----------------------------------------------------

(2)Pasiūlymų autorius Pasiūlymų turinys Komiteto nuomonė Argumentai Seimo narė B. Vėsaitė (2006 06 09) Siūlau:

1. Pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Kaip laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų reklamai, kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos, Konkurencijos taryba ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija, bendradarbiaudamos su kitomis viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucija Lietuvoje asociacija „Reklamos biuras“ ir kitomis reklamos savitvarkos institucijomis.” Nepritarti Nuspręsta neišskirti vienos iš reklamos savitvarkos institucijų.
3. Pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Reklamos verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų. Reklamos verslo subjektai įsipareigoja laikytis reklamos savitvarkos institucijos Lietuvoje asociacijos „Reklamos biuras“ patvirtinto Lietuvos reklamos kodekse išdėstytų reikalavimų reklamai ir vykdyti asociacijos „Reklamos biuras“ Arbitražo komisijos sprendimus dėl reklamos atitikimo Lietuvos reklamos kodekse išdėstytiems reikalavimams.” Nepritarti Nuspręsta neišskirti vienos iš reklamos savitvarkos institucijų. Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas R. Šukys ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius (2006 06 15)
5. Lietuvos Respublikos Seime po svarstymų yra pritarta naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-658

(2). Šio projekto 13 straipsnyje numatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti asmeniui priklausančią privačią teritoriją, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, ar daryti šios teritorijos(?) garso ir vaizdo įrašus nepaisant to, ar tas asmuo yra šioje teritorijoje. Tai reiškia, kad negalima filmuoti ar fotografuoti absoliučiai jokio pastato ar teritorijos be savininko leidimo. Taip pat turima omenyje ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys. Pagal įstatymo projekto raidę nėra svarbu, ar fotografuosi įėjęs į vidų, ar iš gatvės. Tokiu atveju, pvz., fotografuodamasis Vilniuje, viduryje Gedimino prospekto, turi gauti leidimą visų pastatų savininkų, kurių pastatai matysis nuotraukoje. Nagrinėdami konkrečias situacijas galime pastebėti ir daugiau grėsmių visuomenės teisei į informaciją. Pvz., įvykus stichinei ar kokiai kitai nelaimei privačios gamyklos teritorijoje, žurnalistai negalės užfiksuoti įvykio ir jo padarinių ir pranešti apie tai visuomenei, jei neturės savininko leidimo, kurio gavimas gali būti keblus, siekiant visuomenę operatyviai informuoti apie įvykius. Be to, šis straipsnis prieštarauja Civiliniam kodeksui (2.23 str. 2d.), kuris turi aukštesnę galią, nei šitas įstatymas. Pagal kodeksą, privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas ne tik į privačias, bet apskritai į asmens gyvenamąsias patalpas. Todėl, siekiant užtikrinti visuomenės teisę į informaciją ir asmens teisę į privatumą, siūloma, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 13 str. 1 d. 1 p. suderinti su Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso reikalavimais ir jį išdėstyti taip: „be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje.“ 2. Kyla abejonių ir dėl įstatymo projekto 23 str. 2 d. formuluotės. Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovai aptarė šio projekto nuostatų praktinį įgyvendinimą ir galimybes sklandžiai įgyvendinti atskiras nuostatas. Šiuo metu Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, atstovaujanti darbdavius, ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, atstovaujanti darbuotojus, yra pasirengę ir po derybų ketina pasirašyti tarpusavio susitarimą (kolektyvinę sutartį), kuriame bus aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti ir patobulinti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 23 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: “2. Neatsižvelgiant į tai, ar žurnalistas su viešosios informacijos rengėju susijęs darbo santykiais, viešosios informacijos rengėjas turi su žurnalistu raštu susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo. Tokiu susitarimu laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jį atstovaujančios organizacijos su žurnalistais ar juos atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos. Jei viešosios informacijos rengėjas, naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė ir nėra kolektyvinio susitarimo dalyvis, tai neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo prievolės už panaudotą žurnalisto autorinį kūrinį teisingai atlyginti.” 3. 