← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENT

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 79-2006 PATVIRTINIMO 2006 m. gegužės 4 d. Nr. D1-215 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2004, Nr. 60-2121, Nr. 61-2763) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.8 punktu ir siekdamas užtikrinti aplinkos tyrimo metodų suderinimą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, 1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 79-2006 „Laisvojo ir bendrojo chloro kiekių nustatymas vandenyje titrimetriniu metodu“ (pridedama). 2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas privalomas juridiniams ir fiziniams asmenims, nustatyta tvarka atliekantiems vandens tyrimus. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. D1-215 LAND 79-2006. LAISVOJO IR BENDROJO CHLORO KIEKIŲ NUSTATYMAS TITRIMETRINIU METODU I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiame aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente aprašytas titrimetrinis laisvojo ir bendrojo chloro nustatymo vandenyje metodas. Jūros vandeniui ir vandeniui, turinčiam bromidų ir jodidų, yra reikalingos specialios procedūros. 2. Šis metodas taikomas bendrojo chloro koncentracijų, išreikštų per chlorą (Cl2), nustatymui nuo 0,0004 iki 0,07 mmol/l (0,03 iki 5 mg/l), o esant didesnėms koncentracijoms, mėginiai skiedžiami. Didesnėms už 0,07 mmol/l koncentracijoms gali būti taikomas LST EN ISO 7393-3 aprašytas metodas. 3. Šio normatyvinio dokumento 1 priede aprašyta monochloramino, dichloramino ir azoto trichlorido tipo sujungtojo chloro formų atskyrimo procedūra. 4. Trukdžiai yra nurodyti 15 punkte ir VI skyriuje. II. NUORODOS 5. Šis aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šio standarto reikalavimus: LST EN ISO 7393-1:2000. Vandens kokybė. Laisvojo ir bendrojo chloro kiekių nustatymas. 1 dalis. Titrimetrinis metodas, vartojant N, N-dietil-1,4-fenilendiaminą. III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS Šiame normatyviniame dokumente naudojami šie apibrėžimai (žr. 1 lentelę). 6. Laisvasis chloras – chloras, esantis hipochloritinės rūgšties, hipochlorito jonų arba ištirpusio elementinio chloro formoje. 7. Sujungtasis chloras – bendrojo chloro dalis, esanti chloraminų ir organinių chloraminų formoje. 8. Bendrasis chloras – chloras, esantis laisvojo ir sujungtojo chloro formoje. 9. Chloraminai – amoniako dariniai, gauti pakeitus vieną, du ar tris vandenilio atomus chloro atomais (monochloraminas NH2Cl, dichloraminas NHCl2, azoto trichloridas NCl3), ir visi organinių azoto junginių chlorinti dariniai, nustatomi šiame normatyviniame dokumente aprašytu metodu. 1 lentelė. Terminai ir sinonimai, susiję su junginiais tirpaluose. Terminas Sinonimai Junginiai Laisvasis chloras Laisvasis chloras Aktyvusis laisvasis chloras Elementinis chloras, hipochloro rūgštis Potencialus laisvasis chloras Hipochloritas Bendrasis chloras Bendrasis liekamasis chloras Elementinis chloras, hipochloro rūgštis, hipochloritas, chloraminai IV. PRINCIPAS 10. Laisvojo chloro nustatymas Tiesioginė reakcija su N, N-dietil-1,4-fenilendiaminu (DPD) ir raudono junginio susidarymas, esant pH 6,2–6,5, bei titravimas su standartiniu amonio geležies (II) sulfato tirpalu, kol išnyksta raudona spalva. 11. Bendrojo chloro nustatymas Reakcija su DPD, esant kalio jodido pertekliui, ir 10 punkte nurodytas titravimas. V. TYRIMO EIGA 12. Reagentai Analizei naudoti tik pripažinto analizinio grynumo reagentus ir tik 12.1 punkte nurodytą vandenį. 12.1. Vanduo, neturintis oksidatorių ir reduktorių. Dejonizuotas arba distiliuotas vanduo, kurio kokybė tikrinama pagal šią procedūrą. Į dvi 250 ml chloru neužterštas konusines kolbas (13.2) įpilti:

