PROTOKOLAS DĖL SUSITARIMO TARP EUROPOS SĄJUNGOS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ DĖL EKSTRADICIJOS TAIKYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS EKSTRADICIJOS SUTARČIAI* 1. Kaip numatyta 2003 m. birželio 25 d. pasirašyto Susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos (toliau – ES ir JAV ekstradicijos susitarimas) 3 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės pripažįsta, kad pagal šio Protokolo nuostatas ES ir JAV ekstradicijos susitarimas yra taikomas 2001 m. spalio 23 d. pasirašytai dvišalei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai (toliau – 2001 m. ekstradicijos sutartis) šiomis sąlygomis:
(60)dienų nuo laikino suėmimo pagal šią Sutartį dienos. Ekstradicijos prašymas, gautas prašomosios valstybės ambasadoje prašančiojoje valstybėje, reiškia, kad prašymas yra gautas prašomosios valstybės valdžios institucijoje. 5. Tai, kad prašomas išduoti asmuo buvo paleistas pagal šio straipsnio 4 dalį, netrukdo suimti ir išduoti tą asmenį, jei ekstradicijos prašymas ir reikalingi dokumentai yra pateikiami vėliau. 12 straipsnis Sprendimas ir perdavimas 1. Prašomoji valstybė nedelsdama praneša prašančiajai valstybei apie savo sprendimą dėl ekstradicijos prašymo. 2. Jei atsisakoma patenkinti ekstradicijos prašymą arba jo dalį, prašomoji valstybė paaiškina atsisakymo priežastis. Prašomoji valstybė pateikia atitinkamų teismo sprendimų kopijas, jei to prašoma. 3. Jei ekstradicijos prašymas patenkinamas, prašančiosios valstybės ir prašomosios valstybės valdžios institucijos susitaria dėl prašomo išduoti asmens perdavimo laiko ir vietos. 4. Jei prašančioji valstybė nepasiima prašomo išduoti asmens iš prašomosios valstybės teritorijos per pastarosios valstybės įstatymuose nustatytą terminą, tas asmuo gali būti paleistas, ir prašomoji valstybė savo nuožiūra vėliau gali atsisakyti išduoti dėl to paties nusikaltimo. 13 straipsnis Laikinas perdavimas ir perdavimo atidėjimas 1. Jei sutinkama išduoti asmenį, kuriam iškelta byla arba kuris atlieka bausmę prašomojoje valstybėje, prašomoji valstybė gali laikinai perduoti prašomą išduoti asmenį prašančiajai valstybei dėl baudžiamojo persekiojimo. Taip perduotas asmuo prašančiojoje valstybėje yra laikomas suimtas ir, baigus procesinius veiksmus to asmens atžvilgiu, grąžinamas prašomajai valstybei laikantis prašančiosios valstybės ir prašomosios valstybės tarpusavio susitarimu nustatytų sąlygų. 2. Prašomoji valstybė gali atidėti asmens, kurio atžvilgiu vyksta teisminis persekiojamas arba kuris toje valstybėje atlieka bausmę, ekstradicijos procesą. Atidėjimas gali tęstis tol, kol prašomo išduoti asmens persekiojimas bus baigtas arba kol toks asmuo bus atlikęs skirtą bausmę. 14 straipsnis Kelių valstybių pateikti prašymai išduoti arba perduoti 1. Jei prašomoji valstybė gauna prašančiosios valstybės ir kurios nors kitos valstybės arba valstybių prašymus išduoti tą patį asmenį dėl to paties arba skirtingų nusikaltimų, prašomosios valstybės vykdomosios valdžios institucija nusprendžia, kuriai valstybei ji perduos tą asmenį, jeigu apskritai perduos. 2. Jei Lietuvos Respublika gauna Jungtinių Amerikos Valstijų prašymą išduoti ir prašymą perduoti pagal Europos arešto orderį tą patį asmenį dėl to paties arba skirtingų nusikaltimų, jos kompetentinga valdžios institucija nusprendžia, kuriai valstybei ji perduos tą asmenį, jeigu apskritai perduos. 3. Priimdama sprendimą pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, prašomoji valstybė atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant toliau išvardytuosius, tačiau jais neapsiribojant:
- a)tai, ar tie prašymai buvo pateikti pagal kokią nors sutartį;
- b)vietas, kuriose buvo padarytas kiekvienas iš nusikaltimų;
- c)atitinkamus prašančiųjų valstybių interesus;
- d)nusikaltimų sunkumą;
- e)nukentėjusiojo pilietybę;
- f)bet kokio paskesnio išdavimo tarp prašančiųjų valstybių galimybę; ir
