LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A PAPILDOMŲ PASTABŲ SVARSTYMAS DĖL

(3)2006 m. balandžio 19 d. Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Antanas Bosas, komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Rinkevičius, komiteto nariai: Gediminas Jakavonis, Andrius Kubilius, Vilma Martinkaitienė, Valentinas Mazuronis, Juozas Palionis, Rimantas Remeika.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2006-04-12) Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos reikalavimais, teikiame šias pastabas:
3. Projektu siūlomos keičiamo įstatymo 18 straipsnio redakcijos 4 dalyje nurodoma valstybinė teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, o 5 dalyje – valstybinė teritorijų planavimo priežiūros institucija. Siūlytume tarpusavyje suvienodinti vartojamus terminus. Pritarti
4. Projektu siūlomoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies redakcijoje bei 26 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatoma, kad savivaldybės institucijai nustatytu terminu nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento ir nepateikus motyvuoto atsakymo dėl šio dokumento netvirtinimo, pareiga tvirtinti tokį dokumentą tenka apskrities viršininkui. Pateikiama normų konstrukcija leidžia teigti, kad apskrities viršininkas bet kuriuo atveju privalo tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, jei to prašo planavimo organizatorius, t.y. apskrities viršininkui nepaliekama teisė motyvuotai atsisakyti tvirtinti tokius dokumentus. Be to, suteikiant tokią teisę apskričių viršininkams teikiamu įstatymo projektu, reikėtų atitinkamai keisti Apskrities valdymo įstatymą, kuriame tokia apskrities viršininko funkcija nėra tiesiogiai numatyta. Pritarti iš dalies
5. Pritarti pasiūlymui įstatymo projekte įtvirtinant apskrities viršininko teisę netvirtinti teritorijų planavimo dokumento pateikiant motyvuotą atsakymą.
6. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad apskrities viršininkas “nustatyta tvarka organizuoja teritorijų planavimo priežiūrą”. Todėl papildomai keisti ar pildyti Apskrities valdymo įstatymą nėra būtina.
7. Projekto 8 straipsniu teikiamoje keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies redakcijoje nurodyti paveldosauginiai tvarkymo planai nėra numatyti galiojančiuose įstatymuose ar teikiamo įstatymo projekto nuostatose. Pritarti
8. Tikslintina projektu teikiama keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies redakcija – turėtu būti nurodyti ne numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniai, o numatomi detaliųjų planų sprendiniai, kurie neatitinka bendrųjų ir specialiųjų planų sprendinių. Pritarti
9. Projektu teikiamoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 38 dalies redakcijoje apibrėžiama teritorijų planavimo specialisto sąvoka, tačiau 36 straipsnyje vartojamos ir "priežiūros specialisto", "atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turinčio specialisto" sąvokos, kurios nėra aiškiai atribotos. Be to, neatitinka "teritorijų planavimo specialisto" sąvokos apibrėžime ir 36 straipsnyje pateikti požymiai (pvz. 36 straipsnyje nurodoma, kad šis turi būti atestuotas, nors sąvokos apibrėžime tai nėra nurodyta). Pritarti iš dalies
10. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas yra pakankamai atribota valstybinė teritorijų planavimo priežiūra ir ją įgyvendinančios institucijos ar asmenys nuo teritorijų planavimo dokumentus rengiančių institucijų ar asmenų.
11. Tačiau reikėtų suderinti keičiamo įstatymo pateiktą 36 straipsnio nuostatų redakciją su įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateikta “Teritorijų planavimo specialisto” sąvoka: 1) patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje pateiktą “teritorijų planavimo specialisto sąvoką ją išdėstant taip: “Teritorijų planavimo specialistas – aukštąjį architektūrinį ar inžinerinį išsilavinimą ir atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumento rengimui ar jį rengiantis.”; 2) patikslinti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 1 punktą išbraukiant žodžius “atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis”; 3) 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte prieš žodį “atitinkamos” įrašyti žodžius “teritorijų planavimo specialistas ar”; Specialiųjų tyrimų tarnyba (2006-02-) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu atliko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-715

