PASIŪLYMAI

PASIŪLYMAI ATSKIROJI SEIMO KOMISIJOS EBSW VEIKLAI TIRTI NARIO NUOMONĖ 6 KLAUSIMU.Kokios valstybės politikų ,teisėjų pareigūnų ar tarnautojų veikos padarė palankias sąlygas EBSW Į šį klausimą nemažai atsakymų duota mano pateiktoje išvadoje antruoju klausimu. Todėl nesikartosiu. Papildomos išvados būtų tokios. IŠVADOS 1 Revizijų departamento prie Finansų ministerijos panaikinimas dar 1992, prokurorinės priežiūros panaikinimas, vykdant ekonomiškai iracionalų privatizavimą, taikant liberalias normas komercinių bankų įstatyme, mažinant, tuometinėmis sąlygomis, valstybės įtaką ekonomikos valdyme,neturint profesionalaus ir tikro savininko sudarė labai palankias sąlygas ,kooperatinio judėjimo, planinės, deficitinės ekonomikos sąlygomis, veikėjams perimti valstybės turto valdymą, įsiveržti į Valstybinius komercinius bankus ir tvarkytis ten šeimyninės rangos principais, neturint nei profesionalumo, nei kvalifikacijos. Tai ir padidino finansinius nusikaltimus, neprofesionalių, nekvalifikuotų, labai pasitikinčių savimi žmonių įsigalėjimą ekonomikoje. Kaip parodė gyvenimo praktika, tie nekvalifikuoti, labai pasitikintis savimi pirmieji privataus kapitalo ir rinkos ekonomikos šaukliai beveik visi logiškai žlugo, kitaip ir negalėjo būti.

1. Dėl paskolų gautų valstybės vardu paskirstymo ir valstybės garantijų ūkio subjektams suteikimo. Darant išvadą apie paskolas ir valstybės garantijas ūkio subjektams reikia įvertinti to meto realias aplinkybes. Jos buvo tokios: 2.1) įmonėms labai trūko lėšų, bankai neturėjo pakankamai resursų ir dauguma veikė neprofesionaliai ir neskaidriai; 2.2) užsienio bankai ir tarptautinės finansinės organizacijos nepasitikėjo Lietuvos įmonėmis ir sutikdavo suteikti kreditinius resursus tik valstybei arba tik su valstybės garantija. Šiomis blogomis aplinkybėmis ir buvo priversta Vyriausybė dalinti kreditus ir valstybės garantijas. Tam buvo sukurta komisija ir ekspertų grupė, kuri tikrindavo investicinių projektų pagristumą. Komisija ir ekspertų grupė kartais svarstydavo dilemą. Skirti valstybės vardu gautus kreditus ar suteikti kreditams garantijas yra labai rizikinga ir vargu ar pasiteisins, bet kreditus ir garantijas suteikdavo. Ir skirdavo todėl, kad tekdavo rinktis tarp dviejų blogų alternatyvų. Neskirti įmonei kreditų, tai pasmerkti įmonę greitam ir neišvengiamam bankrotui, skirti kreditus, tai rizikuoti prarasti kreditus, bet būdavo keli procentai garantijų, kad įmonė išvengs bankroto. Kur įmones valdė profesionalai, tos įmonės išsigelbėjo,o kurias valdė ne profesionalai tos įmonės buvo sužlugdytos ir kreditai negražinti. Kas yra būdinga įmonėms buvusioms EBSW įtakos zonoje,kaip ir panašių kitokių struktūrų įtakos sferoje buvusioms įmonėms. Aišku, Vyriausybė ,esant nepatikimai bankų sistemai, kontroliuoti visą procesą susijusį su kreditinių resursų panaudojimu neturėjo pajėgumų ir tai yra ne Vyriausybės funkcija. Tos funkcijos Vyriausybei buvo primestos to meto esančiomis nepalankiomis aplinkybėmis. .Kreditinių resursų skirstymas yra grynai bankų funkcija. Kad Vyriausybė sąmoningai, korupciniais tikslais skyrė EBSW įtakoje esančioms įmonėms paskolas ir skyrė garantijas komisija įtikinamų įrodymų negavo. Iš komisijai pateiktų duomenų matyti, kad EBSW struktūros iš gyventojų buvo surinkusios 344 mln.litų, bet indėlių gražino 263mln. ir išmokėjo palūkanų virš 54 mln.litų. Iš LVKB įmonės gavo 113 mln.litų, bet nenustatyta ar ta suma išduota tik įmonėms,kuriose EBSW turėjo kontrolinius akcijų paketus. Valstybės vardu gautų paskolų ir su valstybės garantijomis gavo kreditinių resursų už beveik 188 mln. litų,bet 82 mln. lt. buvo skirta AB “Inkaras”.Apie