LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

(3)(toliau – įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą. Įvertinę įstatymo projektą antikorupciniu požiūriu manome, kad būtų tikslinga išsamiau detalizuoti kai kuriuos projekto aspektus. Įstatymo projektas nepapildo galiojančio įstatymo dėl koncesijos teikiamos ar galimos naudos, neįpareigoja suteikiančiosios institucijos prieš sudarant koncesijos sutartį apsvarstyti jos naudingumą. Kadangi koncesijos sutartimi siekiama ekonominės naudos, būtų tikslinga įstatyme įtvirtinti ekonominio bei socialinio naudingumo kriterijus ir nustatyti jų reikšmę sudarant koncesijos sutartį. Manome, kad tikslinga įstatymo projektą papildyti reikalavimu koncesiją suteikiančiai institucijai ar kitam įgaliotam asmeniui nustatyti pareigą prieš pradedant koncesijos suteikimo procesą atlikti išsamią suteikiamos konkrečios koncesijos naudos viešiesiems interesams analizę ir jos kiekybines bei kokybines, skaičiavimais pagrįstas išvadas apsvarstyti ir pateikti suinteresuotoms valstybės institucijoms (pavyzdžiui, Seimui ar Vyriausybei, savivaldybės kontrolės ir audito institucijai), taip pat būtina numatyti atsakomybę tokią analizę atlikusiam asmeniui (asmenims) už tikrovės neatitinkančių, suklastotų ar tendencingų išvadų pateikimą. Galimybė pasipelnyti valstybės sąskaita ar piktnaudžiauti gali priklausyti nuo konkrečių koncesijos sutarties sąlygų, todėl reikalingas skaidrus ir pagrįstas sutarties projekto parengimo procesas. Taip pat tikslinga nustatyti asmenų, atsakingų už konkursų koncesijoms suteikti organizavimą ir vykdymą, kitų nuostatų įgyvendinimą, paskyrimo tvarką, veiklos ribas, teises bei pareigas, individualią atsakomybę (ar nuorodas dėl jos į kitus teisės aktus), pareigą tokiems asmenims deklaruoti turtą ir interesus, nusišalinti tais atvejais, kai gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, uždrausti tokias pareigas eiti teistiems už tyčines nusikalstamas veikas asmenims, taip pat asmenims, dėl kurių veiklos buvo kilęs viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad suteikiančioji institucija koncesijos suteikimui organizuoti privalo sudaryti komisiją, jos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, šiems asmenims keliami įpareigojimai neatskleisti žinomų faktų ir pan. Tačiau iš esmės „nepriekaištingos reputacijos“ sąvoka šiame teisės akte neatskleidžiama ir neaišku, ar ją paaiškina kiti įstatymai. Tame pačiame straipsnyje nustatyta ir atsakomybė – „Už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi suteikiančioji institucija“. Tačiau tokia nuostata iš esmė yra bereikšmė, nes už komisijos veiksmus turi atsakyti komisijos nariai, išreiškę valią, atlikę veiksmus, sukėlusius teisinius padarinius, o ne komisiją sudariusi institucija. Neaiškios tokios atsakomybės ribos ir turinys, todėl įstatymo projekto nuostata iš esmės situacijos nekeičia ir yra tobulintina. Manome, kad tobulintinas įstatymo projekto 7 straipsnis. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad suteikiančioji institucija atmeta paraiškas ir konkurso pasiūlymus, jei konkurso dalyvis „turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už šias veikas: 1) dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje; 2) korupciją; 3) sukčiavimą; 4) pinigų plovimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą yra tik viena nusikalstama veika nurodytu pavadinimu – sukčiavimas; nėra nusikalstamų veikų kitais nurodytais pavadinimais. Manome, kad įstatymo projekte tikslinga ne nurodyti veikų sąrašą, o pažymėti, kad asmuo „buvo teistas už tyčines nusikalstamas veikas“. To paties straipsnio 2 dalyje tikslinga įtvirtinti vienareikšmišką pareigą atmesti paraišką, kai jos pateikėjas bankrutavęs, bankrutuoja, turi skolinių, mokestinių ar kitų įsipareigojimų, kurie kelia abejonių dėl jo galimybių įgyvendinti koncesijos sutartį. Palikus siūlomą įstatymo projekto nuostatą, ateityje gali kilti sunkumų, kadangi paraiškas galės pateikti ir įtartini, nepatikimi ar nemokūs asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad 7 straipsnio 2 dalyje, kuria pildomas galiojančio įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, šio straipsnio 3, 4 ir 5 punktuose nurodama „perkančioji organizacija“. Ši sąvoka nėra paaiškinta ir neaiškus jos santykis su sąvoka „suteikiančioji institucija“. Manome, kad projekte nepakankamai numatyta koncesijų suteikimo kontrolė. Iš įstatymo projekto 16 straipsnio, kuriuo galiojantis įstatymas pildomas nauju skyriumi, lieka neaišku, kaip konkrečiai tokia kontrolė pasireikš. Projekte nurodoma, kad kontrolę vykdo pati Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir įstatymų įgaliotos valstybės, savivaldybės institucijos pagal savo kompetenciją. Iš įstatymo projekto nuostatų nevisiškai aišku, kas yra ta įgaliota institucija (įgaliotos institucijos). Vyriausybės įgaliotos institucijos teises ir pareigas nustato Vyriausybė. Manome, kad siekiant efektyvumo kontrolės subjektas (subjektai) turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti įstatyme, numatytos jų teisės ir pareigos, tai, kokia apimtimi jie kontrolę įgyvendina. Įstatymo siūlomas teisinis reglamentavimas labai formalus, mažai veiksmingas, gali kelti daugiau neaiškumų, negu duos naudos (neaišku, kaip tarp institucijų yra ir bus paskirstoma kompetencija, ar kontroliuojančių institucijų ne per daug ir pan.). Be to, tame pačiame straipsnyje Vyriausybės įgaliota institucija įpareigojama teikti metodinę pagalbą suteikiančioms institucijoms koncesijų suteikimo klausimais. Tačiau neaišku, ar ši institucija bus pajėgi tokią pagalbą teikti, kokia tos institucijos tarnautojų atsakomybė ir veiklos ribos. Direktorius Povilas Malakauskas Laurynas Pakštaitis, 266 3347, [email protected]