(2)(toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad rengiant savivaldybės teritorijos dalies (miestų ir miestelių), kurioje gyvena ne daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų, bendruosius planus ar keičiant visus galiojančius bendrųjų planų sprendinius bendrojo plano rengimo etapo stadijos gali būti sujungtos motyvuotu savivaldybės tarybos sprendimu, o konkretūs planavimo darbai atliekami pagal planavimo organizatoriaus patvirtintą planavimo darbų programą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: Iš Projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlymų neaišku, ar galimybė sujungti bendrojo plano rengimo etapo stadijas bus taikytina (priėmus šiuos Projekto siūlymus) keičiant tik minėtu Projekto straipsniu siūlomą kriterijų atitinkančių savivaldybės teritorijų (miestų ir miestelių, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų) galiojančių bendrųjų planų sprendinius, ar ir kitų savivaldybių ir jų teritorijų, neatitinkančių Projektu nustatomo kriterijaus (kuriose gyvena daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų) galiojančių bendrųjų planų sprendinių keitimo atveju. Tuo atveju, jeigu galimybė sujungti bendrojo plano rengimo etapo stadijas keičiant savivaldybės teritorijos bendrųjų planų sprendinius nesiejama su Projektu siūlomu kriterijumi (kitaip sakant, keičiant savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendinius bendrojo plano rengimo etapo stadijos galės būti sujungiamos neatsižvelgiant į jose gyvenančių asmenų skaičių), manytume, Projekto 4 straipsniu siūlomos nuostatos svarstytinos atitikties galiojančio įstatymo 12 straipsnio 3 daliai aspektu: galiojantis įstatymas nustato, kad bendrojo plano keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir bendrasis planas. Priėmus Projekto 4 straipsnio siūlymus, rengiant savivaldybių teritorijų, kuriuose gyvena daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, bendruosius planus, bendrojo plano rengimo etapo stadijos negalės būti sujungiamos, tačiau bendrųjų planų sprendinių keitimo atveju šių stadijų sujungimas bus leidžiamas (t. y. keičiant bendrųjų planų sprendinių keitimus galėtų būti taikoma kitokia (negu rengiant bendruosius planus) tvarka). Atsižvelgiant į tai, kad dabartinės redakcijos Projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlymai dėl bendrųjų planų sprendinių keitimo gali būti suvokiami nevienareikšmiškai (taikomi ir savivaldybėms ar jų teritorijoms, kuriose gyvena daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų), manytume, kad tokia situacija sudarytų sąlygas nevienareikšmiškam Projektu siūlomų nuostatų taikymui ir įgyvendinimui, todėl siūlytume konkretizuoti Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlymuose neatskleidžiama, iš kokių šaltinių gautais duomenimis pagrindžiamas savivaldybės teritorijoje (miestuose ar miesteliuose) gyvenančių asmenų faktinis skaičius. Kadangi duomenys apie savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų skaičių gali būti gaunami iš skirtingų šaltinių ir kai kuriais atvejais nesutapti, manytume, minėti siūlymai svarstytini tikslaus įstatyminių nuostatų (priėmus minėtus Projekto siūlymus) taikymo ir įgyvendinimo požiūriais. Pavyzdžiui, informacija (duomenys) apie savivaldybės teritorijoje (miestuose ar miesteliuose) gyvenančių asmenų skaičių gali būti grindžiami Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo 2001 metais rezultatais. Tačiau, atsižvelgdami į tai, kad minėtas Lietuvos gyventojų surašymas buvo atliktas prieš kelerius metus, manytume, jog egzistuoja tikimybė, kad šie duomenys gali neatitikti faktinio savivaldybės teritorijoje (miestuose ar miesteliuose) gyvenančių asmenų skaičiaus (kadangi duomenys pasenę). Todėl Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas remiantis tokiais duomenimis neužtikrintų tikslaus įstatyminių nuostatų vykdymo. Atsižvelgdami į tai manytume, kad siekiant išvengti tokios situacijos, taip pat užkertant kelią dviprasmiškam įstatyminių nuostatų įgyvendinimui tikslinga Projekte nurodyti šaltinius, kurių duomenimis įgyvendinant įstatymines nuostatas bus pagrindžiamas faktinis savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų skaičius. Iš Projekto ir jį lydinčiųjų dokumentų neaišku, kuo pagrįstas Projekto rengėjų pasirinktas kriterijus (ne daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų), kurį atitinkančios savivaldybės teritorijos galės pasinaudoti teise sujungti bendrojo plano rengimo etapo stadijas rengiant savivaldybės teritorijos (miestų ir miestelių) bendruosius planus[1]. Nepritarti
2. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad ji taikoma nepriklausomai nuo miesto gyventojų skaičiaus, kai keičiami galiojančių miesto, miestelių bendrųjų planų sprendiniai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šioje nuostatoje kalbama apie bendrojo plano rengimo stadijų sujungimą. Pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį teritorijų planavimo rengimo etapą sudaro: esamos būklės analizė, koncepcijos rengimo stadija, sprendinių konkretizavimo stadija. Todėl nutarus keisti bendrąjį planą tik vienoje jo dalyje, pvz. numatant gyvenamųjų namų statybą mieste yra pagrįsta supaprastinti bendrojo planavimo dokumento rengimo procedūrą, tuo labiau, kad sprendimą dėl stadijų sujungimo priima savivaldybės taryba.
3. Rengiant bendruosius planus ir nustatant miesto gyventojų skaičių, vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento kiekvienais metais leidžiamo leidinio „Lietuvos statistikos metraštis“ duomenimis. Esant reikalui, atliekami papildomi tyrimai. Pagal 2005 metų minėto leidinio duomenis Respublikoje yra 103 miestai, iš jų 84 miestuose gyvena ne daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų ir rengiant šių miestų bendruosius planus savivaldybės galės pasinaudoti teise sujungti bendrųjų planų rengimo etapo stadijas.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto straipsnio nuostata dėl bendrojo plano rengimo etapo sujungimo sudaro galimybę sutrumpinti planavimo proceso trukmę ir taupyti planavimo išlaidas.
5. Projekto 5 straipsniu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nustatant, kad bendrasis planas „keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama suformuota principinė teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos koncepcija ir numatomi keitimai turi esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar viešųjų erdvių panaudojimui. Sprendimą dėl bendrojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtu Projekto straipsniu siūlomos nuostatos yra abstrakčios, gali būti pernelyg plačiai interpretuojamos, todėl, manytume, kelia pagrįstų abejonių dėl skaidraus jų (Projekto priėmimo atveju) įgyvendinimo. Be to, manytume, kad Projekto 5 straipsniu siūlomos nuostatos svarstytinos nepagrįsto savivaldybės bendrųjų planų planavimo organizatorių diskrecinių galių (galimybės nepagrįstai veikti savo nuožiūra) išplėtimo aspektu. Pavyzdžiui, neaišku, kuo (kokiais kriterijais) remiantis bus priimamas atitinkamas sprendimas, jog numatomi bendrojo plano keitimai turės esminę įtaką urbanistinės struktūros panaudojimui arba jos neturės; neaišku, kaip turėtų būti interpretuojamos Projekte suformuluotos sąvokos (pavyzdžiui, sąvokos „esminė įtaka viešųjų erdvių panaudojimui“ prasmė); kaip bus užkertamas kelias galimiems piktnaudžiavimams ir pan. Manytume, dviprasmiškai gali būti suvokiamos Projektu siūlomos nuostatos, kad sprendimą dėl bendrojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija: Neaišku, ar minėtos nuostatos planavimo organizatorių įpareigoja bendrąjį planą tvirtinusiai institucijai pateikti motyvuotą siūlymą tik bendrojo plano keitimo atveju (t. y. planavimo organizatoriui nusprendus, kad bendrojo plano keitimas būtinas, pateikiamas atitinkamas siūlymas; nusprendus, kad bendrojo plano keitimas nebūtinas, siūlymas neteikiamas), ar motyvuotas siūlymas pateikiamas visais atvejais, o atitinkamą sprendimą priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija. Taip pat svarstytina, ar minėtos Projektu siūlomos nuostatos nesudarys sąlygų nepagrįstam savivaldybės bendrųjų planų sprendinių pakeitimui. Pavyzdžiui, motyvuojant, kad numatomi keitimai neturės esminės įtakos urbanistinės struktūros, infrastruktūros sistemos ar viešųjų erdvių panaudojimui, bus keičiami bendrųjų planų sprendiniai, dėl kurių gauta neigiama valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada. Pritarti iš dalies
6. Teikiamoje įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje vietoj sąvokos “viešųjų erdvių” įrašyti sąvoką “bendrojo naudojimo teritorijų”, nes ši sąvoka yra naudojama galiojančiuose teisės aktuose.
7. Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrieji planai nekeičiami, jei šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto, taip pat tais atvejais, kai keičiamas taršių gamybinės paskirties objektų žemės sklypo naudojimo būdas, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei (šių objektų sąrašą tvirtina savivaldybės taryba). Bendrasis planas keičiamas tik tuo atveju, kai planavimo organizatorius pateikia motyvuotą siūlymą bendrąjį planą tvirtinusiai institucijai.
