← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2006 m. balandžio 25 d. Nr. ISAK-756 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 9 ir 14 punktais: 1. Tvirtinu Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programą (pridedama). 2. Nustatau, kad: 2.1. pagal šio įsakymo 1 punkte patvirtintą Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programą organizuojami ir vykdomi lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminai nuo 2008 metų; 2.2. pagal Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-496 (Žin., 2003, Nr. 40-1870, Nr. 106-4770; 2005, Nr. 127-4585), organizuojami ir vykdomi lietuvių gimtosios kalbos (testas) ir lietuvių gimtosios kalbos (teksto interpretacija) brandos egzaminai iki 2007 metų. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS REMIGIJUS MOTUZAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. ISAK 756 LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais XI–XII klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465. 2. Rengiant programą vadovautasi šiomis nuostatomis: 2.1. egzaminų programa turi būti siauresnė ir konkretesnė už Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus; 2.2. iš anksto turi būti žinomi egzaminų turinio reikalavimai ir užduočių vertinimo kriterijai. 3. Programos paskirtis – apibrėžti: 3.1. lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų tikslus; 3.2. lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų tipus ir vertinimo principus; 3.3. tikrinamus mokinių gebėjimus; 3.4. egzaminų struktūrą; 3.5. egzaminų matricą; 3.6. egzaminų turinį; 3.7. užduočių tipus; 3.8. vertinimo kriterijus. 4. Programa skirta lietuvių gimtosios kalbos egzamino užduočių rengėjams, lietuvių kalbos mokytojams, XI–XII klasių mokiniams. 5. Lietuvių gimtosios kalbos vidurinio ugdymo programą baigusiems mokiniams lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminas yra privalomas. 6. Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminai (toliau – brandos egzaminai) yra dviejų tipų: valstybinis ir mokyklinis. II. BRANDOS EGZAMINŲ TIKSLAI 7. Brandos egzaminų tikslai: 7.1. patikrinti ir įvertinti, kaip mokiniai išmoko patvirtintą lietuvių gimtosios kalbos ugdymo turinį; 7.2. įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimų lygį šalies mastu (valstybinis brandos egzaminas) arba pagal nustatytus kriterijus (mokyklinis brandos egzaminas); 7.3. sudaryti galimybes kiekvienai mokyklai analizuoti lietuvių kalbos mokymo(-

  1. si)veiksmingumą. III. BRANDOS EGZAMINŲ TIPAI IR BENDRIEJI VERTINIMO PRINCIPAI 8. Lietuvių gimtosios kalbos valstybinis brandos egzaminas (toliau – valstybinis brandos egzaminas) rengiamas remiantis Bendrųjų programų išplėstiniu kursu ir atitinka Išsilavinimo standartų išplėstinio kurso pasiekimų lygio reikalavimus. 9. Lietuvių gimtosios kalbos mokyklinis brandos egzaminas (toliau – mokyklinis brandos egzaminas) rengiamas remiantis Bendrųjų programų bendruoju kursu ir atitinka Išsilavinimo standartų bendrojo kurso pasiekimų lygio reikalavimus. 10. Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra norminis. Mokinio darbas pagal valstybinio brandos egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo normas įvertinamas taškais, kurie perskaičiuojami į balus nuo 1 iki 100, nustačius minimalią išlaikymo ribą taškais. 