LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VAIKŲ IR JAUNIMO RENGIMO ŠEIMAI PROGRAMŲ RENGIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO 2006 m. vasario 14 d. Nr. ISAK-261 Vilnius Įgyvendindamas Vaikų ir jaunimo socializacijos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), priedo 1.1.1.1 priemonę, tvirtinu Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimo metodines rekomendacijas (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS REMIGIJUS MOTUZAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. ISAK-261 VAIKŲ IR JAUNIMO RENGIMO ŠEIMAI PROGRAMŲ RENGIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimo metodinės rekomendacijos (toliau vadinama – Rekomendacijos) yra skiriamos mokyklų mokytojams, kurie rengia ir įgyvendina vaikų ir jaunimo rengimo šeimai integruotas programas (toliau vadinama – Programa) konkrečiose mokyklose.
2. Programos apima formalųjį ir neformalųjį švietimą.
3. Rekomendacijose apibrėžiami Programos įgyvendinimo principai, Programos rengimas ir įgyvendinimas. II. PROGRAMŲ RENGIMO PRINCIPAI
4. Programų rengimo principai yra šie: 4.
5. Integralumo principas. Programos turinys integruojamas į mokomuosius dalykus, atskirų dalykų mokytojams parengiant integruotas ugdymo programas, vykdant projektinę ir popamokinę veiklą. 4.
6. Prieinamumo principas. Programos turinys pateikiamas atsižvelgiant į mokinių amžiaus ir gebėjimų ypatumus. 4.
7. Individualumo principas. Programa įgyvendinama atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius, patirtį, brandumą, gebėjimus, vertybinius ir religinius įsitikinimus. Vaikas turi teisę į privatumą ir išskirtiniais atvejais gali nedalyvauti veikloje, jei tai jam kelia diskomfortą. 4.
8. Holistiškumo (visybiškumo) principas. Žmogaus lytiškumas turi būti aiškinamas apimant biologinius, psichologinius, sociokultūrinius ir dvasinius aspektus. III. PROGRAMOS RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
9. Mokyklose sudaroma Programos metodinė grupė (toliau vadinama – metodinė grupė), patvirtinamas metodinės grupės vadovas (tikslingiausia, kad juo būtų mokyklos vadovas arba pavaduotojas ugdymui).
10. Programos metodinė grupė: 6.
11. įvertina esamą situaciją ir išsiaiškina bendruomenės poreikius; 6.
12. organizuoja Programos rengimą ir įgyvendinimą; 6.
13. numato Programos tikslus, uždavinius, ugdymo turinio reikalavimus, žmogiškuosius ir materialinius išteklius bei įgyvendinimo priemones.
14. Programos tikslai, uždaviniai keliami atsižvelgiant į bendruomenės poreikius: 7.
15. kuriant Programą svarbu apsibrėžti Programos apimtį, trukmę, tikslines grupes; 7.
16. Programos tikslai išskiriami atsižvelgiant į jų: aktualumą mokyklos bendruomenei; realumą – tikslai turi būti realiai pasiekiami; suprantamumą – formuluojama aiškiai, paprastai, vienareikšmiškai; 7.
17. Programų tikslams įgyvendinti formuluojami uždaviniai turi būti: specifiniai – įvardijama konkreti užduotis; pamatuojami – turi būti įmanoma įvertinti, ar rezultatas buvo pasiektas; pasiekiami, realūs – juos įmanoma pasiekti, tam nėra didelių išorinių ar vidinių kliūčių, yra pakankamų išteklių; etapiški – rezultatą įmanoma pasiekti per apibrėžtą laiko tarpsnį.
18. Programos turinį paprastai sudaro šie skyriai: šeima; lytis, kultūra, visuomenė; lytinė sveikata; rizikinga elgsena. 8.
19. Šeima: 8.1.
20. šeimos samprata ir funkcijos; 8.1.
21. šeimos modelių įvairovė, jų privalumai ir trūkumai; 8.1.
22. šeimos gyvenimo ciklas: raidos periodai ir kritiniai momentai; 8.1.
23. tradicijų svarba ir reikšmė, kartų perimamumas; 8.1.
24. gyvybės ciklas – pradėjimas, nėštumas, vaiko gimimas, kūdikystė, vaikystė, paauglystė, jaunystė, branda, senatvė, mirtis; 8.1.
25. vaiko poreikiai ir pagrindiniai raidos etapai; 8.1.
26. tėvų (globėjų/rūpintojų) ir vaikų santykiai įvairiais amžiaus tarpsniais. Tėvo ir motinos vaidmenys. Stabilių šeimos santykių komponentai – įsipareigojimas, šeimos ilgalaikiškumo nuostata, vertybių bendrumas, intelektinių interesų artumas, emocinis pasitenkinimas, pasitenkinimas intymiu gyvenimu, vaidmenų dermė, gebėjimas prisitaikyti; 8.1.
27. motyvai kurti šeimą – brandūs ir nebrandūs motyvai. Mitai apie santykius šeimoje; 8.1.
28. santuoka kaip įsipareigojimas. Santuoka, sugyvenimas ir gyvenimas skyrium; 8.1.
29. vyro, žmonos ir kiti socialiniai vaidmenys šeimoje; 8.1.
30. lyčių stereotipai ir profesinio bei šeimos gyvenimo dermė; 8.1.
31. šeimos santykių deformacijos – nelygybė, priklausomybės, neištikimybė, atitolimas, dialogo stoka ir t. t.; 8.1.
32. netektys šeimoje – mirtis, skyrybos, gyvenimas skyrium. 8.