8. Manytume, diskrecinių galių išplėtimo aspektu svarstytini ir Projekto 7 straipsnio 1 dalies siūlymai (keičiantys galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį), numatantys, kad planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir uždavinius, gali planavimo darbų programoje numatyti sujungti teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo stadijas: iš siūlomų nuostatų neaišku, kaip ir į kokius tikslus ar uždavinius privalo atsižvelgti planavimo organizatorius, kad galėtų numatyti teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo stadijų sujungimą ir pan. Pritarti iš dalies Planavimo tikslai ir uždaviniai priklauso nuo konkrečios planuojamos teritorijos ekonominės situacijos, verslo vystymo perspektyvų, investicijų, gyventojų socialinių poreikių ir kitų veiksnių, skatinančių teritorinę plėtrą. Manome, kad šie teisiniai santykiai nėra šio įstatymo, o bendrųjų bei specialiųjų planų rengimo taisyklių klausimas. Todėl siūlome patikslinti teikiamą įstatymo 17 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio redakciją taip: “Planavimo organizatorius, vadovaudamasis specialiųjų planų rengimo taisyklėmis ir atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir uždavinius, gali planavimo darbų programoje numatyti sujungti teritorijų planavimo dokumentų rengimo etapo stadijas, nustatytas šio straipsnio 3 dalyje”.
9. Manytume, svarstytinos Projektu siūlomos nuostatos (Projekto 4 straipsnio 2 dalis; 7 straipsnio 2 dalis; 14 straipsnio 2 dalis), kad teritorijų planavimo dokumentai nederinami su planavimo sąlygas turėjusiomis išduoti, bet per 20 dienų nuo prašymo gavimo dienos neišdavusiomis institucijomis. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokios nuostatos sudarytų prielaidas nepagrįstiems planavimo sąlygas išduodančių institucijų darbuotojų piktnaudžiavimams, pasireiškiantiems sąlygas išduodančiosioms institucijoms paskirtų funkcijų nevykdymu, sudarytų prielaidas išvengti atsakomybės už atitinkamų sprendimų nepriėmimą (pavyzdžiui, specialiai neišduodant planavimo sąlygų netiesiogiai prisidėti prie teisės aktų reikalavimus neatitinkančių objektų statybos ir pan.). Pritarti iš dalies
10. Ši nuostata yra įteisinta šuo metu galiojančio įstatymo redakcijoje.
11. Šia įstatymo nuostata užtikrinama planavimo organizatoriaus teisė rengti tam tikrus dokumentus bei tam tikra savivaldos institucijų atsakomybė planavimo sąlygas išduoti laiku, nepiktnaudžiauti tarnautojų turimais įgalinimais, t. y. atvirkščiai nei teigiama.
12. Taip pat įstatymo nuostatose įtvirtinama, kad nepriklausomai nuo to ar institucija turinti išduoti planavimo sąlygas jas išdavė ar ne, ji dalyvauja derinant parengtus bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Atliekant šią derinimo procedūrą savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje sudaroma prielaida išvengti planavimo sąlygas išduodančių ir rengiančių institucijų darbuotojų piktnaudžiavimams. Tačiau siūloma patikslinti teikiamą įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalies redakciją po žodžių “Apie tai jis per 5 darbo dienas raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti institucijai” įrašant žodžius “ir valstybinę planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, o teritorijų planavimo dokumentą gali pradėti rengti po 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos”. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir teikiamo įstatymo projekto 17 straipsnio 6 dalies bei 25 straipsnio 6 dalies redakcijas.
13. Manytume, svarstytini Projekto 8 straipsnio siūlymai, numatantys, kad tais atvejais, kai „išvada dėl specialiojo plano tvirtinimo yra teigiama, bet specialųjį planą tvirtinti turinti institucija plano netvirtina, ji per specialiajam planui tvirtinti nustatytą terminą privalo pateikti motyvuotą atsakymą specialiojo planavimo organizatoriui dėl plano netvirtinimo. Jei specialųjį planą turėjusi tvirtinti savivaldybės institucija per nustatytą terminą jo nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, specialųjį planą per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus motyvuoto prašymo pateikimo dienos tvirtina apskrities viršininkas.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtais siūlymais imperatyvine norma įteisinama apskrities viršininko pareiga patvirtinti atitinkamą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvadą turinčius specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus savivaldybės tarybai dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, politiniai motyvai ir pan.) negalint priimti sprendimo arba negalint pagrįsti sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento nepriėmimo priežasčių. Tačiau, sprendžiant iš minėtų Projekto siūlymų formuluotės, vadovaujantis Projekto siūlomomis nuostatomis apskrities viršininkui nepaliekama teisė spręsti dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo/nepatvirtinimo (kitaip sakant, apskrities viršininkas nepriima sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo/nepatvirtinimo), tačiau jis įpareigojamas konstatuoti faktą dėl atitinkamo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos sprendimo (teigiamos išvados). Todėl manytume, kad minėtu Projekto straipsniu siūlomos nuostatos svarstytinos atsakomybės už sprendimus dėl specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo prisiėmimo aspektu: pavyzdžiui, savivaldybės tarybai neįvykdžius Projektu siūlomų sąlygų (nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumentų per nustatytą terminą arba nepagrindus sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento nepriėmimo priežasčių) nelieka už teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimą atsakingos institucijos, kadangi apskrities viršininkas nepriima sprendimo, o tik įvykdo įstatymu nustatytą pareigą. Pritarti Pritarti pasiūlymui įstatymo projekte įtvirtinant apskrities viršininko teisę netvirtinti teritorijų planavimo dokumento pateikiant motyvuotą atsakymą.
