LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAPILDOMŲ PASTABŲ SVARSTYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-715
(3)2006 m. balandžio 5 d. Vilnius 1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Antanas Bosas, komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Rinkevičius, komiteto nariai: Gediminas Jakavonis, Vilma Martinkaitienė, Valentinas Mazuronis, Juozas Palionis, Rimantas Remeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: 3. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo narys P.Jakučionis (2006-03-09) 1. Pakeisti 4 straipsnį iš 10 straipsnio 6 dalies išbraukiant sakinius “Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai. Šiuo atveju su planavimo sąlygas turėjusia išduoti, bet jų neišdavusia institucija teritorijų planavimo dokumentas nederinamas, išskyrus atvejus, kai bendrasis planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje”. Taip pat vietoj skaičiaus 20 įrašant “30”. Šią dalį išdėstyti šitaip: “ 4 straipsnis. 10 straipsnio 1 ir 6 dalių pakeitimas 6. Prieš pradėdamas rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai. Šiuo atveju su planavimo sąlygas turėjusia išduoti, bet jų neišdavusia institucija teritorijų planavimo dokumentas nederinamas, išskyrus atvejus, kai bendrasis planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje.“ Nepritarti 1. Įstatymo nuostata, kad “Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus” šiuo metu yra įtvirtinta galiojančioje įstatymo redakcijoje ir įstatymo projektu nėra keičiama. Ši nuostata praktikoje nesukėlė problemų. 2. Nėra pagrindo keisti planavimo sąlygų išdavimo termino, nes praktikoje šis terminas nesudaro kliūčių teritorijų planavimo procesui. 2. Pakeisti 7 straipsnį iš 17 straipsnio 6 dalies išbraukiant sakinius “Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu turi pranešti planavimo sąlygas turėjusiai išduoti valstybės institucijai. Šiuo atveju su planavimo sąlygas turėjusia išduoti, bet jų neišdavusia institucija teritorijų planavimo dokumentas nederinamas, išskyrus atvejus, kai specialusis planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje”. Taip pat vietoj skaičiaus 20 įrašant “30”. Šią dalį išdėstyti šitaip: “7 straipsnis. 17 straipsnio 1 ir 6 dalių pakeitimas 6. Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu turi pranešti planavimo sąlygas turėjusiai išduoti valstybės institucijai. Šiuo atveju su planavimo sąlygas turėjusia išduoti, bet jų neišdavusia institucija teritorijų planavimo dokumentas nederinamas, išskyrus atvejus, kai specialusis planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje.“ Nepritarti Žr. į komentarą pateiktą 1 pasiūlymui. 3. Pakeisti 13 straipsnį paliekant galiojančio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies redakciją: “13 straipsnis. 24 straipsnio 1 ir 4 pakeitimas 4. Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų (išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje) arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.” Nepritarti 1. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatos yra iš dalies klaidingos ir keistinos. Detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti tik regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams. Detaliųjų planų sprendiniai nėra siejami su valstybės bendrojo plano sprendiniais. Dėl to šios dalies pirmojo sakinio nuostatos yra išbraukiamos. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad teikiamo įstatymo projekto pirmajame 24 straipsnio 4 dalies sakinyje ir yra įtvirtinamas besąlygiškas draudimas nerengti detaliojo plano tuo atveju, jei jo planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, o keičiamo įstatymo nuostatos įtvirtina, kad detaliojo plano sprendiniai negali prieštarauti bendrojo ar specialiojo plano sprendiniams; 2. Nors bendrieji planai yra būtini, tačiau pagrindinis dokumentas rengti statybos ar kitokios veiklos projektus yra detalusis planas. Šių planų rengiama ypač daug. Reaguojant į nuolat besikeičiančius socialinius, ekonominius ir rinkos pokyčius, įstatymo projekte numatyta galimybė detaliuosius ir bendruosius ar specialiuosius planus rengti vienu metu, tačiau ne visada, o tik tuo atveju, jei: 1) planavimo organizatoriui pageidaujant pradėti detaliojo plano rengimą; 2) tais atvejais, kai numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinių; 3) sprendimą dėl bendrojo ar specialiojo plano keitimo yra priėmusi šį planą tvirtinusi institucija. 3. Bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinių keitimai rengiami ta pačia tvarka kaip ir patys planai (atliekant visas privalomas procedūras). 4. Detalieji planai gali būti tvirtinami tik nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus bendrųjų planų ar specialiųjų planų sprendinius. Jeigu sprendiniai nepakeičiami, padarytos išlaidos detaliajam rengti, planavimo organizatoriui nekompensuojamos. Dėl to teiginiai, kad detalieji planai gali keisti bendruosius planus yra nepagrįsti. 4. Pakeisti 14 straipsnį iš 25 straipsnio 6 dalies išbraukiant sakinius “Jei planavimo sąlygų sąvadas ir (
