NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-763(2) 2006 m. vasario 1

(2)2006 m. vasario 13 d. Nr. 142 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 632 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-763

(2)(toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje, keičiančioje Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 91-3891) 3 straipsnio 4 dalį, siūloma susiaurinti šiuo metu galiojančią kredito įstaigų išimtinę teisę priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir nustatyti, kad kredito įstaigos turi išimtinę teisę priimti indėlius (galiojančioje įstatymo redakcijoje – indėlius ir kitas grąžintinas lėšas (pavyzdžiui, lėšas į sąskaitą, atidarytą pagal banko sąskaitos sutartį) ne iš neprofesionalių rinkos dalyvių (kaip nustatyta galiojančioje įstatymo redakcijoje), o iš fizinių asmenų, nesiverčiančių verslu ar profesine veikla. Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma atitinkamai atsisakyti formuluočių „kitos grąžintinos lėšos“ ir „neprofesionalūs rinkos dalyviai“. Priėmus minėtus pakeitimus, būtų suteikta teisė ne kredito įstaigoms priimti indėlius iš neprofesionalių rinkos dalyvių, kurie yra fiziniai asmenys, besiverčiantys verslu ar profesine veikla, o kitas grąžintinas lėšas – iš visų asmenų. Atsižvelgiant į tai, siūlomi pakeitimai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.893 straipsnio 1 daliai, pagal kurią teisę priimti indėlius turi tik bankai ir kitos kredito įstaigos, turinčios įstatymo nustatyta tvarka išduotą tokios veiklos leidimą (licenciją). Siūlomos nuostatos taip pat prieštarautų 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos 3 straipsniui, pagal kurį draudžiama asmenims bei įmonėms (ne kredito įstaigoms) verstis indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės. Leidus ne kredito įstaigoms priimti indėlius iš dalies asmenų, kurie negali kvalifikuotai įvertinti skolinimo rizikos, ir kitas grąžintinas lėšas – iš visų asmenų, kurie negali kvalifikuotai įvertinti skolinimo rizikos, būtų sudarytos sąlygos sukčiauti, iššvaistyti pinigines lėšas, plauti pinigus, daryti kitas su finansais susijusias nusikalstamas veikas. Tai galėtų sukelti visuomenės nepasitikėjimą taupymu indėlių ir kitų grąžintinų lėšų forma, pačia finansų rinka, pavojų šalies finansų sistemos stabilumui, bloginti kriminogeninę būklę, taip pat sukelti neigiamų socialinių padarinių. Minėtoms ne kredito įstaigoms būtų netaikoma valstybinė kredito įstaigų priežiūra, kurią atlieka Lietuvos bankas, taip pat atitinkami riziką ribojantys reikalavimai. Be to, minėtų ne kredito įstaigų priimti indėliai ir kitos grąžintinos lėšos būtų neapdrausti pagal galiojantį Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (Žin., 2002, Nr. 65-2635).
2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje, keičiančioje Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, siūloma susiaurinti šiuo metu galiojančią kredito įstaigų išimtinę teisę skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių, viršijant nuosavo kapitalo dydį (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punktas), ir nustatyti, kad kredito įstaigos turi išimtinę teisę skolintis viršydamos nuosavo kapitalo dydį ne iš neprofesionalių rinkos dalyvių (kaip nustatyta galiojančioje įstatymo redakcijoje), o iš fizinių asmenų, nesiverčiančių verslu ar profesine veikla. Priėmus minėtą pakeitimą, būtų suteikta teisė ne kredito įstaigoms be apribojimų skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių, kurie yra fiziniai asmenys, besiverčiantys verslu ar profesine veikla. Leidus ne kredito įstaigoms neribotai skolintis iš dalies asmenų, kurie negali kvalifikuotai įvertinti skolinimo rizikos, būtų sudarytos sąlygos sukčiauti, iššvaistyti pinigines lėšas, plauti pinigus, daryti kitas su finansais susijusias nusikalstamas veikas. Tai galėtų sukelti visuomenės nepasitikėjimą finansų rinka, pavojų finansų sistemos stabilumui, bloginti kriminogeninę būklę, taip pat sukelti neigiamų socialinių padarinių. Minėtoms ne kredito įstaigoms būtų netaikoma valstybinė kredito įstaigų priežiūra, kurią atlieka Lietuvos bankas, taip pat atitinkami riziką ribojantys reikalavimai.
3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje, papildančioje Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnį nauja 5 dalimi, siūloma nustatyti, kad juridinis asmuo turi teisę skolintis iš fizinio asmens, esančio to juridinio asmens dalyviu, viršydamas nuosavo kapitalo dydį. Priėmus minėtą papildymą, būtų suteikta teisė ne kredito įstaigoms be apribojimų skolintis iš visų fizinių asmenų, kurie yra to juridinio asmens dalyviai. Leidus ne kredito įstaigoms neribotai skolintis iš visų fizinių asmenų, kurie negali kvalifikuotai įvertinti skolinimo rizikos, tačiau yra įsigiję net ir už simbolinę kainą minimalią to juridinio asmens kapitalo dalį, būtų sudarytos sąlygos sukčiauti, iššvaistyti pinigines lėšas, plauti pinigus, daryti kitas su finansais susijusias nusikalstamas veikas. Tai galėtų sukelti visuomenės nepasitikėjimą finansų rinka, pavojų šalies finansų sistemos stabilumui, bloginti kriminogeninę būklę, taip pat sukelti neigiamų socialinių padarinių. Minėtoms ne kredito įstaigoms būtų netaikoma valstybinė kredito įstaigų priežiūra, kurią atlieka Lietuvos bankas, taip pat atitinkami riziką ribojantys reikalavimai. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Finansų ministras Zigmantas Balčytis ______________