LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS PAPILDOMŲ PASTABŲ SVARSTYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS

(3)2006 m. liepos 18 d. Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Antanas Bosas, komiteto pirmininko pavaduotojas Gediminas Jakavonis, komiteto nariai: Juozas Jaruševičius, Vilma Martinkaitienė, Valentinas Mazuronis, Juozas Palionis, Rimantas Remeika.
2. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo narys Kazys Starkevičius (2006-07-14) 2005 m. gegužės 13 d. Konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančias Konstitucijai kai kurias Medžioklės įstatymo nuostatas, susijusias su savininko informavimu apie ketinimą naudoti jo žemės sklypą medžiojimui, savininko teise uždrausti medžioti jo žemėje ir t.t. Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus pateiktas Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XP-1370

(3)nepanaikina nurodytų prieštaravimų Konstitucijai, o Seimo Statuto 181

(2)straipsnio 2 dalis numato, kad rengiant tokius projektus, turi būti atsižvelgta į Konstitucinio Teismo nutarime nurodytas teisinio reguliavimo spragas, neatitikimus, kitus trūkumus bei išdėstytus argumentus. Be to, jis neišsprendžia problemų, išdėstytų Prezidento 2006 m. sausio 6 d. dekrete Nr. 487, kuriuo buvo grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti 2005 m. gruodžio 20 d. priimtas Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Kadangi 2006 m. sausio 19 d. Seimas neapsisprendė, pritarti ar atmesti Prezidento veto, į įstatymo projektą XP-1370

(3)siūlau perkelti Prezidento dekrete pateiktas pataisas, jas papildant kai kuriomis Seimo Aplinkos komiteto siūlomomis nuostatomis. Todėl siūlau:

