LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ SANTAUPŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-981 2006 m. kovo 22 d. Nr. 284 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 689 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-981 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekto 1 straipsnyje, keičiančiame Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 58-1330) 6 straipsnį, pateiktas siūlymas nustatyti, kad visomis atkurtų santaupų lėšomis leidžiama laisvai disponuoti iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir kasmet leidžiama visiems indėlininkams laisvai disponuoti lygiomis visos atkurtų santaupų sumos dalimis, nebūtų socialiai teisingas. Įgyvendinus tokią nuostatą, labiau pažeidžiamai gyventojų grupei (pensininkams) atkurtų santaupų grąžinimas užsitęstų iki 2008 metų pabaigos – tuo pačiu metu lygiomis dalimis reikėtų grąžinti atkurtas santaupas ir ketvirtosios grupės, kurią sudaro darbingo amžiaus asmenys, indėlininkams.
- Pagal 2006 m. sausio 1 d. būklę gyventojams liko negrąžinta daugiau kaip 1364 mln. litų atkurtų santaupų. Jeigu būtų nuspręsta įsipareigojimus grąžinti indėlius gyventojams įvykdyti per 3 metus, kasmet reikėtų išmokėti po 454,8 mln. litų, o tai sudaro apie 0,6 procento šalies bendrojo vidaus produkto. Tokių didelių sumų atkurtųjų santaupų grąžinimas indėlininkams gerokai padidintų vidaus paklausą, dėl to didėtų prekių ir paslaugų importas. Lietuvoje, viršijusioje importo pajėgumus, didėtų kainos. Be to, vidaus paklausą skatins ir gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimas, nekilnojamojo turto restitucija. Komercinių bankų gyventojams teikiamų kreditų didėjimas ypač didina riziką, todėl vidutinė metinė infliacija 2006 metais gali viršyti 3 procentus. Dirbtinai skatinamos infliacijos rodiklis 2006 metais gali viršyti 4 procentus. Tai gali sukelti riziką, kad nebus tenkinamas Mastrichto sutartyje nustatytas infliacijos kriterijus, ir neapibrėžtam laikui atidėti euro įvedimą. 2007 metais prasidėjus cikliniam ekonomikos augimo lėtėjimui (tikėtinas bankų kreditų prieaugio ir Europos Sąjungos paramos sumažėjimas), didesnės indėlių sumos grąžinimas būtų ne toks pavojingas kainų stabilumui. Tuo atveju, jeigu Lietuvoje būtų įvestas euras, grąžinus indėlius didėtų einamosios sąskaitos deficitas, tačiau tai nekeltų tokio didelio rinkų susirūpinimo kaip šiuo metu, kai litas ir euras yra susieti valiutų valdybos; ekonomikai augant ne taip sparčiai, indėlių grąžinimas būtų papildomas veiksnys, skatinantis ūkio plėtotę.
- Aiškinamajame rašte, motyvuojant būtinumą parengti įstatymo projektą, nepritariama galiojančio įstatymo nuostatoms, pagal kurias santaupų atkūrimo dydį, kuriuo galima disponuoti, ir disponavimo atkurtomis santaupomis pradžios datą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir yra nesuderinama su aiškinamajame rašte nurodytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu (Žin., 2005, Nr. 152-5605). Tačiau ir įstatymo projekte išlieka siūlymas, kad disponavimo atkurtomis santaupomis tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS FINANSŲ MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS ______________