LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A PAPILDOMŲ PASTABŲ SVARSTYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO PROJEKTO XP-284
(3)2006 m. birželio 21 d. Vilnius
- Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Antanas Bosas, komiteto pirmininko pavaduotojas Gediminas Jakavonis, komiteto nariai: Juozas Jaruševičius, Vilma Martinkaitienė, Valentinas Mazuronis, Juozas Palionis, Rimantas Remeika.
- Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2006-06-12) Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis bei atsižvelgus į tai, kad teikiamame projekte nustatomas naujas teisinis reguliavimas, lyginant su ankstesniais šio projekto variantais (Nr. XP-284; Nr. 284
(2)), teikiame tik šias esmines pastabas:
- Pagal projekto 2 straipsnio 19 dalį viešasis vandens tiekėjas turi būti tik valstybės ar savivaldybės (vienos ar kartu su kitomis savivaldybėmis) kontroliuojama įmonė. Taigi, šia norma yra sukuriamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį iš vandentvarkos rinkos būtų eliminuojami kiti juridiniai asmenys, tame tarpe ir Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos Ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių asmenųmm įsteigti juridiniai asmenys, bei šių juridinių asmenų filialai. Pažymėtina, kad Europos Bendrijos steigimo sutarties 46 straipsnis numato išimtį iš Sutarties 43 straipsnyje įtvirtinto bendro diskriminavimo draudimo principo (Bendrijos ribose draudžiama apriboti piliečių laisvę savarankiškai pradėti ir vykdyti veiklą) - steigimosi laisvę leidžiama apriboti dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos. Tačiau, kaip savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs Europos Teisingumo teismas, valstybės narės, ribodamos steigimosi laisvę dėl šių pagrindų, privalo įrodyti, kad ribojanti priemonė yra būtina ir atitinka proporcingumo principą bei skirta tik tam tikslui pasiekti. Be to, būtų galima atkreipti dėmesį ir į Sutarties 86 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybės įmonėms bei įmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises, valstybės narės nepriima naujų teisės aktų ir nepalieka galiojančių, prieštaraujančių šioje Sutartyje nurodytoms taisyklėms, ypač toms taisyklėms, kurios yra nustatytos 12 straipsnyje ir 81-89 straipsniuose (Sutarties 12 straipsnyje yra įtvirtintas diskriminacijos dėl pilietybės draudimo principas, o 81-89 straipsniuose reglamentuojamos konkurencijos taisyklės). Tiesa, pagal Sutarties 86 straipsnio 2 dalį įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, kurioms galėtų būti priskiriamos ir vandentvarkos paslaugos, galėtų būti nustatoma išimtis iš Sutarties 86 straipsnio 1 dalyje nustatyto reguliavimo, tačiau tik tuo atveju, jei Sutartyje nustatytų taisyklių taikymas šioms įmonėms teisiškai ar faktiškai trukdytų atlikti joms patikėtus specialius uždavinius. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytume, kad projekto nuostata, pagal kurią išimtinė teisė būti viešuoju vandens tiekėju yra suteikiama valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms, turėtų būti pagrįsta, nes priešingu atveju gali kilti abejonių dėl jos atitikimo Europos Bendrijos steigimo sutarčiai. Nepritarti Reikėtų atkreipti dėmesį, kad galiojančio Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti yra svarbios vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad “Vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, turi nuosavybės teise priklausyti valstybei ar savivaldybei arba valstybei ar savivaldybei turi priklausyti daugiau kaip 75 procentai balsų suteikiančių šių įmonių akcijų”. Todėl teikiamo įstatymo projekto nuostatos derinamos su galiojančiais įstatymais.
- Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teikiamu projektu (projekto 2 straipsnio 19 dalyje) yra nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį viešuoju vandens tiekėju gali būti ne tik savivaldybės kontroliuojamos įmonės, bet ir valstybės kontroliuojamos įmonės ir negali būti - kiti juridiniai asmenys. Ši projekto nuostata nėra suderinta su kitomis projekto nuostatomis, pvz.: projekto nuostatomis, reglamentuojančiomis viešojo vandens tiekimo organizavimą (projekto 16 straipsnis), licencijavimo reikalavimus (projekto 19 straipsnis) ir kitomis, pagal kurias viešaisiais vandens tiekėjais gali būti ne tik valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės, bet ir kiti juridiniai asmenys, o taip pat ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti užsienio valstybių juridinių asmenų filialai. Pritarti
- Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
- Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
- Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo narys E.Klumbys (2006-06-09) Siūlau išbraukti 23 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį “ Daugiabučiuose namuose butų ir kitų patalpų savininkų sutarimu, priimtu balsų dauguma Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, vandens tiekimo ir vartojimo riba gali būti pasirinkta daugiabučio namo įvade.”. Pritarti iš dalies Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vandens tiekimo sutartys fiziniams asmenims iš tikrųjų laikytinos vartojimo sutartimis. Tai yra nurodęs ir Aukščiausiasis Teismas savo 2003-05-12 nutartyje: pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Akivaizdu, kad pagal ginčijamas sutartis tiekiamo vandens vartotojai yra ne bendrija, bet butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, vartojantys vandenį savo namų ūkio reikmėms. Būtent butų savininkai, o ne bendrija moka už tiekiamą vandenį. Vadinasi, sutarties objekto – vandens – vartotojai yra fiziniai asmenys, bet ne bendrija. Atitinkamai vandens butų savininkams pardavėjas (tiekėjas), kuriam už patiektą vandenį sumoka butų savininkai, yra UAB „Vilniaus vandenys“, o ne daugiabučio namo savininkų bendrija. Todėl ginčijamos sutartys teisine prasme vertintinos kaip vartojimo sutartys ir joms turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Dėl šios priežasties ginčijamų sutarčių sąlygos, kad vanduo tiekiamas ne iki gyventojų butų, o tik iki eksploatacijos ribų, yra nesąžiningos vartotojams, t.y. butų savininkams (CK 6.188 straipsnis). Galutinis vandens tiekimo taškas turi būti konkretus butas. Sutartyse vartojama sąvoka „eksploatacijos riba“ šiuo atveju reiškia ne galutinio tiekimo tašką, bet tiekimo tinklų nuosavybės teisės ir tinklų priežiūros atribojimą, t.y. kiekviena sutarties šalis yra atsakinga už jai nuosavybės teise priklausančių vandens tiekimo tinklų eksploatavimą ir priežiūrą. Tačiau vandens, kaip prekės, perdavimo prasme tiekėjas yra atsakingas, kad perkamas vanduo pakliūtų pirkėjui nepriklausomai nuo to, kieno – pardavėjo ar pirkėjo – tinklais jis yra perduodamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties esmę: pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti prekę pirkėjui (CK 6.305,
- 383 straipsniai). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, jog sutarties sąlygos, pagal kurias energijos pardavėjas energiją tiekia tik iki energijos įvado, žyminčio pardavėjo ir pirkėjo tinklų nuosavybės atribojimą, pažeidžia vartotojų teises ir yra nesąžiningos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. Giedraitienė, Nr. 3K–3–1137/2002, kat. 40.2).” Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.188 straipsnio “Vartojimo sutarčių ypatumai” 2 dalyje nustatyta, kad “Nesąžiningomis lalikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir paregių pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus<...>. Taigi tuo atveju, jei dėl vandens tiekimo ir vartojimo riba daugiabučio namo įvade būtų pasirinkta susitarus visiems daugiabučio namo butų savininkams, tai būtų laikoma, kad sutarties sąlygos yra aptartos individualiai ir jų nebūtų galima laikyti nesąžiningomis Civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatų prasme. Todėl siūlytume patikslinti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį: “Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę tiekimo vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą”. Seimo narys V.Navickas (2006-06-13) Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “
- Viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir plėtrą bei sudaryti esamiems ir būsimiems abonentams (vartotojams) priimtinas sąlygas naudotis viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius.” Pritarti iš dalies Siūlyti 22 straipsnio 3 dalies redakciją išdėstyti taip: „
- Viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir plėtrą bei sudaryti esamiems ir būsimiems abonentams (vartotojams) priimtinas sąlygas naudotis viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius.“
- Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms dėl papildomų pastabų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektui Nr. XP-284
(3).
- Balsavimo rezultatai: "už"- 7 ; "prieš"- 0; "susilaikė"- 0 .
- Komiteto paskirtas pranešėjas: J.Palionis.
- Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Antanas Bosas