APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL SUNKIŲJŲ METALŲ (PB, CD, HG), PESTICIDŲ LIKUČIŲ IR POLICHLORINTŲ BIFENILŲ BEI RADIONUKLIDŲ ŽUVYSE, PRAEIVIŲ ŽUVŲ BŪKLĖS, VERSLINIŲ ŽUVŲ POPU

§ LMBG rinkinys. L 00 00 19/3 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 3: Švino, kadmio, chromo ir molibdeno nustatymas grafito vamzdelyje atomų absorbcijos spektrometro pagalba (AAS); 10.1.2.

§ LMBG rinkinys. L 00 00 19/4 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 4: Gyvsidabrio nustatymas atomų absorbcijos spektrometrija (AAS) – šaltojo garo technika; 10.

1. atliekant pesticidų ir PCB tyrimus: 10.2.
2. LST EN 1528-1:
3. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 1 dalis. Bendroji dalis; 10.2.
4. LST EN 1528-2:
5. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 2 dalis. Riebalų, pesticidų ir polichlorbifenilų ekstrahavimo ir riebalų kiekio nustatymas; 10.2.
6. LST EN 1528-3:
7. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 3 dalis. Valymo metodai; 10.2.
8. LST EN 1528-4:
9. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 4 dalis. Nustatymas, atitikties įvertinimo tyrimai, įvairūs klausimai; 10.
10. atliekant radionuklidų tyrimus: 10.3.
11. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.
12. R.01 – Maisto produktų, pašarų ir aplinkos mėginių gama spektrinė analizė; 10.3.
13. LAND 36-2000, Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrometrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių; 10.3.
14. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.
15. R02 – Stroncio-90 nustatymas gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose; 10.3.
16. SSI-rapport 93-
17. Swedish Radiation Protection Institute; Methods for determination of Strontium-90 in food and environmental samples by Cerencov counting, Stockholm
18. IX. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI
19. Mėginių paėmimą vidaus vandens telkiniuose atlieka Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. Sunkiųjų metalų (švino, kadmio, gyvsidabrio), pesticidų, PCB ir radionuklidų tyrimus atlieka Nacionalinė veterinarijos laboratorija. X. DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
20. Duomenų kokybė užtikrinama vadovaujantis: 12.
21. atliekant Pb, Cd, Hg tyrimus: 12.1.1.

§ LMBG rinkinys. L 00 00 19/3 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 3: Švino, kadmio, chromo ir molibdeno nustatymas grafito vamzdelyje atomų absorbcijos spektrometro pagalba (AAS); 12.1.2.

§ LMBG rinkinys. L 00 00 19/4 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 4: Gyvsidabrio nustatymas atomų absorbcijos spektrometrija (AAS) – šaltojo garo technika; 12.2. atliekant pesticidų ir PCB tyrimus: 12.2.1. LST EN 1528-1:2001. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 1 dalis. Bendroji dalis; 12.2.2. LST EN 1528-2:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 2 dalis. Riebalų, pesticidų ir polichlorbifenilų ekstrahavimo ir riebalų kiekio nustatymas; 12.2.3. LST EN 1528-3:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 3 dalis. Valymo metodai; 12.2.4. LST EN 1528-4:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 4 dalis. Nustatymas, atitikties įvertinimo tyrimai, įvairūs klausimai; 12.3. atliekant radionuklidų tyrimus: 12.3.1. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R.01 – Maisto produktų, pašarų ir aplinkos mėginių gama spektrinė analizė; 12.3.2. LAND 36-2000, Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrometrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių; 12.3.3. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R02 – Stroncio-90 nustatymas gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose; 12.3.4. SSI-rapport 93-11. Swedish Radiation Protection Institute; Methods for determination of Strontium-90 in food and environmental samples by Cerencov counting, Stockholm 1993. ______________ Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse valstybinio monitoringo metodinių reikalavimų priedas VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ PROGRAMOS VANDENS TELKINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL DOMINUOJANČIAS ŽUVŲ RŪŠIS Nuorodos: Klasifikacija upėms: L – lašišinės upės, K – karpinės upės. Upėms išskirti 8 tipai: 1, 2 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai upokšniai iki 10 km ilgio, 3, 4 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – mažos upės, 10–50 km, 5–6 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – vidutinio dydžio upės, 