LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ADMINISTRACINĖS NAŠTOS VERSLUI NUSTATYMO IR ĮVERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4-152 Vilnius Įgyvendindamas Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo 2005–2006 metų priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 197 (Žin., 2005, Nr. 26-830), 1.3.4 punktą, tvirtinu Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodiką (pridedama). ŪKIO MINISTRAS KĘSTUTIS DAUKŠYS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-152 ADMINISTRACINĖS NAŠTOS VERSLUI NUSTATYMO IR ĮVERTINIMO METODIKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Administracinės naštos verslui (toliau – administracinė našta) nustatymo ir įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) tikslas yra reglamentuoti administracinės naštos, kurią sukelia norminiuose teisės aktuose (toliau – teisės aktas) įtvirtinti įpareigojimai teikti informaciją valstybės, savivaldybės institucijoms arba jų įgaliotiems asmenims apie savo veiklą ar gaminius ar kitą teisės akte nustatytą informaciją, nustatymą ir įvertinimą. 2. Pagrindinės Metodikoje vartojamos sąvokos: Administracinė našta – išlaidos, kurias patiria verslo subjektai, vykdydami teisės aktuose nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją valstybės, savivaldybės institucijoms arba jų įgaliotiems asmenims apie savo veiklą, gaminius ar kitą teisės akte nustatytą informaciją. Verslo subjektas – privatus juridinis asmuo, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonė. Užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ir atstovybė šioje Metodikoje laikomi atskiru verslo subjektu. Informacijos vienetas – duomuo arba duomenų grupė, pateikiami informavimo dokumente. Informavimo dokumentas – dokumentas, kuriame pateikiami teisės aktų reikalaujami informacijos vienetai vykdant įpareigojimą pateikti informaciją. Vidinis tarifas – vidutinio valandinio verslo subjekto darbuotojų, rengiančių ir teikiančių informavimo dokumentus, darbo užmokesčio ir nuo jo verslo subjekto mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos suma. Išorinis tarifas – vidutinė valandinė samdomų konsultantų paslaugų, teikiamų rengiant informavimo dokumentus, kaina, apskaičiuojama pagal įprastą tokias paslaugas teikiantiems asmenims mokamą kainą. Kainos dydis nustatomas lyginant konsultacijų (interviu) metu pateiktus verslo subjektų ir palyginamuosius duomenis. Įpareigojimas pateikti informaciją – teisės akte įtvirtintas įpareigojimas pateikti informavimo dokumentus valstybės, savivaldybės institucijoms arba jų įgaliotiems asmenims apie savo veiklą ar gaminius ar kitą teisės akte nustatytą informaciją (mokesčių deklaracijas, įvairias metines, periodines ataskaitas ir t. t.). Įpareigojimas pateikti informaciją, susijęs su valstybės ar savivaldybės teikiamu subsidijavimu, priskiriamas administracinei naštai net tuo atveju, jei verslo subjektas dėl subsidijavimo kreipiasi savanoriškai. Teisės aktų reikalavimas kaupti, saugoti duomenis ir juos pateikti valstybės, savivaldybės institucijų arba jų įgalioto asmens atskiru pareikalavimu, reikalavimas pateikti informaciją trečiosioms šalims (nurodyti tam tikrą informaciją ant gaminių pakuočių, instrukcijų, etikečių aprašymų ir pan.) taip pat laikomas įpareigojimu pateikti informaciją. Konsultantas – fizinis ar juridinis asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis atlikti veiksmus, būtinus verslo subjektui, rengiančiam informavimo dokumentus. Tipiniai informavimo veiksmai – veiksmai, kuriuos turi atlikti verslo subjekto darbuotojai arba konsultantai, rengdami ir teikdami kiekvieną identifikuotą informavimo dokumentą. 3. Metodika taikoma verslo subjektams sukeliamai administracinei naštai, vykdant įpareigojimus pateikti informaciją, nustatyti ir įvertinti, taip pat nustatyti ir įvertinti, kokią administracinę naštą gali sukelti teisės aktų projektuose įtvirtinti įpareigojimai pateikti informaciją. 