14. Manytume, ankstesnė pastaba aktuali ir Projekto 15 straipsnio 2 dalimi siūlomų nuostatų (kai „savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalųjį planą per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos tvirtina apskrities viršininkas“) taikymo atveju. Pritarti Žr. į 5 pastabai pateiktą komentarą.
15. Manytume, dviprasmiškai gali būti suvokiamos Projekto 8 straipsniu siūlomos nuostatos, kad sprendimą dėl specialiojo plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima bendrąjį planą tvirtinusi institucija: Neaišku, ar minėtos nuostatos planavimo organizatorių įpareigoja specialųjį planą tvirtinusiai institucijai pateikti motyvuotą siūlymą tik specialiojo plano keitimo atveju (t. y. planavimo organizatoriui nusprendus, kad specialiojo plano keitimas būtinas, pateikiamas atitinkamas siūlymas; nusprendus, kad specialiojo plano keitimas nebūtinas, siūlymas neteikiamas), ar motyvuotas siūlymas pateikiamas visais atvejais, o atitinkamą sprendimą priima specialųjį planą tvirtinusi institucija. Nepritarti Ši nuostata taikoma, kai keičiamas vienas iš šių specialiojo plano sprendinių: suformuota veiklos koncepcija, numatytos veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai.
16. Projekto 11 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti: „Jei žemės valdytojas ar naudotojas numato keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, kurioje numatyta statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus, iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, savivaldybės tarybos sprendimu, gavęs apskrities viršininko pritarimą, savivaldybės administracijos direktorius Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės valdytojui ar naudotojui”. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš galiojančio įstatymo ar Projekto neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kaip pagrindžiama infrastruktūros objekto svarba savivaldybei (pavyzdžiui, ar vadovaujantis kokia nors tvarka objektui bus suteikiamas savivaldybės svarbos infrastruktūros objekto statusas; ar tai bus patvirtinama atitinkamos institucijos sprendimu ar kaip nors kitaip). Atsižvelgdami į tai manytume, kad minėtos sąvokos prasmė gali būti interpretuojama pernelyg (nepagrįstai) plačiai, o tai sudarytų sąlygas nevienareikšmiškam Projekto 11 straipsnio 2 dalimi siūlomų nuostatų taikymui. Todėl siūlytume Projekte nurodyti kriterijus, kuriais remiantis įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas svarbūs savivaldybės infrastruktūros objektai bus išskiriami iš kitų infrastruktūros objektų, arba Projekte nurodyti tokių objektų pripažinimo svarbiais savivaldybės infrastruktūros objektais principus (mechanizmą). Manytume, šių siūlymų įgyvendinimas svarbus užtikrinant tikslų įstatyminių normų įgyvendinimą (taip pat vienodos įstatymo įgyvendinimo praktikos aspektu). Pritarti iš dalies
17. Teritorijų planavimo 2 straipsnis 7 dalyje pateiktas infrastruktūros sąvokos apibrėžimas, nusakantis, kad tai yra įvairių veiklos sričių aptarnaujančių ūkį ir gyventojus kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai). Visi nurodyti infrastruktūros objektai yra svarbūs savivaldybei ir jų kartoti ar pateikti jų išsamų sąrašą įstatymo atitinkamose straipsniuose nėra galimybės.
18. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sprendimą dėl svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų svarbos ir žemės ūkio paskirties žemės keitimo į kitą paskirtį tikslingumo sprendžia savivaldybės Taryba ir apskrities viršininkas. Tačiau siūloma patikslinti teikiamą įstatymo projekto 22 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio redakciją po žodžių “savivaldybės infrastruktūros objektus” įrašant “(išskyrus gyvenamuosius namus)”.
19. Ankstesnė mūsų pastaba aktuali ir Projekto 13 straipsnio 1 dalimi siūlomų nuostatų („Jei bendrieji planai neparengti, iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų statybai detaliųjų planų rengimas gali būti leidžiamas savivaldybės tarybos sprendimu, gavus apskrities viršininko pritarimą“) taikymo atveju. Pritarti iš dalies
20. Žr į komentarus pateiktus 8 pastabai.
21. Tačiau siūloma patikslinti teikiamą įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies redakciją po žodžių “savivaldybės infrastruktūros objektų” įrašant “(išskyrus gyvenamųjų namų)”. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2006-03-30) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu atliko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-715