50–200 km, 7–8 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – didelės upės, didesnės kaip 200 km. (Lašišinės upės yra šaltavandenės, tipai 1, 3, 5, 7, o karpinės upės yra šiltavandenės, tipai 2, 4, 6, 8). Ežerai suskirstyti į 5 tipus: stintinius, seliavinius, karšinius, starkinius, lydekinius), o vandens saugyklos priklauso mišriam tipui. Eil. Nr. Programos vykdymo laikas Vandens telkinio pavadinimas Monitoringo vietos pavadinimas Monitoringo vietos koordinatės Vandens telkinio tipas Dominuojančios žuvų rūšys X Y 1 2 3 5 6 7 8 9 1 Balandis Neris žemiau Nemenčinės 588004 6080800 L 7 tipas Kuoja, ešerys, salatis, gružlys 2 žemiau Vilniaus 569789 6061398 L 7 tipas Kuoja, ešerys, salatis, gružlys 3 žemiau Jonavos 515000 6102850 L 7 tipas Kuoja, ešerys, salatis, gružlys 4 Kauno santaka 496139 6091431 L 7 tipas Kuoja, ešerys, karšis, gružlys 5 Žeimena žemiau Švenčionėlių 625946 6113037 L 5 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 6 žemiau Pabradės 609618 6092982 L 5 tipas Kuoja, gružlys, lašiša 7 Nevėžis žemiau Panevėžio 515073 6177935 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 8 žemiau Krekenavos 505016 6154004 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 9 žemiau Kėdainių 496803 6123481 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys, karšis 10 žemiau Babtų 487453 6093254 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys, karšis 11 Šešupė Lietuvos–Kaliningrado pasienis 418418 6092649 K 8 tipas Kuoja, ešerys, salatis 12 Lietuvos–Lenkijos pasienis 439100 6024804 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 13 Šelmenta Lietuvos–Lenkijos pasienis 439652 6024268 K 2 tipas Kuoja, gružlys 14 Drūkšiai Zarasų, Ignalinos r. seliavinis Ešerys, kuoja, karšis, seliava 15 Lūšiai Zarasų, Ignalinos r. seliavinis Ešerys, kuoja, seliava, stinta 16 Dringis Zarasų, Ignalinos r. seliavinis Ešerys, kuoja, karšis, seliava 17 Baluošas Zarasų, Ignalinos r. seliavinis Ešerys, kuoja, karšis, seliava 18 Kretuonas Švenčionių r. starkinis Ešerys, kuoja, karšis, starkis 19 Žeimenis Švenčionių r. seliavinis Ešerys, kuoja, karšis, seliava 20 Kertuojai Švenčionių r. starkinis Ešerys, kuoja, karšis, starkis 21 Gegužė Šventoji žemiau Užpalių 598607 6166867 K 8 tipas Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas 22 žemiau Anykščių 567004 6151020 K 8 tipas Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas 23 žemiau Kavarsko 557600 6137500 K 7–8 tipas Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris 24 žemiau Ukmergės 546279 6120720 K 7–8 tipas Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris 25 Minija žemiau Žarėnų 386680 6191007 7 tipas Kuoja, upėtakis 26 žemiau Kartenos 340008 6200016 7 tipas Kuoja, upėtakis 27 žemiau Gargždų 334872 6173738 7 tipas Kuoja, šlakys, žiobris 28 Šešupė žemiau Marijampolės 460294 6053099 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 29 žemiau Pilviškių 445760 6066240 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 30 žemiau Kudirkos Naumiesčio 426898 6073060 K 8 tipas Kuoja, ešerys, karšis 31 Venta žemiau Kuršėnų 431822 6210378 K 6 tipas Kuoja, šapalas, ešerys 32 žemiau Ventos 415170 6231230 L 7 tipas Kuoja, šapalas, ešerys 33 Mažeikių 390857 6252886 L 7 tipas Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris 34 Skroblus žemiau Dubininkų 518320 5996561 L 3 tipas Upėtakis, strepetys 35 Didžiulis (Daugai) Alytaus r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 36 Obelija Alytaus r. karšinis Kuoja, ešerys, karšis 37 Bebrusai Molėtų r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 38 Galuonai Molėtų r. karšinis Kuoja, ešerys, karšis 39 Lakajai Baltieji Molėtų r. stintinis Kuoja, ešerys, stinta 40 Asveja Molėtų, Švenčionių r. stintinis Kuoja, ešerys, stinta 41 Aisetas Utenos r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 42 Utenas Utenos r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 43 Tauragnas Utenos r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 44 Plateliai Plungės r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava, sykas 45 Birželio Nemunas žemiau Druskininkų 501000 5991000 K 8 tipas Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius 46 aukščiau Druskininkų 497978 5988134 K 8 tipas Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius 47 žemiau Prienų 499524 6056664 K 8 tipas Kuoja, ešerys, salatis, karšis 48 žemiau Piliuonos 509002 6073004 K 8 tipas Kuoja, ešerys, salatis, karšis 49 žemiau Kauno 486569 6086656 mišrus tipas 7–8 Kuoja, ešerys, salatis, karšis 