← Lietuva

----------------------------------------------------

---------------------------------------------------- IŠRAŠAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr. 33 2006-07-11 Vilnius Posėdžio pirmininkas – A.Pitrėnienė. Dalyvavo: Komiteto nariai: J. Dautartas, P. Jakučionis, A.M. Pavilionienė, A. Pitrėnienė, G. Steponavičius, D. Teišerskytė, R. Žakaitienė Kiti posėdžio dalyviai: Komiteto vyr. patarėjas A. Ramonas, padėjėjos J. Antanavičienė, J. Bieliūnienė SVARSTYTA: Teisės departamento išvada ir pasiūlymai Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-658

(3)
  1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada: Pasiūlymų turinys Komiteto nuomonė Argumentai Vertinant įstatymo projektą pagal jo santykį su Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
  2. Projekte nustatyta įvairiausių draudimų ir įpareigojimų, tačiau nėra nustatyta kai kurių iš jų kontrolės mechanizmo ir atsakomybės už jų nesilaikymą. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadoje teigiama, kad administracinė atsakomybė už Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų nesilaikymą bus nustatyta priėmus Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą Nr. IXP-
  3. Atkreiptinas dėmesys, kad šis projektas buvo įregistruotas 2004-11-03 praėjusios Seimo kadencijos metu ir šiuo metu nėra svarstomas, todėl, nėra aišku, kada įsigalios šiame projekte įtvirtintos nuostatos. Nenustačius administracinės atsakomybės – prievartos poveikio priemonės, taikomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidėjui, nebus užtikrinamas šiame įstatyme nustatytų draudimų ir įpareigojimų laikymasis. Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų nesilaikymą turi būti svarstomos ir priimamos kartu su Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis.
  4. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas “be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti asmeniui priklausančią privačią teritoriją, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, ar daryti šios teritorijos garso ir vaizdo įrašus nepaisant to, ar tas asmuo yra šioje teritorijoje”. Ši projekto nuostata yra tobulintina. Pirma, joje vartojama teisiškai neapibrėžta gyvenamajai patalpai priklausančios privačios teritorijos samprata. Antra, abejotinas projekte siūlomas patalpų, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai išskyrimas, neatsižvelgiant į šių patalpų priklausomybę ir pobūdį (pvz., privatus asmuo gali naudoti viešąsias patalpas savo profesinei veiklai). Trečia, platus teritorijų, saugomų nuo visuomenės informavimo priemonių kišimosi, ratas atskirais atvejais gali neproporcingai suvaržyti visuomenės teisę gauti ir skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnis). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, suformuluotą 2002 m. rugsėjo 19 d. ir 2002 m. spalio 23 d. nutarimuose bei siekiant konkretizuoti projekto 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, diferencijuojančią viešojo asmens teisės į privatų gyvenimą apsaugą, siūlytume projekto 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: “1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti jam priklausančią privačią teritoriją ar daryti šios teritorijos garso ir vaizdo įrašus, jei tai yra pagrindinis informacijos rinkimo tikslas. Ši nuostata netaikoma viešajam asmeniui priklausančioms teritorijoms, išskyrus gyvenamąsias patalpas, jeigu tokiu būdu atskleidžiamos visuomeninę reikšmę turinčios privataus šio asmens gyvenimo aplinkybės ar asmeninės savybės;”
  5. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.24 straipsnio reikalavimus, bei siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, projekto 15 straipsnyje siūlytume atsisakyti sąvokų “nuomone” (pavartota 2 kartus), “to fizinio asmens nuomone” ir “to juridinio asmens nuomone”.
  6. Projekto 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad toliau įstatymo projekto tekste bus vartojamas sutrumpintas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavadinimas – Komisija. Įstatymo projekto 26 straipsnio 4 dalyje pakartota ta pati nuostata, tačiau toliau išdėstytame įstatymo projekto tekste nurodytas trumpinys nevartojamas. Pagal juridinės technikos taisykles, įstatymo tekste pirmą kartą pavartojus pilną Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pavadinimą, toliau visame tekste turi būti vartojamas nurodytas trumpinys.
  7. Projekto 28 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau – Fondas) veiklai vadovauja Fondo taryba, kurios narius kiekvienai kadencijai renka visuotinis Fondo steigėjų (paryškinta – mūsų) ir dalininkų susirinkimas. Remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 6 dalimis viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, siūlytume aptariamojoje normoje atsisakyti žodžio “steigėjų”, paliekant teisę Fondo tarybos narius rinkti išimtinai Fondo dalininkų susirinkimui. Be to, projekto 28 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią “Fondo tarybos narys neprivalo būti fondo dalininku”. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir Viešųjų įstaigų įstatymo reikalavimus, siūlytume šios nuostatos atsisakyti kaip perteklinės.