11. Mokyklinio brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokinio darbas pagal mokyklinio brandos egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo normas įvertinamas taškais. Egzamino įvertinimas – pažymys (4–10) – parašomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę. 12. Kad išlaikytų mokyklinį brandos egzaminą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 25 proc. galimų surinkti taškų. 13. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų. 14. Mokinio vertybinės nuostatos įvertinimui įtakos neturi. IV. TIKRINAMI MOKINIŲ GEBĖJIMAI 15. Brandos egzaminu tikrinami dvejopi mokinių gebėjimai: 15.1. žinių taikymas ir supratimas; 15.2. problemos sprendimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas. 16. Dalyko žinių taikymą ir supratimą mokinys parodo: 16.1. tikslingai, motyvuotai, tinkamai vartodamas kalbotyros ir literatūrologijos sąvokas; 16.2. vartodamas tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas, taisyklingai rašydamas; 16.3. atpažindamas skaitomo teksto žanrą, epochos, srovės, rašytojo kūrybos bruožus, teksto funkcinį stilių; 16.4. atsakydamas į teksto suvokimo klausimus ir atlikdamas užduotis: nurodydamas teksto temą, rasdamas reikiamą informaciją, savais žodžiais perfrazuodamas teksto mintis, darydamas tiesiogines išvadas, rasdamas citatų minčiai pagrįsti, atpažindamas tekste lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus/simbolius, stilistines figūras, pateikdamas jų pavyzdžių; 16.5. skirdamas faktą ir nuomonę, teiginį ir pavyzdį, priežastį ir pasekmę. 17. Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo, kai: 17.1. nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją; 17.2. išskiria ir aptaria skaitomų tekstų struktūrines dalis, atskleidžia jų ryšius, kuriamas prasmes; 17.3. formuluoja teksto/ teksto dalies pagrindinę mintį, problemą, tikslą; 17.4. interpretuoja grožinį kūrinį ar jo ištrauką remdamasis kūrinio, autoriaus kūrybos, srovės, epochos kontekstais; 17.5. savais žodžiais paaiškina žodžių, posakių, didesnių teksto fragmentų ir teksto dalių perkeltines prasmes; 17.6. vertina skaitomų tekstų turinį ir raišką; 17.7. tinkamai komponuoja rašomą tekstą (pradžios pastraipa, dėstymo pastraipos, baigiamoji pastraipa); 17.8. argumentuotai išsako savo požiūrį; 17.9. paisydamas komunikacijos tikslo ir situacijos pasirenka tinkamą kalbinę raišką. V. EGZAMINŲ STRUKTŪRA 18. Brandos egzaminas: 18.1. atliekamas raštu. Bendra egzamino (ir valstybinio, ir mokyklinio) trukmė – 4,5 val. (270 min.); 18.2. sudarytas iš dviejų dalių. Tarp egzamino dalių daroma 30 min. pertrauka. Pirmoji egzamino dalis – teksto rašymas (trukmė – 3 valandos), antroji egzamino dalis – teksto suvokimas (trukmė – 1,5 valandos). VI. BRANDOS EGZAMINŲ MATRICOS 19. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti, kad programos galiojimo metais nurodytos turinio (veiklos) sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijos būtų tos pačios. 20. Valstybinio bei mokyklinio brandos egzamino užduotys sudaromos vadovaujantis veiklų ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nurodytomis toliau pateiktose lentelėse. Lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino matrica GEBĖJIMAI VEIKLOS SRITYS Žinių taikymas ir supratimas Problemos sprendimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas % Skaitymas 50 Rašymas 50 % 40 60 Lietuvių gimtosios kalbos mokyklinio brandos egzamino matrica GEBĖJIMAI VEIKLOS SRITYS Žinių taikymas ir supratimas Problemos sprendimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas % Skaitymas 60 Rašymas 40 % 50 50 21. Brandos egzamino užduotyje galimi tam tikri nukrypimai nuo pateiktų skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ± 5 proc. VII. BRANDOS EGZAMINŲ UŽDUOTYS 22. Valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą sudaro tokios užduotys: 22.1. alternatyvios teksto rašymo užduotys; 22.2. teksto(-ų) ištrauka(-