  1. a)į pirmą: 100 ml tikrinamo vandens ir apie 1 g kalio jodido (12.4), sumaišyti ir po vienos minutės pridėti po 5 ml buferinio tirpalo (12.2) ir DPD reagento (12.3);
  2. b)į antrą: 100 ml tikrinamo vandens su dviem lašais natrio hipochlorito tirpalo (12.8), po dviejų minučių įpilti 5,0 ml buferinio tirpalo (12.2) ir 5 ml DPD reagento (12.3). Pirmoje kolboje neturi būti jokios spalvos, tuo tarpu antroje kolboje turi atsirasti šviesiai rausva spalva. Jei dejonizuotas ar distiliuotas vanduo nėra reikiamos kokybės, jis turi būti chloruojamas. Po chloravimo proceso ir po to einančio dechloravimo vandens kokybė vėl turi būti tikrinama. Paruošti oksidatorių ir reduktorių neturintį vandenį pagal 2 priede pateiktą procedūrą. 12.2. Buferinis tirpalas, pH 6,5 Vandenyje (12.1) ištirpinti reagentus tokia tvarka: 24 g bevandenio dinatrio hidrofosfato (Na2HPO4) arba 60,5 g dodekahidrato (Na2HPO4·12H2O) ir 46 g kalio dihidrofosfato (KH2PO4). Pridėti 100 ml 8 g/l dinatrio dihidroetilendinitrotetraacetato dihidrato (dinatrio EDTA dihidrato, C10H14N2O8Na2·2H2O) tirpalo (arba 0,8 g sausos (kietos) medžiagos). Jei reikia, pridėti 0,020 g gyvsidabrio (II) chlorido (HgCl2) apsaugai nuo pelėsių augimo ir trukdžių, atsirandančių dėl pėdsakinio jodidų kiekio reagentuose, atliekant laisvojo chloro nustatymą. Praskiesti iki 1000 ml ir išmaišyti. Tirpalai, turintys gyvsidabrio, turi būti tinkamai nukenksminami. 12.3. N, N-dietil-1,4-fenilendiamino sulfato (DPD) [NH2-C6H4-N(C2H5)2·H2SO4], tirpalas, 1,1 g/l Sumaišyti 250 ml vandens (12.1), 2 ml sieros rūgšties (ρ = 1,84 g/
  3. ml)ir 25 ml 8 g/l dinatrio EDTA dihidrato tirpalo (arba 0,2 g sausos (kietos) medžiagos). Šiame mišinyje ištirpinti 1,1 g bevandenio DPD arba 1,5 g jo pentahidrato, praskiesti iki 1000 ml ir išmaišyti. Reagentą laikyti tamsiame butelyje saugant nuo šilumos. Naują tirpalą ruošti po 1 mėnesio arba kai tampa bespalvis. 12.4. Kalio jodidas, kristalinis PASTABA. Reagentus 12.2, 12.3 ir 12.4 patogiau pakeisti pirktiniu stabilaus mišinio arba tablečių pavidalo sudėtiniu reagentu. 12.5. Amonio geležies (II) sulfatas, pagrindinis tirpalas, c[(NH4)2Fe(SO4)2·6H2O] = 0,056 mol/l. 12.5.1. Tirpalo paruošimas 1000 ml matavimo kolboje 22 g amonio geležies (II) sulfato heksahidrato (Moro druskos) ištirpinti apie 250 ml vandens (12.1), turinčio 5 ml sieros rūgšties (ρ = 1,84 g/ml). Praskiesti iki žymės ir išmaišyti. Laikyti tamsiame butelyje. Tirpalą standartizuoti pagal 12.5.2 punkte aprašytą procedūrą kiekvieną kartą atliekant tyrimus. 12.5.2. Tirpalo standartizavimas Į 250 ml konusinę kolbą įpilti 50,0 ml pagrindinio tirpalo (12.5.1), apie 50 ml vandens (12.1), 5 ml ortofosforo rūgšties (ρ = 1,71 g/
