NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 5, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-130(3) IR LI

(3)IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-796 2006 m. sausio 23 d. Nr. 65 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 608 1 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 2, 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-130

(3)(toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-130

(3)4 straipsnio nuostatai skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją politinių kalinių vaikams (įvaikiams), jeigu jie iki tėvų kalinimo pabaigos buvo nepilnamečiai, ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui: 1.1. Įstatymo projekto Nr. XP-130

(3)4 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2018) 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „Teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jeigu bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, ir politinių kalinių vaikai (įvaikai), jeigu jie abiejų tėvų kalinimo metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu jie neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.“. 1.2. Nustatyti, kad Įstatymo projekto Nr. XP-130

(3)4 straipsniu keičiamos Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos įsigaliotų nuo 2007 m. sausio 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas jau priimtas ir 2006 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete papildomų lėšų nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms mokėti nenumatyta. 2. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-796 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-796) ir Įstatymo projekto Nr. XP-130

(3)nuostatoms, kuriomis siekiama: 2.1. Prilyginti valstybinių pensijų bazę galiojančiam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui (Įstatymo projekto Nr. XP-130

(3)1 straipsnis) ir valstybinių pensijų bazę 2005 m. sausio 1 d. taikytam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui (Įstatymo projekto Nr. XP-796 1 straipsnis), nes: 2.1.

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Finansų ministerija pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti pasiūlymus dėl valstybinių pensijų bazės, nuo kurios tiesiogiai priklauso nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų bei Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydžiai, didinimo atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes (šių priemonių 450 punktas). Kadangi Lietuvos Respublikos 2006 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas jau priimtas, klausimas dėl valstybinių pensijų bazės didinimo gali būti svarstomas rengiant 2007 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą; 2.1.
2. nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų bei Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos yra papildomai mokamos kartu su valstybine socialinio draudimo pensija ir nėra sukakusių senatvės pensijos amžių ir neįgalių asmenų pagrindinis pajamų šaltinis. Taigi jų nebūtina didinti tiek pat ir tokiu pat dažnumu kaip valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją. 2.
3. Neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – laisvės kovų dalyviams, kurie yra buvę politiniai kaliniai ar tremtiniai, skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybines pensijas (Įstatymo projekto Nr. XP-130

(3)2 straipsnis), nes pagal galiojančias nuostatas ir dabar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teikimu Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybines pensijas labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama šių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Be to, siūlomas neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių skirstymas, atsižvelgiant į tai, ar asmuo buvo politinis kalinys ar tremtinys, ar nebuvo, gali sukelti tarpusavio supriešinimą. 2.3. Plėsti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų ratą (Įstatymo projekto Nr. XP-130

(3)3 straipsnis ir Įstatymo projekto Nr. XP-796 2 straipsnis), nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių 427 punkte numatyta modernizuoti pensijų sistemą, pasiekti didesnį jos skaidrumą, išmokų pagrįstumą ir finansinį stabilumą, todėl šių pasiūlymų tikslingumas turėtų būti svarstomas siejant jį su visa pensijų reforma ir aptartas Nacionalinės pensijų sistemos modernizavimo koncepcijos projekte. 3. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui atkreipti dėmesį, kad Įstatymo projekto Nr. XP-130

(3)nuostatoms įgyvendinti reikėtų apie 42 mln. litų 2006 metų antrąjį pusmetį (84 mln. litų per metus), o Įstatymo projekto Nr. XP-796 – 46,3 mln. litų per metus. Šios lėšos 2006 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nenumatytos. Įstatymų leidėjas, leisdamas įstatymą, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, turi numatyti jam įgyvendinti būtinas lėšas ir padaryti atitinkamus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pakeitimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų skirti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nėra galimybių. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė ______________