4. Metodika gali būti taikoma tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktų Lietuvos verslo subjektams sukeliamai administracinei naštai nustatyti ir įvertinti. 5. Pagal šią Metodiką, vadovaujantis proporcingumo ir Subsidiarumo principais, nustatoma ir įvertinama administracinė našta, kurią: 5.1. sukelia teisės aktuose įtvirtinti įpareigojimai teikti informaciją (ex-post įvertinimas). Šio vertinimo metu nustatoma faktinė administracinė našta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose verslo teisinio reglamentavimo supaprastinimo programose, kurias rengia valstybės institucijos, konsultuodamosi su verslo subjektų atstovais, nustatomi teisės aktų sukeliamos administracinės naštos įvertinimo poreikiai, ribos, valstybės institucijos, privalančios atlikti administracinės naštos įvertinimą. Valstybės institucijos administracinei naštai nustatyti ir įvertinti gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir/ar mokslo institucijas; 5.2. gali sukelti teisės aktų projektuose nustatyti įpareigojimai teikti informaciją (ex-ante įvertinimas). Šis įvertinimas atliekamas, jei teisės akto projekto poveikio išplėstinio vertinimo metu nustatoma, kad teikiamas sprendimas gali sukelti didelę papildomą administracinę naštą. Tikėtinos teisės akto projekto administracinės naštos įvertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjai, kurie šiam darbui atlikti gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir/ar mokslo institucijas. Jei teisės akto projektu keičiamas galiojantis teisės aktas ar priimama nauja jo redakcija, ir keičiamo teisės akto sukeliama administracinė našta jau buvo įvertinta, nustatomas teisės akto projekto sukeliamos administracinės naštos tikėtinas pokytis. 6. Taikant Metodiką laikoma, kad visi įpareigojimai pateikti informaciją yra privalomi, nebent teisės akto analizės metu nustatoma priešingai. Įpareigojimas pateikti informaciją gali būti laikomas neprivalomu tuo atveju, jei verslo subjektas jo gali nesilaikyti ir nepatirti dėl to neigiamų pasekmių (teisės akte nustatyta dispozityvi norma arba už įpareigojimo pateikti informaciją nevykdymą teisės aktuose nenustatyta sankcijų). Neprivalomų įpareigojimų pateikti informaciją teikimo išlaidos į patiriamą administracinę naštą įskaičiuojamos tada, kai nustatoma, kad dauguma verslo subjektų juos vykdo. 7. Administracinei naštai nepriskiriami verslo subjekto mokami mokesčiai ir rinkliavos (išskyrus kada jos mokamos už viešojo administravimo subjektų teikiamas paslaugas, kuriomis naudotis būtina tam, kad būtų įvykdytas įpareigojimas pateikti informaciją, ir tuo atveju, jei jie yra sudėtinė išlaidų, patiriamų dėl įpareigojimų pateikti informaciją vykdymo, dalis); teisės aktuose nenustatyto, tik su verslo subjekto reikmėmis sietino informacijos rinkimo, kaupimo ar pateikimo išlaidos; verslo subjekto bylinėjimosi išlaidos; iš valstybės, savivaldybės ar Europos Sąjungos lėšų dengiamos įpareigojimų teikti informaciją vykdymo išlaidos. 8. Apskaičiuojant administracinę naštą dėl įpareigojimų pateikti informaciją laikymosi gauta nauda (pajamos, pelnas ir kita nauda) neskaičiuojama ir ja administracinės naštos dydis nemažinamas. II. ADMINISTRACINĘ NAŠTĄ SUDARANČIOS IŠLAIDOS 9. Teisės akto nepriklausomai nuo jo įsigaliojimo kalendoriniais metais datos sukeliama administracinė našta yra lygi išlaidoms, kurias per vienerius kalendorinius metus patiria verslo subjektai, vykdydami teisės akte įtvirtintus įpareigojimus pateikti informaciją valstybės, savivaldybės institucijoms arba jų įgaliotiems asmenims apie savo veiklą, gaminius ar kitą teisės akte nustatytą informaciją. Administracinę naštą sudaro šios įpareigojimų pateikti informaciją vykdymo išlaidos: 9.1. verslo subjekto darbuotojų darbo užmokesčio dalis, skirta atlyginti už darbą rengiant ir teikiant informavimo dokumentus, taip pat nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuota verslo subjekto mokama valstybinio socialinio draudimo įmoka; 9.2. atlygis verslo subjekto samdomiems konsultantams už jų suteiktas paslaugas, reikalingas informavimo dokumentams parengti ir pateikti; 9.3. išlaidos turtui įsigyti, jei šis turtas reikalingas įpareigojimui pateikti informaciją vykdyti ir tik jeigu teisės aktai reikalauja atitinkamą turtą įsigyti; 9.4. išlaidos sumokėti už paslaugas (transporto priemonių ar įrangos patikrinimą, įrangos sertifikavimą, darbuotojų mokymą, darbuotojų atestaciją, specialius tyrimus, kt.), jei šios paslaugos reikalingos įpareigojimui pateikti informaciją vykdyti ir tik jeigu teisės aktai reikalauja atitinkamas paslaugas pirkti. 