  4. ml)ir 4 lašus bario difenilamino sulfonato indikatoriaus (12.9). Titruoti kalio dichromato tirpalu (12.10). Ekvivalentinis taškas yra pasiekiamas, kai vienas lašas duoda intensyviai raudoną spalvą kuri nebekinta toliau lašinant kalio dichromato tirpalą. Tirpalo koncentraciją c1, išreikšta milimoliais Cl2 litre, apskaičiuoti pagal lygtį: čia: c2 – kalio dichromato standartinio pamatinio tirpalo koncentracija (12.10), c(1/6 K2Cr2O7) = 100 mmol/l; V1 – amonio geležies (II) sulfato pagrindinio tirpalo (12.5) tūris mililitrais, 50,0 ml; V2 – kalio dichromato standartinio pamatinio tirpalo (12.10) sunaudotas titravimui tūris, mililitrais. Kai tūris V2 yra mažesnis už 22 ml, ruošti naują pagrindinį tirpalą (žr. 12.5.1). 12.6. Amonio geležies (II) sulfatas, standartinis tirpalas, c[(NH4)2Fe(SO4)2·6H2O] = 2,8 mmol/l. Į 1000 ml matavimo kolbą įpilti 50 ml tą dieną standartizuoto pagrindinio tirpalo (12.5.1), praskiesti vandeniu iki žymės ir išmaišyti. Perpilti į tamsų butelį. Tirpalą ruošti kiekvieną kartą prieš atliekant tyrimus. Šio tirpalo koncentraciją c3, išreikštą milimoliais Cl2 litre, apskaičiuoti pagal lygtį: čia: c1 – nurodyta punkte 12.5.2. 12.7. Natrio arsenito (NaAsO2) tirpalas, 2 g/l; arba tioacetamido (CH3CSNH2) tirpalas, 2,5 g/l. 12.8. Natrio hipochlorito tirpalas, Cl2 apie 0,1 g/l. Ruošti skiedžiant pirktą koncentruotą natrio hipochlorito tirpalą. 12.9. Bario difenilamino sulfonatas, indikatorinis tirpalas, 3 g/l. 100 ml vandens ištirpinti 0,3 g bario difenilamino sulfonato [(C6H5-NH-C6H4-SO3)2Ba]. 12.10. Kalio dichromatas, standartinis pamatinis tirpalas, c(1/6 K2Cr2O7) = 100 mmol/l. Miligramo tikslumu atsverti 4,904 g bevandenio kalio dichromato ir ištirpinti vandenyje 1000 ml matavimo kolboje. Praskiesti vandeniu iki žymės ir išmaišyti. 13. Prietaisai Įprastinė laboratorinė įranga. 13.1. Mikrobiuretė, 5 ml talpos, kurios padalos vertė 0,02 ml. 13.2. Stikliniai indai Chloro neadsorbuojančius indus ruošti užpildant juos natrio hipochlorito tirpalu (12.8) ir po 1 valandos gausiai perplaunant vandeniu (12.1). Analizei laikyti vieną seriją indų laisvojo chloro nustatymui, o kitą – bendrojo chloro nustatymui, taip vengiant laisvojo chloro nustatymui naudojamų indų užteršimo. 14. Procedūra 14.1. Mėginių analizė Analizę atlikti iškart paėmus mėginius. Visą laiką vengti ryškios šviesos, purtymo ir šilumos. 14.2. Tiriamoji dala Paimti dvi po 100,0 ml tiriamąsias dalas. Jei bendrojo chloro koncentracija yra didesnė už 70 μmol/l (5 mg/l), imti mažesnį mėginio tūrį ir skiesti vandeniu (12.1) iki 100,0 ml. 14.3. Laisvojo chloro nustatymas Į 250 ml konusinę kolbą greitai įpilti reagentus tokia tvarka: 5,0 ml buferinio tirpalo (12.2), 5,0 ml DPD reagento (12.3) ir pirmąją mėginio tiriamąją dalą (14.2). Išmaišyti ir tuoj pat titruoti amonio geležies (II) sulfato tirpalu (12.6) iki bespalvio ekvivalentinio taško. Pasižymėti titravimui sunaudotą tūrį V3, mililitrais. Tiriant nežinomą vandenį, kuris gali būti labai rūgštus, labai šarminis ar turintis didelę druskų koncentraciją, patikrinti, kad buferinio tirpalo (12.2) tūris yra pakankamas pasiekti pH 6,2–6,5. Jei ne, naudoti didesnį buferinio tirpalo (12.2) tūrį. 14.4. Bendrojo chloro nustatymas Į 250 ml konusinę kolbą greitai įpilti reagentus tokia tvarka: 5,0 ml buferinio tirpalo (12.2), 5,0 ml DPD reagento (12.3), antrąją mėginio tiriamąją dalą (12.2) ir apie 1 g kalio jodido (12.4). Išmaišyti ir po dviejų minučių titruoti amonio geležies (II) sulfato tirpalu (12.6) iki bespalvio ekvivalentinio taško. Jei dviejų minučių bėgyje pastebimas spalvos grįžimas, tęsti titravimą