← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL NUOSTOLIŲ, PADARYTŲ GAMTAI SUNAIKINUS ARBA SUŽAL

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL NUOSTOLIŲ, PADARYTŲ GAMTAI SUNAIKINUS ARBA SUŽALOJUS GAMTINIUS KRAŠTOVAIZDŽIO KOMPLEKSUS BEI OBJEKTUS, SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 1995 m. gruodžio 14 d. Nr. 198 Vilnius ĮSAKAU:

  1. Patvirtinti Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką.
  2. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnams taikyti šią metodiką, skaičiuojant nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, dydį.
  3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1992 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 34 patvirtintą Laikiną metodiką nuostoliams, padarytiems gamtai, deginant sausą žolę, apskaičiuoti laikyti negaliojančia. APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS BRONIUS BRADAUSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 NUOSTOLIŲ, PADARYTŲ GAMTAI SUNAIKINUS ARBA SUŽALOJUS GAMTINIUS KRAŠTOVAIZDŽIO KOMPLEKSUS BEI OBJEKTUS, SKAIČIAVIMO METODIKA Bendroji dalis
  4. Metodika sudaryta nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, pažeidžiant aplinkos apsaugos teisės normas, dydžiui skaičiuoti. Ji taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
  5. Nuostolių, padarytų pažeidus kraštovaizdžio kompleksus, dydis skaičiuojamas sumuojant atskirų kraštovaizdžio objektų nuostolių dydžius.
  6. Jei pažeidimai padaryti valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose, nuostolių dydis didinamas 10 kartų, valstybiniuose draustiniuose, saugomų kraštovaizdžio objektų teritorijose ir valstybinių parkų draustiniuose, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose – 5 kartus. Jei pažeidimai padaryti valstybinių nacionalinių ar regioninių parkų, rezervatų, saugomų kraštovaizdžio objektų ar vandens telkinių apsaugos zonose bei kitose valstybinių parkų zonose, nuostolių dydis didinamas 3 kartus.
  7. Ieškinius dėl nuostolių atlyginimo pateikia aplinkos apsaugos tarnybų pareigūnai.
  8. Išieškotos lėšos pervedamos į Valstybinio gamtos apsaugos fondo sąskaitą.
  9. Metodikoje pateikiami nuostolių skaičiavimo baziniai tarifai indeksuojami kartą per ketvirtį, taikant suvestinį gyventojų vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą (VKI). Reljefo keitimas, žalojimas
  10. Nuostolių, padarytų pažeidus (pakeitus) reljefo formas (nukasant, supilant kalvas, iškasant daubas, sukeliant erozinių griovų vystymąsi), dydis skaičiuojamas pagal formulę: Nr=Bg x Pg x Rf; čia Nr – nuostolių dydis, pažeidus reljefą (Lt), Bg – grunto bazinis tarifas (1 priedas), Pg – grunto (nuogriuvų, nuošliaužų, nukasto, supilto grunto) tūris (m3), Rf – reljefo formos pažeidimo dydžio koeficientas (2 priedas). Nuostolių, padarytų sunaikinus (sužalojus) reljefo formas vykdant savavališkas statybas, dydis skaičiuojamas vietoj grunto bazinio tarifo imant užstatytos teritorijos bazinį tarifą (1 priedas), o vietoj grunto tūrio – užstatytos teritorijos plotą (m2).
  11. Nuostolių, padarytų sunaikinus (sužalojus) karstines (termokarstines) įgriuvas (smegduobes), dydis skaičiuojamas pagal formulę: Nį=Bį x S; čia Nį – nuostolių dydis, sunaikinus (sužalojus) karstines (termokarstines) įgriuvas (Lt), Bį – karstinės (termokarstinės) įgriuvos bazinis tarifas (1 priedas), S – karstinės (termokarstinės) įgriuvos plotas (m2).
  12. Nuostolių, padarytų sunaikinus (sužalojus) akmenynus ir pavienius saugomus akmenis (riedulius), dydis skaičiuojamas pagal formules: 9.