  2. os)su teksto suvokimo užduotimis; 23. Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzamine pateikiamos tokios rašymo užduotys: 23.1. valstybiniam brandos egzaminui pateikiamos dvi alternatyvios užduotys: publicistinio samprotaujamojo teksto rašymas arba teksto interpretacija. Interpretacijai pateikiami 3 tekstai (arba jų ištraukos). Pateikiamų tekstų autoriai mokiniams žinomi iš Bendrųjų programų bendrajame ir išplėstiniame kurse pateiktų skaityti autorių bei kūrinių sąrašo; 23.2. mokykliniam brandos egzaminui pateikiamos trys alternatyvios užduotys: publicistinio samprotaujamojo teksto rašymas, literatūrinis rašinys (pateikiamos 3 temos rašiniui, nurodomi autoriai, bent vieno iš jų kūryba mokinys privalo remtis rašydamas rašinį) ir teksto interpretacija (pateikiami 3 tekstai arba tekstų ištraukos. Autoriai, kurių kūriniai ar jų ištraukos pateikiamos užduotyje, nurodyti Bendrųjų programų bendrajame kurse skaitomų ir nagrinėjamų autorių bei kūrinių sąraše.). Mokinys turi pasirinkti ir atlikti vieną užduotį. VIII. BRANDOS EGZAMINŲ TURINYS 24. Lietuvių gimtosios kalbos valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų turinys pateikiamas programos 1 priede. 25. Mokyklinio brandos egzamino užduotys sudaromos pagal mokyklinio egzamino turinio reikalavimus, o valstybinio – pagal mokyklinio ir valstybinio egzamino turinio reikalavimus. IX. BRANDOS EGZAMINŲ UŽDUOČIŲ VERTINIMAS 26. Valstybinio ir mokyklinio brandos egzamino teksto rašymo: 26.1. užduotis vertinama pagal tokius kriterijus: 26.1.1. turinys, 26.1.2. teksto struktūra, 26.1.3. kalbinė raiška, 26.1.4. kalbos normų laikymasis; 26.2. užduoties vertinimo kriterijų svarba valstybiniame ir mokykliniame brandos egzamine nevienoda. Teksto rašymo užduočių kriterijų svarba nurodyta programos 2 priedo 1 lentelėje, užduočių vertinimo kriterijų aprašai pateikiami programos 2 priedo 2 lentelėje; 26.3. užduotis, kurios turinys įvertintas 0 taškų, t. y. arba atlikta užduotis neatitinka nurodytos temos, arba pateiktas tekstas ne interpretuojamas, o atpasakojamas, arba interpretuojamas visai kitas, nei nurodyta užduotyje, tekstas, vertinama 0 taškų. 27. Jei brandos egzamino: 27.1. kuri nors užduotis – teksto rašymas ar teksto suvokimas – įvertinama 0 taškų, mokinys egzamino neišlaiko; 27.2. parašyto teksto apimtis yra mažesnė nei užduotyje nurodytas minimalus žodžių skaičius, proporcingai mažinamas už kalbinę raišką ir kalbos normų laikymąsi gautų taškų skaičius. Ši nuostata konkretinama brandos egzamino vertinimo instrukcijoje. ______________ Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programos 1 priedas LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS BRANDOS EGZAMINŲ TURINYS Valstybinio egzamino turinį sudaro mokyklinio egzamino turinys ir papildomi reikalavimai. 