LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

(2)ANTIKORUPCINIO ĮVERTINIMO Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu atliko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-715

(2)(toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad rengiant savivaldybės teritorijos dalies (miestų ir miestelių), kurioje gyvena ne daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų, bendruosius planus ar keičiant visus galiojančius bendrųjų planų sprendinius bendrojo plano rengimo etapo stadijos gali būti sujungtos motyvuotu savivaldybės tarybos sprendimu, o konkretūs planavimo darbai atliekami pagal planavimo organizatoriaus patvirtintą planavimo darbų programą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: Iš Projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlymų neaišku, ar galimybė sujungti bendrojo plano rengimo etapo stadijas bus taikytina (priėmus šiuos Projekto siūlymus) keičiant tik minėtu Projekto straipsniu siūlomą kriterijų atitinkančių savivaldybės teritorijų (miestų ir miestelių, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų) galiojančių bendrųjų planų sprendinius, ar ir kitų savivaldybių ir jų teritorijų, neatitinkančių Projektu nustatomo kriterijaus (kuriose gyvena daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų) galiojančių bendrųjų planų sprendinių keitimo atveju. Tuo atveju, jeigu galimybė sujungti bendrojo plano rengimo etapo stadijas keičiant savivaldybės teritorijos bendrųjų planų sprendinius nesiejama su Projektu siūlomu kriterijumi (kitaip sakant, keičiant savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendinius bendrojo plano rengimo etapo stadijos galės būti sujungiamos neatsižvelgiant į jose gyvenančių asmenų skaičių), manytume, Projekto 4 straipsniu siūlomos nuostatos svarstytinos atitikties galiojančio įstatymo 12 straipsnio 3 daliai aspektu: galiojantis įstatymas nustato, kad bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas. Priėmus Projekto 4 straipsnio siūlymus, rengiant savivaldybių teritorijų, kuriuose gyvena daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, bendruosius planus, bendrojo plano rengimo etapo stadijos negalės būti sujungiamos, tačiau bendrųjų planų sprendinių keitimo atveju šių stadijų sujungimas bus leidžiamas (t. y. keičiant bendrųjų planų sprendinių keitimus galėtų būti taikoma kitokia (negu rengiant bendruosius planus) tvarka). Atsižvelgiant į tai, kad dabartinės redakcijos Projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlymai dėl bendrųjų planų sprendinių keitimo gali būti suvokiami nevienareikšmiškai (taikomi ir savivaldybėms ar jų teritorijoms, kuriose gyvena daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų), manytume, kad tokia situacija sudarytų sąlygas nevienareikšmiškam Projektu siūlomų nuostatų taikymui ir įgyvendinimui, todėl siūlytume konkretizuoti Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlymuose neatskleidžiama, iš kokių šaltinių gautais duomenimis pagrindžiamas savivaldybės teritorijoje (miestuose ar miesteliuose) gyvenančių asmenų faktinis skaičius. Kadangi duomenys apie savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų skaičių gali būti gaunami iš skirtingų šaltinių ir kai kuriais atvejais nesutapti, manytume, minėti siūlymai svarstytini tikslaus įstatyminių nuostatų (priėmus minėtus Projekto siūlymus) taikymo ir įgyvendinimo požiūriais. Pavyzdžiui, informacija (duomenys) apie savivaldybės teritorijoje (miestuose ar miesteliuose) gyvenančių asmenų skaičių gali būti grindžiami Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo 2001 metais rezultatais. Tačiau, atsižvelgdami į tai, kad minėtas Lietuvos gyventojų surašymas buvo atliktas prieš kelerius metus, manytume, jog egzistuoja tikimybė, kad šie duomenys gali neatitikti faktinio savivaldybės teritorijoje (miestuose ar miesteliuose) gyvenančių asmenų skaičiaus (kadangi duomenys pasenę). Todėl Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas remiantis tokiais duomenimis neužtikrintų tikslaus įstatyminių nuostatų vykdymo. Atsižvelgdami į tai manytume, kad siekiant išvengti tokios situacijos, taip pat užkertant kelią dviprasmiškam įstatyminių nuostatų įgyvendinimui tikslinga Projekte nurodyti šaltinius, kurių duomenimis įgyvendinant įstatymines nuostatas bus pagrindžiamas faktinis savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų skaičius. Iš Projekto ir jį lydinčiųjų dokumentų neaišku, kuo pagrįstas Projekto rengėjų pasirinktas kriterijus (ne daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų), kurį atitinkančios savivaldybės teritorijos galės pasinaudoti teise sujungti bendrojo plano rengimo etapo stadijas rengiant savivaldybės teritorijos (miestų ir miestelių) bendruosius planus[1].
