LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 90:2006 „DEZINSEKCIJOS IR DERATIZACIJOS BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2006 m. vasario 27 d. Nr. V-137 Vilnius Siekdamas užtikrinti saugų privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbą:

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 90:2006 „Dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 571 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2000 „Kenkėjų kontrolė. Higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 2000, Nr. 95-3001).
3. Pavedu ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį kontroliuoti įsakymo vykdymą. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ŽILVINAS PADAIGA ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-137 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 90:2006 „DEZINSEKCIJOS IR DERATIZACIJOS BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI“ I. TAIKYMO SRITIS
4. Ši higienos norma nustato dezinsekcijos, deratizacijos bendruosius saugos reikalavimus.
5. Ši higienos norma privaloma juridiniams asmenims, vykdantiems dezinsekcijos ir deratizacijos veiklą. II. NUORODOS
6. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos: 3.
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 154 „Dėl visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričių, kurioms yra būtina visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 14-553); 3.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. 340 „Dėl nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1184); 3.
9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 272 „Dėl Bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių“ (Žin., 1999, Nr. 31-896); 3.
10. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 77 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1188); 3.
11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 687 „Dėl Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-946); 3.
12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 691 „Dėl Kenkėjų naikinimo kokybės bei efektyvumo įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-300); 3.
13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 288 „Dėl Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63-2551); 3.
14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361). III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
15. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: cheminė medžiaga – gamtiniai arba gamybos proceso metu gauti cheminiai elementai ir jų junginiai, įskaitant priedus, reikalingus tų gaminių stabilumui palaikyti, ir visos naudojimo proceso metu atsirandančios priemaišos, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskiriami nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties; cheminiai preparatai – dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišiniai ar tirpalai; deratizacija – priemonių kompleksas, apimantis graužikų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą, naudojant chemines ir mechanines priemones; dezinsekcija – priemonių kompleksas, apimantis nariuotakojų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą, naudojant chemines, mechanines ir biologines priemones; IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
16. Dezinsekciją ir deratizaciją organizuoja ir atlieka šiai veiklai licencijuoti juridiniai asmenys [3.1]. Įmonių, įstaigų, organizacijų administracijos savo objektuose privalo organizuoti dezinsekcijos ir deratizacijos darbus pagal sudarytas sutartis su juridiniais asmenimis.
17. Dezinsekcijai ir deratizacijai turi būti naudojamos autorizuotos cheminės medžiagos ir preparatai teisės akto nustatyta tvarka [3.8]. Darbuotojai, atliekantys dezinsekciją ir deratizaciją, privalo laikytis saugos duomenų lapuose nurodytų sveikatos saugos taisyklių, o chemines medžiagas ir preparatus naudoti pagal gamintojų rekomendacijas [3.5].
18. Dezinsekcijos ir deratizacijos efektyvumas įvertinamas pagal kokybės bei efektyvumo įvertinimo metodiką [3.6].
19. Dezinsekcijos ir deratizacijos atlikimo etapai: 8.
20. objekto vidaus ir išorės apžiūra, jo sanitarinės techninės būklės įvertinimas; 8.
21. nariuotakojų, graužikų rūšies, jų gyvenamųjų vietų ir migracijos kelių nustatymas; 8.
22. objekto užkrėstumo nariuotakojais ir graužikais įvertinimas; 8.
23. nariuotakojų, graužikų kontrolės priemonių bei metodų parinkimas ir panaudojimas; 8.
24. atliekamų darbų kokybės bei efektyvumo įvertinimas, tolesnis stebėjimas; 8.
25. rekomendacijų dėl priemonių, būtinų apsaugoti objektą nuo nariuotakojų ir graužikų pateikimas administracijai.
26. Dezinsekcijos, deratizacijos darbai turi būti atliekami laikantis metodinių rekomendacijų, instrukcijų, atsižvelgiant į nariuotakojų, graužikų naikinimo cheminių medžiagų ir preparatų savybes, toksiškumą, darbo sąlygas.
27. Dezinsekcijos, deratizacijos darbus atlikti gali darbuotojai, ne jaunesni kaip 18 metų, turintys specialų pasiruošimą ir medicininę pažymą, patvirtinančią, kad gali dirbti su cheminėmis medžiagomis ir preparatais.
28. Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims dirbti su cheminėmis medžiagomis ir preparatais draudžiama [3.2]. V. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS
29. Juridiniai asmenys, atliekantys dezinsekciją ir deratizaciją, turi turėti šias patalpas: 12.
30. administracines patalpas; 12.
31. buities patalpas; 12.
32. cheminių medžiagų ir preparatų laikymo patalpas; 12.
33. preparatų paruošimo, fasavimo patalpą, kurioje turi būti traukos spinta, praustuvė, rankų plovimo ir sausinimo priemonių.
34. Šios higienos normos 12 punkte nurodytose patalpose turi būti įrengtas natūralus ir (ar) dirbtinis apšvietimas, šilto ir šalto vandens vandentiekis, kanalizacija, šildymas ir vėdinimas.
35. Draudžiama cheminių medžiagų ir preparatų paruošimo, fasavimo ir laikymo patalpas įrengti rūsiuose ir pusrūsiuose, gyvenamuosiuose pastatuose.
36. Cheminių medžiagų ir preparatų paruošimo, fasavimo, laikymo patalpų grindys, sienos, lubos turi būti lengvai valomos. Sienų ir grindų sujungimas turi būti užapvalintas. VI. REIKALAVIMAI CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ LAIKYMUI
37. Draudžiama chemines medžiagas ir preparatus laikyti lauke, gyvenamosiose patalpose, rūsiuose.
38. Cheminių medžiagų ir preparatų laikymo patalpos turi būti tinkamai vėdinamos, tam būtina įrengti natūralų arba dirbtinį vėdinimą. Grindys neturi būti medinės, turi būti lengvai valomos, lygios, nelaidžios vandeniui.
39. Patalpoje būtina įrengti lentynas, draudžiama chemines medžiagas ir preparatus laikyti ant grindų be padėklų.
40. Cheminės medžiagos ir preparatai, sufasuoti metalinėje ar plastikinėje taroje ar maišuose, gali būti kraunami lentynose. Atstumas nuo taros iki sienos turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m, atstumas iki elektros šviestuvų – ne mažesnis kaip 0,5 m [3.3].
41. Draudžiama palikti išpiltas ar išbarstytas chemines medžiagas ir preparatus. Patalpoje turi būti sorbuojančių (smėlio, pjuvenų) ar neutralizuojančių (gesintų kalkių, kalcinuotosios sodos) medžiagų cheminėms medžiagoms ar preparatams surinkti ir neutralizuoti. Cheminių medžiagų ir preparatų likučių kenksmingumas pašalinamas pagal gamintojo saugos duomenų lape nurodytus reikalavimus. VII. PAGRINDINIAI DERATIZACIJOS SAUGOS REIKALAVIMAI
42. Nustatant graužikų buvimą, turi būti tikrinamos visos objekto patalpos ir jo teritorija.
43. Graužikų kontrolę reikia atlikti visame statinyje: bendrose ir pagalbinėse patalpose (rūsiuose, palėpėse, šiukšlių surinkimo šachtose, katilinėse, sandėliuose ir kt.), taip pat ir jo teritorijoje.
44. Objekto užkrėstumas graužikais nustatomas pagrindiniais objektyviais metodais: nustatomos kontrolinės aikštelės, graužikai gaudomi gaudyklėmis ir spąstais, naudojamos klijų lentelės. Jeigu graužikų randama bent vienoje statinio dalyje, tai statinį reikia laikyti užkrėstu.
45. Preparatus išdėsto deratizaciją atliekantys specialistai pagal planą (programą). Apie išdėliotus preparatus įspėjamas už šiuos darbus atsakingas objekto darbuotojas.
46. Preparatai išdėstomi tik specialiai tam skirtose dėžutėse, paženklintose būtina informacija (įmonės, atliekančios deratizaciją, pavadinimas, telefonas, pavojingumo simboliai ir kt.).
47. Preparatų likučiai surenkami ir tvarkomi pagal nustatytus tvarkymo reikalavimus.
48. Kritę graužikai surenkami ir sudeginami ar, užpylus 20 % chlorkalkių tirpalu, užkasami žemėje 0,5 m gylyje. VIII. PAGRINDINIAI DEZINSEKCIJOS SAUGOS REIKALAVIMAI
49. Dezinsekcijos atlikimo būdai ir priemonės parenkami pagal išankstinių tyrimų rezultatus.
50. Dezinsekcijos dažnumas objektuose priklauso nuo užkrėstumo laipsnio, cheminių medžiagų ir preparatų efektyvumo, stebėjimo rezultatų.
