ATSKIROJI SEIMO KOMISIJOS EBSW VEIKLAI TIRTI NARIO NUOMONĖ

ATSKIROJI SEIMO KOMISIJOS EBSW VEIKLAI TIRTI NARIO NUOMONĖ ATSKIROJI SEIMO KOMISIJOS EBSW VEIKLAI TIRTI NARIO NUOMONĖ 3 KLAUSIMU.KOKIA BUVO KONCERNO EBSW ĮTAKA BANKŲ SEKTORIUJE IŠVADA Dar tarybiniais laikais Taupomasis ir Žemės ūkio bankai dirbo,kaip savarankiški bankai.Tai lėmė, kad jų reorganizavimas į Valstybinius komercinius bankus buvo palyginti paprastas procesas. Jie turėjo nuosavą kapitalą ir lėšas. Valstybinį komercinį reikėjo atskirti nuo Lietuvos banko ir naujai suformuoti jo kapitalą. Tai galėjo turėti neigiamos įtakos jo specifikai formuojant ir tvirtinant statutą. Kol nebuvo galutinai suformuotas jo kapitalas ir esant kreditinių resursų trūkumui, tos aplinkybės matyt ir lėmė, kad Vyriausybė ryžosi patvirtinti laikinąjį LVKB statutą. Tai iš tikrųjų buvo formalus įstatymų pažeidimas, bet krizės sąlygomis kartais reikia spręsti operatyviai klausimus. Vyriausybės sprendimas įteisinti Valstybiniuose komerciniuose bankuose dalį Valstybei priklausančių akcijų, kaip privilegijuotas be balso teisės galėjo nulemti, kad tada Vyriausybei vadovavo liberalių pažiūrų Premjeras. Jo politinių pažiūrų esmė buvo ta, kad Valstybė nemoka racionaliai ir efektyviai valdyti turto. Privatininkai tai gerai moka. Todėl logiška, kad tas, kuris nemoka turto valdyti, turi valdymo teisę perleisti mokančiam. Nemokantis valdyti turi teisę gauti pajamas(dividendus) garantuotai už nuosavą kapitalą. Toks sprendimas automatiškai negali būti vertinamas, kaip ydingas.Ydinga tai, kad praktiškai LVKB niekas rimtai neatstovavo valstybės interesų, kaip ir kituose dviejuose valstybiniuose komerciniuose bankuose. Kaip parodė Komisijos tyrimas G.Petrikas tapęs LVKB tarybos pirmininku, skirstė kreditinius resursus, vadovaudamasis tokiais pačiais principais, kaip ir buvo skirstomos IKHK lėšos, be ekonominio pagrindimo, be verslo plano, be turto įkeitimo. Kodėl tokiam ydingam kreditinių resursų skirstymui netrukdė profesionalūs tarybos ir valdybos nariai, paskolų komisijos nariai, Finansų ministerijos atstovai komisijai kvalifikuotai išsiaiškinti argumentuotų įrodymų nebuvo. Pvz. LVKB taryboje buvo 12 asmenų. Aiškiai susijusiu su EBSW buvo 5, nes AB “Ekranas” direktoriaus priskirti prie EBSW nėra logikos.”Ekrane “ EBSW turėjo tik 15,73 procento akcijų. LVKB valdyboje, pagal gautus duomenis EBSW atstovų nebuvo. Komisijai nepavyko išsiaiškinti, kodėl LVKB taryba ir valdyba nesutrukdė G.Petrikui neatsakingai skirstyti kreditinius resursus, nors tarybos pirmininkas pagal statutą negalėjo nurodinėti kam ir kokio dydžio kreditinius resursus skirti. Galima daryti išvadą, kad G.Petrikas skirstydamas LVKB kreditinius resursus, pagal savo profesionalumo lygį ir sukauptą patirtį tarybinėje kooperacijoje, bandė gelbėti EBSW įtakos zonoje esančias įmones, bet EBSW veikėjų neprofesionalumas dalinai prisidėjo, kad banko kreditai buvo neracionaliai panaudoti. Matydami bent dalį pinigų išgelbėti nuo bankroto jie juos pervedinėjo į ofšorines kontoras. Bet Seimo komisija negavo duomenų, kiek jų buvo pervesta į tas kontoras. To neturi ir prokuratūra. Kadangi komisija nepalygino kiek blogų paskolų buvo išdavę kiti du valstybiniai komerciniai bankai ir vertinant tai, kad Lietuvoje bankrutavo 15 komercinių bankų ir Valstybės turto bankas perėmė blogų paskolų už daugiau, kaip 5 milijardus litų, todėl objektyviai nustatyti EBSW įtaką bankų sektoriui nepakako duomenų. 2006.02.03. Teikia Seimo narys Julius Veselka