LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO PAGRINDŲ MOKYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2006 m. gegužės 16 d. Nr. D1-226 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.40 ir 11.5 punktais, tvirtinu Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo pagrindų mokymo programą (pridedama). APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-226 PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO PAGRINDAI Mokymo programa Mokymo trukmė – 40 val. I. MOKYMO PROGRAMOS APIBŪDINIMAS Miškai Lietuvoje užima apie 32 proc. šalies teritorijos, o privatūs miškai sudaro 34 proc. viso miškų ploto. Privačių miškų savininkų skaičius siekia 250 tūkst. Lietuvoje vyrauja smulkios privačios miško valdos – privačių miškų savininkai, turintys iki 5 ha miško, sudaro daugiau nei 80 procentų ir valdo daugiau nei 40 procentų bendro privačių miškų ploto. Privačių miškų savininkų apklausų duomenimis, miškininkystės žinių bei ūkininkavimo miškuose patirties stoką savininkai nurodo kaip vieną svarbiausių problemų privataus miškų ūkio sektoriuje. Todėl šios mokymo programos tikslas – suteikti pagrindinių žinių, reikalingų ūkininkavimui miško valdoje. Programa skirta privačių miškų savininkams, kurie turi nedideles miško valdas, ūkininkauja jose neintensyviai, darbus dažniausiai atlieka rangovai. Numatoma klausytojus supažindinti su pagrindiniais privačių miškų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, pagrindinėmis sąvokomis, tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais bei miškų sertifikavimu, miško atkūrimu, naudojimu, sanitarine ir priešgaisrine miškų apsauga, miškų infrastruktūra. Mokymo programą „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo pagrindai“ sudaro teorinė ir praktinė dalys. Mokymo institucija, atsižvelgdama į klausytojų pageidavimus, gali keisti programos turinį iki 20 procentų. Mokymui reikalingi demonstraciniai plotai (parenkami pagal programos turinį), iliustracijų demonstravimo technika, mokymo metodinė medžiaga. Mokymo programa skirta dviem skirtingoms klausytojų grupėms: norintiems įgyti teisę savo valdoje ženklinti kirstinus medžius (pirmoji grupė) ir tokios teisės nepageidaujantiems (antroji grupė). Pirmojoje grupėje mokymas baigiamas egzaminu. Baigusieji kursus ir išlaikę žinių patikrinimo egzaminus, kuriuose egzaminuoja miškų urėdijų ar regionų aplinkos apsaugos departamentų valstybinis miškų pareigūnas, gauna mokymo kursų baigimo pažymėjimus, patvirtintus egzaminavusio valstybinio miškų pareigūno ir kursų organizatoriaus parašais, ir suteikiančiais teisę miško savininkui savo valdoje ženklinti kirstinus medžius bei parengti kirtimų dokumentaciją. Šios grupės dalyviams kursų organizatoriai turėtų padidinti praktinių užsiėmimų valandų skaičių. Antrojoje grupėje mokymo kursų dalyviams, nepageidaujantiems įgyti teisės ženklinti kirstinus medžius, žinių patikrinimo egzaminas neprivalomas. Baigę mokymo kursus, jie gauna kursų organizatoriaus parašu patvirtintą baigimo pažymėjimą, nesuteikiantį teisės ženklinti kirstinus medžius. Mokymo specialistams privalomas ne žemesnis kaip miškininkystės magistro arba jam prilygintas išsilavinimas. Mokymo kursuose tam tikras temas dėstyti gali būti kviečiami asmenys, turintys atitinkamos srities (ekonomikos, vadybos, teisės ir kt.) magistro arba jam prilygintą išsilavinimą. II. KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI Baigęs mokymo kursą pagal programą, klausytojas turi žinoti: • Pagrindines sąvokas apie mišką; • Lietuvos miškų valdymo sistemą; • Pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius privačių miškų tvarkymą; • Tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus; • Miškotvarkos projekto parengimo principus ir tvarką; • Miško atkūrimo pagrindinius reikalavimus; • Miško ugdymo kirtimų, pagrindinių miško kirtimų, sanitarinių miško kirtimų pagrindines nuostatas; • Priešgaisrinės ir sanitarinės miškų apsaugos pagrindinius reikalavimus. Baigęs mokymo kursą pagal programą, klausytojas turi gebėti: • Ūkininkauti savo miško valdoje pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus; • Pažinti pagrindines medžių rūšis; • Naudotis miškotvarkos projektais; • Atkurti iškirstą mišką ir įvertinti atkūrimą; • Suprasti miško ugdymo kirtimų reikšmę, atrinkti kirstinus medžius neplyniems kirtimams, parengti kirtimų dokumentaciją; • Apskaičiuoti apvaliosios medienos ir nenukirsto miško tūrį. III. MOKYMO PLANAS Mokymo kursų trukmė – 40 valandų. Eilės Nr. Mokymo dalykas Valandų skaičius Iš jų Teorija Praktika

1. Bendros žinios apie mišką. Pagrindinės sąvokos. Miškų ūkio politika ir pagrindiniai teisės aktai. Europos Sąjungos parama. 8 7 1
2. Miško atkūrimas ir įveisimas. Priešgaisrinė, sanitarinė miškų apsauga. 8 6 2
3. Miško kirtimai. 8 5 3
4. Biržių atrėžimas. Miško kirtimo technologijos. Apvaliosios medienos sortimentavimas. Saugaus darbo miške reikalavimai. Miško ir medienos rinka. Mokesčiai. 8 4 4
5. Miškotvarkos projektas. Privačių miškų kontrolė. Ūkininkavimo saugomose teritorijose ypatumai. Miško infrastruktūra. Nemedieniniai miško ištekliai. 6 6
6. EGZAMINAS 2 2 IŠ VISO: 40 30 10 IV. ATSKIRŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ PROGRAMOS
7. Bendros žinios apie mišką. Pagrindinės sąvokos. Miškų ūkio politika ir pagrindiniai teisės aktai. ES parama. Dalykui skiriama 8 val. Eil. Nr. Temos pavadinimas Valandų skaičius Teorija Praktika
8. Bendros žinios apie mišką ir pagrindinės sąvokos: miškas, miško žemė, miško valda, miško ištekliai, taksacinis sklypas, medynas, medyno forma, medyno ardas, medyno kilmė, medyno rūšinė sudėtis, medynų amžius, medyno skalsumas, medyno bonitetas, miško augavietė, medžio aukštis ir skersmuo, medyno tūris ir prieaugis, miškų grupės. 3 1
9. Miškų ūkio politika. Tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principai. Miškų sertifikavimas. Bioįvairovė. ES paramos panaudojimo galimybės. Miško savininkų kooperavimasis. 2
10. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys privačių miškų tvarkymą. Miško savininko teisės ir pareigos. 2 IŠ VISO: 7 1
11. Miško atkūrimas ir įveisimas. Priešgaisrinė, sanitarinė miškų apsauga. Dalykui skiriama 8 val. Eil. Nr. Temos pavadinimas Valandų skaičius Teorija Praktika
12. Miško daigynai, medelynai. Miško sodmenys ir jų standartai. 1
13. Miško atkūrimas. Dirvos paruošimas, sodmenų iškasimas, transportavimas, paruošimas sodinimui. Sodinimo įrankiai, sodinimas. Parama savaiminiam žėlimui. 2 1
14. Miško želdinių ir žėlinių priežiūra: papildymas, apsauga nuo gaisrų, ligų, kenkėjų ir žvėrių. Žemės ūkiui nenaudojamų žemių apželdinimas mišku. 2 1
15. Priešgaisrinė, sanitarinė miškų apsauga. 1 IŠ VISO: 6 2
16. Miško kirtimai. Dalykui skiriama 8 val. Eil. Nr. Temos pavadinimas Valandų skaičius Teorija Praktika