šios įmonės problemas išdėstyta kitose išvadose. Taip pat 33 mln. lt. buvo skirta AB “Lietuvos kuras”, kuro įsigijimui ir AB “Lietuvos kuras“ už vieną litą buvo parduotas 1996-2000 m laikotarpyje,neaiškiai kompanijai. Turėjo savo įtakos zonoje 165 įvairaus profilio įmones. Tai yra viso paskolų gavo apie 665 mln. litų. Jeigu jie visa tai būtų profesionaliai valdę, tai šiandiena EBSW grupė galėjo tapti pati turtingiausia Lietuvoje. Visos kitos turtuolių grupės būtų tik jų menki šešėliai. Juos bandoma apkaltinti, kaip didžiausią nusikaltėlių grupę, kuri turėjo tamprius ryšius su tuometine LDDP valdžia, KGB struktūromis ir t.t. Šita suformuluota žiniasklaidos nuomonė visiškai neatitinka tikrovės, turimos komisijos medžiagos. Jeigu EBSW būtų sau išsikėlusi tikslą kuo daugiau neteisėtai pasisavinti pinigų, tai jie pasisavinti galėjo labai dideles sumas. Bet, kad EBSW veikėjai turi didelį turtą ar dideles pinigų sumas Komisija jokių pagrįstų įrodymų negavo. Jei jie norėjo LDDP valdžiai pakenkti, tai tada negalėjo turėti tamprių ryšių su valdžia..Bet ištiktųjų 1996-2000m LDDP buvo praradusi valdžią ir ši valdžia beveik visiškai atiteko konservatoriams ir jų politiniams partneriams. Keista,bet tuo laikotarpiu ir G.Petrikas pabėgo į JAV.Komisija, pagal surinkta medžiagą tokių ryšių negalėjo nustatyti. Jeigu EBSW būtų turėjusi tamprių ryšių su valdžia, tai šita bendra LDDP ir EBSW struktūra būtų turtingiausia ir įtakingiausia grupė Lietuvoje. EBSW būtų ne teisiama, o būtų valdžioje ir iš jų visos politinės partijos prašytų paramos. .Šiandiena ji nuteista, praradusi turtą, įtaką ir priversta slapstytis JAV. Komisija gali, apibendrinus surinktą medžiagą padaryti tokią galutinę išvadą: 1) tamprių ryšių tarp EBSW ir LDDP valdžios komisijai nustatyti pagal turimą informacija nepavyko; 2) komisija negavo argumentuotų įrodymu, kad EBSW sąmoningai siekė sužlugdyti savo įtakoje turimas įmones tame tarpe IKHK ir LVKB; 3) EBSW žlugimą ir to sąlygotus nuostolius,bei bankrotus apsprendė ydingas reformos scenarijus suformuotas Atkuriamojo Seimo ekonomistų reformatorių ir EBSW veikėjų neprofesionalumas ir žema kvalifikacija. 4 )nedviprasmiškai, pagal spalvotų revoliucijų scenarijų, suformavus labai neigiamą viešąją nuomonę apie EBSW ir tuometinės valdžios nusikalstamus ryšius ir neanalizuojant tų visų aplinkybių (chaosas ekonomikoje ir visuomenės supriešinimas) kuriose reikėjo dirbti, komisijos išvados negali būti traktuojamos, kaip objektyvios, nes visada istorikai būna protingesni už istorinių įvykių dalyvius. 5) kadangi komisijai nepavyko gauti argumentuotų įrodymų, kad tarp EBSW ir tuometinės valdžios aukščiausių pareigūnų buvo korumpuoti ryšiai ir kad buvo priimtas nors vienas teisės aktas,kuris būtų išimtinai naudingas ir taikytas tik EBSW, todėl abejotina ar komisijos išvados yra pakankamai objektyvios, kad Seimas galėtų jas patvirtinti,nebent būtų surastas didelis EBSW turtas, pinigai, kitos vertybės ir būtų surasti nedviprasmiški įrodymai, apie EBSW ir LDDP nusikalstamus ryšius. 6) Taip pat turima komisijos medžiaga rodo,kad Kauno mokesčių inspekcija savalaikiai nepatikrino IKHK veiklos,neinformavo apie jos veiklą Finansų ministerijos ir Lietuvos Banko, ko pasakoje dalis indėlininkų prarado savo indėlius. Nerodė iniciatyvos ir Lietuvos bankas patikrinti žiniasklaidos informaciją apie IKHK veiklą. 7) visuose 3 Valstybiniuose komerciniuose bankuose nebuvo dalykiškai atstovaujamas valstybinis kapitalas, ko pasakoje dalis kreditų buvo išdalinti be ekonominio pagrindimo, verslo planų, turto įkeitimo, kas prisidėjo prie kreditinių resursų iššvaistymo. 2006.02.
2. Teikia komisijos narys Julius Veselka