- ar)planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša planavimo sąlygas išduodančiai institucijai. Nepaisant to, ar institucija, turinti išduoti planavimo sąlygas, jas išdavė ar ne, ji dalyvauja derinant teritorijų planavimo dokumentą Nuolatinėje statybos komisijoje”. Taip pat vietoj skaičiaus 20 įrašant “30”. Šią dalį išdėstyti šitaip: „ 14 straipsnis. 25 straipsnio 1 ir 6 dalių pakeitimas 6. Prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Planavimo sąlygų sąvadas išduodamas per 20 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygų sąvadas ir (
- ar)planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti detaliojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša planavimo sąlygas išduodančiai institucijai. Nepaisant to, ar institucija, turinti išduoti planavimo sąlygas, jas išdavė ar ne, ji dalyvauja derinant teritorijų planavimo dokumentą Nuolatinėje statybos komisijoje.” Nepritarti Žr. į komentarą pateiktą 1 pasiūlymui. 5. Pakeisti 15 straipsnį iš 26 straipsnio 5 dalies išbraukiant sakinius “Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalųjį planą per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos tvirtina apskrities viršininkas.“ Paliekant galiojančio įstatymo sakinį “Planavimo organizatorius šį atsisakymą įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui”. Taip pat vietoj skaičiaus 20 įrašant “30”. Šią dalį išdėstyti šitaip: “15 straipsnis. 26 straipsnio 3, 5 ir 8 dalių pakeitimas 5. Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 30 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Planavimo organizatorius šį atsisakymą įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalųjį planą per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos tvirtina apskrities viršininkas.“ Nepritarti 1.Nėra pagrindo keisti savivaldybės administratoriaus motyvuoto atsakymo planavimo organizatoriui pateikimo termino, nes praktikoje šis terminas nesudaro kliūčių teritorijų planavimo procesui. 2. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas asmenys turi teisę teismui apskųsti bet kurio viešojo administravimo subjekto administracinį aktą ar veiksmą (neveikimą), todėl nuostata leidžianti planavimo organizatoriui kreiptis į teismą yra perteklinė. 3. Visi parengti detalieji planai teikiami tvirtiti tik tada, kai juos patikrina valstybinė teritorijų planavimo priežiūrą atliekantis apskrities viršininko administracijos padalinys ir pateikia teigiamą išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo. Tačiau Įstatyme nėra numatytas atvejis, kai savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius detaliojo plano netvirtina ir planavimo organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo, nors visos teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūros yra atliktos ir gauta teigiama tikrinimo procedūrą atliekančios institucijos išvada. Įstatymo 26 straipsnio 5 dalies pakeitimas nustatant, kad planavimo organizatoriaus prašymu detalųjį planą per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos tvirtina apskrities viršininkas yra suderintas su kitomis įstatymo nuostatomis Seimo narys Viktoras Muntianas (2006-03-21) 1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį (galiojančio įstatymo 10 straipsnio 6 dalis) ir ją išdėstyti taip: „6. Prieš pradėdamas rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai. Šiuo atveju su planavimo sąlygas turėjusia išduoti, bet jų neišdavusia institucija teritorijų planavimo dokumentas nederinamas, išskyrus atvejus, kai bendrasis planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje.“ Pritarti iš dalies 1. Įrašyti žodžius “arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas”. 2. Įstatymo nuostata, kad “Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus. ” šiuo metu yra įtvirtinta galiojančioje įstatymo redakcijoje ir įstatymo projektu nėra keičiama. Ši nuostata praktikoje nesukėlė problemų. 2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį (galiojančio įstatymo 17 straipsnio 6 dalį) ir ją išdėstyti taip: „6. Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai. Šiuo atveju su planavimo sąlygas turėjusia išduoti, bet jų neišdavusia institucija teritorijų planavimo dokumentas nederinamas, išskyrus atvejus, kai bendrasis planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje.“ Pritarti iš dalies Žr. į komentarus 1 pasiūlymui. 3. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį (galiojančio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą) ir ją išdėstyti taip: „4) kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (
- ar)pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jei jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu. Jei projektavimo sąlygų sąvadu ir (
- ar)techniniu projektu nustatomi reikalavimai, kurių nėra nustatęs detalusis planas, arba jei keičiami detaliojo plano sprendiniai, toks techninis projektas prieš tvirtinant turi būti pateiktas viešam svarstymui pagal detaliajam planavimui nustatytas procedūras;“ Nepritarti Projektavimo sąlygų sąvadas bei techninis projektas nėra teritorijų planavimo dokumentai ir jais negali būti pakeistas detalusis planas. Techninio projekto svarstymas su visuomene nėra numatytas Statybos įstatyme. Šiuo atveju turi būti įstatymo nustatyta tvarka keičiami detaliojo plano sprendiniai. Todėl tokios nuostatos įtvirtinimas prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms ir principams. 4. Papildyti 13 straipsnio 2 dalį (galiojančio įstatymo 24 straipsnio 4 dalį) ir ją išdėstyti taip: „4. Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinių pakeitimai gali būti daromi ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos.“ Pritarti iš dalies Siūlyti įstatyme įtvirtinti, kad ne dažniau kaip vieną kartą per metus galėtų būti daromi tik bendrųjų planu sprendinių keitimai, nes specialiųjų planų keitimas galėtų trukdyti numatomam investicijų pritraukimui ir riboti savivaldybės teritorijos plėtrą. 5. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį (galiojančio įstatymo 25 straipsnio 6 dalį) ir ją išdėstyti taip: „6. Prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Planavimo sąlygų sąvadas išduodamas arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygų sąvadas ir (
- ar)planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos, ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai. Šiuo atveju su planavimo sąlygas turėjusia išduoti, bet jų neišdavusia institucija teritorijų planavimo dokumentas nederinamas, išskyrus atvejus, kai bendrasis planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje.“ Pritarti iš dalies Žr. į argumentus pateiktus 1 pasiūlymui. 6. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį (galiojančio įstatymo 26 straipsnio 5 dalį) ir ją išdėstyti taip: „5. Detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Planavimo organizatorius šį atsisakymą įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalųjį planą per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos tvirtina apskrities viršininkas. “ Nepritarti 1. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas asmenys turi teisę teismui apskųsti bet kurio viešojo administravimo subjekto administracinį aktą ar veiksmą (neveikimą), todėl nuostata leidžianti planavimo organizatoriui kreiptis į teismą yra perteklinė. 2. Visi parengti detalieji planai teikiami tvirtinti tik tada, kai juos patikrina valstybinė teritorijų planavimo priežiūrą atliekantis apskrities viršininko administracijos padalinys ir pateikia teigiamą išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo. Tačiau Įstatyme nėra numatytas atvejis, kai savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius detaliojo plano netvirtina ir planavimo organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo, nors visos teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūros yra atliktos ir gauta teigiama tikrinimo procedūrą atliekančios institucijos išvada. Įstatymo 26 straipsnio 5 dalie pakeitimas nustatant, kad planavimo organizatoriaus prašymu detalųjį planą per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos tvirtina apskrities viršininkas yra suderintas su kitomis įstatymo nuostatomis. Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė (2006-03-28) 1. Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: “LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 34, 35 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS” Nepritarti Žr. į kitų pasiūlymų komentarus. 2. Projekto 2 straipsnyje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje) po žodžio „organizacijos“ įrašyti žodžius „ginančios visuomenės interesus ar“ ir šią dalį išdėstyti taip: “31. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, ginančios visuomenės interesus ar padedančios spręsti kraštotvarkos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.” Nepritarti 1. Suinteresuotos visuomenės apibrėžimas perkeltas tarptautinės iš Orhus konvencijos. 2. Šiuo metu nėra įteisinta nevyriausybinių institucijų ginančių visuomenės interesus. 3. Pakeisti projekto 15 straipsnį: 2.1. Pakeisti projekto 15 straipsnio pavadinimą po skaičiaus “3” įrašant skaičių “4”: “15 straipsnis. 26 straipsnio 3, 4, 5 ir 8 dalių pakeitimas” 2.2. Papildyti projekto 15 straipsnį nauja 2 dalimi, o buvusias 2 ir 3 dalis atitinkamai laikyti 3 ir 4 dalimis ir šią dalį išdėstyti taip: “2. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, tvirtinimo dokumente nurodant kokios apimties teritorijai parengtas detalusis planas (ha, sklypų skaičius ir t.t.); tvirtinamo detaliojo plano pagrindinio dokumento identifikavimas; tvirtinami pagrindiniai sprendiniai (teritorijos naudojimo būdas, sklypų ribos, užstatymo, tvarkymo ir naudojimo reglamentai). Detalusis planas tvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos.“ Pritarti iš dalies 1. Teritorijų planavimo dokumentai tvirtinami savivaldybės tarybos sprendimu ar administracijos direktoriaus potvarkiu. Nei sprendime nei potvarkyje neįmanoma atspindėti sprendinių. Tai pateikta brėžiniuose ir aiškinamajame rašte. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad detalusis planas tvirtinančios institucijos gali būti ir nepatvirtintas. Todėl siūlytume tokią 26 straipsnio 4 dalies redakciją: “4. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas). Detalusis planas tvirtinamas arba motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos.“ 4. Papildyti projektą nauju 19 straipsniu, pernumeruojant projekte atitinkamai po jo einančius straipsnius ir šį straipsnį išdėstyti taip: “19 straipsnis. 30 straipsnio 2 dalies pakeitimas 30 straipsnio 2 dalyje po žodžio „organizatorius“ įrašyti žodžius „betarpiškai per seniūnijas, kurių teritorijoje vykdomas planavimas“, ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras (sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbimas, konsultavimasis, viešas svarstymas, informacijos teikimas ir kt.) atlieka planavimo organizatorius betarpiškai per seniūnijas, kurių teritorijoje bus vykdomas planavimas.“ Nepritarti 1. Seniūnija negali prisiimti planavimo organizatoriui priskirtų funkcijų. 2. Teritorijų planavimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose yra pakankamai teisės normų, užtikrinančių vietos visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese, pvz. Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas teritorijų planavimo viešumas: “1. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės valdymo institucijų sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbiami „Valstybės žiniose“ bei institucijų interneto tinklalapiuose. Aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbiami vietinėje spaudoje bei institucijų interneto tinklalapiuose. Savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas. Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus.” Seimo narys A.Paulauskas (2006-03-28) 1. Papildyti 27 straipsnį 5 dalimi, buvusią 27 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka 1. Prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, bei turi turėti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. 2. Tuo atveju, kai valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl teritorijų planavimo dokumento yra neigiama, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas. 3. Derinančių institucijų sąrašas, kompetencija ir derinimo tvarka nurodomi atitinkamų rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. 4. Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai ir turi būti baigta per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu. 5. Nutarimas derinti teritorijų planavimo dokumentą gali būti priimtas tik visiems Nuolatinės statybos komisijos nariams pritarus. Bent vienam Komisijos nariui nepritarus teritorijų planavimo dokumento derinimui, priimamas privalomo pobūdžio nutarimas nederinti teritorijų planavimo dokumento. Toks Komisijos nutarimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus Komisijos nutarimą nederinti teritorijų planavimo dokumento, atsakovais tokiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai, esantys Komisijos sudėtyje, nepritarė teritorijų planavimo dokumento derinimui. 6. Ginčus, kilusius derinimo ir svarstymo procedūros metu, nagrinėja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.“ Pritarti iš dalies 1. Siūlomos 27 straipsnio 5 dalies nuostatos prieštarauja tarpusavyje. Vienose nuostatose įtvirtinama, kad Nuolatinės statybos komisijos nutarimai priimami visiems komisijos nariams pritarus, t. y. kolegialiai ir šis nutarimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Tačiau kita nuostata siūloma įtvirtinti, kad “apskundus Komisijos nutarimą nederinti teritorijų planavimo dokumento, atsakovais tokiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai, esantys Komisijos sudėtyje, nepritarė teritorijų planavimo dokumento derinimui”, t. y. įtvirtinama individuali atsakomybė. Tokios nuostatos prieštarauja teisės principams, įtvirtintiems įstatymuose, nes Nuolatinė statybos komisija yra įteisinta galiojančiuose įstatymuose ir laikytina viešojo administravimo subjektu, nes turi įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendina atskiras vykdomosios valdžios funkcijas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 4 d.). Ši institucija veikia pagal nustatyta tvarka patvirtintus nuostatus ir sprendimus priima kolegialiai (pagal Aplinkos ministro patvirtinus pavyzdinius nuostatus sprendimas derinti teritorijų planavimo dokumentą priimamas tik visiems komisijos nariams pritarus). Todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą tik Nuolatinė statybos komisija, o ne atskiri jos nariai, būtų laikoma atsakovu (pagal įstatymo 48 str. atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami). Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad: “4. Jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (
- ir)trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. “ To paties įstatymo 54 straipsnis įtvirtina netinkamos šalies pakeitimo administracinėje byloje teisės institutą: “Jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.” Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, padarytą neteisėtu tarnautojo veiksmu, turėtų būti taikomos Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos pagal kurias žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė ar savivaldybė iš savo biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. 2. Siūloma nuostata, kad “Toks Komisijos nutarimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka” yra perteklinė, nes bet kuris viešojo administravimo subjekto teisės aktas, veiksmas (neveikimas) gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūloma pakeisti įstatymo 27 straipsnio 4 dalį po žodžio “protokolu” įrašant tokias nuostatas: “Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nepritarti derinti teritorijų planavimo dokumentą. Nepritarimo derinti teritorijų planavimo dokumentą motyvai išdėstomi derinimo procedūros protokole”. 2. Papildyti 31 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir papildyti 31 straipsnio 4 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Teritorijų planavimo viešumas 1. Ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės valdymo institucijų sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbiami "Valstybės žiniose" bei institucijų interneto tinklalapiuose. Aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų skelbiami vietinėje spaudoje bei institucijų interneto tinklalapiuose. Savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo skelbiami vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas. Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja greta planuojamos teritorijos esančių nekilnojamųjų daiktų savininkus, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengia stendą su šia informacija. 2. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už mokestį, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimas, leidyba ir pan.). 3. Visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais supažindina planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo konsultavimosi bei viešojo svarstymo metu: 1) susipažinti su parengtais nacionalinio, regiono lygmens bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip vienas mėnuo - viešai ekspozicijai; 2) susipažinti su parengtais rajono lygmens bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais skiriamas ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 15 darbo dienų - viešai ekspozicijai; 3) susipažinti su parengtais detaliaisiais planais skiriamas ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 10 darbo dienų - viešai ekspozicijai. Pritarti iš dalies Siūlome 31 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio nuostatą išdėstyti taip: “Detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, taip pat detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengia stendą su šia informacija.” 4. Planavimo organizatoriai apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti spaudoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto tinklalapyje visuomenės informavimo priemonėse. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, o žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos detaliojo planavimo atveju – ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Tais atvejais, kai pagal bendrojo plano arba savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendinius nekilnojamasis turtas rezervuojamas svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės objektams plėtoti arba kai numatoma pakeisti jo būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį, planavimo organizatorius apie tai turi raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams.“ Pritarti iš dalies 1. Informacijos paskelbimas stende rengiant detaliuosius planus įtvirtinamas keičiant 31 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2. Aplinkos ministerijos patvirtintoje detaliojo plano svarstymo su visuomene tvarkoje yra detalizuota tvarka kaip informuojama visuomenė apie teritorijų planavimo dokumentus, įvertinant jų lygmenis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad paskelbti stende informaciją, susijusią su bendrųjų ir specialiųjų planų rengimu, yra techniškai labai sudėtinga. Todėl šią informaciją reikėtų skelbti tik visuomenės informavimo priemonėse. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad galiojančioje keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata įpareigojanti planavimo organizatorių apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, svarstymo tvarką ir kt. skelbti visuomenės informavimo priemonėse. 3. Pakeisti ir papildyti 32 straipsnio pavadinimą, papildyti 32 straipsnį 3, 4, 5 ir 6 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Visuomenės Pasiūlymų teikimas ir ginčų nagrinėjimas 1. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. 2. Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. 3. Asmenys, kurie mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, gali atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms arba teismui. 4. Asmenys, kurie gali būti priskirti suinteresuotai visuomenei ir mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, gali dėl tokių sprendinių teisėtumo kreiptis į apskrities viršininko administraciją arba į Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją pagal šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompetenciją. Apskrities viršininko administracija arba Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėja asmens kreipimąsi ir, nustačiusi visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, kreipiasi į teismą. Nepritarti Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į viešojo administravimo subjektus bei į administracinį teismą yra įteisinta galiojančiuose įstatymuose, todėl nuostatos, suteikianti teisę paduoti skundą planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms ar teismui, yra perteklinės. 5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, nesutikdami su apskrities viršininko administracijos sprendimu dėl jų kreipimosi, gali paduoti skundą pagal nustatytą kompetenciją Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai. Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėja asmens kreipimąsi ir, nustačiusi visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, kreipiasi į teismą. 6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti asmenys, nesutikdami su Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimu, turi teisę dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą.“ Nepritarti 1. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į viešojo administravimo subjektus bei į administracinį teismą yra įteisinta galiojančiuose įstatymuose, todėl nuostatos, suteikianti teisę paduoti skundą Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ar teismui, yra perteklinės. 2. Viešojo intereso gynimo teisinis institutas yra įtvirtintas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje ir reguliuoja prokuroro teisės ginti visuomenės interesus teisme tvarką. Šio intereso gynimas turėtų būti siejamas su atstovavimo teisiniu institutu, t.y. asmenimis nesusijusiais su ginčijama teise. Šios teisės įgyvendinimas patikimas tam tikriems valstybės pareigūnams, o ne kitiems visuomenės nariams, kurie teismuose turi teisę ginti tik savo interesus. Tuo būdu viešojo interesu gynimas susijęs su ribotu tokius įgalinimus turinčių pareigūnų skaičiumi, detaliu teisės įgyvendinimo reguliavimu bei sisteminiu įstatymų leidybos požiūriu į šios problemos sprendimą. Seimo narė A.Pitrėnienė (2006-03-31) 1. Projekto 4 straipsnio 1 dalies (keičiamo įstatymo 10 str. 1 dalies) 2 sakinį papildyti, po žodžio "programą" įrašant "išlaikant sujungiamų stadijų darbų atlikimo eiliškumą. Bendrojo plano rengimo stadijos nesujungiamos, jeigu planuojama teritorija ar jos dalyje yra valstybinio parko ar rezervato teritorija." ir visą straipsnio dalį išdėstyti taip: „1. Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Rengiant savivaldybės teritorijos dalies (miestų ir miestelių), kurioje gyvena ne daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų, bendruosius planus ar keičiant visus galiojančius bendrųjų planų sprendinius, šio straipsnio 3 dalyje numatytos bendrojo plano rengimo etapo stadijos gali būti sujungtos motyvuotu savivaldybės tarybos sprendimu, o konkretūs planavimo darbai atliekami pagal planavimo organizatoriaus patvirtintą planavimo darbų programą, išlaikant sujungiamų stadijų darbų atlikimo eiliškumą. Bendrojo plano rengimo stadijos nesujungiamos, jeigu planuojama teritorija ar jos dalyje yra valstybinio parko ar rezervato teritorija.