← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A PAPILDOMŲ PASTABŲ SVARSTYMAS DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A PAPILDOMŲ PASTABŲ SVARSTYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-284

(4)2006 m. liepos 12 d. Vilnius
  1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Antanas Bosas, komiteto pirmininko pavaduotojas Gediminas Jakavonis, komiteto nariai: Juozas Jaruševičius, Andrius Kubilius, Vilma Martinkaitienė, Valentinas Mazuronis, Juozas Palionis, Rimantas Remeika.
  2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2006-07-11) Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
  3. Projekto 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas peržiūrimas ir tikslinamas ne rečiau kaip kas penkeri metai. Manytume, kad ši projekto nuostata turėtų būti derintina su Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, kuri nustato, kad specialusis planas keičiamas tik tais atvejais, kai keičiama veiklos koncepcija, veiklos kryptys, tvarkymo prioritetai ir jo sprendiniai, t. y. siūlytume atsisakyti konkretaus termino projekte nustatymo. Pritarti
  4. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 15 straipsnio 6 dalies 2 punkte vietoj sąvokos “geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planų” bei šio straipsnio 7 dalyje vietoj sąvokos “infrastruktūros plėtros planas” siūlytume vartoti projekto 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtą “vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano” sąvoką. Pritarti
  5. Tarpusavyje nedera projekto 16 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio nuostata bei projekto 2 straipsnio 23 dalies nuostatos, t.y. vienur nustatoma, kad viešojo vandens tiekimo regioną gali sudaryti ir vienos savivaldybės teritorija, kitur - daugiau nei vienos savivaldybės teritorija. Pritarti Siūloma patikslinti projekto 16 straipsnio 3 dalį išbraukiant žodį “vienos”.
  6. Nėra aiškus projekto normų, reglamentuojančių regioninio vandens tiekėjo parinkimą, tarpusavio santykis. Iš vienos pusės Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą, į viešojo vandens tiekimo regionus, gavusi kiekvienos savivaldybės sutikimą, tvirtina Vyriausybė (projekto 6 straipsnio 5 punktas, 16 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpų iš kitų projekto nuostatų (projekto 16 straipsnio 1 bei 4 dalies), o taip pat ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatų būtų galima suprasti, kad regioninio tiekėjo parinkimas yra inicijuojamas pačių savivaldybių. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų parinktas regioninis tiekėjas tuo atveju, jei pvz.: vienoje savivaldybėje viešuoju vandens tiekėju būtų savivaldybės kontroliuojama įmonė, o kitoje – valstybės kontroliuojama įmonė. Nepritarti
  7. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal projekto 6 straipsnio 5 punktą Vyriausybė nustato viešojo vandens tiekimo regionus, o savivaldybės vadovaudamosi konkursų viešųjų vandens tiekėjų parinkimui organizavimo tvarka, parenka viešąjį vandens tiekėją arba kartu su kitomis savivaldybėmis kontroliuojamas vandens tiekėjų įmones sujungia reorganizavimo būdu į regioninį tiekėją (16 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal projekto nuostatas pirma yra nustatomi viešojo vandens tiekimo regionai, o vėliau savivaldybės parenka viešąjį vandens tiekėją.
  8. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekte numatyti 2 būdai parinkti viešąjį vandens tiekėją – reorganizavimo būdu sujungti savivaldybės kontroliuojamas įmones arba tiekėją parinkti konkurso būdu.
  9. Pagal projekto 18 straipsnio 2 dalį viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei. Ši projekto nuostata yra besąlyginė, t.y. infrastruktūros priklausymas nuosavybės teise savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei nėra siejamas su jokiomis sąlygomis. Tuo tarpu pagal projekto 18 straipsnio 5 dalį naujų infrastruktūros objektų nuosavybė būtų perleidžiama savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešasis tiekėjas. Nėra aiškus šių normų tarpusavio santykis. Nepritarti Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projekto 18 straipsnio 5 dalis reguliuoja naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos teisinius santykius, kai užsakovas yra ne viešasis vandens tiekėjas ar savivaldybė. Tokia pastatyta infrastruktūra turėtų būti perleidžiama savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei.
  10. Projekto 2 straipsnio 20 dalimi nustačius, kad viešuoju vandens tiekėju gali būti tik valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė, reikėtų atitinkamai tikslinti ir projekto 19 straipsnį, nes iš šio straipsnio nuostatų būtų galima suprasti, kad viešuoju vandens tiekėju gali būti bet koks juridinis asmuo. Pritarti Projekto 19 straipsnyje vietoj “asmuo”, “juridinis asmuo” vartoti “valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė”
  11. Iš projekto 22 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatų nėra aišku, ar įmonės veiklos ir plėtros planus privalo turėti tik viešieji vandens tiekėjai, ar ir kiti vandens tiekėjai. Jei tokius planus privalo turėti kiti (ne viešieji) vandens tiekėjai, tai, ar jie tuos planus turi derinti su savivaldybėmis.