iki bespalvio ekvivalentinio taško. Pasižymėti titravimui sunaudotą tūrį V4, mililitrais. Tiriant nežinomą vandenį, kuris gali būti labai rūgštus, šarminis arba turintis didelę druskų koncentraciją, patikrinti, kad įpilto buferinio tirpalo (12.2) tūris yra pakankamas pasiekti vandeniui pH 6,2–6,5. Jei ne, naudoti didesnį buferinio tirpalo (12.2) tūrį. 15. Oksiduoto mangano trukdžių įvertinimas Oksiduoto mangano poveikis nustatomas atliekant papildomą eksperimentą su kita tiriamąja dala (12.2), prieš tai įpylus arsenito ar tioacetamido tirpalo (12.7), kad neutralizuotų kitokius negu oksiduotas manganas oksidatorius. Į 250 ml konusinę kolbą įpilti tiriamąją dalą 1 ml natrio arsenito tirpalo (12.7) arba tioacetamido tirpalo (12.7) ir išmaišyti. Toliau pridėti 5,0 ml buferinio tirpalo (12.2) ir 5,0 ml DPD reagento (12.3). Tuoj pat nutitruoti amonio geležies (II) sulfato tirpalu (12.6) iki bespalvio ekvivalentinio taško. Pasižymėti titravimui sunaudotą tūrį V5, mililitrais, atitinkantį oksiduotą manganą. 16. Rezultatų išraiška 16.1. Apskaičiavimas 16.1.1. Laisvojo chloro koncentracijos apskaičiavimas Laisvojo chloro koncentraciją c(Cl2), išreikštą milimoliais litre, apskaičiuoti pagal lygtį: čia: c3 – amonio geležies (II) sulfato koncentracija, išreikšta milimoliais Cl2 litre; V0 – tiriamosios dalos tūris (12.2), mililitrais; V3 – amonio geležies (II) sulfato tirpalo (12.6), sunaudoto titravimui (12.3), tūris, mililitrais; V5 – amonio geležies (II) sulfato tirpalo (12.6), sunaudoto 15 punkte (nesant oksiduoto mangano V5 = 0 ml), tūris, mililitrais. 16.1.2. Bendrojo chloro koncentracijos apskaičiavimas Bendrojo chloro koncentraciją c(Cl2), išreikštą milimoliais litre, apskaičiuoti pagal lygtį: čia: c3, V0, V5 – nurodyta 16.1.1 punkte; V4 – amonio geležies (II) sulfato tirpalo (12.6), sunaudoto titravimui (12.4), tūris, mililitrais. 16.2. Chloro kiekio koncentracijos perskaičiavimas į masės koncentraciją Chloro koncentracija, išreikšta moliais litre, dauginant iš konvertavimo faktoriaus 70,91 gali būti perskaičiuota į gramus litre. 16.3. Pakartojamumas ir atkuriamumas Pakartojamumo ir atkuriamumo rodikliai yra paimti iš matavimų, kurie yra gauti metodais, turinčiais tą patį principą kaip ir šiame normatyviniame dokumente aprašytas metodas. JAV Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, įvertinusi titrimetrinį metodą gavo tokius rezultatus. Distiliuoto vandens mėginių su bendrojo chloro koncentracijomis c(Cl2) = 4,79; 9,17; ir 48,6 μmol/l [ρ(Cl2) = 0,34; 0,65 ir 3,45 mg/l] santykiniai standartiniai nuokrypiai atitinkamai buvo 5,6%, 0,5% ir 0,5%. Analizuojant geriamąjį vandenį, turintį c(Cl2) = 13,8 μmol/l [ρ(Cl2) = 0,98 mg/l] bendrojo chloro, santykinis standartinis nuokrypis buvo 1,2%. Labiau užterštiems vandenims buvo gautas beveik tas pats tikslumas kaip ir geriamajam vandeniui, išskyrus žalioms nuotekoms su bendrojo chloro koncentracija c(Cl2) = 11,1 μmol/l [ρ (Cl2) = 0,79 mg/l], santykinis standartinis nuokrypis buvo 3,3%. Britanijos aplinkos departamento publikuoti duomenys parodė, kad esant bendrojo chloro koncentracijoms c(Cl2) = 14 ir 71 μmol/l [ρ(Cl2) = 1,0 ir 5,0 mg/l] santykiniai standartiniai nuokrypiai atitinkamai yra 1,4% ir 0,88%. Pateikti duomenys, gauti toje pačioje laboratorijoje, parodo metodo pakartojamumą Ankstesni bandymai įvertinti metodo atkuriamumą paskirstant mėginį skirtingoms laboratorijoms, dėl bendrojo ir laisvojo chloro mėginių nestabilumo davė nepatikimų rezultatų. Neseniai Cincinačio aplinkos apsaugos agentūros (JAV) kokybės užtikrinimo skyriuje buvo nustatyta, kad natrio hipochlorito labai gryname vandenyje tirpalas hermetiškame inde yra žymiai stabilesnis, kai saugomas tamsoje. 