1 lentelė Teksto suvokimas MOKYKLINIS EGZAMINAS VALSTYBINIS EGZAMINAS (papildomi reikalavimai) Tekstų parametrai Tekstai autentiški arba šiek tiek adaptuoti. Pateikiamų skaityti tekstų turinys susijęs su jaunimo ir apskritai visuomenės gyvenimo aktualijomis. Tekstai autentiški arba šiek tiek adaptuoti. Pateikiami skaityti analitinio, eseistinio pobūdžio tekstai, kuriuose svarstomi esminiai kultūros (kalbos, literatūros, meno), visuomenės ir žmogaus gyvenimo klausimai. Bendra teksto /tekstų apimtis 800–1000 žodžių 1000–1200 žodžių Tekstų skaičius Vienas didesnės ar 2–3 mažesnės apimties tekstai. Tekstų tipai, pobūdis ir žanrai Mišraus tipo tekstai, sudaryti iš pasakojimo, aprašymo, samprotavimo elementų, arba kurio nors tipo tekstas. Įvairios paskirties ir įvairių žanrų tekstai: esė, publicistiniai, diskusiniai straipsniai; populiarieji mokslo straipsniai (ar populiariųjų mokslo knygų ištraukos); pranešimai; biografijos; dienoraščiai; laiškai; interviu; recenzijos; anonsai; anotacijos; reklamos. Tikrinami gebėjimai1 Rasti nurodytą informaciją. Skirti pagrindinę ir antraeilę informaciją; skirti teiginius ir pavyzdžius. Skirti faktus ir nuomonę; priežastį ir pasekmę. Paaiškinti teksto ar jo dalių loginę sandarą, prasminius ryšius. Nurodyti teksto adresatą, tikslą, temą. Suformuluoti teksto/pastraipos problemą, pagrindinę mintį. Savais žodžiais paaiškinti žodžių, posakių, didesnių teksto fragmentų bei teksto dalių perkeltines prasmes. Atpažinti teksto funkcinį stilių bei žanrą, pateikti įrodymų. Aptarti teksto raišką remiantis leksikologijos ir gramatikos išmanymu. Atpažinti tekste vartojamas stiliaus figūras, rasti tekste jų pavyzdžių, paaiškinti paskirtį. Rasti ir paaiškinti teksto/teksto dalies sąsajas su papildoma neverbaline (diagrama, nuotrauka ir kt.) informacija. Atpažinti lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus (mitologinius, biblinius, epochų kultūros) skaitomuose tekstuose. Paaiškinti kultūros ženklų prasmę skaitomuose tekstuose. Aptarti skaitomų tekstų kalbinės raiškos ypatumus / individualumą. Aptarti ir įvertinti kalbinės raiškos tinkamumą, jos sąsajas su teksto komunikacinėmis intencijomis. Atpažinti autoriaus reiškiamą požiūrį ir pateiktus argumentus. Kritiškai vertinti autoriaus reiškiamą požiūrį ir argumentus. Palyginti tekstus turinio, raiškos požiūriu, nurodyti tekstų panašumus bei skirtumus. Užduočių tipai Uždarojo tipo užduotys Rasti ir pažymėti teisingą (
  3. us)atsakymą (
  4. us)iš keleto pateiktųjų. Įvertinti teksto/tekstų turinį atitinkančius ir/ar neatitinkančius teiginius. Išdėstyti (pažymint) pastraipas/teiginius reikiama tvarka. Rasti ir nurodyti iš teksto išimtų sakinių ar pastraipų vietą tekste. Pusiau atvirojo tipo užduotys Užpildyti diagramas, schemas, lenteles ir pan. Atvirojo tipo užduotys Suformuluoti atsakymus į pateiktus klausimus. Atlikti nurodytas užduotis: paaiškinti, apibūdinti, pacituoti, pateikti pavyzdžių, parašyti santrauką ir pan. 1 Šiuos gebėjimus tikrinančių klausimų ir užduočių pavyzdžių pateikta 4 lentelėje. 2 lentelė Publicistinio samprotaujamojo teksto rašymas MOKYKLINIS EGZAMINAS VALSTYBINIS EGZAMINAS (papildomi reikalavimai) Mokinio rašomo teksto apimtis Apie 400 žodžių Apie 500 žodžių Mokinio rašomo teksto tipas Kurti tekstą, kurio pagrindas – samprotavimas (aiškinimas, argumentavimas). Užduoties turinys Mokinio kuriamo teksto tema susijusi su jaunimo, visuomeninio, kultūrinio gyvenimo aktualijomis. Mokinio kuriamo teksto tema susijusi su esminiais kultūros (kalbos, literatūros, meno), visuomenės ir žmogaus gyvenimo klausimais. Tikrinami gebėjimai Gebėti