  12. Iš projekto 22 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatų nėra aišku, ar įmonės veiklos ir plėtros planus privalo turėti tik viešieji vandens tiekėjai, ar ir kiti vandens tiekėjai. Jei tokius planus privalo turėti kiti (ne viešieji) vandens tiekėjai, tai, ar jie tuos planus turi derinti su savivaldybėmis.
  13. Iš projekto 22 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatų nėra aišku, ar įmonės veiklos ir plėtros planus privalo turėti tik viešieji vandens tiekėjai, ar ir kiti vandens tiekėjai. Jei tokius planus privalo turėti kiti (ne viešieji) vandens tiekėjai, tai, ar jie tuos planus turi derinti su savivaldybėmis. Pritarti Siūlyti projekto 22 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį “viešasis”.
  14. Pagal projekto 23 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę tiekimo vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų susitarimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 18 dalį vandens tiekimo ir vartojimo riba nustatoma geriamojo vandens tiekimo sutartyje. Atsižvelgus į tai, manytume, kad savininkų (nors ir visų) rašytinis susitarimas, atitinkamai nepakeitus individualių tarp vandens tiekėjo ir vartotojo sudarytų vandens tiekimo sutarčių, neturėtų teisinės galios. Be to, minėta projekto 23 straipsnio 1 dalies nuostata kelia abejonių dėl jos atitikimo Civilinio kodekso 6.305 ir 6.383 straipsnių nuostatoms, pagal kurias tiekėjas yra atsakingas už tai, kad vanduo, kaip prekė, būtų perduota pirkėjui, kuriuo daugiabučiuose namuose paprastai yra daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininkas. Pritarti iš dalies Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vandens vartojimo ribos nustatymas laikytinas vienos iš vandens pirkimo-pardavimo sandorio sąlygų – daikto perdavimo vieta (Civilinio kodekso 6.318 str.). Kodeksas nedraudžia sutarties šalims nustatyti daikto perdavimo vietos, taip pat kaip ir daikto sugedimo ar žuvimo rizikos perėjimo momento (CK 6.320 str.). Be to, projekte įtvirtinus, nuostatą, kad sprendimą dėl vandens vartojimo ribos priima visi daugiabučio namo butų savininkai, yra įgyvendinamas individualaus sutarties sąlygos aptarimo principas. Šiuo atveju reikėtų laikyti, kad susitarimas dėl vartojimo ribos nustatymo tampa vandens tiekimo sutarties dalimi. Siūloma patikslinti 23 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio redakciją nustatant, kad sutartis dėl vandens tiekimo ribos nustatymo sudaroma ne tik tarp daugiabučio namo savininkų, bet ir vandens tiekėjo: “Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę tiekimo ir vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, ir numatydami tai sutartyse su vandens tiekėju”.
  15. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo narys J.Palionis (2006-07-10)
  16. Siūlau pakeisti 6 straipsnio 5 punktą išbraukiant žodžius “prieš tai gavusi į regioną patenkančių savivaldybių sutikimą” ir jį išdėstyti taip: “5) nustato viešojo vandens tiekimo regionus;” Pritarti
  17. Siūlau pakeisti 16 straipsnio 3 dalį išbraukiant žodžius “Jei į vandens tiekimo regiono teritoriją įeina daugiau negu vienos savivaldybės teritorija, regionai formuojami tik gavus kiekvienos savivaldybės tarybos pritarimą” ir ją išdėstyti taip: “
  18. Vyriausybė, siekdama įgyvendinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo tikslus, aplinkos ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į viešojo vandens tiekimo regionus. Į viešojo vandens tiekimo regioną gali įeiti vienos, kelių arba keliolikos savivaldybių teritorijos, tačiau regiono riba negali kirsti savivaldybių teritorijų.” Pritarti Seimo narys E.Klumbys (2006-07-05)
  19. 24 straipsnį išdėstyti taip: “24 straipsnis. Informacija apie viešuosius vandens tiekėjus Visa informacija, susijusi su vandens tiekimu yra vieša. Vandens vartotojų teises ginančios organizacijos bei institucijos turi teisę gauti iš vandens tiekėjų ir gamintojų, Valstybės institucijų duomenis apie vandens tiekimo ir gamybos veiklą ir teikti pasiūlymus valstybės bei savivaldybių institucijoms. Informacija apie viešuosius vandens tiekėjus, jų metinė veiklos ataskaita rengiama ir skelbiama LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.” Pritarti iš dalies Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal įstatymus negali būti skelbiama, pvz. komercinė informacija, asmens duomenys ir t. t. Todėl siūloma tokia 24 straipsnio redakcija: “24 straipsnis. Informacija apie viešuosius vandens tiekėjus Visa informacija, susijusi su vandens tiekimu yra vieša, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešoji informacija. Valstybės ir savivaldybių institucijos, vandens vartotojų teises ginančios organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę gauti iš vandens tiekėjų duomenis apie vandens tiekimo veiklą ir teikti pasiūlymus. Informacija apie viešuosius vandens tiekėjus, jų metinė veiklos ataskaita rengiama ir skelbiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.”
