LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SAU

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2006 m. liepos 20 d. Nr. 687 Vilnius 1 straipsnis. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymu (toliau -Įstatymas), pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti, konstatuoju: 1) pagal galiojančius teisės aktus viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas yra vienas pagrindinių policijos uždavinių. Tuo tarpu Įstatymas šią funkciją ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais deleguoja naujai kuriamai Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba). Įstatyme numatyti Tarnybos uždaviniai didžiąja dalimi yra tapatūs su policijos kompetencijai priskiriamais uždaviniais (pvz., Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 5 punktai). Tokiu būdu sukuriama situacija, kai už tos pačios funkcijos vykdymą būtų atsakingos dvi valstybės institucijos; 2) kai kurių Tarnybai Įstatymu priskirtų uždavinių vykdymas (pvz., Įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 punktai) reikalauja specialių žinių ir atitinkamos pareigūnų kvalifikacijos, o šiuos uždavinius gali vykdyti tik tam įgaliojimus turintys pareigūnai. Kyla abejonių, ar Tarnybai nesant operatyvinės veiklos subjektu ir neturint ikiteisminio tyrimo įstaigos statuso, jos pareigūnai galės tinkamai užtikrinti Įstatymo nuostatų vykdymą; 3) išanalizavus Įstatymo nuostatas, kuriose įtvirtintos Tarnybos pareigūno teisės ir pareigos, akivaizdu, jog Įstatyme numatytiems Tarnybos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti Tarnybos pareigūnams būtini policijos pareigūno įgaliojimai. Nors Įstatyme yra numatytos kai kurios bendrosios policijos pareigūnų teisės ir pareigos, tačiau, jeigu Tarnybos pareigūnai neturi visų policijos pareigūno įgaliojimų, kyla reali grėsmė, jog įgyvendinant kai kurias Įstatymo nuostatas, pvz., Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą, gali būti pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės; 4) Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas Tarnybos pareigūnams suteikia teisę panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones ypatingų situacijų metu. Tokia abstrakti įstatymo nuostata nepagrįstai išplečia fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimo galimybes. Fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimui ypatingų situacijų metu turėtų galioti bendrosios taisyklės, numatytos kituose Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies punktuose; 5) abejonės kyla dėl Tarnybos vado skyrimo procedūros. Įstatymo 9 straipsnyje nenumatyti kvalifikaciniai reikalavimai Tarnybos vadui, todėl neaišku, kokiais kriterijais bus vadovaujamasi jį skiriant į pareigas; 6) Įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Įvertinant tai, jog šiuo metu esantys du vidaus tarnybos pulkai bus reorganizuoti į vieną Tarnybą, akivaizdu, jog vieningam vadovavimui ir veiksmų koordinavimui užtikrinti turėtų būti kuriamas Tarnybai vadovaujantis organas, todėl besikeičianti valdymo struktūra neišvengiamai pareikalautų papildomų biudžeto asignavimų. 2 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi: 1) grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymą; 2) siūlau Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymą laikyti nepriimtą. 3 straipsnis. Pavedu Respublikos Prezidento patarėjui Ugniui Čižiūnui pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS ______________