1. Pakeisti Įstatymo 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Medžioklė privačiuose žemės sklypuose, esančiuose medžioklės plotuose, leidžiama tik esant rašytiniam savininko sutikimui, išduotam šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Reikėtų palikti įstatymo projekte įtvirtintus principus ir nereikalauti specialaus, rašytinio žemės savininko sutikimo medžioti jo žemėje: 1) atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės teisės gali būti apribotos tik įstatymu, tačiau šie apribojimai turi būti pagrįsti. Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį Laukinės gyvūnijos įstatymą laukinė gyvūnija nuosavybės teise priklauso valstybei. Taigi šiuo atveju, susiduriame su valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininko, ir žemės savininko teisių tarpusavio santykiu. Nei vieno iš šių subjektų teisės nėra ir negali būti absoliučios. Todėl įstatyme nustatyta, kad žemės savininkai turi būti informuoti registruotais laiškais apie teisę uždrausti medžioti jiems priklausančioje žemėje ir nustatomas 3 mėnesių terminas. Tačiau žemės savininkas nepraranda teisės ir bet kada uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje. Priimtas įstatymas nurodo, kad žemės savininkas privalo kartu su sprendimu uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, atsiųsti ir žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento bei žemės sklypo plano kopijas. Šios nuostatos garantuoja tinkamą žemės savininko teisių gynimą: žemės savininkas registruotu laišku informuojamas apie numatomą laukinės gyvūnijos medžioklę jo žemėje ir turi teisę bet kada uždrausti medžioklę, tačiau turi pateikti nuosavybės teisę į žemę liudijantį dokumentą bei žemės sklypo plano kopijas, kurie reikalingi sudarant medžioklės plotų vienetą. 2) atkreiptinas dėmesį, kad tuo atveju, jei įstatymas nurodytų rašytinio žemės savininko sutikimo būtinumą, atsirastų didelės kliūtys vykdyti medžioklę apskritai. Medžioklės plotai Lietuvoje sudaro apie 6173 tūkst. ha. Lietuvoje sudaryta 912 medžioklės plotų vienetų. Medžioklės plotų vieneto vidutinis plotas yra 6.7 tūkst. ha. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis (2005-01-01) Lietuvos kaimo vietovėse yra 772 tūkst. privačių žemės sklypų, kurių plotas yra apie 3516 tūkst. ha. Vidutinis žemės sklypo kaimo vietovėje plotas - 4.5 ha (4.1 ha - miškų ūkio paskirties žemėje). Privati žemė kaimo vietovėje sudaro apie 57 proc. Vidutinio medžioklės plotų vieneto ribose yra apie 850 privačios žemės sklypų. Pažymėtina, kad didelė dalis sklypų valdoma daugiau nei vieno savininko, todėl sutikimo medžioti žemės sklype reikėtų prašyti daug daugiau asmenų nei yra sklypų. Susidariusios išlaidos ra sunkiai įvertinamos, tačiau jos gali siekti keliasdešimt tūkstančių litų vienam medžioklės plotų vienetui ir tokia veikla gali trukti keletą metų. Praktikoje tai reikštų, jog ir taip nedidelės lėšos, skiriamos medžioklės plotų priežiūrai ir medžiojamosios faunos globai, dar labiau sumažėtų dėl to, kad daug papildomų lėšų turės būti skirta sutarčių su privačios žemės savininkais sudarymui. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau galiojus kitai teisės aktuose nustatytai tvarkai medžioklės plotų naudotojai turėjo sudaryti medžioklės plotų nuomos sutartis, tačiau tuo laikotarpiu net patys aktyviausi medžioklės plotų naudotojai per 2.5 metų sugebėjo sudaryti medžioklės plotų nuomos sutartis tik su 10-15 proc. privačių žemės sklypų savininkų jų naudotuose medžioklės plotuose. Taigi įstatyme įtvirtinus būtinumą valstybės, kaip laukinės gyvūnijos savininkės, pareigą gauti žemės savininko rašytinį sutikimą medžioti jo žemėje, sudaryti medžioklės plotų vienetą būtų beveik neįmanoma. Įstatymu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris asmens teisės įgyvendinimą labai apsunkintų ar darytų neįmanomu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime nurodė: “Šiame kontekste pažymėtina, kad savininko nuosavybės teisių savaime nepažeistų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tai, kad privačios žemės sklypo, esančio medžioklės plotuose, savininkas, kurio žemę ketinama naudoti medžiojimui ir kuris buvo tinkamai apie tai informuotas, per protingą terminą nepareiškė savo valios dėl to, ar tame sklype gali, ar negali būti medžiojama, yra laikoma jo sutikimu, kad tame sklype būtų medžiojama. Taip pat pažymėtina, kad įstatymu galima nustatyti įvairias privačios žemės sklypo, esančio medžioklės plotuose, savininko sutikimo, kad tame sklype būtų medžiojama, pareiškimo formas ir tvarką, inter alia tai, kad gali būti sudaromos sutartys dėl teisės medžioti savininko žemės sklype suteikimo.” Taigi Konstitucinio Teismo nuomone, tinkamai informuoto žemės sklypo savininko nutylėjimas apie ketinimą medžioti jam priklausančiame žemės sklype yra laikytinas tinkamu jo sutikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinio teisės akto, reguliuojančio nuosavybės teisę, 1.64 straipsnio 3 dalis nustato, kad “Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais”. Todėl manome, kad įstatyme nustačius žemės savininko tinkamą informavimą apie numatymą medžioti jam priklausančioje žemėje ir apie jo teisę šią medžioklę uždrausti, tačiau per nustatytą, protingą terminą šio draudimo negavus, galima laikyti, kad žemės savininko sutikimas yra gautas. Be to, įstatymo projekte įtvirtinama papildoma žemės savininko teisių garantija – žemės savininkas bet kuriuo metu galės priimti sprendimą dėl papildomų medžiojimo sąlygų nustatymo ir su juo medžioklės plotų naudotojas turės sudaryti rašytinę sutartį dėl šių sąlygų nustatymo.
3. Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės ploto vienetą ar pakeisti jo ribas, ne vėliau kaip per 2 mėnesius parengusi preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą, registruotais laiškais informuoja žemės sklypų savininkus (pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą gyvenamąją vietą) apie ketinimą per 3 mėnesius nuo laiško išsiuntimo jiems dienos įtraukti jiems priklausančius žemės sklypus į sudaromą medžioklės plotų vienetą, taip pat apie teisę duoti rašytinį sutikimą medžioti, jį atšaukti arba nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, kaip numatyta šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Asmenys, pateikę pasiūlymą sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas, privalo pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytus savininkų sutikimus. Medžioklės plotus, kuriems savininkai nėra davę sutikimo šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija pažymi medžioklės plotų vieneto plane. Sudarant medžioklės plotų vienetus ar keičiant jų ribas, žemės sklypų, kurių savininkai nedavė rašytinio sutikimo medžioti, plotas neįskaitomas į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą. Medžioklės plotuose esantys žemės sklypai, kuriuose žemės savininkai nėra davę sutikimo medžioti, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo.” Nepritarti Žr. į komentarą pateiktą 1 pasiūlymo įvertinimui.
5. Pakeisti Įstatymo 2 straipsnio (kuriuo įstatymo 8 straipsnis yra papildomas 12 dalimi) 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimo metu gauti žemės savininkų sutikimai, numatyti šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, pridedami prie medžioklės plotų vieneto ar jo ribų pakeitimo projekto dokumentų ir yra privalomi medžioklės plotų naudotojui. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija, gavusi žemės savininko sutikimą, numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, po medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo per 10 dienų raštu informuoja apie tai atitinkamą Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir medžioklės plotų naudotoją Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų nustatyta tvarka. Medžioklės plotų naudotojas, gavęs komisijos pranešimą apie žemės savininko sprendimą nustatyti papildomas medžiojimo sąlygas, negali joje medžioti iki to momento, kol jis su žemės savininku nesudarys rašytinės sutarties, nustatančios papildomas medžiojimo sąlygas, ir jos neperduos atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui. “ Nepritarti Žr. į komentarą pateiktą 1 pasiūlymo įvertinimui.
7. Pakeisti Įstatymo 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė nepatenka į šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje išvardytas teritorijas ir šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, turi teisę duoti rašytinį sutikimą medžioti, jį atšaukti arba uždrausti medžioklę, kol medžioklės plotų naudotojas su juo sudarys šio Įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje numatytą sutartį dėl papildomų medžiojimo sąlygų jam priklausančioje žemėje nustatymo.“ Nepritarti Žr. į komentarą pateiktą 1 pasiūlymo įvertinimui.
9. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms dėl papildomų pastabų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-1370

(3).

1. Balsavimo rezultatai: "už"-7";prieš"-0; "susilaikė"-
3. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Bosas.
4. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Antanas Bosas