  20. 25 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį pradėti žodžiais “Valstybės institucijos”. Nepritarti Siūloma nuostata būtų perteklinė, nes šiuos teisinius santykius reguliuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas.
  21. 25 straipsnio 2 dalį papildyti antru sakiniu: “Vandens tiekimo įmonės savo veikimo teritorijoje pagal kompetenciją vandens vartotojams teikia informaciją apie efektyvų vandens išteklių ir vandens vartojimą, saugų ir efektyvų vandens objektų bei įrenginių naudojimą, statomus, rekonstruojamus vandens objektus ir įrenginius, vandens kainas bei vandens vartotojams teikiamas paslaugas.”. ir visą straipsnį išdėstyti taip: ” 25 straipsnis. Visuomenės informavimas apie tiekiamą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas
  22. Tiekiamo geriamojo vandens kokybės kontrolės rezultatai kasmet viešai skelbiami Geriamojo vandens įstatymo nustatyta tvarka.
  23. Valstybės institucijos, vandens tiekėjai aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo teikti abonentams (vartotojams) informaciją apie tiekiamo geriamojo vandens kokybę, jos pablogėjimą, avarijas, planuojamus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pertrūkius ir kitus pokyčius, galinčius turėti įtakos abonentams (vartotojams). Vandens tiekimo įmonės savo veikimo teritorijoje pagal kompetenciją vandens vartotojams teikia informaciją apie efektyvų vandens išteklių ir vandens vartojimą, saugų ir efektyvų vandens objektų bei įrenginių naudojimą, statomus, rekonstruojamus vandens objektus ir įrenginius, vandens kainas bei vandens vartotojams teikiamas paslaugas.”. Pritarti iš dalies Siūloma tokia 25 straipsnio 2 dalies redakcija: “
  24. Vandens tiekėjai aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo teikti abonentams (vartotojams) informaciją apie tiekiamo geriamojo vandens kokybę, jos pablogėjimą, avarijas, planuojamus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pertrūkius ir kitus pokyčius, galinčius turėti įtakos abonentams (vartotojams), vandens naudojimą, saugų ir efektyvų vandens tiekimo infrastruktūros naudojimą, jos plėtrą, vandens kainas ir abonentams (vartotojams) teikiamas paslaugas.” Seimo narys E.Žakaris (2006-07-10) 1 straipsnis. 22 straipsnio 8 dalies pakeitimas. Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę savo sprendimu, nurodydama sprendimo galiojimo laiką, vienašališkai nustatyti vandens tiekėjui geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas šiais atvejais: , kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 2 mėnesius nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai yra, įsigaliojimo. 1) kai savivaldybių tarybos nenustato viešojo vandens tiekėjo tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų ilgiau kaip 3 mėnesius nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo derinti viešojo vandens tiekėjo apskaičiuotas kainas įsigaliojimo; 2) kai savivaldybių tarybos nepašalina kainų nustatymo pažeidimų ilgiau kaip per 2 mėnesius nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka priimto sprendimo, kad tokie pažeidimai yra, įsigaliojimo. Nepritarti Pasiūlymu panaikinama projekto 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostata užtikrinanti to paties straipsnio 5 dalies nuostatos įgyvendinimą: “Viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms”. Realizuojant įstatymo projekte numatytus tikslus projekte reguliuojami teisiniai santykiai tais atvejais, kai savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu vandens tiekėjai suderino su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kainos neatitinka metodikos arba pažeidžia kainodaros principus, o taip pat ir atvejis, kai savivaldybė išviso netvirtina vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainos. Seimo narys Br.Pauža (2006-07-11)
  25. Siūlau pakeisti 2 straipsnio 22 punktą išbraukiant žodžius “kurie kreipiasi” bei antrąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: “Viešoji vandens tiekimo sutartis- vandens tiekimo sutartis, kurią viešasis vandens tiekėjas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis, kurie kreipiasi dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Viešoji vandens tiekimo sutartis taip pat laikoma sudaryta ir tais atvejais, kai rašytinė sutartis nepasirašyta, tačiau prie vandens tiekėjo valdomos ir (arba) eksploatuojamos vandens tiekimo infrastruktūros yra prijungti geriamojo vandens naudojimo įrenginiai ir (arba) nuotekos patenka į vandens tiekėjo valdomą ir (arba) eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.” Pritarti
  26. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms dėl papildomų pastabų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektui Nr. XP-284
(4).
  1. Balsavimo rezultatai: "už"-8 ; "prieš"- ; "susilaikė"- .
  2. Komiteto paskirtas pranešėjas: J.Palionis.
  3. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Antanas Bosas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.