nuosekliai, logiškai dėstyti savo mintis. Aptarti kitų reiškiamus požiūrius, pagrįsti savo požiūrį, remiantis socialine ir kultūrine patirtimi. Vertinti kitų požiūrių pagrįstumą, su jais polemizuoti, pagrįsti savo požiūrį remiantis socialine ir kultūrine patirtimi. Formuluoti hipotezes, analizuoti, argumentuoti, daryti išvadas. Tikslingai atrinkti, susieti, apibendrinti skirtingų šaltinių informaciją. Rašyti paisant žanro reikalavimų. Rašyti paisant samprotaujamojo teksto tipo reikalavimų. Rašyti tekstą paisant pagrindinių teksto komponavimo reikalavimų: įvadinė pastraipa, dėstymo pastraipos, siejamosios pastraipos, apibendrinamoji pastraipa. Rašyti laikantis pastraipos sandaros reikalavimų. Rašyti tekstą paisant bendrųjų stiliaus reikalavimų ir išlaikant stiliaus vientisumą. Gebėti kurti nurodytos apimties ir paskirties tekstus. Taisyklingai rašyti remiantis kalbos sistemos išmanymu. Taisyklingai vartoti žodžius ir gramatines formas, sudaryti sakinius remiantis kalbos sistemos išmanymu. Užduočių tipas Atvirojo tipo užduotys Pagal įvestį parašyti nurodyto tipo, turinio, apimties tekstą. 3 lentelė Teksto interpretacija/ literatūrinis rašinys MOKYKLINIS EGZAMINAS VALSTYBINIS EGZAMINAS (papildomi reikalavimai) Mokinio kuriamo teksto apimtis Apie 400 žodžių Apie 500 žodžių Mokinio kuriamo teksto tipas Kurti tekstą, kurio pagrindas – samprotavimas (aiškinimas, argumentavimas). Tikrinami gebėjimai Skirti literatūros rūšis ir žanrus Gebėti aptarti konkrečių kurinių žanrą išryškinant jų originalumą Savarankiškai interpretuoti nesudėtingos struktūros tekstus Savarankiškai interpretuoti įvairaus sudėtingumo tekstus. Suprasti kūrinio analizę kaip interpretacijos pagrindą. Aptarti skaitomo teksto tematiką, motyvus, problematiką, vaizduojamąjį pasaulį, kompoziciją, atskleisti jų sąsajų kuriamas prasmes. Aptarti skaitomų tekstų vertybes. Aptarti kurinio vertybes ir gebėti polemizuoti. Gebėti susieti tekstą su tinkamu kontekstu. Atpažinti lietuvių kultūros ženklus skaitomuose tekstuose. Gebėti paaiškinti lietuvių kultūros ženklų prasmę skaitomuose tekstuose. Atpažinti visuotinius kultūros ženklus (biblinius, mitologinius, epochų kultūros ir kt.) skaitomuose tekstuose. Gebėti paaiškinti jų prasmę. Sąmoningai vartoti literatūrologijos sąvokas. Gebėti nuosekliai, logiškai dėstyti savo mintis. Formuluoti hipotezes, analizuoti, argumentuoti, daryti išvadas. Tikslingai atrinkti, susieti, apibendrinti skirtingų šaltinių informaciją. Rašyti paisant žanro reikalavimų. Rašyti paisant samprotaujamojo teksto tipo reikalavimų. Rašyti tekstą paisant pagrindinių teksto komponavimo reikalavimų: įvadinė pastraipa, dėstymo pastraipos, siejamosios pastraipos, apibendrinamoji pastraipa. Rašyti laikantis pastraipos sandaros reikalavimų. Rašyti tekstą paisant bendrųjų stiliaus reikalavimų ir išlaikant stiliaus vientisumą. Taisyklingai rašyti remiantis kalbos sistemos išmanymu. Taisyklingai vartoti žodžius bei gramatines formas, sudaryti sakinius remiantis kalbos sistemos išmanymu. Užduočių tipas Atvirojo tipo užduotis Pagal įvestį parašyti nurodyto žanro, turinio, apimties tekstą. 