2 lentelėje pateikti analitiniai parametrai šiuo metu galiojantiems metodams yra gauti skirtingose JAV federalinėse ir valstybinėse laboratorijose. 2 lentelė. Laisvojo liekamojo chloro tarplaboratorinių tyrimų analitiniai parametrai. Tikroji verte Metodo kodas1) Laboratorijų (stebėjimų) skaičius Vidurkis Standartinis nuokrypis c(Cl2) [ρ(Cl2)] μmol/l (mg/
  5. l)μmol/l (mg/
  6. l)μmol/l (mg/
  7. l)7 (0,5) A 6 6,2 (0,44) 1,3 (0,09) B 7 6,8 (0,48) 1,8 (0,13) 11,3 (0,8) A 10 10,9 (0,77) 1,1 (0,08) B 14 11,1 (0,79) 4,1 (0,29) C 6 11,6 (0,82) 1,3 (0,09) 15,5 (1,1) A 10 15,5 (1,10) 2,0 (0,14) B 14 16,2 (1,15) 5,5 (0,39) C 6 16,5 (1,17) 1,1 (0,08) 18,2 (1,29) A 6 18,6 (1,32) 1,3 (0,09) B 7 19,9 (1,41) 5,4 (0,38) 1) A-amperometrinis jodometrinis titravimas B-DPD kolorimetrinis C-DPD titrimetrinis VI. TRUKDŽIAI 17. Išskiriami dviejų tipų trukdžiai. 17.1. Kitų chloro junginių trukdžiai Dalis choro dioksido, kuris gali būti mėginyje matuojamas kaip laisvasis chloras. Šie trukdžiai gali būti įvertinami nustatant chloro dioksidą vandenyje. 17.2. Ne chloro junginių trukdžiai DPD oksidaciją sukelia ne vien chloro junginiai. Priklausomai nuo koncentracijos ir cheminio oksidacijos potencialo reakciją gali sukelti ir kiti oksidatoriai, tokie kaip bromas, jodas, bromaminai, jodaminai, ozonas, vandenilio peroksidas, chromatas, oksiduojantis manganas, nitritai, geležies (III) ir vario jonai. Esant vario (II) (< 8 mg/
  8. l)ir geležies (III) (< 20 mg/
  9. l)jonų reagentuose 12.2 ir 12.3, trukdžiai šalinami EDTA dinatrio druska. Chromato įtaka šalinama pridedant bario chlorido. VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS Tyrimų ataskaitoje turi būti pateikta ši informacija:
  10. a)nuoroda į šį normatyvinį dokumentą;
  11. b)visa informacija, reikalinga mėginio identifikavimui;
  12. c)rezultatai ir naudotas išraiškos būdas;
  13. d)išsami informacija apie bet kokius veiksmus, nenurodytus šiame normatyviniame dokumente, taip pat apie bet kokias aplinkybes, galėjusias lemti rezultatus. ______________ LAND 79-2006 1 priedas MONOCHLORAMINO, DICHLORAMINO IR AZOTO TRICHLORIDO TIPO SUJUNGTOJO CHLORO NUSTATYMAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiame priede aprašytas metodas atskirti monochloramino, dichloramino ir azoto trichlorido tipo sujungtajam chlorui. Metodo taikymo sritis yra tokia pati kaip ir nustatant laisvojo ir bendrojo chloro koncentracijas (žr. 1 punktą). II. PRINCIPAS 2. Po laisvojo ir bendrojo chloro nustatymo nutitruoti dar dvi tiriamąsias dalas:
  14. a)trečioji tiriamoji dala: laisvojo chloro ir monochloramino tipo sujungtojo chloro reakcija su DPD ribojama pridedant nedidelį kiekį kalio jodido;