17. Miško kirtimų klasifikacija. Miško ugdymo kirtimai: miško ugdymo kirtimų rūšys, miško ugdymo kirtimų vykdymas. 2 1
18. Pagrindiniai miško kirtimai: plyni pagrindiniai kirtimai, atvejiniai kirtimai, atrankiniai kirtimai. 2 1
19. Sanitariniai miško kirtimai. 1 1 IŠ VISO: 5 3
20. Medžių atrinkimas kirtimui. Miško kirtimo technologijos. Apvaliosios medienos sortimentavimas. Saugaus darbo miške reikalavimai. Miško ir medienos rinka. Mokesčiai. Dalykui skiriama 8 val. Eil. Nr. Temos pavadinimas Valandų skaičius Teorija Praktika
21. Medžių matavimas, ženklinimas, kirstinų medžių atrinkimas, tūrio nustatymas, kirtimų dokumentacijos parengimas. 1 2
22. Miško kirtimo technologija. Technologinis biržės sutvarkymas, kirtaviečių valymas. Miško kirtimo technika. Pagrindiniai saugaus darbo miške reikalavimai. 1 1
23. Apvaliosios medienos sortimentavimas, kokybės klasifikavimas. Sortimentų matavimas, tūrio nustatymas. 1 1
24. Miško ir medienos rinka. Mokesčiai. 1 IŠ VISO: 4 4
25. Miškotvarkos projektas. Privačių miškų kontrolė. Ūkininkavimo saugomose teritorijose ypatumai. Miško infrastruktūra. Nemedieniniai miško ištekliai. Dalykui skiriama 6 val. Eil. Nr. Temos pavadinimas Valandų skaičius Teorija Praktika
26. Miškotvarkos projektas. 1
27. Privačių miškų kontrolė. 1
28. Ūkininkavimo saugomose teritorijose ypatumai. 1
29. Miško infrastruktūra: miško sausinimas, miško kelių tiesimas ir priežiūra. 1
30. Nemedieniniai miško ištekliai. Miško plantacinio ūkio pagrindai. Biokuro ruošimas ir technologijos. 2 IŠ VISO: 6 V. MOKYMUI REKOMENDUOJAMA LITERATŪRA • Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Miško savininko elementorius. – Vilnius,
31. • Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Miško savininkui. Privačių miškų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai. – Vilnius,
32. • Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Patarimai miško ar žemės savininkui Europos Sąjungos paramai gauti. – Vilnius,
33. • Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Miško savininkui: miškų atkūrimo atmintinė. – Vilnius,
34. • Gaižutis A. Miško savininko ABC. – Kaunas,
35. • Gaižutis A. 100 patarimų privataus miško savininkui Lietuvoje. – Kaunas,
36. • Rune Ahlander. Patarimai miškų ūkio konsultantams. – Vilnius,
37. • Lietuvos gamtos fondas. Privačių miškų sertifikavimas grupėmis pagal FSC. – Vilnius,
38. • Pivoriūnas A., Kurlavičius P. Privataus miško tvarkymas išsaugant biologinę įvairovę. – Kaunas,
39. • Šepetienė J. Miškininkystė. – Vilnius,
40. • Antanaitis V., Deltuvas R. Miškotvarka. – Vilnius,
41. • Repšys J. Miško taksacija. – Vilnius,
42. • Danusevičius J. Miško želdinimas. – Vilnius,
43. • Hartmann G., Nienhaus F., Butin H. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. – Vilnius,
44. • Juknys R., Baubinas R., Čepinskis J., Girčys J., Gustainis E., Miškinis V., Pakalnis R., Misiūnas A., Vėbra E. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. – Vilnius,
45. • Žiogas A. Miško apsaugos vadovas. – Kaunas,
46. • Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Lietuvos miškų metraštis XX amžius. – Vilnius,
47. • Kuliešis A., Tebėra A. Miško našumas. – Kaunas,
48. • Murkaitė R., Karazija S. Lietuvos miškų augalai. – Vilnius,
49. • Verbyla V. (sud.) Miškininko žinynas. – Vilnius,
50. • Tebėra A., Pranckietis V. Kalėdinių medelių ir karklų plantacijų auginimas. – Kaunas,
51. ______________