LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.929 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-707, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 83 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-708 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-709 2006 m. kovo 20 d. Nr. 263 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 704, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-707 dėl šių priežasčių: 1.
- Siūlomas pakeitimas, nustatantis pareigą ūkio subjektams bei kitiems asmenims užtikrinti galimybę fiziniams asmenims atsiskaityti grynaisiais pinigais tiesiogiai ar per kredito ar kitą mokėjimus priimančią įstaigą nemokamai, galimas dalykas, prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui, kuris kildinamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmens ūkinės laisvės ir iniciatyvos principo. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti tiek privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), tiek visuomenės interesus. Sutarties laisvės apribojimų apimtis, tikslai ir forma nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 4 dalyje ir 1.81 straipsnio 1 dalyje. Sutarties laisvės principą apriboti galima tik tais atvejais, kai siekiama apginti viešą interesą ir kitokių būdų, kaip šį tikslą apginti, nėra. Tačiau fizinių asmenų, kaip vartotojų, teisės ginamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, reglamentuojančiame standartinių sutarčių sąlygų nustatymą ir vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus, t. y. sąžiningumo kriterijams prieštaraujančių vartojimo sutarčių sąlygų nuginčijimą. 1.
- Galiojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio 1 dalies redakcija nustato bendrąsias atsiskaitymo taisykles ir nedraudžia nustatyti atsiskaitymo ypatumus atskiruose įstatymuose. Taigi siūlomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio 1 dalies pakeitimas perteklinis ir netikslingas. 1.
- Priėmus siūlomą pakeitimą, visiems fiziniams asmenims, nesvarbu, ar jie atsiskaito kaip ūkio subjektai, ar kaip vartotojai, būtų sudaryti bendri atsiskaitymo reikalavimai, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio 2 dalis nustato kitas atsiskaitymo taisykles fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, t. y. nustato atsiskaitymo negrynaisiais pinigais tarp ūkio subjektų prioritetą. Ši nuostata užtikrina viešojo intereso apsaugą, sudarydama sąlygas kontroliuoti mokesčių mokėjimą, vykdyti pinigų plovimo prevencijos priemones, padeda užtikrinti ūkio subjektų kreditorių interesų apsaugą, todėl priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą būtų sudaryta palanki teisinė terpė plisti neigiamiems pirmiau minėtiems reiškiniams. 1.
- Siūlomas pakeitimas nustatytų pareigą užtikrinti galimybę fiziniams asmenims atsiskaityti per kredito ar kitą mokėjimus priimančią įstaigą nemokamai, jeigu neužtikrinama galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais, ne tik ūkio subjektams; siūlomas reglamentavimas būtų taikomas ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymo santykiams.
- Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-708 (toliau vadinama – įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui: 2.
- Atsižvelgiant į tai, kad: 2.1.
- išlaidos, susijusios su galimybės fiziniams asmenims mokesčius per mokėjimus priimančias įstaigas sumokėti nemokamai sudarymu, turėtų būti kompensuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, – išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį, o keičiamo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 83 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
- Mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos sumokamos per kredito arba kitą mokėjimus priimančią įstaigą. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos gali būti sumokėti grynaisiais pinigais per mokesčių administratoriaus pareigūną, turintį įgaliojimą priimti grynuosius pinigus. Kai galimybė sumokėti mokestį ir (arba) su juo susijusias sumas grynaisiais pinigais per mokesčių administratoriaus pareigūną nėra sudaryta, mokesčių mokėtojui fiziniam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaita užtikrinama galimybė mokestį ir (arba) su juo susijusias sumas sumokėti per kredito arba kitą mokėjimus priimančią įstaigą nemokamai.“; 2.1.
- įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui turės būti taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatytos procedūros, – tikslinga nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – nuo 2008 m. sausio 1 dienos. 2.
- Atsižvelgti į tai, kad įstatymui (jeigu būtų priimtas) įgyvendinti kasmet prireiktų apie 8 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
- Nepritarti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 1, 2, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-709 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 3.
- Įstatymo projekte siūloma išplėsti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 97-2775; 2003, Nr. 61-2753) taikymo sritį, tačiau iš esmės kitų mokėjimus priimančių įstaigų ir klientų santykių pateiktas įstatymo projektas nereglamentuoja. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad mokėtojas gavėjui skirtas lėšas gali perduoti kitai mokėjimus priimančiai įstaigai ir pavesti jai atlikti mokėjimo nurodymo pateikėjo funkcijas. Taigi, kredito įstaigos klientu būtų laikoma mokėtojo vardu veikianti kita mokėjimus priimanti įstaiga, todėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas reglamentuotų kitos mokėjimo įstaigos, kaip kliento arba mokėjimo nurodymo pateikėjo, ir kredito įstaigos, kaip mokėjimą atliekančios institucijos, santykius. Tačiau mokėtojo, perduodančio gavėjui skirtas lėšas kitai mokėjimus priimančiai įstaigai, ir šios įstaigos santykiai liktų neapibrėžti. Neaišku, kaip būtų įgyvendinamos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mokėjimo pervedimų atlikimo reikalavimus – mokėjimo nurodymo priėmimą ir atmetimą, įvykdymo terminus, informacijos pateikimo ir kitus reikalavimus, mokėjimo santykiuose atsiradus papildomai grandžiai – kitai mokėjimus priimančiai įstaigai. Įstatymo projekte nenumatyta kitos mokėjimus priimančios įstaigos atsakomybė, susijusi su mokėtojo lėšų priėmimu ir perdavimu, nenurodyta jokių reikalavimų tokiai įstaigai, susijusių su mokėtojo lėšų priėmimo ir pateikimo gavėjo kredito įstaigai terminais ir sąlygomis, reikalavimų kitai mokėjimus priimančiai įstaigai pateikti būtiną informaciją klientui, taip pat nenumatyta klientų ir vartotojų bei šių įstaigų ginčų sprendimo tvarka. 3.
- Šiuo metu Europos Komisija yra paskelbusi pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, keičiančios direktyvas 97/7/EB, 2000/12/EB ir 2002/65/EB (toliau vadinama – direktyva). Direktyvos tikslas – sukurti bendrą teisinę sistemą, reglamentuojančią Bendrijoje teikiamas mokėjimo paslaugas, ir nustatyti bendrus reikalavimus visiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Siekiant labiau apsaugoti vartotojų interesus, numatoma reglamentuoti institucijų, kurios teikia mokėjimo paslaugas, tačiau nėra kredito įstaigos ar elektroninių pinigų įstaigos, veiklą ir nustatyti jų veiklos sąlygas ir reikalavimus. Numatoma, kad kitų mokėjimus priimančių įstaigų (ne kredito ar elektroninių pinigų institucijų) veikla bus licencijuojama ir prižiūrima, nurodomas jų veiklos reikalavimas atskirti iš vartotojų gautas lėšas, skirtas mokėjimo pervedimams atlikti, nuo kitos įstaigos veiklos. Ypač daug dėmesio direktyvoje skiriama šių įstaigų klientų interesų apsaugai. Atsižvelgiant į tai, kitų mokėjimus priimančių įstaigų veiklą Lietuvos teisinėje sistemoje tikslinga išsamiai reglamentuoti tada, kai bus priimta minėtoji direktyva. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas Finansų ministras Zigmantas Balčytis ______________