(3)(toliau – Projektas Nr. XP-715

(3)) antikorupcinį vertinimą. Dėl Projekto Nr. XP-715

(3)teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Projekto Nr. XP-715

(3)22 straipsniu (numatančiu, kad specialiuosius planus, bendrųjų planų ir detaliųjų planų dalis galės rengti atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai) siūloma atsisakyti Projektu Nr. XP-715

(2)siūlytų nuostatų, kad teritorijų planavimo dokumentus rengti gali tik atestuoti specialistai. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XP-715

(3)22 straipsnio siūlymai svarstytini teritorijų planavimo dokumentus rengiančių asmenų atsakomybės už tinkamą suteiktų funkcijų vykdymą (teritorijų planavimo dokumentų rengimą) aspektu: manytume, kad tokių asmenų atestavimas yra viena iš efektyvesnių teisinių-organizacinių priemonių, užtikrinanti teritorijų planavimo dokumentus rengiančių asmenų kvalifikacinius gebėjimus, jų vykdomos veiklos kontrolę, užkertanti kelią piktnaudžiavimams teritorijų planavimo rengimo srityje. Todėl, mūsų nuomone, svarstytina, ar Projekto Nr. XP-715

(3)22 straipsniu siūlomos nuostatos (jas priėmus) nesudarys sąlygų teritorijų planavimo dokumentus rengiančių asmenų nebaudžiamumui ir neskatins jų piktnaudžiavimo. Be to, svarstytina, ar siūlomos nuostatos nesudarys sąlygų dviprasmiškam Projekto Nr. XP-715

(3)22 straipsniu siūlomų nuostatų taikymui tais atvejais, kai kiti įstatymai ar teisės aktai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą: manytume, tokiais atvejais susidarytų dviprasmiška konkuruojančių teisės aktų normų taikymo situacija, todėl neatmetama prielaida, kad tokiais atvejais Projekto Nr. XP-715

(3)22 straipsniu siūlomos nuostatos (jas priėmus) sudarytų sąlygas teritorijų planavimo dokumentus rengti atitinkamai neatestuotiems asmenims. Pritarti iš dalies

1. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais teritorijų planavimo dokumentų dalis privalo rengti tam tikros srities specialistai, kuriems nėra privalomas atestavimas. Pagal įstatymo projekto nuostatas atestavimas privalomas tik teritorijų planavimo dokumento rengimui vadovaujantiems specialistams.
2. Tuo atveju, jei kiti įstatymai numato privalomą tam tikrų sričių specialistų atestavimą, tai nebus kliūtis tokiems asmenims rengti teritorijų planavimo dokumento dalis.
3. Tačiau reikėtų suderinti keičiamo įstatymo pateiktą 36 straipsnio nuostatų redakciją su įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje pateikta “Teritorijų planavimo specialisto” sąvoka: 1) patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje pateiktą “teritorijų planavimo specialisto sąvoką ją išdėstant taip: “Teritorijų planavimo specialistas – aukštąjį architektūrinį ar inžinerinį išsilavinimą ir atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumento rengimui ar jį rengiantis.”; 2) patikslinti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 1 punktą išbraukiant žodžius “atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis”; 3) 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 2 punkte prieš žodį “atitinkamos” įrašyti žodžius “teritorijų planavimo specialistas ar”;
4. Manytume, anksčiau išdėstyta pastaba aktuali ir Projekto Nr. XP-715