1995 metais rugsėjo 26 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. I-1046, kuriuo pritarė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijai Nr. 1003 dėl žurnalistikos etikos, todėl siūloma suderinti “nuomonės” sąvoką su minėta rezoliucija ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 33 dalį išdėstyti taip: “Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys apie idėjas, įsitikinimus,asmenų, faktų, įvykių ir reiškinių vertinimai ar pastabos apie juos. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jos neprivaloma įrodyti, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai.” Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narės R.Žakaitienės siūlymui dėl šio punkto. Pritarta Seimo narės R.Žakaitienės siūlymui dėl šio punkto. Seimo narys H.Žukauskas (2006 06 12) Siūlau 23 straipsnyje išbraukti 2 dalį, o 3 dalį skaityti 2 dalimi 23 straipsnis. Žurnalistas ir jo santykiai su viešosios informacijos rengėjais, skleidėjais 1. Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (

1. ar)vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo. 2. Žurnalisto profesinį ir teisinį statusą bei socialines garantijas nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nepritarti Pritarta Seimo narės R.Žakaitienės siūlymui dėl šios dalies. Seimo nariai N. Steiblienė, V. Stankevič (2006 06 13) 1. Pakeisti 2 str. 33 dalį ir ją išdėstyti taip: Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys, idėjos, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, reiškinius ar įvykius. Nuomonė turi remtis faktais, pagrįstais argumentais ir būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. 33. Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys apie idėjas, įsitikinimus, vertinimai bei pastabos apie faktus, asmenis, įvykius ir reiškinius. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jos neprivaloma įrodyti, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai. 2. Pakeisti 13 str. 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti asmeniui priklausančią privačią teritoriją, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, ar daryti šios teritorijos garso ir vaizdo įrašus nepaisant to, ar tas asmuo yra šioje teritorijoje; 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus asmens gyvenamoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje. 3. Pakeisti 23 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Neatsižvelgiant į tai, ar žurnalistas su viešosios informacijos rengėju susijęs darbo santykiais, viešosios informacijos rengėjas turi su žurnalistu raštu susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo. Tokiu susitarimu laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jį atstovaujančios organizacijos su žurnalistais ar juos atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos. Jeigu viešosios informacijos rengėjas, naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė, tai neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo prievolės teisingai už tai atlyginti. Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narės R.Žakaitienės siūlymui dėl šio punkto. Pritarta Seimo narės R.Žakaitienės siūlymui dėl šio punkto. Pritarta Seimo narės R.Žakaitienės siūlymui dėl šio punkto. Seimo narys P. Gražulis (2006 06 13) Siūlau: 1. Papildyti įstatymo projekto 44 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: “2. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją ir pareikalauti, kad tokią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonės, tokį paneigimą paskelbtų. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol visuomenės informavimo priemonė neįrodo priešingai.” 2. Papildyti įstatymo projekto 44 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: “3. Visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, privalo jį tokios pačios apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu atveju jos skelbia minėtą paneigimą per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir savo pirmame leidinyje ar laidoje nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pačios apimties ir tokia pačia forma (televizija ir radijas - tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija. Visuomenės informavimo priemonė privalo paskelbti atsakymą, nepriklausomai nuo to, ar per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu ar kito asmens vardu.” 3. Papildyti įstatymo projekto 44 straipsnį 6 dalimi: “6. Jei visuomenės informavimo priemonė atsisako paskelbti atsakymą arba netinkamai jį paskelbia, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl nepaskelbto ar netinkamai paskelbto atsakymo, paneigiant tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslinant paskelbtą informaciją. Jei teismas du kartus per metus nusprendžia, kad visuomenės informavimo priemonė neteisėtai atsisakė paskelbti atsakymą arba netinkamai jį paskelbė, tai visuomenės informavimo priemonės leidimą užsiimti visuomenės informavimo veikla turi panaikinti tokį leidimą išdavusi institucija.