← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAM

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XP-1215

(2)2006 m. birželio mėn. 28 d. Nr. 29 Vilnius
  1. Komiteto posėdyje dalyvavo: J.Lionginas, B.Bradauskas, A.Butkevičius, R.Dagys, K.Daukšys, V.Galvonas, K.Glaveckas, E.Karpickienė, R.Kupčinskas, R.Palaitis, A.Paulauskas, L.Počikovska.
  2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
  3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, galima būtų pateikti šias pastabas:
  4. Atkreiptinas dėmesys, jog prie įstatymo projekto turi būti pridėtas teikiamo įstatymo pakeitimų projekto lyginamasis variantas, kuriame išdėstoma pakeitimų esmė.
  5. Diskutuotinas įstatymo 9 straipsnio 2 dalies papildymas nauju 2 punktu ir viešbučių išskyrimas iš kito komercinio naudojimo nekilnojamojo turto. Manytina, kad viešbučiai įeina į 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimą komercinio naudojimo nekilnojamojo turto sąvoką, ir išimčių taikymas viešbučiams nebent galėtų būti nustatytas pačiame 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Be to, teisės aktuose viešbučių paskirties nekilnojamojo turto sąvoka nevartojama. Atsižvelgti Pritarti
  6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 903 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
  7. Pritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XP-1215
(2)(toliau vadinama – Įstatymo projektas) siūlomam Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2005, Nr. 76-2741) (toliau vadinama – Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimui.
  1. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme vartojama sąvoka „komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas“ apima ir viešbučių paskirties nekilnojamąjį turtą, o Įstatymo projekte siūloma nustatyti galimybę pasirinkti, kaip vertinti komercinio naudojimo nekilnojamąjį turtą lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) arba naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba piniginių srautų diskonto) metodu, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, nepritarti Įstatymo projekte siūlomam Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies papildymui nauju 2 punktu. Pritarti Pritarti
  2. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje gautas 2006-05-10 Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimas prašyti Konkurencijos tarybos pateikti Seimui išvadas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-1215
(2)(toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekte siūloma nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 2 punktu, kuriame viešbučių paskirties nekilnojamasis turtas išskiriamas iš kito komercinio naudojimo nekilnojamojo turto, nustatant, kad viešbučių paskirties nekilnojamasis turtas vertinamas tik naudojimo pajamų vertės metodu, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje viešbučių paskirties pastatai (patalpos) priskirti prie komercinio naudojimo nekilnojamojo turto. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad teisės aktuose viešbučių paskirties nekilnojamojo turto sąvoka nėra apibrėžta. Nesant aiškaus ir vienareikšmio viešbučių paskirties nekilnojamojo turto apibrėžimo gali kilti neaiškumų atskiriant viešbučių veiklą (apgyvendinimo paslaugas) nuo kitų tame pačiame pastate ir to paties ūkio subjekto vykdomų veiklų (pavyzdžiui, viešojo maitinimo veiklos) ir sprendžiant tokio nekilnojamojo turto (kuris naudojamas ne vien apgyvendinimo paslaugų teikimui) vertės nustatymo klausimą. Toks viešbučių paskirties nekilnojamojo turto sąvokos neapibrėžtumas galėtų sąlygoti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams atsiradimą (pavyzdžiui, viešbučiuose esančių restoranų naudojamo nekilnojamojo turto vertė būtų nustatoma tik naudojimo pajamų vertės metodu, o vertinant kitą viešojo maitinimo paslaugų teikimui naudojamą nekilnojamąjį turtą būtų galimybė naudoti ir lyginamosios vertės metodą). Atsižvelgti 3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta. 4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta. 5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta. 7. Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą numatytą 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai): Pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: J.Lionginas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Priedai: Patobulintas projektas ir šio projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Jonas Lionginas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.