(3)22 straipsnio siūlomoms 36 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms, kad „rengti specialiuosius planus turi teisę juridiniai asmenys ir įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje, jeigu jų steigimo dokumentuose numatyta teritorijų planavimo veikla, o planavimo darbams vadovauja atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis teritorijų planavimo specialistas; tais atvejais, kai kiti įstatymai ar teisės aktai nustato privalomą tokių specialistų atestavimą, – atestuotas specialistas“. Pritarti iš dalies Žr. į komentarus pateiktus 1 pastabai. 3. Nepakankamai aišku, ką Projekto Nr. XP-715

(3)rengėjai turėjo omenyje 22 straipsniu numatydami, kad atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai turės teisę rengti bendrojo arba detaliojo plano dalis (galiojantis įstatymas nenustato teritorijų planavimo dokumentų dalių rengimo). Jeigu minėtų sąvokų prasmė – teisės rengti teritorijų planavimo procedūrų (rengimo etapų) dokumentus (brėžiniai; procedūrų dokumentai ir kt.) suteikimas, siūlytume atitinkamai suderinti galiojančio įstatymo ir Projektu Nr. XP-715

(3)siūlomas nuostatas. Priešingu atveju, manytume, priėmus Projektu Nr. XP-715

(3)siūlomas įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies 2 punkto nuostatas būtų sudarytos sąlygos dviprasmiškumams teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje. Pavyzdžiui, siūlomos redakcijos Projekto Nr. XP-715

(3)22 straipsnio nuostatos gali būti suvokiamos taip, kad atitinkamos kvalifikacijos specialistas (kuriam netaikomi atestavimo reikalavimai) turės rengti ne tik teritorijų planavimo procedūrų dokumentus (jeigu Projekto Nr. XP-715

(3)rengėjai tokius dokumentus turėjo omenyje įvardydami juos kaip „detaliojo plano dalis“), bet ir detaliuosius planus. Norėtume atkreipti dėmesį, kad minėto Projekto Nr. XP-715

(3)22 straipsnio siūlymų komentaruose nurodoma[2], jog „visais atvejais vadovauti teritorijų planavimo dokumento rengimo darbams turės atestuotas specialistas“, tačiau Projektas Nr. XP-715

(3)ar galiojantis įstatymas tiesiogiai to nenurodo. Nepritarti Reikėtų atkreipti dėmesį, kad teritorijų planavimo dokumentas parengimui reikalingos įvairių sričių specialiosios žinios, todėl jis gali būti rengiamas tam tikromis dalimis. Įstatymo projekte “teritorijų planavimo dokumento dalių” sąvoka vartojama bendrine prasme. 4. Atkreipiame dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba Lietuvos Respublikos Seimo valdybos ir Antikorupcijos komisijos prašymu yra atlikusi ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikusi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-715

(2)(toliau – Projektas Nr. XP-715

(2)) antikorupcinį vertinimą. Pažymėtina, kad Projektu Nr. XP-715

(3)neatsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl Projekto Nr. XP-715

(2)teiktas pastabas bei siūlymus. Todėl Projektu Nr. XP-715

(3)siūlomos 4 straipsnio, 5 straipsnio, 7 straipsnio, 8 straipsnio, 11 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatos vertintinos atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą Projekto Nr. XP-715

(2)antikorupcinį vertinimą. Pritarti

1. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
2. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
3. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms dėl papildomų pastabų Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-715

(3).

1. Balsavimo rezultatai: "už"- 8 ; "prieš"- 0; "susilaikė"- 0 .
2. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Bosas.
3. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Antanas Bosas [1] Remiantis Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo 2001 metais rezultatais Lietuvos teritorijoje yra apie 19 savivaldybių ar jų teritorijų (miestų ir miestelių), kuriose gyvena daugiau negu 20 tūkstančių gyventojų (www.std.lt). [2] http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=269241&p_query=&p_tr2=