2. Projekto 5 straipsniu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nustatant, kad bendrasis planas „keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama suformuota principinė teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir numatomi keitimai turi esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar viešųjų erdvių panaudojimui. Sprendimą dėl bendrojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtu Projekto straipsniu siūlomos nuostatos yra abstrakčios, gali būti pernelyg plačiai interpretuojamos, todėl, manytume, kelia pagrįstų abejonių dėl skaidraus jų (Projekto priėmimo atveju) įgyvendinimo. Be to, manytume, kad Projekto 5 straipsniu siūlomos nuostatos svarstytinos nepagristo savivaldybės bendrųjų planų planavimo organizatorių diskrecinių galių (galimybės nepagrįstai veikti savo nuožiūra) išplėtimo aspektu. Pavyzdžiui, neaišku, kuo (kokiais kriterijais) remiantis bus priimamas atitinkamas sprendimas, jog numatomi bendrojo plano keitimai turės esminę įtaką urbanistinės struktūros panaudojimui arba jos neturės; neaišku, kaip turėtų būti interpretuojamos Projekte suformuluotos sąvokos (pavyzdžiui, sąvokos „esminė įtaka viešųjų erdvių panaudojimui“ prasmė); kaip bus užkertamas kelias galimiems piktnaudžiavimams ir pan. Manytume, dviprasmiškai gali būti suvokiamos Projektu siūlomos nuostatos, kad sprendimą dėl bendrojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija: Neaišku, ar minėtos nuostatos planavimo organizatorių įpareigoja bendrąjį planą tvirtinusiai institucijai pateikti motyvuotą siūlymą tik bendrojo plano keitimo atveju (t. y. planavimo organizatoriui nusprendus, kad bendrojo plano keitimas būtinas, pateikiamas atitinkamas siūlymas; nusprendus, kad bendrojo plano keitimas nebūtinas, siūlymas neteikiamas), ar motyvuotas siūlymas pateikiamas visais atvejais, o atitinkamą sprendimą priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija. Taip pat svarstytina, ar minėtos Projektu siūlomos nuostatos nesudarys sąlygų nepagrįstam savivaldybės bendrųjų planų sprendinių pakeitimui. Pavyzdžiui, motyvuojant, kad numatomi keitimai neturės esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar viešųjų erdvių panaudojimui, bus keičiami bendrųjų planų sprendiniai, dėl kurių gauta neigiama valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada.
3. Manytume, diskrecinių galių išplėtimo aspektu svarstytini ir Projekto 7 straipsnio 1 dalies siūlymai (keičiantys galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį), numatantys, kad planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir uždavinius, gali planavimo darbų programoje numatyti sujungti teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo stadijas: iš siūlomų nuostatų neaišku, kaip ir į kokius tikslus ar uždavinius privalo atsižvelgti planavimo organizatorius, kad galėtų numatyti teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo stadijų sujungimą ir pan.
4. Manytume, svarstytinos Projektu siūlomos nuostatos (Projekto 4 straipsnio 2 dalis; 7 straipsnio 2 dalis; 14 straipsnio 2 dalis), kad teritorijų planavimo dokumentai nederinami su planavimo sąlygas turėjusiomis išduoti, bet per 20 dienų nuo prašymo gavimo dienos neišdavusiomis institucijomis. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokios nuostatos sudarytų prielaidas nepagrįstiems planavimo sąlygas išduodančių institucijų darbuotojų piktnaudžiavimams, pasireiškiantiems sąlygas išduodančiosioms institucijoms paskirtų funkcijų nevykdymu, sudarytų prielaidas išvengti atsakomybės už atitinkamų sprendimų nepriėmimą (pavyzdžiui, specialiai neišduodant planavimo sąlygų netiesiogiai prisidėti prie teisės aktų reikalavimus neatitinkančių objektų statybos ir pan.).