- g)chronologinę tvarką, kuria tie prašymai buvo gauti iš prašančiųjų valstybių. 15 straipsnis Įtarto areštas ir perdavimas 1. Prašomoji valstybė, kiek leidžia jos įstatymai, gali areštuoti ir perduoti prašančiajai valstybei visus daiktus, įskaitant dokumentus ir įrodymus, kurie yra susiję su nusikaltimu, dėl kurio sutinkama išduoti. Šiame straipsnyje minėti daiktai gali būti perduodami net ir tuo atveju, jei ekstradicija negali būti įvykdyta dėl prašomo išduoti asmens mirties, dingimo arba pabėgimo. 2. Prašomoji valstybė gali nustatyti sąlygą, kad daiktai bus perduodami prašančiajai valstybei pakankamai užtikrinus, kad tas turtas kuo greičiau bus grąžintas prašomajai valstybei. Prašomoji valstybė taip pat gali atidėti tokių daiktų perdavimą, jei jie yra reikalingi kaip įrodymai prašomojoje valstybėje. 3. Trečiųjų šalių teisės į tokius daiktus yra deramai saugomos vadovaujantis prašomosios valstybės įstatymais. 16 straipsnis Specialioji taisyklė 1. Pagal šią Sutartį išduotas asmuo negali būti sulaikomas, teisiamas arba baudžiamas prašančiojoje valstybėje, išskyrus už:
- a)nusikaltimą, dėl kurio buvo išduotas, arba už kitaip kvalifikuotą nusikaltimą, pagrįstą tais pačiais faktais kaip ir nusikaltimas, dėl kurio buvo išduotas, su sąlyga, kad tai yra nusikaltimas, dėl kurio išduodama, arba ne toks sunkus panašios sudėties nusikaltimas;
- b)nusikaltimą, padarytą po asmens išdavimo, arba
- c)nusikaltimą, už kurį prašomosios valstybės vykdomosios valdžios institucija sutinka, kad tas asmuo būtų sulaikytas, teisiamas arba baudžiamas. Pagal šios straipsnio dalies šį punktą:
- i)prašomoji valstybė gali reikalauti pateikti 8 straipsnyje nurodytus dokumentus; ir
- ii)kol prašymas bus nagrinėjamas, išduotas asmuo gali būti prašančiosios valstybės sulaikytas 90 dienų arba ilgesniam laikui, kurį gali sankcionuoti prašomoji valstybė. 2. Pagal šią Sutartį išduotas asmuo negali būti išduodamas trečiajai valstybei arba išduodamas ar perduodamas tarptautiniam tribunolui dėl nusikaltimo, padaryto iki išdavimo, nebent prašomoji valstybė su tuo sutinka. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netrukdo išduotą asmenį sulaikyti, teisti ar nubausti arba išduoti tą asmenį trečiajai valstybei, jeigu:
- a)tas asmuo po išdavimo išvyksta iš prašančiosios valstybės teritorijos ir savanoriškai į ją sugrįžta; arba
- b)tas asmuo neišvyksta iš prašančiosios valstybės teritorijos per 10 dienų nuo tos dienos, kai gali laisvai išvykti. 17 straipsnis Sutikimas atsisakyti ekstradicijos procedūrų Jei prašomas išduoti asmuo raštu sutinka būti perduotas prašančiajai valstybei, prašomoji valstybė gali kuo greičiau tą asmenį perduoti be tolesnių procedūrų. 18 straipsnis Tranzitas 1. Kiekviena iš Valstybių gali leisti vežti per savo teritoriją asmenį, trečiosios valstybės perduodamą kitai valstybei. Tranzito prašymas perduodamas diplomatiniais kanalais arba tiesiogiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – Jungtinių Valstijų teisingumo departamentui ir Jungtinių Valstijų teisingumo departamento – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Tokiam prašymui perduoti pirmiau minėtoms institucijoms taip pat gali būti naudojamasi Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) galimybėmis. Tranzito prašyme pateikiamas vežamo asmens aprašymas ir trumpas bylos faktų išdėstymas. Tranzito metu vežamo asmens laisvė gali būti suvaržoma. 2. Leidimo nereikia, kai viena valstybė naudojasi oro transportu ir kitos valstybės teritorijoje nusileidimas nėra numatomas. Nenumatyto nusileidimo atveju ta valstybė, kurios teritorijoje įvyksta nenumatytas nusileidimas, gali prašyti pateikti tranzito prašymą pagal šio straipsnio 1 dalį ir gali sulaikyti tą asmenį, kol bus gautas tranzito prašymas; tranzitas tęsiamas, jei prašymas gaunamas per 48 valandas po nenumatyto nusileidimo. 19 straipsnis Atstovavimas ir išlaidos 1. Prašomoji valstybė konsultuoja, padeda, atstovauja teisme ir atstovauja prašančiosios valstybės interesams visuose iš ekstradicijos prašymo kylančiuose procesuose. 2. Prašančioji valstybė apmoka visas išlaidas, susijusias su ekstradicijos dokumentų vertimu ir perduodamo asmens vežimu. Prašomoji valstybė apmoka visas kitas toje valstybėje su ekstradicijos procesu susijusias išlaidas. 3. Nė viena iš valstybių nepateikia kitai valstybei piniginių pretenzijų dėl asmenų suėmimo, sulaikymo, apklausos arba perdavimo pagal šią Sutartį. 20 straipsnis Konsultacijos Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija ir Jungtinių Valstijų teisingumo departamentas gali konsultuotis nagrinėdami atskirus atvejus ir siekdami veiksmingai įgyvendinti šią Sutartį. 21 straipsnis Nutraukimas Bet kuri valstybė, pateikdama rašytinį pranešimą kitai valstybei, gali bet kuriuo metu nutraukti šią Sutartį. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos. ______________ * Skelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje L: 2003 07 19 Nr. 181-27.