50 žemiau Vilkijos 470002 6101007 mišrus tipas 7–8 Kuoja, ešerys, salatis, karšis 51 žemiau Jurbarko 409369 6104754 mišrus tipas 7-8 Kuoja, ešerys, salatis, žiobris 52 Skirvytė žemiau Rusnės 333402 6131419 mišrus tipas 7–8 Kuoja, ešerys, stinta, karšis 53 Širvinta žemiau Širvintų 558192 6103933 L, K 5–6 Kuoja, šapalas, žiobris 54 Šušvė žemiau Grinkiškių 478204 6150003 K4 Kuoja, šapalas, gružlys 55 ties Josvainiais 487562 6126670 K4 Kuoja, šapalas, žiobris 56 Skirvytė ties Rusne 333402 6131419 mišrus tipas 5–6 Kuoja, karšis, žiobris, lašiša 57 Vištytis Vilkaviškio r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava, sykas 58 Sartai Zarasų, Rokiškio r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava, karšis 59 Luodis Zarasų, Rokiškio r. karšinis Kuoja, ešerys, karšis 60 Dusia Lazdijų r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava, stinta 61 Metelys Lazdijų r. karšinis Kuoja, ešerys, karšis 62 Kuršių marios Klaipėdos r. mišrus tipas Kuoja, ešerys, karšis, starkis 63 Liepos Merkys žemiau Valkininkų 541622 6018841 L 7 tipas Kuoja, ešerys, upėtakis 64 žemiau Merkinės 512314 6002010 L 7 tipas Kuoja, ešerys, upėtakis 65 Jūra žemiau Kaltanėnų 385880 6136868 L 5 tipas Kuoja, upėtakis 66 žemiau Tauragės 387808 6121998 L 5 tipas Kuoja, žiobris, šlakys 67 žemiau Vilkyškių 382740 6107000 L 5 tipas Kuoja, žiobris, šlakys 68 Akmena-Danė žiotyse 319356 6178402 L 5 tipas Kuoja, šapalas, šlakys 69 Šventoji žiotyse 522594 6106551 L 5 tipas Kuoja, šapalas, žiobris, lašiša 70 Drūkšiai Ignalinos, Zarasų r. seliavinis Ešerys, kuoja, karšis, seliava 71 Lūšiai Ignalinos, Zarasų r. seliavinis Ešerys, kuoja, seliava, stinta 72 Dringis Ignalinos, Zarasų r. seliavinis Ešerys, kuoja, karšis, seliava 73 Baluošas Ignalinos, Zarasų r. seliavinis Ešerys, kuoja, karšis, seliava 74 Rugpjūtis Neris žemiau Nemenčinės 588004 6080800 L 7 tipas Kuoja, ešerys, salatis, gružlys 75 žemiau Vilniaus 569789 6061398 L 7 tipas Kuoja, ešerys, salatis, gružlys 76 žemiau Jonavos 515000 6102850 L 7 tipas Kuoja, ešerys, salatis, gružlys 77 Kauno santaka 496139 6091431 L 7 tipas Kuoja, ešerys, karšis, gružlys 78 ties Buivydžiais 611897 6079280 L 7 tipas Kuoja, ešerys, salatis, gružlys 79 Sidabra Lietuvos–Latvijos pasienis 476241 6245522 K 4 tipas Kuoja 80 Šešupė žemiau Marijampolės 460294 6053099 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 81 žemiau Pilviškių 445760 6066240 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 82 Kudirkos Naumiestis 426898 6073060 K 8 tipas Kuoja, ešerys, karšis 83 Šušvė žemiau Grinkiškių 478204 6150003 K4 Kuoja, šapalas, gružlys 84 ties Josvainiais 487562 6126670 K4 Kuoja, šapalas, žiobris 85 Dusia Lazdijų r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava, stinta 86 Metelys Lazdijų r. karšinis Kuoja, ešerys, karšis 87 Bebrusai Molėtų r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 88 Galuonai Molėtų r. karšinis Kuoja, ešerys, karšis 89 Lakajai Baltieji Molėtų r. stintinis Kuoja, ešerys, stinta 90 Kauno marios Kauno r. mišrus tipas Kuoja, ešerys, karšis, starkis 91 Galvė Trakų r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 92 Aisetas Utenos r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 93 Žuvintas Alytaus r. lydekinis Kuoja, ešerys, lydeka, karšis 94 Vištytis Vilkaviškio r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava, sykas 95 Drūkšiai Ignalinos, Zarasų r. seliavinis Ešerys, kuoja, karšis, seliava 96 Plateliai Plungės r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava, sykas 97 Kuršių marios ties Ventės ragu mišrus tipas Kuoja, ešerys, karšis, starkis 98 Rugsėjis Nemunas žemiau Druskininkų 501000 5991000 K 8 tipas Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius 99 žemiau Prienų 499524 6056664 K 8 tipas Kuoja, ešerys, salatis, karšis 100 žemiau Piliuonos 509002 6073004 K 8 tipas Kuoja, ešerys, salatis, karšis 101 žemiau Kauno 486569 6086656 mišrus tipas 7–8 Kuoja, ešerys, salatis, karšis 102 žemiau Vilkijos 470002 6101007 mišrus tipas 7-8 Kuoja, ešerys, salatis, karšis 103 žemiau Jurbarko 409369 6104754 mišrus tipas 7–8 Kuoja, ešerys, salatis, žiobris 104 žemiau Rusnės 333402 6131419 mišrus tipas 7–8 Kuoja, ešerys, stinta, karšis 105 Širvinta žemiau Širvintų 558192 6103933 L, K 5–6 Kuoja, šapalas, žiobris 106 Minija žemiau Žarėnų 386680 6191007 7 tipas Kuoja, upėtakis 107 žemiau Kartenos 340008 6200016 7 tipas Kuoja, upėtakis 108 žemiau Gargždų 334872 6173738 7 tipas Kuoja, šlakys, žiobris 109 Kertuojai Švenčionių r. starkinis