5. Manytume, svarstytini Projekto 8 straipsnio siūlymai, numatantys, kad tais atvejais, kai „išvada dėl specialiojo plano tvirtinimo yra teigiama, bet specialųjį planą tvirtinti turinti institucija plano netvirtina, ji per specialiajam planui tvirtinti nustatytą terminą privalo pateikti motyvuotą atsakymą specialiojo planavimo organizatoriui dėl plano netvirtinimo. Jei specialųjį planą turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, specialųjį planą per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus motyvuoto prašymo pateikimo dienos tvirtina apskrities viršininkas.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtais siūlymais imperatyvine norma įteisinama apskrities viršininko pareiga patvirtinti atitinkamą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvadą turinčius specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus savivaldybės tarybai dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, politiniai motyvai ir pan.) negalint priimti sprendimo arba negalint pagrįsti sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento nepriėmimo priežasčių. Tačiau, sprendžiant iš minėtų Projekto siūlymų formuluotės, vadovaujantis Projekto siūlomomis nuostatomis apskrities viršininkui nepaliekama teisė spręsti dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo/nepatvirtinimo (kitaip sakant, apskrities viršininkas nepriima sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo/nepatvirtinimo), tačiau jis įpareigojamas konstatuoti faktą dėl atitinkamo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos sprendimo (teigiamos išvados). Todėl manytume, kad minėtu Projekto straipsniu siūlomos nuostatos svarstytinos atsakomybės už sprendimus dėl specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo prisiėmimo aspektu: pavyzdžiui, savivaldybės tarybai neįvykdžius Projektu siūlomų sąlygų (nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumentų per nustatytą terminą arba nepagrindus sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento nepriėmimo priežasčių) nelieka už teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimą atsakingos institucijos, kadangi apskrities viršininkas nepriima sprendimo, o tik įvykdo įstatymu nustatytą pareigą.
6. Manytume, ankstesnė pastaba aktuali ir Projekto 15 straipsnio 2 dalimi siūlomų nuostatų (kai „savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalųjį planą per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos tvirtina apskrities viršininkas“) taikymo atveju.
7. Manytume, dviprasmiškai gali būti suvokiamos Projekto 8 straipsniu siūlomos nuostatos, kad sprendimą dėl specialiojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija: Neaišku, ar minėtos nuostatos planavimo organizatorių įpareigoja specialųjį planą tvirtinusiai institucijai pateikti motyvuotą siūlymą tik specialiojo plano keitimo atveju (t. y. planavimo organizatoriui nusprendus, kad specialiojo plano keitimas būtinas, pateikiamas atitinkamas siūlymas; nusprendus, kad specialiojo plano keitimas nebūtinas, siūlymas neteikiamas), ar motyvuotas siūlymas pateikiamas visais atvejais, o atitinkamą sprendimą priima specialųjį planą tvirtinusi institucija.
8. Projekto 11 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti: „Jei žemės valdytojas ar naudotojas numato keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, kurioje numatyta statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus, iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, savivaldybės tarybos sprendimu, gavęs apskrities viršininko pritarimą, savivaldybės administracijos direktorius Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės valdytojui ar naudotojui”. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš galiojančio įstatymo ar Projekto neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kaip pagrindžiama infrastruktūros objekto svarba savivaldybei (pavyzdžiui, ar vadovaujantis kokia nors tvarka objektui bus suteikiamas savivaldybės svarbos infrastruktūros objekto statusas; ar tai bus patvirtinama atitinkamos institucijos sprendimu ar kaip nors kitaip). Atsižvelgdami į tai manytume, kad minėtos sąvokos prasmė gali būti interpretuojama pernelyg (nepagrįstai) plačiai, o tai sudarytų sąlygas nevienareikšmiškam Projekto 11 straipsnio 2 dalimi siūlomų nuostatų taikymui. Todėl siūlytume Projekte nurodyti kriterijus, kuriais remiantis įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas svarbūs savivaldybės infrastruktūros objektai bus išskiriami iš kitų infrastruktūros objektų, arba Projekte nurodyti tokių objektų pripažinimo svarbiais savivaldybės infrastruktūros objektais principus (mechanizmą). Manytume, šių siūlymų įgyvendinimas svarbus užtikrinant tikslų įstatyminių normų įgyvendinimą (taip pat vienodos įstatymo įgyvendinimo praktikos aspektu).
9. Ankstesnė mūsų pastaba aktuali ir Projekto 13 straipsnio 1 dalimi siūlomų nuostatų („Jei bendrieji planai neparengti, iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų statybai detaliųjų planų rengimas gali būti leidžiamas savivaldybės tarybos sprendimu, gavus apskrities viršininko pritarimą“) taikymo atveju. Pagarbiai, Direktorius Povilas Malakauskas Gintas Kerbelis, 266 3294 [1] Remiantis Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo 2001 metais rezultatais Lietuvos teritorijoje yra apie 19 savivaldybių ar jų teritorijų (miestų ir miestelių), kuriose gyvena daugiau negu 20 tūkstančių gyventojų (www.std.lt).