“ Nepritarti 1. Sujungus teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo esamos būklės, koncepcijos ir sprendinių konkretizavimo stadijas, sudaroma prielaida planavimo darbus vykdyti vienu metu, o darbų organizavimo klausimus turi spręsti ne įstatymas, o rengėjas. Nėra prasmės stadijas sujungti, jeigu įstatyme būtų nustatyta ir laikomasi nuostatos dėl sujungiamų stadijų darbų atlikimo eiliškumo. Sujungiant teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo stadijos, siekiama sutrumpinti planavimo darbų trukmę ir sumažinti planavimo išlaidas 2.. Pasiūlymas bendrojo plano rengimo etapo stadijas nejungti, jeigu planuojamoje teritorija ar jos dalyje yra valstybės parko ar rezervato, nėra pagrįstas. Atkreipiame dėmesį, kad valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams (13 str. 4 dalis). 2. Pakeisti projekto 4 str. 2 dalies (kuria keičiama įstatymo 10 straipsnio 6 dalis) 4 bei 5 sakinius ir visą dalį išdėstyti taip: „6. Prieš pradėdamas rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti bendrojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai. Šiuo atveju su planavimo sąlygas turėjusia išduoti, bet jų neišdavusia institucija teritorijų planavimo dokumentas nederinamas, išskyrus atvejus, kai bendrasis planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai pavaldi yra planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija. Pranešimą gavusi institucija turi priimti sprendimą, kaip turės būti patikrinami be išduotų planavimo sąlygų parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai.“ Nepritarti Pasiūlymas nepriimtinas, nes parengti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, nepaisant to ar institucija, turinti išduoti planavimo sąlygas, jas išdavė ar ne, ji dalyvauja derinant teritorijų planavimo dokumentą. Be to, parengtus teritorijų planavimo tikrina valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija. 3. Projekto 7 straipsnio 1 dalį (kuri keičia įstatymo 17 straipsnio 1 dalį) papildyti žodžiais "išlaikant sujungiamų stadijų darbų atlikimo eiliškumą" ir visą dalį išdėstyti taip: „1. Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir uždavinius, gali planavimo darbų programoje numatyti sujungti teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo stadijas, nustatytas šio straipsnio 3 dalyje, išlaikant sujungiamų stadijų darbų atlikimo eiliškumą.“ Nepritarti Sujungus teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo esamos būklės, koncepcijos ir sprendinių konkretizavimo stadijas, sudaroma prielaida planavimo darbus vykdyti vienu metu, o darbų organizavimo klausimus turi spręsti ne įstatymas, o rengėjas. Nėra prasmės stadijas sujungti, jeigu įstatyme būtų nustatyta ir laikomasi nuostatos dėl sujungiamų stadijų darbų atlikimo eiliškumo. Sujungiant teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo stadijos, siekiama sutrumpinti planavimo darbų trukmę ir sumažinti planavimo išlaidas 4. Pakeisti projekto 7 str. 2 dalies (kuria keičiama įstatymo 17 straipsnio 6 dalis) 4 ir 5 sakinius ir visą dalį išdėstyti taip: „6. Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į joje nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu turi pranešti planavimo sąlygas turėjusiai išduoti valstybės institucijai. Šiuo atveju su planavimo sąlygas turėjusia išduoti, bet jų neišdavusia institucija teritorijų planavimo dokumentas nederinamas, išskyrus atvejus, kai specialusis planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje. Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša institucijai, kuriai pavaldi yra planavimo sąlygas turėjusi išduoti institucija. Pranešimą gavusi institucija turi priimti sprendimą, kaip turės būti patikrinami be išduotų planavimo sąlygų parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai.“ Nepritarti Pasiūlymas nepriimtinas, nes parengti savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, nepaisant to ar institucija, turinti išduoti planavimo sąlygas, jas išdavė ar ne, ji dalyvauja derinant teritorijų planavimo dokumentą. Be to, parengtus teritorijų planavimo tikrina valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija. 5. Projekto 8 straipsnio 3-oje ir 4-oje dalyse po žodžio "patvirtinamas" įrašyti "ar atmetamas", o 6-oje dalyje po žodžio "tvirtina" įrašyti "ar atmeta" ir šias dalis išdėstyti taip: “3. Nacionalinio lygmens specialusis planas patvirtinamas ar atmetamas per 3 mėnesius, o regioninio lygmens - per 2 mėnesius nuo specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti specialųjį planą pateikimo dienos.“ 4. Rajono ir vietovės lygmens specialusis planas patvirtinamas ar atmetamas per 20 darbo dienų nuo specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo specialųjį planą tvirtinančiai institucijai pateikimo dienos. Jei specialiojo teritorijų planavimo organizatorius yra savivaldybės institucija, specialusis planas patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos specialiojo plano patikrinimo akto gavimo dienos. „6. Jei specialųjį planą turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, specialųjį planą per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus motyvuoto prašymo pateikimo dienos tvirtina ar atmeta apskrities viršininkas.