  13. Nuostolių, sunaikinus (sužalojus) pavienius saugomus akmenis (riedulius), dydis skaičiuojamas pagal formulę: Na=Ka x Ba x Va; čia Na – nuostolių dydis, sunaikinus (sužalojus) pavienį saugomą akmenį (riedulį) (Lt), Ka – akmens (riedulio) dydžio koeficientas (3 priedas), Ba – akmens (riedulio) bazinis tarifas (1 priedas), Va – sunaikinto akmens (riedulio) tūris (m3). 9.
  14. Nuostolių, padarytų sunaikinus (sužalojus) akmenyną, dydis skaičiuojamas pagal formulę: Nak=Kak x Bak x S; čia Nak – nuostolių dydis, sunaikinus (sužalojus) akmenyną (Lt), Kak – akmenyno ploto koeficientas (4 priedas), Bak – akmenyno bazinis tarifas (1 priedas), S – sunaikinto akmenyno plotas (m2). Perkėlus (nesunaikinant) saugomus kraštovaizdžio objektus – akmenis (riedulius) – iš vienos vietos į kitą, pagal 9.1 punkte nurodytą formulę suskaičiuotas nuostolių dydis mažinamas 5 kartus. Natūralaus hidrografinio tinklo keitimas ir hidrologinio režimo pažeidimai
  15. Nuostolių, padarytų nusausinus arba kitaip sunaikinus, sužalojus pelkes, dydis skaičiuojamas pagal formulę: Np=Bp x S+Bd x Pp; čia Np – nuostolių dydis, sunaikinus pelkę (Lt), Bp – pelkės (be durpių vertės) bazinis tarifas (1 priedas), S – sunaikintos (pažeistos) pelkės plotas (m2), Bd – durpių bazinis tarifas (1 priedas), Pp – sunaikintų (iškastų) durpių tūris (m3).
  16. Nuostolių, padarytų sunaikinus šaltinį, dydis (Bš) – 2000 Lt (1 priedas).
  17. Nuostolių, padarytų pažeminus vandens telkinio (ežero, vandens saugyklos, upės) vandens lygį, dydis skaičiuojamas pagal formulę: Nvž=Bvž x H x S; čia Nvž – nuostolių dydis, pažeminus vandens telkinio vandens lygį (Lt), Bvž – natūralaus vandens telkinio lygio pažeminimo bazinis tarifas (1 priedas), H – pažeminimo dydis (cm), S – vandens telkinio plotas (ha). Kai vandens lygis pažeminamas 1,0 m ir daugiau bei tais atvejais, kai nuleidžiant vandenį sunaikinami mažesni vandens telkiniai, padarytų kraštovaizdžiui nuostolių dydį nustato Aplinkos apsaugos ministerijos sprendimu sudaroma tarpžinybinė komisija.
  18. Nuostolių, padarytų pakėlus vandens telkinio (ežero, vandens saugyklos, upės) vandens lygį, pakeitus natūralią upės vagą (tiesinant, performuojant krantus), dydis skaičiuojamas pagal formulę: Nvh=Nr+Nž+Nm+Nk; čia Nvh – nuostolių dydis, pakėlus vandens telkinio vandens lygį ar pakeitus upės vagą (Lt), Nr – nuostolių dydis, pažeidus reljefą (Lt), Nž – nuostolių dydis, sunaikinus žolinę dangą (Lt), Nm – nuostolių dydis, sunaikinus medžius (skaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka), Nk – nuostolių dydis, sunaikinus krūmus (skaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka). Jei, pakėlus vandens lygį, sunaikinama sala (salos), nuostolių dydis (Nvh) didinamas 3 kartus.
  19. Nuostolių, padarytų gilinant natūralias upių vagas, dydis skaičiuojamas pagal formules: a) upėse, kurių baseino dydis mažesnis nei 10 km2: Nug=Bg x Pg; b) upėse, kurių baseino plotas 10–100 km2 ir daugiau, kai pagilintas upės ilgis neviršija 1 km: Nug=3Bg x Pg; čia Nug – upės gilinimo nuostolių dydis (Lt), Bg – 1m3 grunto bazinis tarifas (1 priedas), Pg – iškasto grunto tūris (m3); c) upėse, kurių baseino plotas viršija 100 km2, o pagilinto intervalo ilgis viršija 1 km, kraštovaizdžiui padarytų nuostolių dydį nustato Aplinkos apsaugos ministerijos sprendimu sudaryta tarpžinybinė komisija.