Ešerys, kuoja, karšis, starkis 110 Žeimenis Švenčionių r. seliavinis Ešerys, kuoja, karšis, seliava 111 Kretuonas Švenčionių r. starkinis Ešerys, kuoja, karšis, starkis 112 Ai setas Utenos r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 113 Utenas Utenos r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 114 Tauragnas Utenos r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 115 Alnis Molėtų r. lydekinis Kuoja, ešerys, lydeka 116 Balsis Lazdijų r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 117 Spalis Nevėžis žemiau Panevėžio 515073 6177935 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 118 žemiau Krekenavos 505016 6154004 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 119 žemiau Kėdainių 496803 6123481 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys, karšis 120 žemiau Babtų 487453 6093254 K 8 tipas Kuoja, ešerys, gružlys, karšis 121 Venta žemiau Kuršėnų 431822 6210378 K 6 tipas Kuoja, šapalas, ešerys 122 Žemiau Ventos 415170 6231230 L 7 tipas Kuoja, šapalas, ešerys 123 Mažeikių r. 390857 6252886 L 7 tipas Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris 124 Žeimena žemiau Švenčionėlių 625946 6113037 L 5 tipas Kuoja, ešerys, gružlys 125 žemiau Pabradės 609618 6092982 L 5 tipas Kuoja, gružlys, lašiša 126 Mūša žemiau Kulpės 479245 6217551 K 8 tipas Kuoja, karosas, aukšlė 127 Asveja Molėtų, Švenčionių r. Stintinis Kuoja, ešerys, stinta 128 Vištytis Vilkaviškio r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava, sykas 129 Sartai Zarasų, Rokiškio r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava, karšis 130 Luodis Zarasų, Rokiškio r. Karšinis Kuoja, ešerys, karšis 131 Plateliai Plungės r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava, sykas 132 Kuršių marios Klaipėdos r. mišrus tipas Kuoja, ešerys, karšis, starkis 133 Lapkritis Šventoji žemiau Užpalių 598607 6166867 K 8 tipas Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas 134 žemiau Anykščių 567004 6151020 K 8 tipas Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas 135 žemiau Kavarsko 557600 6137500 K 7–8 tipas Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris 136 žemiau Ukmergės 546279 6120720 K 7–8 tipas Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris 137 Merkys žemiau Valkininkų 541622 6018841 L 7 tipas Kuoja, ešerys, upėtakis 138 žemiau Merkinės 512314 6002010 L 7 tipas Kuoja, ešerys, upėtakis 139 Jūra žemiau Kaltanėnų 385880 6136868 L 5 tipas Kuoja, upėtakis 140 žemiau Tauragės 387808 6121998 L 5 tipas Kuoja, žiobris, šlakys 141 žemiau Vilkyškių 382740 6107000 L 5 tipas Kuoja, žiobris, šlakys 142 Didžiulis (Daugai) Alytaus r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 143 Obelija Alytaus r. karšinis Kuoja, ešerys, karšis 144 Galvė Trakų r. seliavinis Kuoja, ešerys, seliava 145 Kauno marios Kauno r. mišrus tipas Kuoja, ešerys, karšis, starkis ______________ PATVIRTINTA Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70 PRAEIVIŲ ŽUVŲ BŪKLĖS VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIAI REIKALAVIMAI I. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS 1. Reproduktorių gausumo monitoringo stebėjimo vietos parinktos atsižvelgiant į migruojančių žuvų migracijos kelius ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu „Dėl aplinkosaugos reikalavimų nustatymo saugomų ir globojamų žuvų rūšių migracijos keliuose“ (Žin., 2003, Nr. 19-835) patvirtintą Saugomų ir globojamų žuvų rūšių migracijos kelių sąrašą: 1.1. Neris žemiau Jonavos; 1.2. Neris žemiau Vokės žiočių; 1.3. Šventoji žemiau Širvintos žiočių; 1.4. Širvinta ties žiotimis; 1.5. Siesartis žemiau Vaizgeliškio malūno; 1.6. Vokė žemiau Grigiškių užtvankos; 1.7. Žeimena žemiau Družilių tilto; 1.8. Minija žemiau Gargždų; 1.9. Šyša žemiau Šilutės užtvankos; 1.10. Jūra ties žiotimis; 1.11. Dubysa žemiau Ariogalos; 1.12. Venta žemiau Kuodžių; 1.13. Šventoji žemiau Laukžemis užtvankos; 1.14. Nemunas ties Rusne; 1.15. Nemunas žemiau Kauno HE. 2. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimo vietos parinktos atsižvelgiant į skirtingo tipo veikiančias žuvų pralaidas: 2.1. Kavarsko užtvanka ant Šventosios – baseinėlių su vertikaliais plyšiais; 2.2. Tauragės užtvanka ant Jūros – šliuzas; 2.3. Belmonto užtvanka ant Vilnios – kanalas su slenksčiais; 2.4. Rokantiškių užtvanka – Denil tipo. 3. Stebėjimai organizuojami atsižvelgiant į migruojančių žuvų migracijos pradžią, nuo žemupio kylant link aukštupio, dviem etapais, pavasario ir rudens laikotarpiu. II. STEBĖJIMO VIETŲ CHARAKTERISTIKA 4. Reproduktorių gausumo monitoringo stebėjimo vietos. Stebėjimai vykdomi parinktose nurodytų upių rėvose ir sraunumose, su žvirgždėtu dugnu ir duobėse. X ir Y koordinatės nustatomos GPS pagalba. 5. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimo vietos. Stebėjimai vykdomi žuvų pralaidose – užtvankų žemutiniame bjefe ir pačiose pralaidose. 5.1. Kavarsko žuvų pralaida buvo pastatyta 2003 m. kairėje užtvankos pusėje ties elektrine. Tipas – gelžbetoniniai baseinėliai su vertikaliu plyšiu. Žuvų tako bendras ilgis – 88,55 m. Žuvų tako vieno baseinėlio ilgis – 3,2 m. Žuvų tako latako plotis – 2,3 m. Maksimalus vandens lygių skirtumas tarp viršutinio ir žemutinio bjefų žuvų tako veikimo metu – 5,13 m. Minimalus vandens lygių skirtumas tarp viršutinio ir žemutinio bjefų žuvų tako veikimo metu – 3,11 m. Maksimalus vandens lygių skirtumas tarp baseinėlių – 0,33 m. Minimalus vandens lygių skirtumas tarp baseinėlių – 0,093 m. Maksimalus žuvų tako debitas – 1,31 m3/s, minimalus žuvų tako debitas – 0,7 m3/s. Minimalus vandens gylis baseinėlyje – 1,55 m. Maksimalus vandens gylis baseinėlyje – 4,78 m. Dažniausiai naudojamas žuvų takas yra universalaus tipo baseininis žuvų takas su vertikaliomis angomis. Jis sudarytas iš keleto baseinų, einančių paeiliui per kliūtį, t. y. per užtvanką. Baseinėlių sienos turi slenksčius, išpjovas, vertikalias angas, kurios palaiko vandens lygį kiekviename baseine ir srovės debitą žuvų take. Šie baseinai turi dvigubą funkciją: 1) užtikrinti tinkamą vandens, tekančio per žuvitakį, energijos išsisklaidymą; 2) užtikrinti poilsio vietas žuvims. Vandens lygio skirtumas tarp gretimų baseinėlių dažniausiai yra apie 30 cm. Priklausomai nuo žuvų rūšies, kurioms takas skirtas, šis skirtumas gali kisti 10–15%. Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Šventoji, monitoringo vieta – Kavarsko užtvanka, koordinatės: X – 6148094, Y – 5369905; 5.2. Tauragės žuvų pralaida pastatyta 1980 m. ant Jūros upės dešinėje užtvankos pusėje. Ji skirta vertingoms praeivėms žuvų rūšims (lašiša, šlakys, žiobris, upinė nėgė) perkelti į aukštutinį užtvankos bjefą. Šliuzo ilgis 26 m, plotis 3 m, aukštis 6 m (ties žemutiniu skydu). Debitas šliuze priklauso nuo viršutinio skydo pakėlimo aukščio. Pastarąjį galima reguliuoti nuo 1 iki 5,8 m3/s. Šliuze įrengta stacionari kilnojama žuvų gaudyklė. 2000 m. atlikta šios pralaidos rekonstrukcija. Aukštutiniame bjefe įrengtas vertikalus slenkstis (šandoras-skydas), leidžiantis reguliuoti vandens debitą šliuze persiliejimo metu. Viršutinėje šliuzo dalyje įtaisytos pertvaros vandens srovei slopinti. Žuvų priviliojimui pagerinti į žuvų pralaidą prie žemutinio skydo apačios pritvirtinti 2 kvadratiniai profiliai, kad skydui nusileidus, jo viduje liktų 1 m ilgio ir 8 cm pločio anga, per kurią praleidžiamas 0,3–0,5 m3/s debitas. Įrengta plieno vamzdžio (d = 630

1. mm)sifoninė pralaida. Įrengta gaudyklė, leidžianti įvertinti žuvų migracijas per pralaidą. Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Jūra, monitoringo vieta – Tauragės užtvanka, koordinatės: X – 6125430, Y – 390536; 5.3. Belmonto akmeninio kanalo su slenksčiais žuvų pralaida pastatyta šalia Belmonto užtvankos, esančios ant Vilnios upės. Skirta daugiausia lašišinėms žuvims, tačiau juo gali pasinaudoti ir kitos žuvys. Ją sudaro 9 slenksčiai, įrengti kas 4 m. Pralaidos ilgis 41 m, plotis, esant normaliam patvenkto vandens lygiui, – 3 m. Minimalus vandens gylis pralaidoje – 0,6 m, vidutinis srovės greitis – 0,34 m/s, maksimalus debitas – 3,48 m3/s. Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Vilnia, monitoringo vieta – Belmonto užtvanka, koordinatės: X – 5441123, Y – 2521444; 5.4. Rokantiškių žuvų pralaida pastatyta ant Vilnios upės ties Rokantiškėmis. Ji pradėta eksploatuoti 1998 m. Pralaidos plotis 1 m, aukštis 1,5 m, ilgis per 30 m, nuolydis 20%. Joje įmontuota 31 srovę slopinanti pertvarėlė, viduryje yra 3 m ilgio poilsio baseinėlis. Srovės greitis pralaidoje priklausomai nuo vandens lygio siekia 1,18–1,29 m/s, vidutinis vandens gylis lovyje – 0,7 m. Skydais palaikomas labai mažas viršutinio bjefo vandens lygio svyravimas – būtina sąlyga Denil tipo pralaidoms (1 pav.). 1 pav. Denil tipo žuvų pralaida Slopinamuose arba Denil tipo žuvų takuose skirtingos konstrukcijos slopintuvai išdėstomi panardinto latako apačioje, arba apačioje ir šonuose. Slopintuvai latake sukuria sraigtines sroves, kurios išsklaido vandens energiją tokiu būdu sumažindamos srovės, prieš kurią žuvis turi kilti, greitį. Vandens tėkmė slopinamuose žuvų takuose yra intensyviau aeruojama ir turbulentiška nei baseininio tipo žuvų takuose. Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Vilnia, monitoringo vieta – Rokantiškių užtvanka, koordinatės: X – 6063125, Y – 588962. III. STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS 6. LAŠIŠA (Salmo salar(L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – lašišažuvės. Šeima – lašišinės. Gentis – europinės lašišos. Kūnas verpsto formos, plokščias iš šonų. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Snukio ilgis lygus trims akies skersmenims. Žiotys galinės. Turi dantis. Žvynai stambūs. Pelekai pilki, nugarinis ir uodeginis tamsesni. Uodeginio peleko užpakalinis kraštas nedaug iškirptas. Virš vidurio linijos yra X ar pusmėnulio formos juodos dėmelės. Raumenys raudoni. Svoris siekia iki 40–45 kg, dažniausiai 4–10 kg. Ilgis iki 1,6 m. Paplitusi Šiaurės Atlante, Baltijos, Baltosios ir Barenco jūros baseinuose. Praeivės, sparčiai augančios žuvys. Neršti migruoja į upių aukštupius. Neršdamos lašišos nesimaitina. Kūnas patamsėja, patinų šonuose ir ant žiaunadangčių atsiranda raudonų ar oranžinių dėmių, apatinis žiomuo užsiriečia į viršų. Po neršto grįžta atgal į jūrą. Gyvena 8–9 metus, iš jų 2–3 m. upėse. Per gyvenimą neršia iki 4 kartų. Įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. 7. ŠLAKYS (Salmo trutta trutta (L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – lašišažuvės. Šeima – lašišinės. Gentis – europinės lašišos. Upėtakio (Salmo trutta) porūšis. Labai panaši į lašišą žuvis. Nuo pastarosios skiriasi šiek tiek aukštesniu uodegos stiebeliu, arčiau snukio galo esančiomis akimis (snukio ilgis lygus dviem akies skersmenims). Kūno šonuose, aukščiau ir žemiau šoninės linijos, yra X ar pusmėnulio formos tamsių dėmių. Viršutinis žandikaulis pastebimai užeina toliau už vertikalios linijos, pravestos pro užpakalinį akies kraštą. Riebalinis pelekas dažnai su rausvu apvadu. Skirtingai nei lašišos, 3 žiaunadangčio kaulai susijungia viename taške. Uodegos pelekas mažai įpjautas arba visai tiesus. Noragikaulio plokštelė trikampio formos, jos užpakaliniame krašte yra 3–4 pakrypę į šonus dantukai, o ant kotelio yra 1–2 eilės dantų. Žvynai smulkūs. Šlakių raumenys pilkai rožiniai. Ilgis iki 1,2 m, dažniausiai 30–70 cm, svoris – iki 12–13 kg, dažniausiai 0,5–5,0 kg. Paplitęs Šiaurės Atlanto vakarinėje dalyje nuo Baltosios iki Juodosios jūrų. Praeivis. Po neršto grįžta atgal į jūrą. Pasilikę gyventi upėse, patinai nesiskiria nuo margųjų upėtakių (S., trutta fario). Svarbios verslinės žuvys, anksčiau buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Pagausėjus ištekliams, Lietuvoje leidžiama verslinė ir pagal licencijas mėgėjiška žvejyba. 8. ŽIOBRIS (Vimba vimba (L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – karpžuvės. Šeima – karpinės. Gentis – žiobriai. Nugara melsvai pilka, šonai ir pilvas sidabriški. Žvynai dideli. Nugaros ir pilvo pelekai pilki. Nugaros pelekas aukštas. Analinis, krūtininis ir pilvo pelekai – gelsvi. Uodegos stiebelis iš nugaros ir pilvo pusės briaunotas. Žiotys apatinės, gali išsikišti kaip dumplės į priekį. Ilgis – 30–50 cm, svoris 1–3 kg. Praeivės. Neršti į upes migruoja spalio-lapkričio ir balandžio -gegužės mėn. Jaunikliai upėse gyvena metus, po to migruoja į jūrą. Minta planktonu, suaugusios žuvys – bentosiniais bestuburiais ir dumbliais. Svarbus verslinės ir mėgėjiškos žūklės objektas. 9. NĖGĖ (Lampetra fluviatilis (L.)). Antklasis – bežandžiai. Klasė – apskritažiomeniai. Būrys – nėgės. Šeima – nėginės. Gentis – upinės nėgės. Kūnas ilgas, cilindriškas, panašus į ungurio. Nugara pilkšvai melsva, žalsva, rusva ar juoda, be ryškių dėmių. Pilvas pilkšvai baltas, dažniausiai taškuotas. Burna piltuvo formos, apvali, apsupta lūpos. Pirmasis nugarinis pelekas žemesnis ir apvalesnis už antrąjį; juos skiria tarpas, kuris prieš nerštą pamažu mažėja, kol išnyksta. Kūno šonuose ties galva 7, labai retai 4 ar 5 poros žiauninių angų. Žiočių šonuose po 3 dantis, iš kurių viduriniai trišakiai ar keturšakiai, o kraštiniai dvišakiai. Ilgis – 25–50 cm. Svoris – 80–130 g. Praeivės. Neršti migruoja į Nemuną, į Nerį ir jų intakus. Po neršto žūva. IV. MATUOJAMI IR STEBIMI PARAMETRAI 10. Reproduktorių gausumo monitoringo metu stebima: biologiniai parametrai – žuvų kiekis, lytis, amžius, ilgis L cm, ilgis 1 cm, svoris g. 11. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo metu stebima: 11.1. biologiniai parametrai – žuvų kiekis, atplaukusių prie pralaidos žuvų skaičius, užkilusių žuvų pralaida žuvų skaičius, lytis, amžius, ilgis L cm, ilgis 1 cm, svoris g; 11.2. hidrologiniai parametrai: debitas – m3/s, srovės greitis – m/s, vandens temperatūra, pralaidos debitas – m3/s, srovės greitis pralaidoje – m/s, apatinės patvankos aukštis – m, vandens lygis aukštutiniame bjefe. V. DETALI STEBĖJIMŲ VYKDYMO (ĖMINIŲ SURINKIMO) PROCEDŪRA, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI IR KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS 12. Monitoringo programos plano vykdymo metodikos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-437 „Dėl migruojančių žuvų rūšių stebėsenos metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 112-4109) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. D1-501 „Dėl žuvų išteklių tyrimų metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 131-4748). 13. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimų vykdymo procedūra: 13.1. Žuvų, atplaukiančių iki žuvų pralaidos kiekio vertinimas. Atplaukusių kiekvienos rūšies žuvų kiekis gali būti nustatytas ženklinant – prie užtvankos suleidžiama žinomas kiekis ženklintų žuvų ir po 3 valandų šioje vietoje žuvys vėl gaudomos. Visų sugautų paženklintų žuvų kiekis prilyginamas visų esančių prie užtvankos žuvų kiekio santykiui su sugautomis žuvimis. Tokiu atveju galima prie užtvankos esančių visų žuvų kiekį sulyginti su paženklintų žuvų kiekiu: jeigu paleidome 100 paženklintų žiobrių ir vėl gaudydami sugavome taip pat 100 žiobrių, iš kurių 10 yra paženklintų, galime teigti, kad prie užtvankos yra 1000 žiobrių (procento, procentas). Prie užtvankos atplaukusių žuvų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę: N = Np XNa/RC, kur: N – prie užtvankos esančių žuvų skaičius; Np – pirmą kartą sugautų ir paženklintų žuvų skaičius; Na – antrą kartą sugautų žuvų skaičius; R – paženklintų žuvų, sugautų antrą kartą, skaičius; C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinamas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis). Šis metodas taikytinas žuvų kiekio nustatymui ir kitose vietose. Migruojančių žuvų populiacija žemiau žuvitakio gali būti įvertinta ir apskaičiuojant žuvų, praėjusių žuvitakiu, skaičių: N = Nn x Np / NmC, kur: N – žuvų populiacija žemiau žuvitakio; Nn – nežymėtų žuvų, praplaukusių žuvitakiu, skaičius; Np – paženklintų žuvų skaičius žemiau žuvitakio; Nm – paženklintų žuvų, įplaukusių į žuvitakį, skaičius; C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinimas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis). 13.2. Praplaukusių per žuvitakį žuvų kiekio nustatymas. Žuvitakio darbo efektyvumas laikomas žuvų, esančių žemutiniame upės bjefe, santykis su praplaukusių žuvų žuvitakiu skaičiumi. Norint įvertinti žuvitakio efektyvumą, būtina nustatyti praėjusių žuvitakiu žuvų kiekį. Atplaukusių iki žuvitakio ir juo praplaukusių žuvų santykis ir parodo žuvitakio efektyvumą. Žuvų tako efektyvumas įvertinamas pagal formulę: E = 100 x Nm /(NpC), kur: E- žuvitakio efektyvumas, išreikštas procentais; Nm – paženklintų žuvų, praplaukusių žuvitakį, skaičius; C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinamas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis); Np – paženklintų žuvų skaičius žemiau žuvitakio. Tuomet žuvitakį praėjusios populiacijos dydis Na yra: Na = E/100 x N. Sunkiau yra įvertinti ženklinimo efektyvumą (koeficientą C). Jis gali būti nereikšmingas energingoms žuvims (lašišinių šeimos atstovams), tačiau reikšmingas jautrioms žuvims, kada ženklinimas gali pakeisti migracijos elgseną (perpelėms ir kt.) ar gali būti mirties priežastis. Pralaidą įveikusių žuvų skaičių apskaičiuojant pagal formulę: Na = (Nst x Tint/Tst) ± Npak, kur: Na – pralaidą įveikusios žuvys; Tint – intensyvios migracijos laikas (jeigu migracija vyksta vienodu intensyvumu visą parą, Tint = 24 valandos); Nst – pralaidą įveikusių žuvų kiekis per stebėjimo laiką; Tst – stebėjimo laikas (valandomis); Npak – paklaida. Paklaidos dydis tiesiogiai priklauso nuo tolygių stebėjimo intervalų skaičiaus ir jų trukmės. Kuo didesnis stebėjimo intervalų skaičius ir ilgesnė jų trukmė, tuo paklaida mažesnė. Korektiškam paklaidos apskaičiavimui būtini eksperimentiniai duomenys. Pačiu paprasčiausiu būdu paklaida gali būti apskaičiuota pagal formulę: Npak = ± Nst x (Tint/ Tst – 1). Žuvų gaudymas gaudyklėmis pačiame žuvitakyje yra vienas iš populiariausių ir pigiausių žuvitakio efektyvumo vertinimo metodų – jis taikomas Skandinavijoje, Vidurio