  15. b)ketvirtoji tiriamoji dala: pridėjus nedidelį kalio jodido kiekį prieš buferinio tirpalo ir DPD reagento įpylimą: laisvojo chloro, monochloramino tipo ir pusės azoto trichlorido tipo sujungtojo chloro reakcija su DPD. Dichloramino tipo sujungtasis chloras nereaguoja nė vienu atveju. Apskaičiuoti monochloramino, dichloramino ir azoto trichloramino tipo sujungtojo chloro koncentracijas. III. TYRIMO EIGA 3. Reagentai Reagentai nurodyti 12 punkte. 3.1. Kalio jodido tirpalas, 5 g/l Tirpalą ruošti analizės dieną ir laikyti tamsiame butelyje. 4. Prietaisai Žr. 13 punktą. 5. Procedūra 5.1. Mėginys Žr. 14.1 punktą. 5.2. Tiriamoji dala Dirbti su dviem tiriamosiomis dalomis, panašiai kaip 14.2 punkte. 5.3. Laisvojo ir monochloramino tipo sujungtojo chloro nustatymas Į 250 ml tiriamąją kolbą greitai įpilti tokia tvarka: 5,0 ml buferinio tirpalo (12.2), 5,0 ml DPD reagento (12.3), trečiąją tiriamąją dalą ir du lašus (apie 0,1
  16. ml)kalio jodido tirpalo (1 priedo 3 punktas) arba įberti labai mažą kristalėlį (apie 0,5
  17. mg)kalio jodido ir išmaišyti. Tuoj pat titruoti amonio geležies (II) sulfato tirpalu (12.6) iki bespalvio ekvivalentinio taško. Pasižymėti titravimui sunaudotą tirpalo tūrį V6, mililitrais. 5.4. Laisvojo, monochloramino tipo ir pusės azoto trichlorido tipo sujungtojo chloro nustatymas Į 250 ml indą įpilti ketvirtąją tiriamąją dalą ir du lašus (apie 0,1
  18. ml)kalio jodido tirpalo (1 priedo 3 punktas) arba įberti labai mažą kristalėlį (apie 0,5
  19. mg)kalio jodido ir išmaišyti. Indo turinį perpilti į 250 ml konusinę kolbą su 5,0 ml buferinio tirpalo (12.2) ir 5,0 ml DPD reagento (12.3), supiltais mažiau negu prieš 1 minutę iki perpylimo. Tuoj pat titruoti amonio geležies (II) sulfato (12.6) tirpalu iki bespalvio ekvivalentinio taško. Pasižymėti titravimui sunaudotą tirpalo tūrį V7, mililitrais. 6. Rezultatų išraiška 6.1. Apskaičiavimas 6.1.1. Monochloramino tipo sujungtojo chloro koncentracijos apskaičiavimas Monochloramino tipo sujungtojo chloro koncentracija c(Cl2), išreikštą milimoliais litre, apskaičiuoti pagal lygtį: čia: c3, V0, V3 – nurodyta 16 punkte; V6 – amonio geležies (II) sulfato tirpalo (12.6), sunaudoto titravimui (1 priedo 5.3 punktas), tūris, mililitrais. 6.1.2. Dichloramino tipo sujungtojo chloro koncentracijos apskaičiavimas Dichloramino tipo sujungtojo chloro koncentraciją c(Cl2), išreikštą milimoliais litre, apskaičiuoti pagal lygtį: čia: c3, V0, V4 – nurodyta 16 punkte; V6 – nurodyta 1 priedo 6.1.1 punkte; V7 – amonio geležies (II) sulfato tirpalo (12.6), sunaudoto titravimui (1 priedo 5.4 punktas), tūris, mililitrais. 6.1.3. Azoto trichlorido tipo sujungtojo chloro koncentracijos apskaičiavimas Azoto trichlorido tipo sujungtojo chloro koncentracija c(Cl2), išreikštą milimoliais litre, apskaičiuoti pagal lygtį: čia: c3, V0 – nurodyta 16 punkte; V6 – nurodyta 1 priedo 6.1.1 punkte; V7 – nurodyta 1 priedo 6.1.2 punkte. 6.2. Chloro kiekio koncentracijos perskaičiavimas į masės koncentraciją Chloro koncentracija, išreikšta moliais litre, dauginant iš konvertavimo faktoriaus 70,91 gali būti perskaičiuota į gramus litre. ______________ LAND 79-2006 2 priedas VANDENS BE OKSIDATORIŲ IR REDUKTORIŲ PARUOŠIMAS Reikiamos kokybės skiedimo vanduo gaunamas dejonizuotą ar distiliuotą vandenį iš pradžių chloruojant iki apie 0,14 mmol/l (10 mg/
  20. l)ir laikant mažiausiai 16 valandų gerai užkimštame butelyje. Tada vanduo dechloruojamas švitinant UV spinduliais, keletą valandų saulės šviesa arba veikiant aktyviąja anglimi. Kokybė patikrinama pagal 12.1 punkte aprašytą procedūrą. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.