  20. Nuostolių, padarytų sunaikinus upių senvages, dydis skaičiuojamas pagal formulę: Nus=Bus x S; čia Nus – senvagės sunaikinimo nuostolių dydis (Lt), Bus – 1 m2 sunaikintos senvagės bazinis tarifas (1 priedas), S – sunaikintos senvagės plotas (m2).
  21. Nuostolių, padarytų sunaikinus (sužalojus) natūralių upių rėvas, dydis skaičiuojamas pagal formulę: Nur=Bur x S; čia Nur – nuostolių dydis, sunaikinus (sužalojus) natūralių upių rėvas (Lt), Bur – natūralios upės rėvos bazinis tarifas (1 priedas), S – sunaikintos rėvos plotas (m2). Nuostolių, padarytų sunaikinus arba sužalojus augmeniją, skaičiavimas
  22. Nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus želdinius, kurie yra ne miškų žemėje, dydis skaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
  23. Nuostolių, padarytų sunaikinus arba sužalojus žolinę dangą, dydis skaičiuojamas pagal formulę: Nž=Kž x Bž x S; čia Nž – nuostolių dydis, sunaikinus žolinę dangą (Lt), Kž – žolinės dangos atsistatymo koeficientas (5 priedas), Bž – žolinės dangos bazinis tarifas (1 priedas), S – sunaikintos žolinės dangos plotas (m2). Natūralių pievų ir ganyklų, upių slėnių ir ežerų dubenų šlaitų (neįeinančių į vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas ir zonas), miško žolinės dangos naikinimo atveju nuostolių dydis didinamas 2,5 karto. ______________ PRIEDAI 1 priedas Kraštovaizdžio komponentų bei objektų baziniai tarifai Indeksas Komponentas tarifas (Lt) Matavimo vienetas Bazinis Bur Natūrali rėva m2 15,0 Bus Senvagė m2 5,0 Bž Žolinė danga m2 0,49 Ba Akmuo (riedulys) m3 43,4 Bak Akmenynas m2 12,3 Bd Durpė m3 7,0 Bg Gruntas m3 5,0 Bį Karstinė (termokarstinė) įgriuva m2 3,0 Bp Pelkė m2 1,2 Pastaba: Užstatytos teritorijos (plotas po pastatais) (m2) bazinis tarifas – 50,0 Lt Natūralaus vandens telkinio lygio pažeminimas (1 cm) (Bvž) – 3,0 Lt Šaltinio sunaikinimas (Bš) – 2000 Lt. ______________ 2 priedas 3 priedas Reljefo formos pažeidimo Riedulio dydžio koeficientas koeficientas dydžio Eil. Nr. Reljefo formos pažeidimas % Pažeidimo dydžio koef. Rf Eil. Nr. Riedulio dydis (m3) Dydžio koeficientas Kr
  26. <30% 30–50% >50% 1 2 3
  30. <0,5 0,5–5,0 5,1–10,0 >10,0 1 1,5 2,5 3 Pastaba: Supilant dirbtines reljefo formas, taikomas koeficientas
  31. ______________ 4 priedas Akmenyno pažeidimo dydžio koeficientas Eil. Nr. Akmenyno pažeidimo Pažeidimo dydžio koeficientas Kak
  32. <30% 1
  33. 30–50% 1,5
  34. >50% 2 ______________ 5 priedas Visiško žolinės dangos atsistatymo koeficientas, esant skirtingam pažeidimo pobūdžiui ir mastui Eil. Nr. Pažeidimo pobūdis koeficientas Atsistatymo Kž
  35. Stovyklavimas, ganymas 0,1
  36. Važinėjimas ne keliais, intensyvus ištrypimas 0,4
  37. Intensyvus žolinės dangos suvažinėjimas, suslėgimas 0,7
  38. Užpylimas gruntu, žolės deginimas, kitoks žolinės dangos sunaikinimas 1 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.