4 lentelė Teksto suvokimo užduočių formuluočių pavyzdžiai TIKRINAMAS GEBĖJIMAS KLAUSIMO/UŽDUOTIES FORMULUOTĖS PAVYZDYS Rasti nurodytą informaciją Kokias tris X reiškinio priežastis nurodo autorius? Skirti pagrindinę ir antraeilę informaciją; skirti teiginius ir pavyzdžius Parašykite teksto santrauką, išryškindami esminę informaciją/ Nurodykite teiginį, kurį siekia pagrįsti autorius pateikdamas X pavyzdį. Skirti faktus ir nuomonę, priežastį ir pasekmę Pateiktoje lentelėje pažymėkite nuomonę reiškiančius sakinius. Paaiškinti teksto ar jo dalių loginę sandarą, prasminius ryšius Tekstas grafiškai padalytas į dvi dalis. Koks yra šio padalijimo pagrindas? Parašykite, kas turinio požiūriu sieja X ir XX pastraipas. Nurodyti teksto adresatą, tikslą, temą Kas yra teksto adresatas? Atsakymą pagrįskite. Suformuluokite teksto temą. Kurio pagrindinio tikslo – įtikinti, informuoti ar sudominti skaitytoją- siekiama šiuo tekstu? Atsakymą argumentuokite aptardami teksto kalbinės raiškos priemones. Suformuluoti teksto/pastraipos problemą, pagrindinę mintį Kokia pagrindinė problema svarstoma tekste? Suformuluokite pagrindinę teksto mintį. Atpažinti autoriaus reiškiamą požiūrį ir pateiktus argumentus Įvardykite autoriaus požiūrį į reiškinį X, išsakytą X pastraipoje. Nurodykite autoriaus pateiktus argumentus. Kritiškai vertinti autoriaus reiškiamą požiūrį ir argumentus Kuris autoriaus teiginys, jūsų nuomone, pagrįstas tinkamai/netinkamai, pakankamai/nepakankamai? Atsakymą argumentuokite. Savais žodžiais paaiškinti žodžių, posakių, didesnių teksto fragmentų, teksto ar atskirų teksto dalių pavadinimų perkeltines prasmes Savais žodžiais paaiškinkite teksto pavadinimo prasmę. Atpažinti konkretaus pateikto teksto funkcinį stilių ir žanrą, pateikti įrodymų Kuriam funkciniam stiliui priskirtumėte šį tekstą? Atsakymą argumentuokite. Nurodykite teksto žanrą. Aptarti teksto raišką remiantis leksikologijos ir gramatikos išmanymu Raskite pastraipoje X žargoniškai pavartotus žodžius ir paaiškinkite, kokiam tikslui jie vartojami. Atpažinti tekste vartojamas stilistines figūras, rasti tekste jų pavyzdžių, paaiškinti paskirtį Įvardykite, kokią meninę stilistinę figūrą vartoja autorius, kalbėdamas apie X reiškinį. Paaiškinkite jos prasmę/paskirtį. Autorius vartoja daug metaforų. Raskite ir išrašykite vieną metaforą. Rasti ir paaiškinti teksto/teksto dalies sąsajas su papildoma neverbaline (diagrama, nuotrauka ir kt.) informacija Tekstas iliustruotas nuotrauka. Paaiškinkite, kaip ši nuotrauka susijusi su tekste kalbamais dalykais. Atpažinti lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus/simbolius (mitologinius, biblinius, epochų kultūros) skaitomuose tekstuose Raskite tekste ir išrašykite kultūros ženklą, kuriuo įvardytas reiškinys X. Paaiškinti kultūros ženklų prasmę skaitomuose tekstuose Paaiškinkite X kultūros ženklo paskirtį X pastraipoje. Aptarti skaitomų tekstų kalbinės raiškos ypatumus/ individualumą Kas būdinga teksto autoriaus kalbai? Nurodykite bent po vieną leksikos ir sintaksės ypatumą. Kaip teksto autorius siekia įtaigumo? Nurodykite bent du būdus su pavyzdžiais. Aptarti ir įvertinti teksto kalbinės raiškos, komponavimo tinkamumą, jų sąsajas su teksto komunikacinėmis intencijomis Teksto autorius siekia įtikinti skaitytoją. Aptarkite dvi kalbinės raiškos priemones, kuriomis siekiama šio tikslo X pastraipoje. Palyginti tekstus turinio, raiškos požiūriu, nurodyti tekstų panašumus ir skirtumus. Abiejų pateiktų skaityti tekstų autoriai išsako savo požiūrį į problemą X. Aptarkite, kuo abiejų autorių požiūriai panašūs, kuo skiriasi. ______________ Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programos 2 priedas LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS BRANDOS EGZAMINŲ TEKSTO RAŠYMO KRITERIJAI 1 lentelė Teksto rašymo kriterijų svarba Rašymo užduotis Kriterijai Valstybinis egzaminas Mokyklinis egzaminas publicistinis samprotaujamasis tekstas teksto interpretacija publicistinis samprotaujamasis tekstas teksto interpretacija literatūrinis rašinys Turinys 35% 30% Teksto sandara 15% 20% Kalbinė raiška 20% 25% Kalbos normų laikymasis 30% 25% 2 lentelė Teksto rašymo kriterijų aprašai VERTINIMO KRITERIJAI VERTINIMO ASPEKTAI Publicistinio samprotaujamojo teksto turinys ar suvokta tema ar aiški pagrindinė mintis ir ją plėtojantys teiginiai ar tinkamai pagrindžiami teiginiai ar pakankamai išsamiai pagrindžiami teiginiai remiantis įvairiais šaltiniais ar atsiskleidžia mokinio socialinė ir kultūrinė branda ar reiškiamas požiūris, vertinimas Teksto interpretacijos turinys ar suvokiamos interpretuojamo teksto temos, problemos, idėjos, vertybės ar tinkamai argumentuojama remiantis teksto analize ar interpretuojama kryptingai, paisoma teksto logikos ar tekstą interpretuojant remiamasi tinkamais kontekstais Literatūrinio rašinio turinys ar tiksliai suvokta tema ar aiški pagrindinė mintis ar aiškūs pagrindinę mintį plėtojantys teiginiai ar tinkamai remiamasi nagrinėjamais kūriniais ar tinkamai pagrindžiami teiginiai ar pakankamai išsamiai pagrindžiama ar išsamiai aptariamas kontekstas ar pagrįstai remiamasi kontekstu Teksto sandara ir vientisumas2 ar yra visos trys struktūrinės dalys (įžanga, dėstymas, pabaiga), ar jos susijusios ar išlaikytos tinkamos struktūrinių dalių proporcijos (ar ne per ilga įžanga, ar nėra dvigubos pradžios, ar pakankamai apibendrinanti pabaiga) ar pastraipos jungiamos į vieną tekstą, ar nėra nemotyvuotų minties šuolių ar nesikartoja tos pačios mintys ar pastraipa yra vientisa: ar visi jos sakiniai plėtoja, grindžia vieną mintį, nusakytą teminiu sakiniu; ar nėra pastraipoje kelių nesusijusių teiginių ar pastraipa yra išbaigta: ar teiginiai paaiškinami, argumentuojami; ar apibendrinama ar aiški pastraipos sakinių išdėstymo tvarka, pavyzdžiui, einama nuo bendrų dalykų prie konkrečių arba atvirkščiai, nuo klausimo prie atsakymo Kalbinė raiška (stilistinė sintaksė ir žodynas) ar sakiniai aiškūs, logiški, sklandūs, įvairios sandaros ar mintis formuluojama glaustai, nedaugžodžiaujama ar motyvuotai vartojamos gramatinės formos (pvz., laiko, asmens), sintaksinės konstrukcijos ar vartojamos pakankamai įvairios konstrukcijos, išvengiama monotonijos ar tinkamai parenkama leksika ir gramatinės konstrukcijos atsižvelgiant į reikiamą registrą ar žodynas pakankamai turtingas, ar tiksliai parinkti žodžiai Kalbos normų laikymasis ar laikomasi rašybos taisyklių ar laikomasi skyrybos taisyklių ar vartojamos tinkamos leksinės ir gramatinės formos bei struktūros 2 Teksto sandaros ir vientisumo, kalbinės raiškos ir kalbos normų laikymosi kriterijai bendri visoms rašymo užduotims. Pastabos: 1. Vertinant turinį už fakto klaidas atimama taškų. 2. Sintaksinės konstrukcijos neišskyrimas arba skyrimas iš vienos pusės laikomas viena klaida. 3. Ta pati rašybos klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida (pvz., žodis grįžti kelis kartus parašytas gryžti). 4. Dvi vieno tipo rašybos klaidos laikomos viena klaida. 5. Teksto sandaros, vientisumo, raiškos trūkumai, skyrybos, gramatikos klaidos nedubliuojamos. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.