51. Nariuotakojų mechaninės naikinimo priemonės parenkamos pagal nariuotakojų rūšį, cheminės medžiagos ir preparatai parenkami pagal veikliąsias chemines medžiagas, atsižvelgiant į objekto specifiką. IX. PAGRINDINIAI SAUGAUS DARBO REIKALAVIMAI
52. Darbuotojas, atlikdamas dezinsekciją ir deratizaciją, privalo laikytis šių sveikatos saugos taisyklių: 31.
53. vilkėti darbo drabužius, naudoti asmenines apsaugos priemones (akinius, respiratorių, gumines pirštines ir kt.), atitinkančias saugumo reikalavimus, siekiant išvengti preparatų patekimo ant odos ir gleivinių [3.4]. Draudžiama dirbti su netvarkingomis ar užterštomis kenksmingomis medžiagomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis; 31.
54. prižiūrėti darbo drabužius ir pagal paskirtį naudoti asmenines apsaugos priemones, laiku pranešti darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui apie jų susidėvėjimą, užterštumą, netinkamumą naudoti; 31.
55. dezinsekcijos metu kas 45 min. daryti 10–15 min. pertraukas, nusivilkus darbo drabužius ir nusiėmus asmenines apsaugos priemones, išeiti iš patalpos, kurioje atliekama dezinsekcija; 31.
56. su fosforo organiniais junginiais, karbamatais galima dirbti ne ilgiau kaip 4 val. per dieną ir ne dažniau kaip kas antrą dieną; 31.
57. baigus dezinsekciją ar deratizaciją nusiplauti su muilu rankas ir kitas atviras kūno vietas, išskalauti burną, rekomenduojama odą patepti minkštinamaisiais kremais; 31.
58. darbo drabužius, asmenines apsaugos priemones laikyti atskirose spintelėse vėdinamoje patalpoje; 31.
59. draudžiama namie laikyti chemines medžiagas ir preparatus, užterštus darbo drabužius bei kitas asmenines apsaugos priemones.
60. Darbo drabužių, asmeninių apsaugos priemonių priežiūrą, remontą ir aprūpinimą jais organizuoja juridinio asmens, atliekančio dezinsekciją, deratizaciją, vadovas.
61. Tara, indai ir kitos talpyklos, kuriuose laikomi, gabenami ar ruošiami preparatai, turi būti paženklinti (užrašais, spalvomis ar pan.) ir naudojami pagal paskirtį.
62. Transporto priemonės, panaudota tara ir talpyklos neutralizuojamos 5 % kalcinuotosios sodos tirpalu 15–20 min. ir išplaunamos vandeniu su plovikliais. Tara, netinkama dezinfekuoti (medinė, maišai ir kt.), sudeginama ne arčiau kaip 200 m atstumu nuo gyvenamųjų ir gamybos pastatų.
63. Išsipylusias chemines medžiagas ar preparatus būtina surinkti specialiomis priemonėmis (smėliu, pjuvenomis, gesintomis kalkėmis ir kt.), patalpas neutralizuoti 5 % kalcinuotosios sodos tirpalu 15–20 min., po to išplauti vandeniu su plovikliais.
64. Darbuotojai, atliekantys dezinsekcijos, deratizacijos darbus, turi turėti dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimą [3.7] ir būti susipažinę su pirmosios pagalbos teikimo reikalavimais. Dezinfekuotojai kas penkeri metai turi atnaujinti žinias tobulinimosi kursuose.
65. Darbuotojai, atliekantys dezinsekcijos, deratizacijos darbus, turi būti pasirašytinai supažindinti su pirmosios pagalbos, apsinuodijus cheminėmis medžiagomis ir preparatais, teikimo taisyklėmis (šios higienos normos priedas). ______________ Lietuvos higienos normos HN 90: 2006 dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai priedas PIRMOSIOS PAGALBOS APSINUODIJUS CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS IR PREPARATAIS TEIKIMO TAISYKLĖS
66. Visais atvejais apsinuodijus cheminėmis medžiagomis ir preparatais (net ir lengvai) būtina kuo skubiau kviesti gydytoją.