  8. Projekto 31 straipsnio 12 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią mokesčio už paraiškos licencijai (vykdyti transliavimo ar retransliavimo veiklą) gauti nagrinėjimą ir licencijų sąlygų pakeitimą dydį nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – Komisija). Ši projekto nuostata yra ydinga. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad mokestis už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą savo esme nėra mokestis, nes tai – užmokestis Komisija teikiamą licencijos išdavimo paslaugą. Antra, lingvistinė aptariamosios straipsnio dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad Komisija gali nustatyti savarankišką mokestį už licencijos sąlygų pakeitimą – t.y. iš esmės už naujų kokybinių parametrų licencijos išdavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siūlytume projekto 31 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: “
  9. Užmokesčio už paraiškos licencijai gauti ar pakeisti licencijos sąlygas nagrinėjimą dydį nustato Komisija. Komisija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti Licencijos užmokesčio dydį. Licencijos užmokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui garso ir vaizdo projektams remti.” Taip pat siūlytme įstatymo nuostatose, kuriose numatomas Komisijos imamas mokestis už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą (projekto 28 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 48 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 31 straipsnio 14 dalies 4 punktas, 47 straipsnio 15 dalis), sąvoką “mokestis” keisti sąvoka “užmokestis”.
  10. Projekto 46 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą ir Komisijos tinklalapyje. Siūlytume šią normą papildyti, naudojant tikslesnę “interneto tinklalapio” sąvoką. Analogiškai turėtų būti tobulinamos 47 straipsnio 6 ir 13 dalys.
  11. Redaguotinos 48 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos, atsisakant perteklinio žodžio “dokumentus”.
  12. Remiantis Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalimi, “visuomenės informavimo priemonė (…) privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (paryškinta mūsų), taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį”. Pagal Lietuvos teisės doktrinoje vyraujančią nuomonę, visuomenės informavimo priemonė, žinojusi arba turėjusi žinoti, kad skleidžiami duomenys neatitinka tikrovės, visais atvejais atsako neatsižvelgiant į tai, ji nurodė anonimą ar ne (LR CK II dalies komentaras (Vilnius, 2002 m. P. 71). Įvertinant “visuomenės informavimo priemonės”, “viešosios informacijos rengėjo” ir “viešosios informacijos skleidėjo” sąvokų, vartojamų Civiliniame kodekse ir projekte, santykį, darytina išvada, kad viešosios informacijos skleidėjo žinojimas ar turėjimas žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ipso iure laikytina pakankama sąlyga taikyti jam civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekto 54 straipsnį papildyti 3 dalimi, išdėstant ją taip: “
  13. Viešosios informacijos skleidėjas visais atvejais atsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu įrodoma, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.”
  14. Projekto 55 straipsnio nuostatas reikėtų išdėstyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje, o šio įstatymo įsigaliojimo datą – atitinkamai 3 straipsnyje.
  15. Pagal juridinės technikos taisykles, įstatymų prieduose, kuriuose nurodomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos reikia nurodyti oficialų ES teisės akto paskelbimo lietuvių kalba šaltinį, t.y. "Oficialųjį leidinį", pateikiant jo pavadinimo sutrumpinimą, išleidimo metus, leidinio seriją, leidinio numerį ir puslapį, kuriame prasideda toks ES teisės aktas. Tuo atveju, jeigu vienu metu įgyvendinamas ES teisės aktas ir nurodomi visi jo pakeitimai, reikėtų nurodyti pirmojo (pagrindinio) ES teisės ir paskutiniojo jį keitusio teisės akto oficialius paskelbimo šaltinius. Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti Iš dalies pritarti Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Draudimai ir įpareigojimai jau yra reglamentuoti ATPK pataisose, būtini bus papildyti. Pritarta N. Steiblienės ir R. Žakaitienės siūlymui. Vietoj žodžio “mokestis” rašyti “užmokestis” CK pakankamai reglamentuoja
  16. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Pasiūlymų autorius Pasiūlymų turinys Komiteto nuomonė Argumentai Seimo narės: R.Žakaitienė ir N. Steiblienė Siūlau: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti asmeniui priklausančią privačią teritoriją, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, ar daryti šios teritorijos garso ir vaizdo įrašus nepaisant to, ar tas asmuo yra šioje teritorijoje; 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose;“ Pritarti Seimo narys J. Razma Siūlau išbraukti 19 straipsnio 3 dalį. 19 straipsnis. Neskelbtina informacija
  17. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali apriboti vertinimų ir komentarų, susijusių su teisme dar neišnagrinėta byla ir galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse. Pritarti iš dalies Išbraukti antrąjį sakinį. NUSPRĘSTA: Siūlyti Seimui pritarti Komiteto nuomonei dėl Seimo narių pasiūlymų ir Teisės departamento išvados. Posėdžio pirmininkė A.Pitrėnienė Išrašas tikras Komiteto padėjėja J.Bieliūnienė

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.