“ Pritarti iš dalies Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal teisės aktų nuostatas apskrities viršininkas savivaldybės institucijai teikia išvadą dėl specialaus plano tvirtinimo, todėl nėra pagrindo keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti jo teisę motyvuotai netvirtinti specialiojo plano. Atsižvelgiant į tai siūlyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalyje po žodžio „patvirtinamas“ įrašyti žodžius „arba motyvuotai nepatvirtinamas“. 6. Projekto 9 str. keičiamoje įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių "savininkui, valdytojui ar naudotojui" įrašyti "sklypų savininkui, valdytojui ar savininko arba valdytojo įgaliotam naudotojui" ir visą dalį išdėstyti taip: „2. Savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. sklypų savininkui, valdytojui ar savininko arba valdytojo įgaliotam naudotojui.“ Nepritarti Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimu, sandorių ar kitų įstatymo nustatytu pagrindu.. 7. Pakeisti projekto 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. 27 straipsnio buvusią 5 dalį laikyti 7 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „7. Ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (
- ar)planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.“ Nepritarti 1. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dalis nuostatų yra įtvirtinta galiojančioje keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje: “Ginčus, kilusius derinimo ir svarstymo procedūros metu, nagrinėja teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos”. 2. Įstatymo projekte siūlomos nuostatos įtvirtina galimybę teritorijų planavimo ginčus nagrinėti ikiteismine tvarka, jei tokia nustatyta įstatymuose, tačiau neatimama galimybė vėliau, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą. PAAIŠKINIMAS Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatą bendrojo plano rengimo etapus būtų galima rengti tokiai unikaliai teritorijai kaip į pasaulio paveldo sąrašus įrašytai Kuršių nerijai. Toks supaprastinimas šios teritorijos bendrajam planui rengti neturėtų būti įteisinamas. Pagal projekto 4 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį teritorijų planavimo dokumentas galės būti nederinamas, jeigu dėl pareigūno aplaidumo ar kitokių priežasčių nebuvo laiku išduotos planavimo sąlygos. Tačiau ir tokiu atveju turi būti nustatoma, kaip išvengti, kad nebūtų įteisinami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, kurie būtų pažeidžiantys viešuosius interesus - nepatikrinti ar atitinka konkrečią sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, apie tai, kad laiku nebuvo išduotos planavimo sąlygos, turėtų būti informuojama aukštesnė institucija, kuriai yra pavaldi įstatymais nustatytų pareigų neatliekanti institucija. Ši aukštesnė institucija turi priimti sprendimą, kaip tokiu atveju turėtų būti patikrinti parengto dokumento sprendiniai ir kaip užtikrinti, kad sąlygos būtų išduodamos laiku. Tvirtinimui teikiami kultūros paveldo objektų ar saugomų vietovių apsaugos specialiųjų planų sprendiniai gali būti netenkinantys apsaugos tikslų, nors ir būtų parengti nepažeidžiant sąlygų ar procedūrų. Pavyzdžiui, Seimui bus teikiamas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos ribų ir zonų planas. Tačiau Seimas turi turėti teisę jį tvirtinti arba atmesti. Todėl reikalinga numatyti galimybę pateiktus specialiojo planavimo dokumentus ne tik tvirtinti, bet ir atmesti. Detaliuoju planu yra įteisinami sprendiniai, kuriais gali būti žymiai pakeičiami savininko turimo turto vertė, paskirtis, kiti naudojimosi juo parametrai. Valdymo teisių neturintis naudotojas (pvz., nuomininkas) privalo naudotis tuo sklypu pagal paskirtį ir negali jos keisti be savininko įgaliojimo. Todėl yra būtina nustatyti sąlygą, kad naudotojas tik tuo atveju tegali būti planavimo organizatoriumi, jeigu tam jį įgalioja sklypo savininkas ar kitoks valdytojas. Yra atvejų, kai nusiperkamas koks nors sandėliukas ir, remiantis teise organizuoti detalųjį planavimą, įteisinami naujadarai kultūros paveldo objektų ar saugomų vietovių teritorijose. Kultūros paveldo apsaugai gali tapti pragaištinga projekto nuostatos, įgalinančios teritorijų planavimo priežiūros institucijas ne tik tikrinti planavimo sąlygų, kurias išdavė už apsaugą atsakingos institucijos, teisėtumą, bet ir priimti sprendimus, kuriais tos sąlygos galėtų būti pakeistos. Teritorijų planavimo priežiūros institucijos nėra viršesnės už sąlygas išduodančias institucijas. Pagal kompetenciją išduotas sąlygas, kurias išduoda konkrečius viešuosius interesus privalančios ginti institucijos, galima užginčyti teisme, bet negalima tokios teisės suteikti planavimo priežiūros institucijai. 4. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms dėl papildomų pastabų Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-715