Europoje, taip pat mūsų šalyje. Metodikos pagrindą sudaro žuvitakyje įrengta stacionari gaudyklė, kuria gaudomos praplaukiančios žuvys. Pageidautina šią gaudyklę įrengti viename iš viršutinių baseinų bei sukonstruoti taip, kad būtų galima gaudyti tiek į viršų kylančias, tiek ir žemyn migruojančias žuvis. Ji turi būti pastatyta taip, kad sugaudytų visas į žuvitakį įplaukusias žuvis. Gaudyklė tikrinama per pasirinktą laiko tarpą, tačiau ne rečiau kaip kas 2 valandos. Kad nebūtų sutrikdyta migracija, gaudymo periodai turi kartotis su laisvu žuvitakio veikimu. Rekomenduojama intensyvios migracijos metu gaudymo ir laisvos migracijos periodų santykis 1:1 (parą gaudoma ir parą ne). Neintensyvios migracijos metu šis santykis gali būti ir didesnis, bet ne daugiau kaip 1:4. Nustatant praėjusių žuvų kiekį, gauti tyrimų rezultatai perskaičiuojami visam migracijos laikui. Laikas, per kurį žuvys suranda žuvitakį, gali būti nustatomas aprašytu ženklintų žuvų apskaitos metodu arba naudojant sudėtingesnes tyrimų priemones (radiologines, videoaparatūrą, kurios apibūdinamos toliau). 13.3. Hidrologinių parametrų matavimas žuvų pralaidose. Apatinės patvankos aukštis ir vandens lygis aukštutiniame bjefe (VLAB) žuvų pralaidose nustatomas, atliekant techninę niveliaciją centimetro tikslumu, naudojant geodezinės matuoklės juodas atskaitas. Niveliuojama nuo reperių, kurių aukščiai dažniausiai nurodomi žuvų pralaidų techninių darbo projektų generaliniuose planuose. Po niveliacijos žinomais geodezijos metodais apskaičiuojami nesąryšiai. Vandens lygis aukštutiniame bjefe nustatomas aukščiau žuvų pralaidos slenksčio keteros, suradus tašką, kuriame nėra vandens slūgio. Apatinės patvankos aukštis nustatomas atliekant matavimus iškart už hidraulinio šuolio ribos. Debito nustatymui reikia pamatuoti geometrinį slėgio aukštį – H. Jo pamatavimui reikia nustatyti slenksčio keteros viršaus aukštį, kuris nustatomas išniveliavus slenksčio keteros viršų. Pagal vandens lygio aukštutiniame bjefe aukščio ir slenksčio keteros viršaus aukščio skirtumą apskaičiuojamas geometrinis slėgio aukštis – H. Išmatavus slenksčio plotį b ir nustačius slenksčio debito koeficientą m galima apskaičiuoti vandens debitą ir greitį žuvų pralaidoje. Žuvų pralaidų hidrologinių parametrų skaičiavimas: Latakinio pertvarinio slenkstinio ir/ar su paviršine anga žuvitakio: – praleidžiamasis debitas čia m – slenksčio ar paviršinės angos debito koeficientas; b – slenksčio ar paviršinės stačiakampės angos plotis; g – gravitacijos pagreitis; Hlj – liejimosi aukštis; – vidutinis vandens tekėjimo greitis virš slenkstinės pertvaros ar paviršinėje angoje v @ Q / (bHlj); Papildoma informacija:
2. a)latako bei slopintuvo plotis b = 0,5–1 m; didesnis lašišoms;
3. b)slopintuvo santykiniai matmenys: bs = 0,58 b; C = 0,47 b; D = 0,24 b; H = (1,9–2,2) b; P = 0,66 b;
4. c)trakto nuolydis i = 0,1–0,2; tikslinamas pagal greitį;
5. d)slopintuvo medžiagos: dažniausiai 8–10 mm storio metalo lakštas; medis ar betonas šiuo atveju elemento storis ~ b/20;
6. e)santykiniai vandens tekėjimo greičiai: v* = 0,5(ha/b);
7. f)santykiniai vandens debitai, kai ha/b = 0,3–1,2;
8. g)konkrečių matmenų Denil žuvitakio debitai ir greičiai: Q = 3,13Q*b2,5, m3/s; v = 3,13 v*b0,5, m/s; v £ vlei; i Santykiniai debitai Q* 0,1 0,32(ha/
9. b)– 0,09 0,15 0,11(ha/b)2 + 0,15(ha/
10. b)– 0,03 0,2 0,15(ha/b)2 + 0,13(ha/
11. b)– 0,03 14. Reproduktorių gausumo monitoringo ir Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimų vykdymo procedūra, vertinant žuvų išteklius upėse. 14.1. Žuvų išteklių tyrimams upėse Reproduktorių gausumo monitoringo ir Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo metu naudojamas elektrožūklės aparatas, kurio elektros srovės galingumas vandenyje iki 3000 W, elektrinių impulsų dažnis iki 120 Hz. 14.2. Žuvų išteklių tyrimus atliekant elektrožūklės aparatu, upėse, kurių baseinų plotas yra iki 100 km2 (upės plotis iki 10 m), pasirenkami ruožai nuo 20 iki 150 m ilgio, juos atitvėrus statomaisiais tinklaičiais. Priklausomai nuo žuvų gausumo žvejojama 2 ar 3 kartus iš eilės. Du kartus gaudoma tada, kai gaudant antrą kartą sugaunama mažiau kaip 50% pirmą apgaudymą sugautų vienos rūšies žuvų. 14.3. Sugautos žuvys suskirstomos rūšimis. Visos sužvejotos žuvys suskaičiuojamos ir pasveriamos (nustatomas bendras laimikio svoris ir sugautų žuvų skaičius). Žuvys suskirstomos ilgio grupėmis. Iš kiekvienos ilgio grupės imama po 10 žuvų. Kiekviena iš šių žuvų pasveriama (
12. q)ir išmatuojami ilgiai (L) ir