LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ UOSTŲ, ŠIŲ UOSTŲ INFRASTRUKTŪROS IR SUPRASTRUKTŪROS ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS VERTINIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO 2006 m. birželio 23 d. Nr. 3-260 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-540; 2006, Nr. 61-2196) 1.1.7 punktu ir įgyvendindamas 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo 6 straipsnio nuostatas, tvirtinu Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimo reikalavimus (pridedama). L. E. SUSISIEKIMO MINISTRO PAREIGAS PETRAS ČĖSNA ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-260 LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ UOSTŲ, ŠIŲ UOSTŲ INFRASTRUKTŪROS IR SUPRASTRUKTŪROS ĮRENGINIŲ (TERMINALŲ) APSAUGOS VERTINIMO REIKALAVIMAI

1. Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos (toliau – uosto apsauga) vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos jūrų uostuose, kuriuose yra vienas arba daugiau uosto įrenginių (terminalų), kuriems taikomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 725/2004 dėl uostų apsaugos stiprinimo nuostatas patvirtinti uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai. Šie reikalavimai netaikomi uostuose esantiems kariniams įrenginiams (terminalams).
2. Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus atlieka susisiekimo ministro įsakymu sudaryta vertinimo komisija, kurios darbą organizuoja ir visapusiškai aprūpina VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atliktus vertinimus nustatyta tvarka teikia tvirtinti Susisiekimo ministerijai.
3. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostų apsaugos vertinimą įeina: 3.
4. uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų), kuriuos reikia saugoti, nustatymas ir jų apsaugos vertinimas; 3.
5. galimų grėsmių šių reikalavimų 1 punkte nustatytiems objektams tikimybės vertinimas; 3.
6. būtinų apsaugos priemonių šių reikalavimų 1 punkte nustatytiems objektams apsaugoti pasirinkimo įvertinimas; 3.
7. atsakomųjų priemonių bei procedūrinių pakeitimų, siekiant sumažinti šių reikalavimų 1 punkte nustatytų objektų pažeidžiamumą, vertinimas; 3.
8. bendras uosto plėtros, atskirų uosto įrenginių statybos ir rekonstrukcijos įtakos uosto apsaugai vertinimas.
9. Uosto apsaugos vertinimo metu siekiama nustatyti: 4.
10. visas uosto apsaugai svarbias zonas, taip pat uosto ribas; 4.
11. uosto apsaugos probleminius klausimus, kylančius dėl konkrečių uosto įrenginių ir kitų uosto apsaugos priemonių sąveikos; 4.
12. kurių uosto darbuotojų praeities ir dabartinė veikla turi būti patikrinta saugumo užtikrinimo aspektu; 4.
13. uosto suskirstymą į zonas pagal pavojų saugumui keliančių incidentų tikimybę. Zonos vertinamos atsižvelgiant ne tik į jų tiesioginę galimybę tapti potencialiais taikiniais, bet ir į jų tikimybę tapti „pereinamosiomis“ zonomis, kai taikomasi į aplinkines zonas; 4.
14. kintančio pavojaus uostui galimybes (pvz., dėl veiklos sezoniškumo ir pan.); 4.
15. uosto zonų arba jų dalių ypatumus (vieta, prieigos, elektros tiekimas, komunikacijų sistema, savininkai ir naudotojai bei kiti apsaugai svarbūs elementai); 4.
16. galimas grėsmes uostui arba jo daliai, numatant, kad uostas, jo konkrečios dalys, uosto įrenginiai, kroviniai, laivai uoste, bagažas, žmonės, transportas gali tapti tiesioginiais identifikuotos grėsmės taikiniais; 4.
17. galimų grėsmių modelių padarinius, kurie gali daryti įtaką vienai arba daugiau zonos dalių, nustatant tiesioginius ir netiesioginius padarinius. Ypatingas dėmesys skiriamas žmonių aukų rizikai; 4.
18. pavojų saugumui keliančio incidento papildomų pasekmių galimybes; 4.
19. kiekvienos uosto zonos pažeidžiamumo galimybes; 4.
20. visus svarbius uosto apsaugai organizacinius aspektus, įskaitant su apsauga susijusių institucijų veiksmus, egzistuojančias taisykles ir procedūras; 4.
21. uosto apsaugos, susijusios su organizaciniais, įstatymų taikymo ir procedūriniais aspektais, pažeidžiamumus; 4.
22. priemones, procedūras ir veiksmus, mažinančius uosto kritinį pažeidžiamumą, skiriant ypatingą dėmesį įėjimo į uostą kontrolei arba apribojimams visame uoste arba jo dalyse, keleivių, uosto darbuotojų, lankytojų arba laivų įgulų narių tapatybės nustatymui, zonų arba veiklos stebėjimui, krovinių ir bagažo kontrolei; 4.
23. priemonių, procedūrų ir veiksmų stiprinimo būdus, paskelbus aukštesnį apsaugos lygį; 4.
24. specialius sprendimus (reikalavimus) saugumo klausimais (dėl „įtartinų“ krovinių, bagažo, laivo bunkerio, atsargų arba asmenų, nežinomų paketų, žinomų pavojų (pvz., bombų) likvidavimo); 4.
25. priemones, procedūras ir veiksmus galimiems padariniams apriboti ar sušvelninti; 4.
26. užduočių pasidalijimą, siekiant tinkamai ir teisingai įgyvendinti numatytas priemones, procedūras ir veiksmus; 4.
27. sąsajas su kitais apsaugos planais (pvz., kompleksiniais, civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, karinės ir t. t.) ir kitomis egzistuojančiomis apsaugos priemonėmis; 4.
28. ryšių poreikį apsaugos priemonėms ir procedūroms įgyvendinti; 4.
29. priemones įslaptintai informacijai apsaugoti nuo atskleidimo; 4.
30. tvarką gauti su uosto apsauga susijusią informaciją; 4.
31. uosto infrastruktūros ir nustatytų procedūrų trūkumus, įskaitant ir žmogiškuosius veiksmus.
32. Lietuvos Respublikos jūrų uostų apsaugos vertinimų peržiūros organizuojamos prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Šias peržiūras organizuoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
33. Lietuvos Respublikos jūrų uostų apsaugos vertinimų peržiūrų rezultatai su išvadomis teikiami Susisiekimo ministerijai. ______________