10. Administracinės naštos nustatymo ir įvertinimo išlaidos į administracinę naštą sudarančias išlaidas neįskaičiuojamos. III. ADMINISTRACINĖS NAŠTOS NUSTATYMO TVARKA 11. Pagal Metodiką administracinė našta vertinama konkrečių teisės aktų analizės ir konsultacijų (interviu) su verslo subjektų atstovais būdu. Jei teisės akto projekto sukeliama administracinė našta įvertinama tik analizės būdu, turi būti vadovaujamasi palyginamaisiais duomenimis – statistiniais arba nustatytais ankstesnių konsultacijų, interviu su verslo subjektais būdu, jei teisės akto projekto administracinės naštos analizės metu išskirti tipiniai informavimo veiksmai yra tapatūs ankstesnių konsultacijų metu nustatytiesiems. 12. Detalios konkrečių teisės aktų analizės būdu: 12.1. identifikuojami teisės aktai, reguliuojantys pasirinktą tiriamąją sritį, kuriuose įtvirtinti įpareigojimai pateikti informaciją; 12.2. nustatoma įpareigojimų pateikti informaciją kilmė – tarptautinės teisės aktai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos teisės aktai, lemiantys atitinkamo įpareigojimo įtvirtinimą teisės akte, kurio sukeliama administracinė našta yra nustatoma; 12.3. nustatoma, kiek ir kokių įpareigojimų pateikti informaciją įtvirtinta teisės akte, kokius informavimo dokumentus reikia teikti. Jei nustatoma, kad keli teisės aktai, kurie nėra detalizuojantys ar įgyvendinantys vienas kitą, įtvirtina tuos pačius įpareigojimus pateikti informaciją, jų sukeliama administracinė našta lygiomis dalimis padalijama kiekvienam teisės aktui. Apskaičiuojant administracinę naštą, kurią sukelia įstatyme įtvirtinti įpareigojimai pateikti informaciją, į administracinę naštą taip pat įskaičiuojamos tiesiogiai su įstatyme įtvirtintų įpareigojimų pateikti informaciją įgyvendinimu susijusios įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose įtvirtintų įpareigojimų vykdymo išlaidos. Jei tas pats įpareigojimas pateikti informaciją nustatytas įstatyme ir įstatymo lydimajame akte, sukeliama administracinė našta priskiriama tam teisės aktui, kurio sukeliama administracinė našta vertinama. Jei vertinama ir įstatymo, ir įstatymo lydimojo akto sukeliama administracinė našta, juose įtvirtintų tapačių įpareigojimų pateikti informaciją sukeliama administracinė našta priskiriama arba įstatymui, arba įstatymo lydimajam aktui. Jei verslo subjektas, vykdydamas teisės akto įpareigojimą, teikia informaciją daugiau nei vienai valstybės, savivaldybės institucijai ar jų įgaliotam asmeniui, į administracinę naštą įskaičiuojamos visos dėl to patirtos išlaidos; 12.4. nustatomi kiekvieno informavimo dokumento turinį sudarantys informacijos vienetai, kuriuos turi parengti verslo subjekto darbuotojai arba konsultantai; 12.5. nustatomi tipiniai informavimo veiksmai, kuriuos turi atlikti verslo subjekto darbuotojai arba konsultantai, rengdami ir teikdami kiekvieną identifikuotą informavimo dokumentą. Atrenkami tik tie tipiniai informavimo veiksmai, kurie užima reikšmingą verslo subjekto darbuotojų ar konsultantų informavimo dokumentui rengti ir teikti skiriamo laiko dalį. Atskiri, bet tapatūs skirtingų informacijos vienetų rengimo veiksmai klasifikuojami atskirai; 12.6. naudojant statistinius arba konsultacijų su verslo subjektais būdu gautus duomenis nustatoma, koks verslo subjektų skaičius ir kiek kartų per vienerius kalendorinius metus verslo subjektas privalo teikti kiekvieną informavimo dokumentą; 12.7. išskiriamos privalančių teikti