigas.”, 44 straipsnio 2 dalį išdėstant taip: “
- Aukštesnis vadas (viršininkas) gali skirti drausmines nuobaudas, kurias skirti turi teisę žemesnis vadas (viršininkas).”, 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstant taip: “2) dienos tarnybos, sargybos ar kovinio budėjimo metu į generalinį inspektorių kreipiamasi tik gavus tiesioginio vado (viršininko) (pradedant nuo kuopos vado ir jam tolygių pareigų) arba sargybos (pamainos) viršininko leidimą, nenurodant kreipimosi turinio ir priežasties.” ir 62 straipsnio 3 dalį išdėstant taip: “
- Apie skundo nagrinėjimo metu gautus rezultatus raštu pranešama kariui, padavusiam skundą. Jei per mėnesį nuo skundo padavimo dienos karys negauna atsakymo į savo skundą ar pranešimo apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, jis įgyja teisę pateikti skundą vado (viršininko), kuriam skundas buvo pateiktas, tiesioginiam vadui (viršininkui) viršininkui (vadui).” Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Posėdžio pirmininkas Komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas Tikra Posėdžio sekretorius Komiteto padėjėja Agnė Silickienė