67. Kiekvieno registruoto preparato saugos duomenų lape yra nurodyta pirmoji pagalba apsinuodijus.
68. Pirmosios pagalbos vaistinėlėje būtini vaistai ir medicinos pagalbos priemonės: Drotaverinas, 100 tabl. 1 pakuotė Glicerilio trinitratas, 0,5 mg tabl. 2 pakuotės Acetaminofenas, 10 tabl. 2 pakuotės Širdies darbą gerinantys lašai, 40 ml 1 vnt. Magnio sulfatas (karčioji druska), 50 g 4 vnt. Aktyvioji anglis, 0,25 g, 10 tabl. 3 pakuotės Kalio permanganatas, 5 g 1 vnt. Geriamoji soda, 100 g 2 pakuotės 5 % jodo tinktūra, 10 ml 2 vnt. Vandenilio peroksidas, 3 % tirpalas, 100 ml 1 vnt. Indas vaistams gerti 2 vnt. Sterilus įvairių dydžių pleistras 5 vnt. Sterilus tvarstis 5 vnt. Nesterilus tvarstis 5 vnt. Nesterili vata 150 g Varžtis 1 vnt. Pipetės 2 vnt. Žirklės 1 vnt. Medinis šaukštas (lazdelė) 1 vnt.
69. Vaistinėlėse turi būti tik Lietuvos Respublikoje registruoti vaistai bei aprobuotos medicinos pagalbos priemonės.
70. Sunaudojus medikamentus arba pasibaigus jų galiojimo laikui, jie turi būti pakeisti naujais, apie tai būtina įrašyti vaistų atnaujinimo žurnale. Vaistus, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, laikyti vaistinėlėje draudžiama.
71. Apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis ir preparatais požymiai: silpnumas, ašarojimas, kosulys, galvos skausmas, svaigimas, vėmimas, seilėtekis, viduriavimas, vyzdžių susiaurėjimas arba išsiplėtimas, traukuliai ir kt.
72. Apsinuodijusį būtina išnešti iš užnuodytos aplinkos, nuimti respiratorių ar dujokaukę, apsauginius akinius, atsegti apykaklę, nuvilkti drabužius, jeigu jie labai sutepti cheminėmis medžiagomis.
73. Patekus cheminei medžiagai ant odos ar gleivinės, tą vietą būtina gerai nuplauti tekančiu vandeniu, rekomenduotina su muilu, kad nuodai nepasklistų, nušluostyti minkšta medžiaga, nuplauti vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.
74. Jeigu cheminės medžiagos pateko į akis, jas reikia plauti dideliu kiekiu tekančio vandens ar fiziologiniu tirpalu ne mažiau kaip 5 min.
75. Nurijus cheminės medžiagos, jei neprarandama sąmonė, būtina per 30 min. išgerti 1–2 l šilto vandens skrandžio turiniui atskiesti.
76. Netekusiems sąmonės arba traukulių tampomiems, apsinuodijusiems šarmais, rūgštimis negalima skatinti vėmimo. Jeigu apsinuodijusysis vėmė, galima duoti išgerti pusę stiklinės šilto vandens su 50–60 g aktyviosios anglies.
77. Jeigu apsinuodijusiojo oda kraujuoja (kapiliarinis kraujavimas), ant tų vietų reikia uždėti sterilius spaudžiamuosius tvarsčius arba 3% vandenilio peroksidu sudrėkintus tamponus.
78. Jeigu kraujas teka iš nosies, apsinuodijusįjį reikia pasodinti, galvą palenkti į priekį, ant nosies ir pakaušio dėti šaltus kompresus.
79. Jeigu apsinuodijusysis neteko sąmonės, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą, esant galimybei duoti deguonies.
80. Svarbu apsinuodijusįjį teisingai paguldyti: ant dešinio šono, dešinę ranką pakišti už nugaros, kairę ištiesti į priekį, kojas pusiau sulenkti.
81. Jei apsinuodijusįjį tampo traukuliai, reikia tarp dantų įkišti medinį šaukštą, kad nesusikandžiotų, ir pašalinti bet kokius dirgiklius.
82. Kol bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, apsinuodijusysis turi būti laikomas šiltoje patalpoje, šiltai apklotas.
83. Draudžiama apsinuodijusiajam duoti gerti pieno, alkoholinių gėrimų, riebalų. ______________