informavimo dokumentus verslo subjektų grupės (toliau – tikslinės grupės), kurioms priklausantys verslo subjektai, palyginti su kitais verslo subjektais, privalančiais teikti tokius pačius informavimo dokumentus, patiria didesnes įpareigojimų vykdymo išlaidas; 12.8. nustatomi požymiai, kuriais pasižymi tikslinėms grupėms priklausantys verslo subjektai. Itin svarbiais administracinės naštos nustatymo ir vertinimo atvejais, siekiant nustatyti tipinę informacijos pateikimo įpareigojimų vykdymo praktiką pagal tikslines grupes ir tipinės praktikos besilaikančius verslo subjektus, atliekama išskirtoms tikslinėms grupėms priklausančių verslo subjektų apklausa pagal apklausos anketos formą (1 priedas). Rekomenduojama tikslinėse verslo grupėse apklausti po 3–5 įprastai veikiančius verslo subjektus. 13. Konsultacijų (interviu) su tikslinių verslo subjektų grupių atstovais būdu: 13.1. nustatoma, kokie (vyriausieji buhalteriai (buhalteriai), juristai, techniniai darbuotojai, kt.) verslo subjekto darbuotojai paprastai atlieka konkrečius tipinius informavimo veiksmus; 13.2. nustatomas vidutinis valandinis verslo subjekto darbuotojų, atliekančių tipinį informavimo veiksmą, darbo užmokestis, įskaitant nuo jo apskaičiuotą verslo subjekto mokamą valstybinio socialinio draudimo įmokos sumą – vidinis tarifas; 13.3. nustatomas vidutinis laikas, per kurį verslo subjekto darbuotojai atlieka tipinį informavimo veiksmą; 13.4. nustatoma, kokių konsultantų (vyriausiųjų buhalterių (buhalterių), teisininkų, auditorių, verslo konsultantų, kt.) paslaugos paprastai perkamos atliekant konkrečius tipinius informavimo veiksmus; 13.5. nustatoma vidutinė valandinė konsultantų paslaugų, teikiamų rengiant informavimo dokumentus, kaina – išorinis tarifas; 13.6. nustatomas vidutinis laikas, kurį konsultantai teikia paslaugas atlikdami tipinį informavimo veiksmą; 13.7. nustatomas turtas, kurį reikia įsigyti tipinio informavimo veiksmui atlikti, ir jo vidutinė kaina. Nustačius, kad tipiniam informavimo veiksmui atlikti reikia įsigyti ilgalaikio turto, turto įsigijimo vienerių kalendorinių metų kaina laikoma per analizuojamus metus apskaičiuota jo nusidėvėjimo (amortizacijos) atskaitymų suma. Turto įsigijimas laikomas atskiru tipiniu informavimo veiksmu, o jo kaina (ilgalaikio turto įsigijimo atveju – jo vienerių kalendorinių metų kaina) – tipinio informavimo veiksmo kaina; 13.8. nustatomos paslaugos, kurias reikia pirkti tipiniam informavimo veiksmui atlikti, ir jų vidutinė kaina. Paslaugų pirkimas laikomas atskiru tipiniu informavimo veiksmu, o jų kaina – tipinio informavimo veiksmo kaina. 14. Konsultacijos atliekamos ir jų metu nustatyti apibendrinamieji duomenys suvedami pagal Administracinės naštos apskaičiavimo ataskaitos formą (2 priedas). Apklausus nustatytą verslo subjektų skaičių, jų apklausos rezultatai tarpusavyje lyginami ir sprendžiama, ar visų respondentų pateikti duomenys gali būti įtraukiami į administracinę naštą sudarančių išlaidų apskaičiavimą. Jei verslo subjektas nurodo patiriantis akivaizdžiai didesnes ar mažesnes išlaidas nei kiti verslo subjektai, tokio respondento duomenys į bendrą administracinę naštą sudarančių išlaidų apskaičiavimą neįtraukiami. Tam, kad apskaičiuotos teisės akte įtvirtintų įpareigojimų teikti informaciją vykdymo išlaidos būtų kiek įmanoma tikslesnės, tipinio informavimo veiksmo kaina gali būti apskaičiuojama remiantis statistiniais ar kitais turimais duomenimis ir palyginama su apklausos metu verslo subjektų pateiktais duomenimis. 15. Vadovaujantis teisės aktų analizės ir konsultacijų (interviu) su tikslinių verslo subjektų grupių atstovais duomenimis, nustatoma administracinė našta: 15.1. apskaičiuojamas verslo subjekto darbuotojų darbo apmokėjimo kiekvienam tipiniam informavimo veiksmui atlikti kaina. Ši kaina apskaičiuojama vidinį tarifą dauginant iš vidutinio laiko tipiniam informavimo veiksmui atlikti. Skaičiuojama pagal formulę: PWd = (Wdh x
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.