LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAPILDOMŲ PASTABŲ SVARSTYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO 7, 8, 11, 13 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XP-1370
(3)2006 m. liepos 11 d. Vilnius
- Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Antanas Bosas, komiteto pirmininko pavaduotojas Gediminas Jakavonis, komiteto nariai: Juozas Jaruševičius, Andrius Kubilius, Vilma Martinkaitienė, Valentinas Mazuronis, Juozas Palionis.
- Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo narys Gintaras Steponavičius (2006-07-05)
- Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “
- Medžioklė privačiuose žemės sklypuose, esančiuose medžioklės plotuose, leidžiama tik esant rašytiniam savininko sutikimui, numatytam šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Jeigu žemės sklypų, nepatenkančių į šio straipsnio 2 dalyje išvardytas teritorijas, savininkai, vadovaudamiesi šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, sutikimo medžioti šiuose sklypuose nedavė uždraudė medžioti, tokie sklypai laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti neleista laikinai uždrausta. Sklypai, nepatenkantys į šio straipsnio 2 dalyje išvardytas teritorijas, kurių savininkai kuriems šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustatytos pateikė sprendimą dėl papildomosų medžiojimo sąlygosų nustatymo, taip pat laikomi medžioklės plotais, kuriuose medžioti neleista laikinai uždrausta, iki šio Įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta sutartis bus perduota atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui. Medžioklės plotuose, kuriuose medžioti neleista laikinai uždrausta, leidžiama tik susekti ir sumedžioti čia atklydusį medžioklės plotuose sužeistą gyvūną Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka.” Nepritarti Reikėtų palikti įstatymo projekte įtvirtintus principus ir nereikalauti specialaus, rašytinio žemės savininko sutikimo medžioti jo žemėje: 1) atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės teisės gali būti apribotos tik įstatymu, tačiau šie apribojimai turi būti pagrįsti. Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį Laukinės gyvūnijos įstatymą laukinė gyvūnija nuosavybės teise priklauso valstybei. Taigi šiuo atveju, susiduriame su valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininko, ir žemės savininko teisių tarpusavio santykiu. Nei vieno iš šių subjektų teisės nėra ir negali būti absoliučios. Todėl įstatyme nustatyta, kad žemės savininkai turi būti informuoti registruotais laiškais apie teisę uždrausti medžioti jiems priklausančioje žemėje ir nustatomas 3 mėnesių terminas. Tačiau žemės savininkas nepraranda teisės ir bet kada uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje. Priimtas įstatymas nurodo, kad žemės savininkas privalo kartu su sprendimu uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, atsiųsti ir žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento bei žemės sklypo plano kopijas. Šios nuostatos garantuoja tinkamą žemės savininko teisių gynimą: žemės savininkas registruotu laišku informuojamas apie numatomą laukinės gyvūnijos medžioklę jo žemėje ir turi teisę bet kada uždrausti medžioklę, tačiau turi pateikti nuosavybės teisę į žemę liudijantį dokumentą bei žemės sklypo plano kopijas, kurie reikalingi sudarant medžioklės plotų vienetą. 2) atkreiptinas dėmesį, kad tuo atveju, jei įstatymas nurodytų rašytinio žemės savininko sutikimo būtinumą, atsirastų didelės kliūtys vykdyti medžioklę apskritai. Medžioklės plotai Lietuvoje sudaro apie 6173 tūkst. ha. Lietuvoje sudaryta 912 medžioklės plotų vienetų. Medžioklės plotų vieneto vidutinis plotas yra 6.7 tūkst. ha. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis (2005-01-01) Lietuvos kaimo vietovėse yra 772 tūkst. privačių žemės sklypų, kurių plotas yra apie 3516 tūkst. ha. Vidutinis žemės sklypo kaimo vietovėje plotas - 4.5 ha (4.1 ha - miškų ūkio paskirties žemėje). Privati žemė kaimo vietovėje sudaro apie 57 proc. Vidutinio medžioklės plotų vieneto ribose yra apie 850 privačios žemės sklypų. Pažymėtina, kad didelė dalis sklypų valdoma daugiau nei vieno savininko, todėl sutikimo medžioti žemės sklype reikėtų prašyti daug daugiau asmenų nei yra sklypų. Susidariusios išlaidos ra sunkiai įvertinamos, tačiau jos gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų vienam medžioklės plotų vienetui ir tokia veikla gali trukti keletą metų. Praktikoje tai reikštų, jog ir taip nedidelės lėšos, skiriamos medžioklės plotų priežiūrai ir medžiojamosios faunos globai, dar labiau sumažėtų dėl to, kad daug papildomų lėšų turės būti skirta sutarčių su privačios žemės savininkais sudarymui. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau galiojus kitai teisės aktuose nustatytai tvarkai medžioklės plotų naudotojai turėjo sudaryti medžioklės plotų nuomos sutartis, tačiau tuo laikotarpiu net patys aktyviausi medžioklės plotų naudotojai per 2.5 metų sugebėjo sudaryti medžioklės plotų nuomos sutartis tik su 10-15 proc. privačių žemės sklypų savininkų jų naudotuose medžioklės plotuose. Taigi įstatyme įtvirtinus būtinumą valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininkės, pareigą gauti žemės savininko rašytinį sutikimą medžioti jo žemėje, sudaryti medžioklės plotų vienetą būtų beveik neįmanoma. Įstatymu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris asmens teisės įgyvendinimą labai apsunkintų ar darytų neįmanomu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime nurodė: “Šiame kontekste pažymėtina, kad savininko nuosavybės teisių savaime nepažeistų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tai, kad privačios žemės sklypo, esančio medžioklės plotuose, savininkas, kurio žemę ketinama naudoti medžiojimui ir kuris buvo tinkamai apie tai informuotas, per protingą terminą nepareiškė savo valios dėl to, ar tame sklype gali, ar negali būti medžiojama, yra laikoma jo sutikimu, kad tame sklype būtų medžiojama. Taip pat pažymėtina, kad įstatymu galima nustatyti įvairias privačios žemės sklypo, esančio medžioklės plotuose, savininko sutikimo, kad tame sklype būtų medžiojama, pareiškimo formas ir tvarką, inter alia tai, kad gali būti sudaromos sutartys dėl teisės medžioti savininko žemės sklype suteikimo.” Taigi Konstitucinio Teismo nuomone, tinkamai informuoto žemės sklypo savininko nutylėjimas apie ketinimą medžioti jam priklausančiame žemės sklype yra laikytinas tinkamu jo sutikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinio teisės akto, reguliuojančio nuosavybės teisę, 1.64 straipsnio 3 dalis nustato, kad “Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais”. Todėl manome, kad įstatyme nustačius žemės savininko tinkamą informavimą apie numatymą medžioti jam priklausančioje žemėje ir apie jo teisę šią medžioklę uždrausti, tačiau per nustatytą, protingą terminą šio draudimo negavus, galima laikyti, kad žemės savininko sutikimas yra gautas. Be to, įstatymo projekte įtvirtinama papildoma žemės savininko teisių garantija – žemės savininkas bet kuriuo metu galės priimti sprendimą dėl papildomų medžiojimo sąlygų nustatymo ir su juo medžioklės plotų naudotojas turės sudaryti rašytinę sutartį dėl šių sąlygų nustatymo.
- Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: “
- Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas pateikimo ne vėliau kaip per 2 mėnesius parengia preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruotais laiškais informuoja žemės sklypų savininkus apie ketinimą per 3 mėnesius nuo laiško išsiuntimo dienos įtraukti jiems priklausančius žemės sklypus į sudaromą medžioklės plotų vienetą, taip pat apie teisę duoti rašytinį sutikimą medžioti, jį atšaukti bei uždrausti medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, kaip numatyta šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Asmenys, pateikę pasiūlymą sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas, privalo pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytus savininkų sutikimus. Medžioklės plotus, kuriems savininkai nėra davę sutikimo šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija pažymi medžioklės plotų vieneto plane. Medžioklės plotuose esantys žemės sklypai, kuriuose žemės savininkai nėra davę sutikimo medžioti, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo Jeigu žemės sklypo savininko raštiškų sprendimų, numatytų šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje komisija negauna, laikoma, kad žemės savininkas neprieštarauja, kad jam priklausančioje žemėje bus medžiojama, ir nepageidauja nustatyti papildomų medžiojimo sąlygų. Sudarant medžioklės plotų vienetus ar keičiant jų ribas, žemės sklypų, kurių savininkai pateikė raštiškus sprendimus, numatytus šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, plotas įskaitomas į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą. Šie apribojimai nesuardo medžioklės plotų vientisumo.” Nepritarti Žr. į komentarą pateiktą 1 pasiūlymo įvertinimui.
- Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
- Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje išvardytas teritorijas ir šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo metu, taip pat bet kuriuo metu vėliau turi teisę duoti rašytinį sutikimą medžioti, jį atšaukti bei nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba uždrausti medžioklę, kol medžioklės plotų naudotojas su juo sudarys šio Įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje numatytą sutartį dėl papildomų medžiojimo sąlygų jam priklausančioje žemėje nustatymo. Raštišką sprendimą dėl medžiojimo jam priklausančioje žemėje uždraudimo, ankstesnio draudimo medžioti panaikinimo, arba sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas jis turi pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai, sudarančiai medžioklės plotų vienetus ir keičiančiai jų ribas, nurodydamas žemės sklypo registracijos Nekilnojamojo turto registre numerį.“ Nepritarti Žr. į komentarą pateiktą 1 pasiūlymo įvertinimui.
- Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms dėl papildomų pastabų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-1370
(3).
- Balsavimo rezultatai: "už"-7";prieš"-0; "susilaikė"-
- Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Bosas.
- Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Antanas Bosas