33. Lytis, kultūra, visuomenė: 8.2.
34. biologinės ir socialinės lyties sampratos kultūriniame ir istoriniame kontekste; 8.2.
35. lytinė savivoka įvairiais amžiaus tarpsniais; 8.2.
36. psichologiniai vyrų ir moterų skirtumai; 8.2.
37. lyčių diskriminacija ir prielaidos jai atsirasti; 8.2.
38. skirtingi, bet vienodai vertingi: moterų ir vyrų lygiavertiškumas ir lygiateisiškumas; 8.2.
39. lyčių lygybę užtikrinantys teisiniai ir valstybiniai mechanizmai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje; 8.2.
40. stereotipo samprata, teigiami ir neigiami jo aspektai; 8.2.
41. keleriopos atskirties formos: lytis ir amžius, etniškumas, seksualinė orientacija, negalia, socialinis statusas; 8.2.
42. lyčių stereotipų (per)kūrimas reklamose, masinėje kultūroje; 8.2.
43. moterų ir vyrų reprezentacija žiniasklaidoje, literatūroje, mene; 8.2.
44. lytis, kūno formavimo/performavimo praktika ir jos keliamos problemos (steroidų vartojimas, plastinės operacijos, tatuiruotės, dietos, anoreksija/ bulimija, šukuosenų/drabužių stilius ir pan.); 8.2.
45. seksualinis išnaudojimas ir prekyba žmonėmis. 8.
46. Lytinė sveikata: 8.3.
47. lytinis brendimas; 8.3.
48. lytinis potraukis, jo valdymas; 8.3.
49. lytinis ciklas. Vaisingumas ir jo išsaugojimas; 8.3.
50. ankstyvi lytiniai santykiai fiziniu, psichologiniu, socialiniu aspektais, jų pasekmės; 8.3.
51. vaisingumo pažinimas kaip sveikatai palankios lytinės elgsenos formavimo principas; 8.3.
52. nevaisingumas, individualus jo išgyvenimas ir socialinis vertinimas, jo priežastys; 8.3.
53. bioetiniai prokreacinių (reprodukcinių) technologijų klausimai; 8.3.
54. šeimos planavimo metodai; 8.3.
55. kontraceptinės priemonės ir jų poveikis sveikatai; 8.3.
56. abortas, jo poveikis sveikatai, tarpasmeniniams santykiams ir t. t. ; 8.3.
57. AIDS/ŽIV ir kitos lytiškai plintančios infekcijos, jų prevencija; 8.3.
58. psichologinis, fizinis, seksualinis priekabiavimas bei smurtas ir jų poveikis sveikatai. 8.
59. Rizikinga elgsena: 8.4.
60. vertybės ir nuostatos, lemiančios gyvenimo būdo pasirinkimą; 8.4.
61. sunkumai laisvai rinktis – išoriniai ir vidiniai veiksniai; 8.4.
62. rizikingo gyvenimo būdo bruožai; 9.4.
63. lyčių stereotipais grindžiama rizikinga elgsena; 8.4.
64. mokėjimas atsispirti neigiamoms aplinkos įtakoms. Kodėl svarbu mokėti sakyti „ne“?
65. Metodinė grupė apibrėžia Programai įgyvendinti būtinus ir įvertina turimus išteklius. 9.
66. Žmogiškieji ištekliai: 9.1.
67. įvertinamos atskirų dalykų mokytojų kompetencijos ir galimybės įgyvendinti Programą; 9.1.
68. numatomi pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai ir galimybė; 9.1.
69. negalima į Programų rengimą ir įgyvendinimą įtraukti asmenų, atstovaujančių ar dirbančių komercinėse struktūrose, kurios gamina ar platina kontraceptines priemones, visuomenines organizacijas, remiamas ar glaudžiai bendradarbiaujančias su tokiomis komercinėmis struktūromis. 9.
70. Materialiniai ištekliai. Įvertinama turima metodinė medžiaga: vaizdo ir garso priemonės, knygos, padalomoji medžiaga, pratybų sąsiuviniai ir pan. Aptariamos galimybės įsigyti trūkstamą metodinę medžiagą, technines priemones. 9.
71. Programos įgyvendinimo priemonių rengimas: 9.3.
72. metodinė grupė paveda mokytojams pagal mokyklos bendruomenės poreikius integruoti Programos struktūroje apibrėžtas temas ir sudaryti integruotus planus; 9.3.
73. dalykų mokytojai parengtus integruotus planus pateikia metodinei grupei, kuri įvertina, ar visos programos turinio temos integruotos, ar išlaikyti Rekomendacijose nurodyti Programų rengimo ir įgyvendinimo principai; 9.3.
74. metodinė grupė numato kitas Programos įgyvendinimo priemones: programos veiklos įvertinimo metodus ir terminus, pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, metodinės medžiagos įsigijimą ir pan.; 9.3.
75. sudaromas mokyklos Programos įgyvendinimo priemonių planas.
76. Mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba, patvirtina metodinės grupės sudarytą Programą.
77. Patvirtinus programą ji pradedama įgyvendinti, kartu pradedama ir jos stebėsena.
78. Stebėsena atliekama viso Programos įgyvendinimo metu. Metodinė grupė stebi ir vertina, ar Programos vykdytojai įgyvendina Programoje numatytus tikslus, uždavinius ir vykdo numatytas Programos įgyvendinimo priemones.
79. Metodinė grupė vertina Programos veiksmingumą, išskiria sėkmingas ir nesėkmingas priemones, inicijuoja Programos pakeitimus ar papildymus. ______________