“ Nepritarti Pritarti Nepritarti Perteklinės nuostatos. Perteklinės nuostatos. Seimo narė N.Steiblienė (2006 06 19) Pakeisti 2 str. 33 dalį ir ją išdėstyti taip: 33. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys, idėjos, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, reiškinius ar įvykius. Nuomonė turi remtis faktais, pagrįstais argumentais ir būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. 33. Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys apie idėjas, įsitikinimus, asmenų, faktų, įvykių ir reiškinių vertinimai ar pastabos apie juos. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jos neprivaloma įrodyti, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai. Pakeisti 13 str. 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti asmeniui priklausančią privačią teritoriją, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, ar daryti šios teritorijos garso ir vaizdo įrašus nepaisant to, ar tas asmuo yra šioje teritorijoje; 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje. Pakeisti 23 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Neatsižvelgiant į tai, ar žurnalistas su viešosios informacijos rengėju susijęs darbo santykiais, viešosios informacijos rengėjas turi su žurnalistu raštu susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo. Tokiu susitarimu laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jį atstovaujančios organizacijos su žurnalistais ar juos atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos. Jeigu viešosios informacijos rengėjas, naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė, tai neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo prievolės teisingai už tai atlyginti. Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarta Seimo narės R.Žakaitienės siūlymui dėl šios dalies. Pritarta Seimo narės R.Žakaitienės siūlymui dėl šio punkto. Pritarta Seimo narės R.Žakaitienės siūlymui dėl šios dalies. Seimo narė R.Žakaitienė (2006 06 20) 1. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip: „33. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjos idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais reiškinius ar įvykius. Nuomonė turi gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.“ 2. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga 1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti asmeniui priklausančią privačią teritoriją, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti aptverta ar kitaip aiškiai pažymėta privati teritorija, fizinio asmens privati namų valda ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, ar daryti šios teritorijos garso ir vaizdo įrašus nepaisant to, ar tas asmuo yra šioje teritorijoje; 2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo; 3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo; 4) filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be tokio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo; 5) vaikų iki 14 metų amžiaus atžvilgiu - be nors vieno iš tėvų ar globėjų ir paties vaiko sutikimo filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus. Draudžiama naudoti vaikų fotografijų, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose; 6) be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus; 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytais atvejais.“ 3. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Neatsižvelgiant į tai, ar žurnalistas su viešosios informacijos rengėju susijęs darbo santykiais, viešosios informacijos rengėjas turi su žurnalistu raštu susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo. Tokiu susitarimu laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jį atstovaujančios organizacijos su žurnalistais ar juos atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos. Jeigu viešosios informacijos rengėjas, naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė, tai neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo prievolės teisingai už tai atlyginti.“ 4. Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.“ Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Po žodžių “aiškiai pažymėta” išbraukiant perteklinį žodį “privati”. Vietoj žodžių “14 straipsnyje” įrašyti žodžius “14 straipsnio 3 dalyje”. SRTRF Tarybos pirmininkas Stanislovas Žvirgždas (2006-06-20) Siūlomos Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio pataisos: 1 punktas. Papildyti sakiniu: Patalpas Fondo ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos būstinėms pagal panaudos sutartį suteikia LR Vyriausybė. 2 punktas. Išbraukti: „Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai kadencijai juos renka visuotinis Fondo steigėjų ir dalininkų susirinkimas. Fondo tarybos narys neprivalo būti fondo dalininku“ vietoj to įrašyti: Visuotinis steigėjų ir dalininkų susirinkimas kiekvienai kadencijai nustato tarybos narių skaičių ir tarybos sudarymo tvarką. 5 punktas. Įstatymo projekte suformuluotas 5 programas, pakeisti 5 programomis pagal turinį: 1. Kultūros, meno ir mokslo populiarinimas žiniasklaidoje. 2. Meno ir mokslo kūrėjų bei kitų profesinių grupių raiška. 3. Vaikų ir jaunimo estetinis, etinis ir kūrybinis švietimas. 4. Regioninės bei etninės kultūros, Lietuvos tautų kultūrinio savitumo sklaida. 5. Pilietinės visuomenės formavimas, visuomenės sąmoningumo kėlimas bei savišvietos skatinimas. Aiškinamasis raštas Dėl Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio redakcijos 28 str. 1 punktas. Fondas, pradėjęs savo veiklą 1996 metais, iki šiol negauna tinkamų patalpų ir yra priverstas nuomotis jas komercinėmis kainomis. Manome, kad Fondui, vykdančiam Valstybės jam deleguotas funkcijas kultūros ir šviečiamosios žiniasklaidos srityse, patalpas pagal panaudos sutartį turėtų skirti LR Vyriausybė. Fondas įregistruotas kaip viešoji įstaiga, negali gauti patalpų savo būstinei, nes nei vienas jos steigėjas nėra valstybės institucija. Pagal šio įstatymo str. 4 punktą Fondas turi rūpintis ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija jos įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti, kuri taip pat neturi patalpų ir šiuo metu posėdžius rengia Lietuvos Radijo ir televizijos komisijos patalpose. 28 str. 2 punktas. Įstatymu apibrėžiant Fondo tarybos narių skaičių, būtų siaurinamos Fondo steigėjų ir dalininkų teisės. Dalininkų skaičius nuo Fondo įsikūrimo išaugo 23 procentais ir vis gaunamos naujos pretendentų tapti dalininkais paraiškos. Fondo remiamų programų skaičius nuolat didėja: jei 1997 metais buvo pateiktos 106 paraiškos, o finansavimas skirtas 54 programoms, tai 2006-aisias – pateikta 255, finansavimas skirtas 178 programoms. Būtų tikslinga, kad savitvarkos organizacijos visuotinis steigėjų ir dalininkų susirinkimas nustatytų optimalų Tarybos narių skaičių. Tokia tvarka užtikrintų efektyvią Fondo veiklą ir leistų maksimaliai efektyviai reaguoti į dalininkų ir konkursams pateikiamų programų kitimą. Įstatymo projekto 2 punkto sakinys „Fondo tarybos narys neprivalo būti fondo dalininku.“ iš esmės yra nelogiškas. Kiekvienas steigėjas ar dalininkas pasirenka, ką deleguoti į Tarybą. Pagal dabar galiojančias nuostatas kandidatus į fondo tarybą tvirtina steigėjų ir dalininkų valdybos. 28 str. 5 punkto. Manome, kad programos turi būti sudaromos pagal vieną kriterijų. Laikantis technologinio neutralumo principo (technologijos negali būti skirstymo pagrindas), neturėtų būti svarbu, kokia žiniasklaidos priemone įgyvendinama programa ir jos sklaida - į tai gali būti atsižvelgta konkrečiais atvejais svarstant finansavimo klausimus. Fondas turi orientuotis į kultūros šviečiamųjų programų turinį, o ne į technologijas, todėl siūlome įstatymo 5 punkto redakciją iš esmės pakeisti. Išankstinis programų ir finansavimo proporcijų nustatymas prieštarauja projektų rungtyniškumo ir turinio konkurencingumo principams, bei ekspertinio vertinimo nuostatoms. Nepritarti Nepritarti Pritarti iš dalies Pagal šį pasiūlymą Seimo narė R.Žakaitienė įregistravo naują pasiūlymą, kuris atspindi Komiteto narių nuomonę dėl projekto 28 straipsnio 5 dalies. Seimo narė R.Žakaitienė (2006-06-21) 1. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas 1. Fondas veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (
2. ar)šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką. 2. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai kadencijai juos renka visuotinis Fondo steigėjų ir dalininkų susirinkimas. Fondo tarybos narys neprivalo būti fondo dalininku. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal Fondo tarybos patvirtintus nuostatus. 3. Fondo lėšų šaltiniai: 1) valstybės dotacijos (subsidijos); 2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos; 3) Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir retransliuotojų licencijų mokestis; 4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas; 5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai jos įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. 5. Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 5 6 programas: 1) kultūros, meno leidinių; 2) šviečiamojo pobūdžio leidinių; 3) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos); 4) radijo ir televizijos; 5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių).; 6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos, suderintus bendrame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdyje, tvirtina Vyriausybė. 6. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.“ Pritarti Pritarti NUSPRĘSTA: Siūlyti Seimui atsižvelgti į komiteto nuomonę dėl pateiktų pasiūlymų. Posėdžio pirmininkė A.Pitrėnienė Išrašas tikras Komiteto padėjėja J.Bieliūnienė